Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad 20006-12-15, 2008-09-04 ir 2011-11-30 šalys sudarė sutartis, kurios buvo įvardintos kaip lizingo ir pagal šias sutartis ieškovui UAB „Pagrindinis ėjimas“ buvo suteikta teisė naudotis nekilnojamojo turto objektais su teise juos įsigyti(atsipirkti): 2006-12-15 sutartimi Nr. L2006-120014-01 gamybinį pastatą, esantį(duomenys neskelbtini), UNR(duomenys neskelbtini)., 2008-09-04 sutartimi Nr.L2008-090013 vandentiekio įvadu, UNR. (duomenys neskelbtini), 2011-11-30 sutartimi Nr.2011-110203 kiemo aikštelė, UNR(duomenys neskelbtini). ir 2011-11-30 sutartimi Nr. 2011-110205 gamybinio cecho pastatu, UNR. (duomenys neskelbtini). 2007-03-27 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas UAB „Pagrindinis ėjimas“ pardavė UAB“SEB VB LIZINGAS“ pastatą, UNR. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini) už 10000000 Lt. Sutarties sudarymo momentu ieškovas UAB „Pagrindinis ėjimas“ turėjo AB SEB bankas finansinių įsiskolinimų pagal tris kredito sutartis. Sutartimi dalis įsiskolinimų pagal šias kredito sutartis buvo padengti, pirkėjui UAB „SEB VB LIZINGAS“ pervedant pinigus kreditoriui AB SEB bankas. Ieškovas buvo pradelsęs mokėjimus pagal šias sutartis, todėl su kreditoriumi AB SEB bankas vedė derybas dėl kredito grąžinimo terminų. Būtent dėl susidariusių skolų pagal ankstesnes sutartis ir buvo sudaryta ši pirkimo-pardavimo sutartis, nes bankas negalėjo perimti įkeisto turto. Bankas per UAB „SEB VB LIZINGAS“ pasiūlė įsigyti pastatą už 10000000 Lt, iš kurių bus padengti visi įsiskolinimai bankui, o likusi suma bus panaudota kaip pradinė įmoka pagal lizingo sutartis. Ieškovas, neturėdamas pasirinkimo, sutiko su banko ir UAB „SEB VB LIZINGAS“ pasiūlymu. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas dėl gamybinio pastato pirkimo užsitęsė, ieškovas turėjo vykdyti įsipareigojimus pagal ankstesnes sutartis bankui, jis pinigų nebuvo gavęs. Atsakovas, pasinaudojęs situacija, sudarytų finansinių lizingo sutarčių pagrindu perėmė iš ieškovo turtą; kiemo aikštelę, gamybinį cechą ir inžinierinius tinklus už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovas niekada neprašė finansinės paslaugos suteikimo pagal 2008-09-04 ir 2011-11-30 lizingo sutartis, nes šio turto kainos leido jam pačiam įsigyti tuos objektus ir pagal 2006-12-15 lizingo sutartį su 2011-11-30 pakeitimais, ieškovas įgijo teisę atsipirkti šiuos objektus. Atsakovas, sudarytų lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijęs gamybinį cechą, aikštelę ir inžinerinius tinklus, nepagrįstai praturtėjo, nes įsigijo turtą žymiai mažesnėmis nei to turto vertė. Atsakovui netinkamai aiškinant sutartį, jis atsisako grąžinti ieškovui nuosavybėn tuos objektus, už kuriuos jis yra gavęs tas sumas. Ieškovas prašo pripažinti sudarytas lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartis dėl gamybinio cecho, kiemo aikštelės ir inžinierinių tinklų negaliojančiomis pagal CK 1.80 str., nes atsakovas siekė perimti įkeistą turtą, apeidamas CK 4.170 str. 2d. numatytą draudimą. Toks turto perėmimas sudarė prielaidas atsakovui pretenduoti į kitą ieškovo turtą. Taip prašo pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius ir pagal CK 1.81 str., nes atsakovas naudojo savo lizingo paslaugą ne pagal paskirtį-lizingo paslaugoms teikti, o atgauti skolas iš hipoteka apsunkinto turto, perimti skolininko turtą už nepagrįstai mažas vertes, veikė nesąžiningai ieškovo atžvilgiu ir siekė jo sąskaitą praturtėti. Tokie sandoriai prieštarauja viešėjai tvarkai ir moralei. Taip ieškovas nurodo, kad šie sandoriai ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, prieštarauja viešėjai tvarkai ir gerai moralei, tačiau šie sandoriai taip pat yra apsimestiniai. Ieškovas nurodo, jog jeigu teismas taikytų sandorių pripažinimo negaliojančiais institutą iš dalies(sutarčių nenaikinti ir netaikyti restitucijos, o perkvalifikuoti į tinkamą teisinį reglamentavimą), tai ieškovas mano, kad turi būti taikytos pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise santykiai. Ieškovas šias sutartis pilnai įvykdė, nes šalys susitarė ne dėl lizingo paslaugos, o dėl atsakovo teisių nesusijusių su finansinių įsipareigojimų vykdymu ir atsiradusiu iš kito sandorio užtikrinimo. Tokia sutartis ir tik gali būti užtikrinimo priemonės sutartimi, kaip yra numatyta CK 6.418 str. 5d.. Pagal teisminę praktiką, kai viena šalis perleidžia turtą kitai už kainą, kuri neatitinka turto vertės ir šalys susitarę, kad pardavėjui bus grąžinta nuosavybės teisė, kai jis grąžins pirkėjui turto kainą. Taip šiuos santykius aiškina