- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-697-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01286-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- KB „Akademinė kredito unija“
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui ir AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, P. V., G. V., A. P., A. K., M. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo KB „Akademinė kredito unija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo KB „Akademinė kredito unija“ ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, P. V., G. V., A. P., A. K. ir M. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas KB „Akademinė kredito unija“ 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VĮ Registrų centro 9 391,09 Eur žalos atlyginimo. 2015-04-22 teismo posėdyje buvo priimtas ieškovo patikslintas ieškinys, o 2015-06-30 ieškovo atstovas pateikia byloje dar vieną patikslintą ieškinį, kuriuo ieškinio reikalavimu papildomai nurodo – pripažinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus, įregistruojant patalpas-slėptuvę, pažymėtas Nr. R2-3, R2-12 R214, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais, pripažinti, kad ieškovui padaryta žala tiesiogiai susijusi su atsakovo prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į dalį patalpų ir VĮ „Registrų centras“ 1999-05-14 atliktu neteisėtu nuosavybės teisės į šias patalpas įregistravimu atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu. Priteisus žalos atlyginimą, prašė panaikinti teisinę registraciją į dalį patalpų – slėptuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtos R2-3 iki R2-12, R2-14), ieškovo vardu, priteisti solidariai iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2011-11-30 turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu už 37 200 Lt įsigijo 134,17 kv. m ploto patalpas - slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovas Nekilnojamojo turto registre 2011-12-19 įregistravo nuosavybės teisę į šias patalpas. Tačiau 2013-04-06 paaiškėjo, jog Nekilnojamojo turto registre tos pačios patalpos įregistruotos du kartus. Ieškovo įsigijimo dokumentuose patalpos - slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir A. K. įsigijimo dokumentuose patalpos - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tai tas pats nekilnojamasis daiktas, į kurį yra įregistruotos ieškovo (1/1 dalis patalpų pažymėtų nuo R2 - 1 iki R2 - 14) ir A. K. (1/1 dalis patalpų pažymėtų nuo R2-3 iki R2-12, R2-14) nuosavybės teisės. Ieškovas, įsigijęs tikrovėje neegzistuojantį nekilnojamąjį daiktą, patyrė 9 391,09 Eur žalą. Žala tiesiogiai susijusi su AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymu įregistruoti neegzistuojančią nuosavybės teisę į dalį patalpų - slėptuvės, pažymėtų nuo R2-3 iki R2-12, R2-14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir VĮ Registrų centro 1999-05-14 atliktu neteisėtu nuosavybės teisės į šias patalpas įregistravimu AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad kūrybinės dirbtuvės ir slėptuvė 116,95 kv. m dalyje yra tos pačios patalpos. Kadangi ieškovas neginčija AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisės įregistravimo į slėptuvę teisinio pagrindo - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999-04-13 įsakymo Nr.137 Dėl statinių registravimo SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu atitinkamos dalies bei kitų šio nekilnojamojo turto objekto perleidimo sandorių teisėtumo, taip pat ir M. N. ir A. K. nuosavybės teisės į kūrybines dirbtuves, patvirtinančios 2012-09-18 pirkimo pardavimo sutarties bei ankstesnių šios patalpos perleidimo sandorių, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog buvo neteisėtai įregistruota AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisė į slėptuvę. Materialinę naudą iš du kartus parduotų tų pačių patalpų - kaip kūrybinių dirbtuvių ir slėptuvės 116.95 kv m dalyje, gavo tik AB „Lietuvos geležinkeliai“, kas laikytina nepagrįstu ir neteisėtu praturtėjimu.
Atsiliepime į patikslintą ieškovo ieškinį VĮ Registrų centras nurodė, kad prašo atmesti reikalavimus VĮ Registrų centro atžvilgiu kaip nepagrįstus, nurodė, kad abiejų ginčo patalpų pirminis savininkas buvo AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurie savo vardu į dalį tų pačių patalpų -116,95 kv m iš 134,17 kv m įregistravo savo vardu remiantis LR Susisiekimo ministro 1999-04-13 įsakymu Nr. 137 , nors patalpų dalis -116, 95 kv m buvo parduota 1993-03-30 pirkimo-pardavimo sutartimi kaip kūrybinės dirbtuvės R. M..
