- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-1311-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18654-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- D.V., L.V.
- Ieškovas
- R.V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.V. patikslintą ieškinio pareiškimą atsakovams D.V. ir L.V. dėl skolos priteisimo, Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovo D.V. priešieškinį R.V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad paskolino atsakovui D.V. 110 000 Lt. Paskolos perdavimo faktą įtvirtino atsakovo D.V. išrašytais 2008-02-11 vekseliais. Paaiškino, jog šalys susitarė, kad skola bus grąžinama dalimis. Atsakovas grąžino 70 000 Lt, tačiau likusius 40 000 Lt atsisako grąžinti. Atsakovas jau turėdamas galiojančią prievolę, perleido Dovanojimo sutartimi Nr. 2-15603 ½ žemės sklypo ir gyvenamąjį namą. Ieškovas laiko, kad sudaryta Dovanojimo sutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises, nes sumažino atsakovo mokumą ir tuo pačiu galimybę įvykdyti įsipareigojimus. Dėl šios priežasties ieškovas prašo pripažinti Dovanojimo sutartį ieškovui priteistinoje sumoje negaliojančia, netaikyti restitucijos natūra, bet priteisti iš atsakovės L.V. atitinkamą pripažintos negaliojančia Dovanojimo sutarties dalies vertę pinigais. Ieškovas nurodo, kad reikšdamas acto Pauliana reikalavimą, prašo teismo priteisti iš atsakovo D.V. 40 000 Lt skolos, 3 194,52 Lt palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų; pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia atsakovo D.V. prievolių ieškovui apimtyje, t.y. 43 194,52 Lt ir 5 proc. procesinių palūkanų; pripažinus Dovanojimo sutartį negaliojančia atitinkamoje dalyje, netaikyti restitucijos natūra ir atsakovo D.V. prievolių ieškovui vykdymui priteisti iš atsakovės L.V. pripažintos negaliojančia Dovanojimo sutarties dalies vertę pinigais – 43 194,52 Lt ir 5 proc. procesinių palūkanų (T.1, b.l.171-176).
Pareikštu ieškiniu R.V. ieškovas D.V. nurodė, kad atsakovo R.V. naudai 2008-02-11 išrašė du neprotestuotinus vekselius: vieną 50.000,00 Lt sumai, kurio apmokėjimo terminas buvo 2008 m. kovo 15 d., kitą - 60.000,00 Lt sumai, kurio apmokėjimo terminas buvo - 2008 m. gegužės 1 d. Paaiškino, kad jis, kaip UAB „VSG INVEST“ direktorius, išrašė vekselius už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, perkant žemės sklypą. R.V. buvo vienos įmonės, vykdančios tarpininkavimo bei nekilnojamojo turto vertinimo veiklą, vadovas ir vykdė atitinkamą profesinę veiklą. Po sandorio sudarymo atsakovas turėjo sumokėti atsakovui R.V. atitinkamą piniginę sumą. Atsakovas R.V. pareikalavo, jog jis asmeniškai užtikrintų apmokėjimą ir išrašytų jo naudai du neprotestuotinus vekselius. Pagal juos atsakovas D.V. 2008 m. kovo 5 d mokėjimo pavedimu Nr. 650238 sumokėjo ieškovui 50.000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų ir 00 et) dydžio sumą, o 2008 m. liepos 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 7311 – 20 000 Lt. 2007 m. gegužės 22 d. tarp V.V. (pardavėja) ir UAB „SEB VB lizingas“ (pirkėjas) bei UAB „VSG INVEST“ (nuomininkas) buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. AK-3675, pagal kurią UAB „SEB VB lizingas" įsipareigojo įgyti nuosavybės teise iš V.V. UAB „VSG INVEST“ naudai žemės sklypą ir perduoti jį UAB „VSG INVEST“ valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą aukščiau minėtoje sutartyje numatytą kainą žemės sklypas pereis UAB „VSG INVEST“ nuosavybės teise. Tačiau 2009 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-1694-585/2009 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo V.V., atitinkamai panaikino sudarytus dėl šios žemės sandorius, tame tarpe ir 2007-05-14 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-04027, sudarytą tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „VSG INVEST“. D. V. laikė, kad pripažinus žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį negaliojančiu, ieškovas neteko teisės gauti 110 000 Lt už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, todėl privalo