- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- TA-77-662/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02832-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Pareiškėjas
- Š. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Š. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius) (toliau – ir Šiaulių kalėjimas) nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d., nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. spalio 18 d. kamerose (duomenys neskelbtini), netinkamomis gyvenimo sąlygomis. Jis buvo kalinamas su kitais asmenimis, nors jam Šiaulių apygardos prokuroras buvo paskyręs izoliaciją pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso (toliau – ir BVK) 74 ir 75 straipsnius, bet Šiaulių kalėjimo pareigūnai to nepaisė ir kalino su kitais asmenimis. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl pareigūnų klaidų ir įstatymų nepaisymo jam teko išgyventi psichologinį smurtą, niekada nesijautė saugus, buvo nuolat užgauliojamas, kiti nuteistieji jo atžvilgiu vartojo ir fizinį smurtą. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo laisvo judėjimo ploto, viską užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, praktiškai 23 valandas per parą tekdavo gulėti lovoje, kas pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsirado pragulos, nusilpo imunitetas, išsivystė nemiga, nes pasivaikščioti išleisdavo tik 1 valandą. Kamerose tualetai buvo tupimi, tekdavo nupilti prisileidus kibirą vandens, taip buvo būtent (duomenys neskelbtini) kameroje. Visose kamerose virš tualeto buvo pelėsis, rinkosi drėgmė, nuo lubų bėgo vanduo, žiemą buvo šalta, nesandarūs langai, nuolat pūtė vėjas, buvo blogas apšvietimas. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas užuolaidomis, visas kvapas ir garsai eidavo į kamerą. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į administraciją, prašydamas jam skirti geresnę kamerą ir dėl paskirtos izoliacijos laikyti vieną, tačiau jo prašymų niekas nepaisė.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.