atsakovas. Toks šių šalių sudarytų ir ginčijamų sutarčių aiškinimas atitinka CK 6.193 str. ir kituose įstatymuose numatytų sutarčių aiškinimo taisykles. Prašo pripažinti negaliojančiomis UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir AB „SEB LIZINGAS“ sudarytas 2011-10-30 sutartį Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, UNR. (duomenys neskelbtini), 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110203 dėl 2255/12423 dalies kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini) ir šių objektų 2012-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-04 sutartį Nr. L2008-090013 dėl vandentiekio įvado(UNR. (duomenys neskelbtini)) ir dėl nuotėkų išvadą(UNR(duomenys neskelbtini).) iš šių objektų pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją natūrą- pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybės teisę į AB „SEB LIZINGAS“ nuosavybės teise turimus objektus adresu(duomenys neskelbtini): 2255/12423 dalį kitų statinių-kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus-vandentiekio įvadą UNR. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvadą, UNR. (duomenys neskelbtini) ir mechaninį cechą, UNR. (duomenys neskelbtini). Arba pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir AB „SEB LIZINGAS“ “ sudarytas 2011-10-30 sutartį Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, UNR. (duomenys neskelbtini), 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110203 dėl 2255/12423 dalies kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini) ir šių objektų 2012-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-04 sutartį Nr. L2008-090013 dėl vandentiekio įvado(UNR. (duomenys neskelbtini)) ir dėl nuotėkų išvadą(UNR. (duomenys neskelbtini)) iš šių objektų pirkimo pardavimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimis su atpirkimo teise, pripažinti jas įvykdytas iš UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybės teisę į AB „SEB LIZINGAS“ nuosavybės teise turimus objektus adresu(duomenys neskelbtini): 2255/12423 dalį kitų statinių-kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus-vandentiekio įvadą UNR. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvadą, UNR. (duomenys neskelbtini) ir mechaninį cechą, UNR. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas AB SEB bankas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Savo atsikirtimuose atsakovas nurodo, kad ieškovas finansines lizingo sutartis Nr. 2011-110205, 2011-110203 ir L2008-090013 prašo pripažinti apsimestiniais sandoriais CK 1.87 str. pagrindu ir tvirtina, kad šalys sudarė ne lizingo, bet pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis. Tokiu atveju šiuo pagrindu pripažinti šie sandoriai netaptų negaliojančiais ir ieškovui negrįžtų nuosavybės teisės į ginčo turtą, o turėtų būti taikomos, sutinkamai su CK 1.87 str. 1d., to sandorio taisyklės, kurias šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Atsakovas nesutinka, kad ginčo sutartys yra apsimestiniai sandoriai. Visas nekilnojamasis turtas, dėl kurio kilo ginčas, yra pagrindinio gamybinio pastato, UNR. (duomenys neskelbtini), priklausiniai, kurių neįmanoma eksploatuoti atskirai nuo pagrindinio gamybinio pastato, dėl kurio šalys buvo sudarę finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-120014. Sudarant finansinio lizingo sutartį dėl gamybinio pastato, nekilnojamasis turtas, dėl kurio ieškovas kelia reikalavimus, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Inžinerinius tinklus ieškovas įsigijo 2008-09-24, o mechaninį cechą ir kiemo statinių dalį 2007-09-21. Sutinkamai su CK 156 str. 1d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.567 – 6.574 str., reglamentuojantys lizingo teisinius santykius, nenumato imperatyvaus draudimo, kad sudarius lizingo sutartį dėl pagrindinio daikto, vėliau negali būti sudaromos papildomos sutartis dėl jo priklausinių. CK 4.14 str. numatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Nesant tarp šalių ginčo dėl finansinio lizingo sutarties Nr. L2006-120014, sudarytos dėl pagrindinio gamybinio pastato, ieškovas neturi teisės reikalauti pripažinti negaliojančiomis sutartis, sudarytas dėl šio pastato priklausinių. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ginčo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo susijusios su ieškovo finansavimu. Priešingai, sudarant grįžtamojo lizingo sutartį Nr. L2008-090013, ieškovui buvo suteiktas 200000 Lt papildomas finansavimas ir buvo sumažinta finansinio lizingo sutartyje Nr.L2006-100014 numatyto neišpirkto turto vertė . Taip pat sudarant finansinio lizingo sutartis Nr. 2011-110203 ir 2011-110205, ieškovas buvo atleistas nuo sutartyje Nr. L2006-120014 numatytų mokėjimų, mokant per tą laikotarpį tik palūkanas. Sudarant sutarties L2006-120014 pakeitimus, ieškovas įsipareigojo sudaryti finansinio lizingo sutartis dėl pagrindinio gamybinio pastato priklausinių. Šios aplinkybės rodo, kad visų ginčijamų sandorių sudarymas buvo tiesiogiai susijęs su ieškovo finansavimu, sumažinant neišmokėto turto vertę ir atidedant lizingo sutartyse numatytus mokėjimus. Be to, ieškovas neginčija ginčo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių papildomų susitarimų, kaip neatitinkančių tikrosios šalių valios, kuriuose buvo susitarta dėl finansinio lizingo sutarčių dėl mechaninio cecho, kiemo aikštelės ir inžinerinių tinklų, Nepagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo sutartis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 str. numatytu pagrindu, jog atsakovas siekė perimti įkeistą turtą, apeinat CK 4.170 str. 2d. numatytą draudimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo nekilnojamieji daiktai ieškovo nuosavybe buvo įregistruoti tik 2007-2008 metais ir jie nebuvo įkeisti AB SEB bankas. 2007-03-07 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo siekiam ne perimti turtą, o sudaryti galimybę ieškovui tinkamai atsiskaityti su AB SEB bankas. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.81 str. pagrindu. Ieškovas nurodo, kad atsakovas naudoja lizingo paslaugą ne pagal paskirtį, siekdamas sudaryti akcininkui sąlygas atgauti skola į hipoteką apsunkintą turtą ne įstatymų nustatyta tvarka, perimti skolininko turtą už nepagrįstai mažą kainą ir taip jį nubausti už tai, kad jis nevykdo atsakovo nurodymų. Pagal teisminę praktiką, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešėjai tvarkai ar gerai moralei pasiekimą ir tokius ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Tokį reikalavimą ieškovas sieja su lizingo sutartimi Nr. L2006-120014 ir 2007-03-07 prikimo-pardavimo sutartimi, nors jų neginčija. Šiomis sutartimis buvo siekiama išspręsti ieškovo finansines problemas, o ne sudaryti sandorį, prieštaraujantį viešėjai tvarkai ar gerai moralei. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad turtas perimtas už nerealiai mažą kainą. Šiuo atveju ieškovas buvo ne tik turto pardavėjas, bet ir lizingo gavėjas, todėl šalys parduodamo turto kainą nustatė susitarimu, atsižvelgiant į ieškovo finansines galimybes, o ne į turto rinkos vertę. Ieškovas, sudarydamas ginčijamus sandorius aiškiai suvokė šių sutarčių esmę, nereiškė abejonių dėl jų teisėtumo ir jas vykdė. Abejones ieškovas pareiškė po to, kai buvo nutrauktos visos lizingo sutartys ir pareikalauta gražinti lizinguotą turtą. Ieškovo pareikšti alternatyvūs reikalavimai rodo, jog jis visais įmanomais būdais siekia perimti nuosavybės teises į inžinierinius tinklus, kiemo aikštelę bei mechaninį cechą, taip apsunkinti atsakovo galimybe naudotis pagrindiniu gamybos cechu. Ieškovas piktnaudžiauja sandorių negaliojimo institutu, siekdamas nesąžiningo tikslo. Alternatyviu reikalavimu ieškovas prašo ginčo lizingo sutartis pripažinti pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartimis ir nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo. Savo reikalavimą jis grindžia tuo, jog įvykdė visas sąlygas atpirkimo teisei. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą, kad yra atliktas išankstinis lizinguoto turto išpirkimas. Pagal ginčo lizingo sutarčių 10.1.4 punktą šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę iš ieškovo gautas sumas pagal konkrečią sutartį, panaudoti pinigines lėšas savo nuožiūra ilgiausiai pradelstoms skoloms pagal su atsakovu sudarytas sutartis, padengti, neatsižvelgiant į mokėjimo pavedimuose nurodytą paskirtį. Ieškovas yra atsakovui skolingas 205626.62 Lt pagal visas lizingo sutartis ir po šių sutarčių nutraukimo, skola nėra padengta. Todėl ieškovo nurodyta suma buvo panaudota seniausiems įsiskolinimams padengti. Be to, ieškovas nėra sumokėjęs palūkanų ir delspinigių pagal ginčo lizingo sutartis, todėl laikytina, jog jis tinkamai neįvykdė sutarčių. 2011-11-30 šalys susitarė ir pakeitė lizingo sutarčių Nr.L2008-090013, 2011-110203 ir 2011-110205 16.1 punktą, kuriuo susitarė, kad nuosavybės teisę į turtą Klientas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas bei padengęs visus savo įsipareigojimus pagal 2006-12-15 finansinio lizingo sutartį Nr.L2006-120014. Ieškovas šių sąlygų neįvykdė, todėl jis neturi tiesės reikalauti jam perduoti turtą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.