grąžinti sumokėtus 70 000 Lt. Vilniaus apygardos teismui pripažinus sandorį negaliojančiu, savaime negaliojantys tampa ir negaliojančiu pripažinto sandorio pagrindu išrašyti vekseliai bei prievolės pagal juos ir viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Šiuo konkrečiu atveju, nors atsakovas R.V., kaip tarpininkaujantis asmuo UAB „SEB lizingas“, UAB „VSG INVEST“ ir V.V. sudarant atitinkamus su žemės sklypo pirkimu - pardavimu susijusius sandorius, ir nebuvo tiesioginė sandorių šalis, tačiau teismo sprendimu pripažinus aukščiau minėtus sandorius negaliojančiais, jis ne tik kad neturi teisės reikalauti sumokėti jam už tokį tarpininkavimą priklausantį atlygį, bet ir turi grąžinti ieškovui jo sumokėtą piniginę sumą. Kadangi atsakovui už tokį tarpininkavimą turėjo būti atsilyginta UAB „VSG INVEST“ direktoriaus, t.y. ieškovo D.V. išrašytų 2008 m. vasario 11 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių bendrai 110.000,00 Lt sumai pagrindu, susidarius aukščiau minėtai situacijai, atsakovas (vekselio gavėjas), kaip sąžininga ir protinga šalis, privalo tokius vekselius grąžinti ieškovui (vekselio davėjui). Kadangi atsakovas negrąžino sumokėtų 70 000 Lt, ieškovas prašo šią sumą priteisti iš atsakovo R.V. Taip pat atsakovas laiko, kad nėra actio Pauliano instituto taikymui sąlygų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius (rašytinės sutarties). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas perdavė pinigus. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas tapo nemokus, sudaręs Dovanojimo sutartį. Be to, ieškovas praleido senaties terminą reikalavimui reikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė ieškovo R.V. patikslintą ieškinio pareiškimą atsakovams D.V. ir L.V. dėl skolos priteisimo, Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo D.V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo R.V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 40 000 Lt negrąžintos skolos, 3194,52 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2009-11-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2796 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti. Atmesti ieškovo pagal priešieškinį D.V. ieškinį atsakovui R.V. dėl skolos priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių ieškovo pinigų perdavimą atsakovui, byloje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog teikė tarpininkavimo paslaugas, suteikiant paskolas, todėl jam nebuvo sudėtinga atsakovui paskolinti 110 000 Lt. Atsakovas įrodinėja, kad pinigų negavo, o vekselius išrašė įsipareigodamas sumokėti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, sudarant Pirkimo - pardavimo sutartį pagal kurią V.V. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį 2,300 ha žemės sklypą. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo nurodyti aiškių susitarimo sąlygų dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo. Be to, vekseliai išrašyti prasidėjus teisminiam ginčui dėl Pirkimo - pardavimo sutarties ir esant šioms aplinkybėms neprotinga būtų manyti, kad atsakovas būtų įsipareigojęs mokėti už tarpininkavimo paslaugas. Nurodytais motyvais taip pat atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, atsakovo D.V. priešiniame reikalavime išdėstyti argumentai, kad pripažinus negaliojančia Pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas pagal priešieškinį R.V. turi grąžinti sumokėtus už tarpininkavimą 70 000 Lt. Byloje iš šalių paaiškinimų nenustatyta, kad ieškovo D.V. vadovaujamai įmonei atsakovas R.V. būtų nuolat už atlyginimą tarpininkavęs sudarant sutartis. Pažymėjo, kad jei tarp šalių ir būtų susiklostę paslaugų teikimo santykiai, tai prašant grąžinti sumokėtus 70 000 Lt, jų sutarties dalykas turėtų būti susietas su Pirkimo - pardavimo sutarties nuostatomis ir dėl pinigų sumokėjimo ar nemokėjimo turėtų būti konkrečiai susitarta paslaugų teikimo sutartyje. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas D.V. 2008-03-05 mokėjimo nurodymu Nr. 650238 pervedė 50 000 Lt ieškovui, o 2008-07-14 mokėjimo nurodymu Nr. 7311 – 20 000 Lt. Nurodyta mokėjimų paskirtis – „skolintų lėšų grąžinimas“. Teismas, įvertindamas tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas D.V. iki kreipimosi į teismą būtų reikalavęs grąžinti sumokėtą sumą, nors nuo teismo sprendimo pripažinti Pirkimo– pardavimo sutartį negaliojančia praėjo veik vieneri metai, o 70 000 Lt buvo pervesta jau prasidėjus teisminiam ginčui, taip pat tai, kad vekseliai išrašyti po 9 mėnesių nuo Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir byloje nėra jokių įrodymų, tiesiogiai parvirtinančių būtent tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui R.V. nurodyta mokėjimų paskirtis yra „skolintų lėšų grąžinimas“, laikė, jog yra didesnė tikimybė manyti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl pagal priešieškinį ieškovo D.V. reikalavimas priteisti 70 000 Lt pripažįstamas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, liudytojo T.S. parodymus, atsižvelgdamas į atsakovo D.V. atliktą 70 000 Lt sumos sumokėjimą ieškovui R.V., nesustatęs kitokio piniginių lėšų pervedimo pagrindo kaip paskolos sutartis, laiko, kad 110 000 Lt pagal išrašytus vekselius buvo perduota, nes atsakovas neneigė ir neįrodinėjo, kad buvo tartasi dėl kitokios nei 110 000 Lt sumos ar ji negauta (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad rašytinių įrodymų apie visos skolos grąžinimą ieškovui nepateikta (CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalys, 8.875 straipsnio 2 dalis) bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovo R.V. ieškinys yra įrodytas (CPK 178 straipsnis), jis tenkinamas (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) – iš atsakovo D.V. priteistina ieškovo naudai 40 000 Lt negrąžintos paskolos, 3194,52 Lt palūkanų (CK 6.200, 6.261 straipsniai), 5 procentų dydžio metinės palūkanos, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009-11-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimas yra žymiai mažesnis nei ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertė, nes vien gyvenamojo namo 2008-11-10 vidutinė rinkos vertė buvo 622 000 Lt. Be to, Dovanojimo sutartis sudaryta beveik po metų nuo vekselių išrašymo ir senai pasibaigus jų apmokėjimo terminui. Taigi, jei atsakovas D.V. (sūnus) būtų dovanojęs atsakovei L.V. (motinai) turtą siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, protinga būtų manyti, kad turtas būtų buvęs perleistas po vekselių išrašymo ar iki termino jų apmokėjimui pasibaigimo. Atvirkščiai, didžiąją dalį skolos atsakovas grąžino iki Dovanojimo sutarties sudarymo. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje negalima daryti išvados, kad Dovanojimo sutartis sudaryta siekiant išvengti skolos sumokėjimo ieškovui (CK 6.67 straipsnio 5 punktas) ir šalys veikė nesąžiningai. Pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad iki kreipimosi į teismą ieškovas būtų raštu reikalavęs iš atsakovo grąžinti skolą. Jis nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, savo reikalavimo teisės buvimą įrodinėjo šios bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neprašo patenkinti reikalavimą iš perleisto turto, tačiau prašo priteisti iš atsakovės L.V. lėšas atsakovo D.V. prievolių ieškovui vykdymui, taip siekdamas užsitikrinti prievolės įvykdymą iš kito asmens, o tokiu atveju ieškinys dalyje dėl pripažinimo Dovanojimo sutarties negaliojančia atitinkamoje dalyje, netaikant restitucijos natūra ir priteisimo iš atsakovės L.V. 43194,52 Lt sumos pagal actio Pauliana negali būti tenkinamas. Atsižvelgdamas į kilusį ginčą tarp šalių, ieškovo vadovaujamos UAB „Liturta“ veiklos pobūdį (turto ir verslo vertinimo paslaugų teikimas), ieškovo patirtį tarpininkavimo srityje perleidžiant turtą (T.3, b.l.92,93), įvertinat tai, kad 2009-01-06 UAB „Liturta“ darbuotoja J.T. peržiūrėjo duomenis dėl atsakovei L.V. priklausančio turto, teismas laikė, jog ieškovas domėjosi atsakovo D.V. turtine padėtimi ir turėjo sužinoti apie Dovanojimo sutarties sudarymą 2009-01-06, todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo šios datos ir baigėsi 2010 m. sausio 7 d. Ieškovas su patikslintu reikalavimu į teismą kreipėsi 2010 birželio 15 d., praleidęs ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti neprašė. