Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Deutsche Lufthansa AG dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovės Deutsche Lufthansa AG vykdytas skrydis Nr. LH 889 iš Vilniaus oro uosto (VNO) į Frankfurto oro uostą (FRA) buvo atšauktas.

6. Dėl skrydžio atšaukimo nukentėjo du keleiviai – A. P. ir I. P.. Byloje nustatyta, kad ieškovė su nurodytais keleiviais 2024 m. balandžio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teises į piniginius reikalavimus pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl to, kad skrydis Nr. LH 889 buvo atšauktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis).

7. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos ieškovei neišmokėjo.

8. Atsakovė, nesutikdama su jai reiškiamu reikalavimu, teigia, kad 2023 m. gruodžio 6 d. skrydis Nr. LH 889 buvo atšauktas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl skrydžiui netinkamų oro sąlygų, todėl, atsakovės nuomone, ji neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį.

9. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 preambulės 14 punktą tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

10. Taigi, norėdamas būti atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją oro vežėjas turi įrodyti abi sąlygas: 1) kad tikrai būta ypatingų aplinkybių, kurios susiję su skrydžių atidėjimu (vėlavimu) arba atšaukimu, 2) kad šio atidėjimo (vėlavimo) arba atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių.

11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 16 punktas; ESTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C?501/17, 20 punktas). Galimybės kontroliuoti aplinkybes nebuvimas įrodinėjamas vertinant, ar oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 15 punktas). Tokiu aukščiau nurodytos teisės normos išaiškinimu remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

12. Remiantis Europos Komisijos aiškinamųjų gairių (2016/C 214/04) 5.1 punktu, oro vežėjai norėdamai būti atleisti nuo prievolės mokėti kompensaciją, gali kaip įrodymus pateikti išrašus iš tarnybinių žurnalų ar pranešimų apie įvykius sąrašų ir (arba) išorės dokumentų ir deklaracijų.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė aplinkybę, kad 2023 m. gruodžio 6 d. skrydis Nr. LH 889 buvo atšauktas dėl skrydžiui netinkamų meteorologinių sąlygų, iš esmės įrodinėja Skrydžio stebėjimo paketu, kurį atsakovės užsakymu parengė bendrovė „Lennoc“. Remiantis Skrydžio stebėjimo paketu, 2023 m. gruodžio 6 d. 6:50 val. Vilniaus oro uoste buvo toks oras: vėjas pėtė 7,4 km per valandą greičiu iš vakarų (60°); temperatura buvo –9 °C, rasos taškas buvo -10 °C; atmosferos slėgis buvo 1022 hPa; santykinė oro dregme buvo 92,4 proc.; 0,0 km aukštyje buvo išsisklaidę debesys, o 1,0 km aukštyje – pavieniai debesys; bendras matomumas buvo 3,0 kilometro; tuo metu buvo migla.

14. Pažymėtina, kad Skrydžio stebėjimo pakete tik aprašomos oro uoste buvusios meteorologinės sąlygos, tačiau nėra pateikiama jų analizė ir vertinimas, t. y. nėra konstatuojama, kad dėl tokių oro sąlygų skrydis Nr. LH 889 negalėjo būti vykdomas ir privalėjo būti atšauktas. Pastebėtina ir tai, kad pačiame Skrydžio stebėjimo pakete nurodyta, jog „Lennoc“ negali būti laikoma atsakinga už šios informacijos turinį ir tikslumą, taip pat kad iš minėtos informacijos negali būti kildinamos jokios teisės.

15. Teismo vertinimu, šiuo atveju „Lennoc“ parengtas Skrydžio stebėjimo paketas nelaiktytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir neturi didesnės įrodomosios galios, be to, šis įrodymas taip pat nelaikytinas pakankamu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skrydžio Nr. LH 889 metu egzistavo ypatingos aplinkybės Reglamento Nr. 261/2004 prasme.

16. Visų pirma, pačiame Skrydžio stebėjimo pakete nurodyta, kad tuo metu iš 40 iš Vilniaus oro uosto išvykstančių skrydžių buvo atšauktas tik 1 skrydis (vykdytas atsakovės). Tiek OAG Aviation Worldwide Limited informacinės sistemos duomenys, tiek Vilniaus oro uosto pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad kiti 2023 m. gruodžio 6 d. skrydžiai iš Vilniaus oro uosto buvo vykdomi laiku ar su nedideliu vėlavimu (ne didesniu kaip 27 minučių). Taigi, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus oro uosto veikla nebuvo nutrūkusi ir kiti skrydžiai buvo vykdomi be jokių didesnių apribojimų. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė neįrodė pirmosios sąlygos, t. y. jog egzistavo ypatingos aplinkybės (šiuo atveju – skrydžiui netinkamos oro sąlygos), dėl kurių skrydis privalėjo būti atšauktas.

17. Atsakovė byloje taip pat neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo), kad skrydžių tvarkaraščiai negalėjo būti perplanuoti (pavyzdžiui, atidedant ginčo skrydį), ir kad atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta skrydžio atšaukimo. Taigi, atsakovė byloje neįrodė ir antrosios sąlygos, t. y. kad krydžio atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių.

18. Kartu nurodytina ir tai, kad tarp ginčo šalių jau buvo kilęs vienas teisminis ginčas dėl kompensacijos mokėjimo už to paties skrydžio atšaukimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14429-989/2024 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė poripažino savo prievolę ir įsipreigojo sumokėti kompensaciją už atšauktą 2023 m. gruodžio 6 d. skrydį Nr. LH 889 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

19. Byloje konstatavus, kad atsakovė neįrodė sąlygų, būtinų jos atleidimui nuo prievolės mokėti kompensaciją, darytina išvada, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės piniginės kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį.

20. Šiuo atveju skrydis maršrutu iš Vilniaus oro uosto (VNO) į Frankfurto oro uostą (FRA) buvo jungiamasis. Iš Frankfurto oro uosto (FRA) keleiviai turėjo toliau skristi į Liono oro uostą (LYS). Atstumas tarp Vilniaus ir Liono yra didesnis kaip 1 500 km. Taigi pirmiau nurodyti keleiviai (A. P. ir I. P.), kurie dėl atsakovės veiksmų patyrė nepatogumų, pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b įtrauką įgijo teisę reikalauti iš atsakovės kiekvienam iš jų išmokėti 400 Eur dydžio kompensaciją (iš viso – 800 Eur). Jau nurodyta, kad šie keleiviai teises į piniginius reikalavimus pagal Reglamentą Nr. 261/2004 perleido ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 800 Eur dydžio kompensaciją (2 keleiviai x 400 Eur).

21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 748 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 726 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Reglamento Nr. 861/2007 7 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ (juridinio asmens kodas 304423851) ir atsakovės Deutsche Lufthansa AG (juridinio asmens kodas HRB 2168) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) kompensaciją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 748 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.