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas VĮ Registrų centras nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, ir į vieną ir tą patį daiktą (ne visa apimtimi), reikiamai nepatikrinęs visų duomenų, įregistravo dviejų savininkų nuosavybės teisę. Taip šis atsakovas pažeidė registro duomenų patikimumo principą, todėl ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, o VĮ Registrų centro nerūpestingumas lėmė susiklosčiusią situaciją - dvigubą registraciją. Ieškovas neįrodė AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtų veiksmų ir kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog VĮ Registrų centras 1999-05-14 nuosavybės teises į ginčo patalpas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu įregistravo pagrįstai. Teismas sprendė, jog esant nenuginčytiems nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus nustatantiems dokumentams, nėra pagrindo konstatuoti, kad į viešojo registro duomenų bazę įrašyti duomenys neatitinka duomenų teisingumo prezumpcijos ir atsakovai veikė neteisėtai. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas KB „Akademinė kredito unija“ prašo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:
1. Teismo išvada, kad VĮ Registrų centras teisėtai 1999-05-14 įregistravo Nekilnojamojo turto registre atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisę į slėptuvę, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią VĮ Registrų centras turėjo bendro pobūdžio pareigą patikrinti nuosavybės perėjimo kitam subjektui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-977/2000, 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-804/2001, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-329/2007, 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-412/2009). Atsakovas nevykdė pirmiau minėtos pareigos ir tą patį daiktą įregistravęs antrąkart kitam asmeniui, akivaizdžiai pažeidė registro duomenų patikimumo principą.
2. Teismo išvada, kad ieškovė neginčijo registro duomenų teisingumo yra nepagrįsta, nes ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti nekilnojamojo daikto – slėptuvės, registraciją ieškovo vardu. Teismo išvada, kad ieškovas neginčijo registro duomenų teisingumo, yra nepagrįsta, nes teisinis ieškovo nurodytų aplinkybių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva.
3. Atsakovas VĮ Registrų centras, suteikdamas du unikalius numerius vienam nekilnojamojo turto objektui, sukūrė fiktyvią nuosavybės teisę į objektą. Tačiau teismas byloje netyrė, kuri iš registracijų yra teisėta, o kuri ne, todėl teismas neatskleidė bylos esmės, ją išnagrinėjo neteisingai.
4. Teismas tik sprendime nurodė, jog negali teisingai išnagrinėti bylos, nes nenustatytos aplinkybės, kurias būtina nustatyti, t.y. neginčijami pirminiai nuosavybės įgijimo dokumentai. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenurodė šios aplinkybės, tuo pažeisdamas CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
5. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas nepatyrė žalos, kadangi ieškovas, įsigydamas slėptuvę ir negalėdamas jos parduoti, žalą patyrė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors ieškovas ieškiniu ir prašė, patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, panaikinti nuosavybės teisių registraciją jo vardu, tačiau ieškinyje nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis registracija turėtų būti panaikinta. Be to, toks reikalavimas negali būti traktuojamas kaip teisinės registracijos ginčijimas, nes yra sąlyginis. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, grįsti sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, todėl teisės normą, kuria remiantis turėtų būti panaikinta nuosavybės teisės registravimas ieškovo vardu, turėjo nurodyti ieškovas, o ne teismas. Apelianto argumentai dėl CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo yra nepagrįsti, nes įstatymas šioje normoje numato teismo posėdžio pirmininko teisę, bet ne pareigą atlikti joje nurodytus veiksmus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neginčijo Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo, tik pateikė deklaratyvų teiginį, kad atsakovas neteisėtai įregistravo nuosavybės teises į ginčo patalpas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu ir nurodė tik teisinės registracijos panaikinimo sąlyginį reikalavimą. Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl apeliantas nepagrįstai skunde nesutinka su teismo teiginiu, jog ieškovas nenurodė materialiosios teisės normos dėl daikto teisinės registracijos. Apelianto teiginiai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, yra nepagrįsti, nes teismas sprendime nurodė, kad nenuginčijus pirminių nuosavybės teisių dokumentų, galioja duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, teisingumo prezumpcija ir nėra jokio pagrindo keisti registro duomenis, naikinant teisinę registraciją. Teismas nurodė, kokie veiksmai pirmiausiai turi būti atlikti ir kokiu pagrindu gali būti pakeisti registro duomenys. CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato teismo posėdžio primininko teises, bet ne pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, bet ne pareigą nurodyti ieškovui aplinkybes, kurias būtina nustatyti, siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai teigė, jog ieškovas nepatyrė žalos, yra nepagrįsti, nes teismas sprendime nurodė, kad netgi nuginčijus registro