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, 6.66 straipsnio 3 dalimi, ieškinys dalyje pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia netaikant restitucijos natūra ir atsakovo D.V. prievolių ieškovui vykdymui priteisiant iš atsakovės L.V. pripažintos negaliojančia Dovanojimo sutarties dalies vertę pinigais – 43 194,52 Lt, atmestinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D.V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta iš dalies tenkinti ieškovo R.V. ieškinį dėl skolos priteisimo, o atsakovo D.V. priešieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo R.V. ieškinį atsakovams D.V. ir L.V., o atsakovo D.V. pareikštą priešieškinį dėl skolos priteisimo ieškovui R.V. visiškai patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia motyvais, kad ieškovo R.V. išdėstytos ir teismo nustatytos skundžiamame sprendime faktinės aplinkybės neatitinka realios tikrovės ir tikrųjų vekselių išdavimo aplinkybių bei šalių ketinimų, jos yra klaidingos ir nepagrįstos. Teismui pripažinus žemės pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija, atitinkamai UAB „VSG INVEST“ negali kilti prievolė sumokėti ieškovui R.V. atlygį už tarpininkavimą, sudarant sandorį, nes pripažinus sandorius negaliojančiais, savaime negaliojantys tampa ir negaliojančio sandorio pagrindu išrašyti vekseliai bei prievolės pagal juos, todėl ieškovas privalo grąžinti atsakovui pagal šiuos vekselius gautas sumas. Paskolos teisiniai santykiai nebuvo įrodyti, nes esminė sutarties sąlyga yra pinigų perdavimas, kurio nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo bei privalėjo atmesti ieškinį. Ieškovas numatytais terminais nesikreipė į notarą dėl vykdomojo dokumento pagal vekselį išdavimo. Mokėjimo pavedimuose nurodyta atsakovo pervedamų ieškovui pinigų paskirtis negali nulemti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmės. Visos aplinkybės, nesant akivaizdžių tiesioginių įrodymų, tik patvirtina, kad labiau tikėtina, kad tarp šalių susiklostė ne paskolos teisiniai santykiai, o su tarpininkavimu sudarant pirkimo-pardavimo sandorį susiję prievoliniai teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo, netinkamai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu įrodinėjimo procese, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą skundžiamojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso rungtyniškumo principą, atmetęs apelianto prašymą liudytoja apklausti V.V., kuri galėjo paliudyti reikšmingas ginčo išnagrinėjimui aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apelianto skundą ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas, todėl nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Faktines bylos aplinkybes dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių paskolos santykių pagrindžia vekselių išrašymas, dalinis jų apmokėjimas, nurodant mokėjimo paskirtimi skolintų lėšų grąžinimą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas negalėjo paskolinti atsakovui pinigų, nes nedisponavo tokio dydžio piniginėmis sumomis. Ši aplinkybė neatitinka tikrovės. Ieškovas yra pateikęs banko „Swedbank" 2011 m. kovo 16 d. pažymą apie R.V. banko sąskaitą Nr. RL-SR-1633, kas įrodo, kad ieškovas disponavo ir kur kas didesnėmis sumomis, todėl, atsakovo paprašytas, galėjo paskolinti 110 000 Lt atsakovui. Taip pat pastebėtina, kad, kaip nurodyta sprendime, ieškovas nebuvo gavęs pajamų, kurias atsakovas būtų privalėjęs deklaruoti, ką pažymėjo ir Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su kokiais nors Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, bylai yra nereikšmingos. Pinigų perdavimo faktą ieškovui patvirtina atsakovo ieškovui išrašyti vekseliai bei kiti netiesioginiai įrodymai. Ieškovas į notarą nesikreipė nenorėdamas papildomų išlaidų ir tikėdamasis, jog visa paskola bus grąžinta geranoriškai, tuo labiau, kad atsakovas dalį savo piniginės prievolės įvykdė. Kaip minėta, ieškovas ir atsakovas buvo pažįstami, todėl ieškovas nenorėjo imtis tokių gan agresyvių, nors ir teisėtų, veiksmų išieškant skolą. Visgi ieškovo lūkesčiai nepasiteisino, atsakovas dalies įsiskolinimo nesirengė grąžinti, todėl ieškovui savo teises beliko ginti teismine tvarka. Jokių tarpininkavimo sutarčių tarp šalių sudaryta nebuvo, o sklypo kainai išaugus kelis kartus, lyg ir nebebuvo už ką mokėti tarpininkui, be to, pirko sklypą juridinis asmuo, o prievolę už tarpininkavimą prisiėmė fizinis asmuo. