Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir AB „SEB LIZINGAS“ sudarytas 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110203 dėl 2255/12423 dalies kitų statinių, kiemo aikštelės, ir šių objektų 2012-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-04 sutartį Nr. L2008-090013 dėl vandentiekio įvado ir dėl nuotėkų išvado iš šių objektų pirkimo pardavimo sutartį bei taikyti restituciją natūrą - pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybės teisę į AB „SEB LIZINGAS“ nuosavybės teise turimus objektus adresu Klaipėdos 127, Kretinga: 2255/12423 dalį kitų statinių-kiemo aikštelės, inžinerinius tinklus-vandentiekio įvadą, buitinių nuotekų išvadą, ir mechaninį cechą, arba pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir AB „SEB LIZINGAS“ “ sudarytas 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110203 dėl 2255/12423 dalies kiemo aikštelės, ir šių objektų 2012-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-04 sutartį Nr. L2008-090013 dėl vandentiekio įvado ir dėl nuotėkų išvadą iš šių objektų pirkimo pardavimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimis su atpirkimo teise, pripažinti jas įvykdytomis UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybės teisę į AB „SEB LIZINGAS“ nuosavybės teise turimus objektus adresu Klaipėdos 127, Kretinga: 2255/12423 dalį kitų statinių-kiemo aikštelės, inžinerinius tinklus-vandentiekio įvadą, buitinių nuotekų išvadą, ir mechaninį cechą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-12-15, 2008-09-04 ir 2011-11-30 šalys sudarė sutartis, kurios buvo įvardintos kaip lizingo ir pagal šias sutartis ieškovei UAB „Pagrindinis ėjimas“ buvo suteikta teisė naudotis nekilnojamojo turto objektais su teise juos įsigyti(atsipirkti): 2006-12-15 sutartimi Nr. L2006-120014-01 gamybinį pastatą, esantį Klaipėdos 127, Kretinga, 2008-09-04 sutartimi Nr.L2008-090013 vandentiekio įvadu, 2011-11-30 sutartimi Nr.2011-110203 kiemo aikštelė, ir 2011-11-30 sutartimi Nr. 2011-110205 gamybinio cecho pastatu. 2007-03-27 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ pardavė UAB“SEB VB LIZINGAS“ pastatą, esantį Klaipėdos 127, Kretinga už 10 000 000 Lt. Sutarties sudarymo momentu ieškovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ turėjo AB SEB bankas finansinių įsiskolinimų pagal tris kredito sutartis. Sutartimi dalis įsiskolinimų pagal šias kredito sutartis buvo padengti, pirkėjui UAB „SEB VB LIZINGAS“ pervedant pinigus kreditoriui AB SEB bankas. Ieškovė buvo pradelsusi mokėjimus pagal šias sutartis, todėl su kreditoriumi AB SEB bankas vedė derybas dėl kredito grąžinimo terminų. Būtent dėl susidariusių skolų pagal ankstesnes sutartis ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, nes bankas negalėjo perimti įkeisto turto. Bankas per UAB „SEB VB LIZINGAS“ pasiūlė įsigyti pastatą už 10 000 000 Lt, iš kurių bus padengti visi įsiskolinimai bankui, o likusi suma bus panaudota kaip pradinė įmoka pagal lizingo sutartis. Ieškovė, neturėdama pasirinkimo, sutiko su banko ir UAB „SEB VB LIZINGAS“ pasiūlymu. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas dėl gamybinio pastato pirkimo užsitęsė, ieškovė turėjo vykdyti įsipareigojimus pagal ankstesnes sutartis bankui. Atsakovė, pasinaudojusi situacija, sudarytų finansinių lizingo sutarčių pagrindu perėmė iš ieškovės turtą; kiemo aikštelę, gamybinį cechą ir inžinierinius tinklus už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovė niekada neprašė finansinės paslaugos suteikimo pagal 2008-09-04 ir 2011-11-30 lizingo sutartis, nes šio turto kainos leido jai pačiai įsigyti tuos objektus ir pagal 2006-12-15 lizingo sutartį su 2011-11-30 pakeitimais, ieškovė įgijo teisę atsipirkti šiuos objektus. Atsakovė, sudarytų lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijusi gamybinį cechą, aikštelę ir inžinerinius tinklus, nepagrįstai praturtėjo, nes įsigijo turtą žymiai mažesnėmis nei to turto vertė. Atsakovei netinkamai aiškinant sutartį, ji atsisako grąžinti ieškovei nuosavybėn tuos objektus. Ieškovė prašė pripažinti sudarytas lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartis dėl gamybinio cecho, kiemo aikštelės ir inžinierinių tinklų negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį, nes atsakovė siekė perimti įkeistą turtą, apeidama CK 4.170 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą. Toks turto perėmimas sudarė prielaidas atsakovei pretenduoti į kitą ieškovės turtą. Taip prašė pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius ir pagal CK 1.81 straipsnį nes atsakovė naudojo savo lizingo paslaugą ne pagal paskirtį-lizingo paslaugoms teikti, o atgauti skolas iš hipoteka apsunkinto turto, perimti skolininko turtą už nepagrįstai mažas vertes, veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu ir siekė jos sąskaita praturtėti. Tokie sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei. Šie sandoriai taip pat yra ir apsimestiniai. Jeigu teismas taikytų sandorių pripažinimo negaliojančiais institutą iš dalies(sutarčių nenaikinti ir netaikyti restitucijos, o perkvalifikuoti į tinkamą teisinį reglamentavimą), tai ieškovė mano, kad turi būti taikytos pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise nuostatos. Ieškovė šias sutartis pilnai įvykdė, nes šalys susitarė ne dėl lizingo paslaugos, o dėl atsakovės teisių nesusijusių su finansinių įsipareigojimų vykdymu. Tokia sutartis ir tik gali būti užtikrinimo priemonės sutartimi, kaip yra numatyta CK 6.418 straipsnio 5 dalyje.