Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1769-123/2012

2012 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BAB banko SNORAS apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BAB banko SNORAS ieškinį atsakovui P. R. dėl prievolių įvykdymo pagal 2008-07-03 paskolos sutartį Nr. KV20080703T990004 ir 2008-07-08 paskolos sutartį Nr. KV20080708L990003 bei atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei BAB bankui SNORAS dėl 2008-07-03 paskolos sutarties Nr. KV20080703T990004 bei 2008-07-08 paskolos sutarties Nr. KV20080708L990003 pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių sudarytos paskolos sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis ir nutarta netaikyti restitucijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Kiekvieno sandorio esminis elementas – jį sudarančių asmenų valia. Dėl to vienai iš šalių pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu būtina tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta asmens valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės asmens valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu pagrįstai konstatavo, kad atsakovas P. R. sutarčių sudarymo metu, t. y. nuo 2008-07-03 iki 2008-07-20, negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti (t. 2, b. l. 135–137). Apeliantė nurodo, kad teismo psichiatrinės ekspertizės aktas byloje yra tik vienas, tačiau ne vienintelis įrodymas, teismui sprendžiant, ar atsakovas paskolų sudarymo metu dėl psichikos ligos iš tikrųjų negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo paneigti nagrinėjamoje civilinėje byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų. Aplinkybė, kad atsakovas P. R. sutarčių sudarymo metu, t. y. nuo 2008-07-03 iki 2008-07-20, negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti (t. 2, b. l. 135–137), yra pakankamas pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais (CK 1.89 str. 1 d.). Be to, apeliantė BAB bankas SNORAS nenurodė, kokie kiti byloje esantys įrodymai paneigia ekspertizės aktu nustatytą aplinkybę, jog atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Sandoriai, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti pinigus, buvo pripažinti negaliojančiais, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė nesukelia teisinių pasekmių sandorio šalims. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė restitucijos konstatuodamas, jog ieškovė suteikdama paskolą nedideles pajamas turinčiam asmeniui nebuvo apdairi bei įvertino aplinkybę, jog atsakovas būdams maniakinės būsenos pinigus iššvaistė ir jų neturi. Dėl to restitucijos taikymas, pasak pirmosios instancijos teismo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes bylos aplinkybės neatitinka sąlygų ir pagrindų, numatytų CK 6.145 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovo pinigų išvaistymo faktas ir sunki jo finansinė padėtis negali būti vertinama kaip nepagrįstas ir nesąžiningas jo padėties pabloginimas. Restitucijos taikymo atveju, atsakovas atiduotų ieškovei tai, ko neturėjo iki sandorio sudarymo, o ieškovė atgautų tik tai, ką perdavė atsakovui pagal sandorius, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, ir dėl to jos padėtis nepagerės. CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai vienos iš sandorių šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos šalies dėl to pagerėtų, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nenustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atsisakė taikyti restituciją. Be to, netaikydamas restitucijos, Skuodo rajono apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.268 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, kilę iš sudarytų paskolos sutarčių, o nurodytos CK 6.268 straipsnio teisės normos reglamentuoja deliktinę civilinę atsakomybę. CK 6.245 straipsnio 4 dalis nustato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas nėra.

Pripažinus sandorius negaliojančiais ab initio (CK 1.89 str. 1 d.), yra pagrindas taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas teisines pasekmes – įpareigoti vieną jo šalį grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.89 str. 2 d.). Nustatyta, kad pagal 2008-07-03 šalių sudarytą Sutartį Nr. 1 atsakovui buvo suteikta 10 000 Lt (t. 2, b. l. 8), o pagal 2008-07-08 šalių sudarytą Sutartį Nr. 2 – 3 000 Lt (t. 1, b. l. 8). Pareikštame ieškinyje dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 1 vykdymo ieškovė nurodo, kad atsakovas skolingas bankui 9 941,06 Lt negrąžintos paskolos, o pagal Sutartį Nr. 2 – 3 000 Lt negrąžintos paskolos. Dėl to taikant restituciją ieškovei turėtų būti grąžinta iš viso 12 941,06 Lt, juos priteisiant iš atsakovo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog palūkanos ir delspinigiai yra numatyti sutartyse, kurios pripažintos negaliojančiomis, todėl pripažinus sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, teisinės pasekmės, kylančios iš sutarties nuostatų, negali būti taikomos, nes jos negalioja (CK 1.95 str. 1 d.).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė ieškiniais prašė priteisti iš atsakovo iš viso 13 358 Lt. Taikius restituciją ir priteisus iš atsakovo ieškovei 12 941,06 Lt konstatuotina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalį sudaro 97 proc., o atmestų 3 proc. Atsižvelgiant į tai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė sumokėjo 401 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 4, t. 2, b. l. 4), patenkinus 97 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovo ieškovei priteistina 389 Lt žyminio mokesčio. Teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovo priešieškinis iš esmės palikta nepakeista – pripažinta, kad paskolos sutartys pripažintos negaliojančiomis pagrįstai, todėl iš ieškovės atsakovui pagrįstai priteista 915 Lt bylinėjimosi išlaidų (115 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, 400 Lt ekspertizės išlaidų, t. 1, b. l. 76, 85, t. 2, 91, 100, 113). Priteisiant iš atsakovo ieškovei pirmosios instancijos teisme sumokėtą žyminį mokestį, atliktinas įskaitymas ir iš ieškovės atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 526 Lt (915 Lt – 389 Lt). Ieškovei BAB bankas SNORAS yra iškelta bankroto byla, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 str., 83 str. 1 d. 8 p.). Apeliantė apeliaciniame skunde kėlė alternatyvų reikalavimą – skundžiamą sprendimą panaikinti arba pakeisti, t. y. paskolos sutartis pripažinti galiojančiomis nuo jų sudarymo momento, o paskolos sutartis pripažinus negaliojančiomis ab initio, taikyti dvišalę restituciją. Vienas šių reikalavimų buvo patenkintas, todėl nėra pagrindo iš ieškovės atsakovui priteisti išlaidas už teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl restitucijos netaikymo – taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) grąžinti ieškovei BAB bankui SNORAS (į. k. 112025973, buveinė A. Vivulskio g. 7, Vilnius) 12 941,06 Lt.

Sumažinti iš ieškovės BAB banko SNORAS atsakovui P. R. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 526 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.