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovo nurodomų santykių neegzistavimą, nes jie nėra nei logiški, nei ekonomiškai pagrįsti. Atsakovas niekada anksčiau nereikalavo grąžinti neva be pagrindo sumokėto atlyginimo už tarpininkavimą, atitinkamus reikalavimus pareiškė tik ieškovui iškėlus bylą dėl skolos grąžinimo. Tikint atsakovo dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, reikėtų daryti išvadą, kad ieškovas tarpininkavimo paslaugas suteikė pačiam atsakovui. Tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, atsakovas savarankiškai kaip fizinis asmuo visiškai nedalyvavo santykiuose, kuriuose, anot atsakovo, tarpininkavo ieškovas - sutarties šalimis buvo tik UAB „SEB Lizingas" ir V.V., o sutarties objekto naudotoju pagal su pirkėju UAB „SEB Lizingas" sudarytą išperkamosios nuomos sutartį buvo UAB „VSG INVEST". Iš išdėstyto akivaizdu, kad atsakovas pagal jo paties ieškovo naudai išrašytus 2008 m. vasario 11 d. vekselius įsipareigojo kitais, nei tarpininkavimo santykių pagrindais, ir atsakovo prievolė sumokėti šiuose vekseliuose nurodytas sumas kilo ne iš prievolės sumokėti ieškovui tarpininkavimo atlyginimą. Sutartis, kurią sudarant, anot atsakovo, ieškovas teikė tarpininkavimo paslaugas, už kurias atsiskaitymo „užtikrinimo" sumetimais buvo išrašyti vekseliai, buvo sudaryta 2007 m. gegužės 22 d., tuo tarpu abu vekseliai buvo išrašyti 2008 m. vasario 11 d., t. y. jau praėjus beveik 9 mėnesiams, ir netgi, tikėtina, prasidėjus teisminiams ginčams dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovo nurodytoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į nurodytų įvykių chronologiją pastebėtina, kad net prasidėjus teisminiams ginčams dėl sandorių nuginčijimo ir atsakovui jau suprantant egzistuojančią riziką, kad sutartis ir išperkamosios nuomos sutartis dėl atitinkamo žemės sklypo gali būti pripažintos negaliojančiomis, atsakovas, nesant jokių kitų dokumentų, patvirtinančių ieškovo teisę gauti atlyginimą už neva suteiktas tarpininkavimo paslaugas, išduoda vekselius ir moka ieškovui neva jam priklausantį tarpininkavimo atlyginimą. Visa tai prasilenkia ne tik su bet kokia verslo, bet ir su elementaria logika. Bet koks kitas protingas ir sąžiningas verslininkas tokiu atveju būtų arba sulaukęs teismo sprendimo, arba sudaręs atitikinamus sąlyginius susitarimus, kuriais būtų apspręstos tokio neva priklausančio mokėti atlygio už tarpininkavimą mokėjimo sąlygos, atsižvelgiant į atitinkamos civilinės bylos baigtį. Sprendime teismas teisingai pastebėjo, kad, esant šioms aplinkybėms (prasidėjus teisminiams ginčams), neprotinga būtų manyti, kad atsakovas būtų įsipareigojęs mokėti už tarpininkavimo paslaugas. Atsakovas nurodo, kad teismas atmetė atsakovo prašymą apklausti V.V., ir su tuo nesutinka. Atsakovo prašymas atmestas pagrįstai. Pagal CPK 245 straipsnio 2 dalį jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Naujos liudytojos šaukimas neabejotinai būtų užvilkinęs sprendimo byloje priėmimą, o p. V.V., manome, nebūtų patvirtinusi jokių bylai svarbių aplinkybių. Ieškovui įrodžius tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovas negrąžino dalies paskolos sumos, teismas visiškai pagrįstai ieškovo naudai priteisė iš atsakovo negrąžintos paskolos sumos dalį (40 000 Lt) ir palūkanas. Atsakovas neįrodė priešieškinio pagrindo, t. y. neįrodė, kad tarp šalių būta tarpininkavimo teisinių santykių, kad atsakovas mokėjo ieškovui atlyginimą už tarpininkavimą ir kt., todėl atsakovo priešieškinis atmestas pagrįstai. Atitinkamai, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu, o atsakovo skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apeliantas skundu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė tarp šalių susiklosčiusius teisinius paskolos santykius. Teisėjų kolegija skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