duomenis, bet nenustačius tikrosios ieškovui priklausančių patalpų vertės, nebūtų pagrindo pripažinti, kad ieškovas patyrė jo nurodytą žalą, nes ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad žala atsirado 2011-11-30, kai ieškovui turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perduotos ginčo patalpos – slėptuvė, nepatvirtina žalos atsiradimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise pagal 2011-11-30 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr.I-581V/2010 priklauso 134,17 kv m negyvenamoji patalpa - slėptuvė, patalpos pažymėtos nuo R2-1 iki R2-14, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2011-12-19, iš registro duomenų matyti, jog patalpas ieškovas įsigijo iš trečiojo asmens A. P. pagal turto perdavimo išieškotojui aktą. Šios patalpos nuosavybės teise pagal 1999-04-13 steigėjo įsakymą Nr. 137 priklausė AB „Lietuvos geležinkeliai”. SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisė į slėptuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruota administracinio akto - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999-04-13 įsakymo Nr. 137 Dėl statinių registravimo SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu pagrindu . Minėtame įsakyme Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Vyriausybės 1998-01-22 nutarimo Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo registro nuostatų patvirtinimo” 28.5 punktu, įsakė teisiškai nuosavybės teise įregistruoti SPAB „Lietuvos geležinkeliai” Vilniaus butų komunalinio ūkio statinius Nekilnojamojo turto registre SPAB „Lietuvos geležinkeliai” vardu pagal priedą. Įsakymo priedo 11 punkte buvo nurodyta slėptuvė gyvenamojo namo rūsyje, kurios bendras plotas 134,17 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), kurios indeksas 1A3/p. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai” 2003-09-29 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4368 nurodytas patalpas perleido P. V. ir G. V., kurie 2007-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11300 ir priėmimo perdavimo aktu Nr. 11301 perleido nuosavybės teisę A. P.. VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ tarnyba Vilniaus pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožas 1993-03-30 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu Nr. 16-939 pardavė R. M. 116 kv. m ploto patalpas - kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). R. M. Nekilnojamojo turto registre 1993-03-30 įregistravo savo nuosavybės teisę į patalpas, kurios vėliau buvo perleistos K. U. personalinei įmonei, (duomenys neskelbtini), o šiuo metu patalpos nuosavybės teise priklauso M. N. ir A. K. nuosavybės teise pagal 2012-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3325.
Civilinės bylos duomenys, o būtent 2014-03-07 Nekilnojamojo turto objektų-slėptuvės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), ir kūrybinių dirbtuvių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikrinimo ir fakto konstatavimo akto Nr. VILKR-9, tvirtina, kad kūrybinių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpos, plane pažymėtos nuo R2-3 iki R2-12 ir R2-14, kurių bendras plotas 116,95 kv. m, šio ploto dalyje sutampa su taip pat pažymėtomis slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis, kurių bendras plotas 134,17 kv. m. Taigi kūrybinės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovui priklausanti slėptuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 116,95 kv. m dalyje yra tos pačios patalpos. Tai leidžia daryti išvadą, kad LR Susisiekimo ministerijos 1999-04-13 įsakyme Nr. 137 nepagrįstai įsakyta teisiškai nuosavybės teise įregistruoti SPAB „Lietuvos geležinkeliai” Vilniaus butų komunalinio ūkio statinius Nekilnojamojo turto registre SPAB „Lietuvos geležinkeliai” vardu priedo 11 punkte nurodytą slėptuvę gyvenamojo namo rūsyje, kurios bendras plotas 134,17 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), kurios indeksas 1A3/p, nes šių patalpų 116,95 kv m jau buvo įregistruoti privačiam asmeniui. Ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai “ veiksmai, įregistruojant patalpas-slėptuvę, pažymėtas Nr. R2-3, R2-12 R214, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu: (duomenys neskelbtini), 134,17 kv. m, yra neteisėti, yra pagrįstas, todėl reikalavimas šioje dalyje turėjo būti tenkinamas, nes atsakovas , siekdamas šių patalpų įregistravimo savo vardu, pažeidė asmens, kurio vardu buvo įregistruotos patalpos anksčiau, interesus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl patalpų įregistravimo, neįgiję dalies šių patalpų, siekė, kad jos būtų įregistruotos AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybėn, ir tai buvo padaryta, nes registro tvarkytojui buvo pateiktas įregistravimo pagrindu vertintinas dokumentas – LR Susisiekimo ministro 1999-04-13 įsakymas Nr. 137. Tai, kad šio įsakymo dalis ginčo patalpų atžvilgiu buvo priimta neteisėtai, registro tvarkytojui nebuvo žinoma, atsakomybė jo atžvilgiu būtų galima tuo atveju, jei būtų pagrindas daryti išvadą, kad šis atsakovas privalėjo atsisakyti įregistruoti nuosavybę AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu, kad šių veiksmų neatliko dėl nerūpestingumo, o asmenys, tiesiogiai atsakingi už žalą, jos nėra atlyginę, kad nėra galimybės išsiieškoti iš tiesiogiai už atsiradusią žalą atsakingų asmenų. VĮ Registrų centras tiesiogiai nėra atsakingas už ieškovui atsiradusią žalą.
Kolegija daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus, įregistruojant patalpas-slėptuvę, pažymėtas Nr. R2-3, R2-12 R214, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais, buvo įrodytas, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas. Tai, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo žinoti, kad jų tarnyba - Vilniaus pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožas 1993-03-30 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu dalį šių patalpų jau yra pardavusi, kad dėl to atsakovas neteko teisės atlikti veiksmų šių patalpų atžvilgiu ir įgyti juridinę teisę į nuosavybę, faktiškai nevaldydama patalpų, leidžia daryti išvadą, kad dėl šio atsakovo kaltės nepagrįstai buvo priimtas LR Susisiekimo ministro 1999-04-13 įsakymas Nr. 137 ir ginčo patalpos registro tvarkytojo įregistruotos atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai “ vardu.
LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio „ Prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka“ 1 dalis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo žinoti, kad faktiškai neįgijo ginčo patalpų, todėl neturėjo teisės pateikti prašymo dėl jų įregistravimo. Taigi, prašymo įregistruoti nuosavybę pateikimas buvo neteisėtu atsakovo veiksmu, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtais šio atsakovo veiksmus, įregistruojant patalpas-slėptuvę, pažymėtas Nr. R2-3, R2-12 R214, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Interesą siekti, kad būtų pripažinti atsakovo veiksmai neteisėtais, ieškovas turi dėl to, kad vėlesnių sandorių pasekoje jis įgijo ginčo patalpas, tačiau neturi galimybės jų valdyti ir disponuoti, nes patalpas valdo ir jomis naudojasi savininko teisėmis kiti asmenys ir jas valdo teisėtai.
Ieškovo reikalavimas panaikinti teisinę patalpų registraciją ieškovo vardu atmestas pagrįstai, nes reikalavimas pareikštas su sąlyga - priteisus žalos atlyginimą, prašė panaikinti teisinę registraciją į dalį patalpų – slėptuvės, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtos R2-3 iki R2-12, R2-14), ieškovo vardu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas priteisti žalą iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai‘ ir VĮ Registrų centras atmestinas, nes ieškovas neginčija nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo- turto perdavimo išieškotojui akto, yra pagrįsta, reikalauti žalos atlyginimo ieškovas turi iš asmens, iš kurio jis įgijo turtą, tačiau turtas, pripažinus, kad jis neteisėtai buvo įregistruotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu, nuosavybės teisėmis negalėjo priklausyti ir asmeniui, iš kurio turtą įgijo ieškovas, t.y. A. P.. Būtent iš šio asmens jis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau reikalavimas gali būti reiškiamas nuginčijant kitų savininkų - A. P., P. V. ir G. V. bei AB „Lietuvos Geležinkeliai“ nuosavybės teisių įregistravimus turto registre. Teismas neturi pareigos siūlyti ieškovui reikšti tam tikrus reikalavimus, dėl šių asmenų nuosavybės įregistravimo teisėtumo teismas turėtų pagrindo daryti išvadas tik tuo atveju, jei būtų reiškiami reikalavimai šiems asmenims, ir tuo sudaryta galimybė jiems atsikirsti į tokio ieškinio reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, o esant nenuginčytiems nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus nustatantiems dokumentams, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad į viešojo registro duomenų bazę įrašyti duomenys neatitinka duomenų teisingumo prezumpcijos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo vienas iš reikalavimų - pripažinti neteisėtais atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus tenkinamas, šioje dalyje mokėtinas žyminis mokestis yra 31 Eur, ieškovui už apeliacinį skundą sumokėjus 282 Eur žyminio mokesčio dalį mokesčio, kuri sumokėta už tenkinamą reikalavimą, jam turi atlyginti atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“. Patiekdamas patikslintą ieškinį ir pareikšdamas papildomus neturtinius reikalavimus byloje ieškovas nėra apmokėjęs žyminio mokesčio, todėl patenkintų reikalavimų dalyje, jis priteistinas sumoje 31 Eur valstybei iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas sumoje 25,45 Eur valstybei taip pat turi atlyginti atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes jo atžvilgiu ieškinys buvo dalinai patenkintas, šios išlaidos atsirado neteisėtų atsakovo veiksmų pasekoje. Bendra priteistina valstybei iš atsakovo suma sudaro 56,45 Eur .
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti dalinai.
Pripažinti neteisėtais atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus, įregistruojant patalpas-slėptuvę, pažymėtas Nr. R2-3, R2-12 R214, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius esančias adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui KB Akademinei kredito unijai ( jak 112043843) iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ( jak 110053842) 31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ( jak 110053842) 56,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.