Visų pirma pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, teisės normomis reglamentuodamas tarp šalių susiklostančius teisinius santykius, ne tik nustato jų teisinį reguliavimą, bet ir suteikia teisinių santykių dalyviams galimybę nustatytos formos ir turinio sudaromais dokumentais įtvirtinti prievolinius santykius ir atitinkamai nustatyti šalių teises ir pareigas, kurios padėtų šalims tinkamai įforminti santykius tarp šalių, aiškiai apibrėžti susitarimo dalyką, prisiimamas teises, pareigas bei atsakomybę, kurios, kilus ginčui tarp šalių, padėtų pačioms šalims įrodinėti savo veiksmų teisėtumą ir atitinkami ginti pažeistas teises.
Nagrinėjamu atveju atsakovas D.V. išrašė ieškovui R.V. du neprotestuotinus vekselius bendrai 110 000 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas teisėtai vertino, kad praleidus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą, nes pačiame vekselyje prievolės pagrindas nėra nurodytas.
Taigi, įtvirtindamos savo prievolę viena kitai, šalys neįformino realius santykius atspindinčių susitarimų, todėl ginčo nagrinėjimo metu joms tenka pareiga įrodinėti susiklosčiusius santykius kitais esamais įrodymais.
Pats vekselio pasirašymas pagrindžia, kad D.V. minėtais vekseliais besąlygiškai įsipareigojo sumokėti R.V. 110 000 Lt. Nagrinėjant prievolės atsiradimo pagrindą ir vertinant byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad yra didesnė tikimybė manyti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tokį vertinimą nulėmė įrodymai, pagrindžiantys atsakovo besąlyginį prievolės sumokėti 110 000 Lt prisiėmimą, kai vekseliai buvo pasirašyti praėjus net 9 mėnesiams po to, kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovo dalinis (70 000 Lt apimtyje) paskolos grąžinimas ieškovui - 2008 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 650238 ir 2008 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7311, mokėjimo paskirtimi nurodant „skolintų lėšų grąžinimas“. Byloje nėra jokių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių būtent tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymą, atsakovas negalėjo nurodyti aiškių susitarimo sąlygų dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo, tuo tarpu byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad 2007-05-22 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp V. V., UAB „SEB VB lizingas“ ir UAB „VSG INVEST“, t.y. D.V. nebuvo sutarties šalis, todėl teiginys, kad D.V. prisiėmė prievolę sumokėti ženklią sumą už tarpininkavimo paslaugas sudarant sutartį, kurios šalimi jis nebuvo, neatitinka neginčijamų ir sutartimi nustatytų teisinių santykių, jų dalyvių ir atitinkamai iš jų galinčių kilti prievolių. Nors apeliantas teigia, kad vekseliai buvo išrašyti minėtosios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau bylos rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, todėl atsakovo paaiškinimams nėra pagrindo suteikti didesnės įrodomosios galios.
Kadangi pasirašytieji vekseliai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad vekseliai buvo 2007-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties dalis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, negaliojančiais turėtų būti pripažinti ir vekseliai. Netgi tuo atveju, jeigu būtų pagrindas pripažinti, kad vekseliais buvo prisiimta prievolė sumokėti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, toks susitarimas būtų vertintinas kaip savarankiškas tiek pagal savo dalyką, turinį, teises ir pareigas, tiek pagal sukeliamas pasekmes, kurios, jeigu nesusitarta kitaip, nepripažintinos negaliojančiomis dėl to, kad sandoris, dėl kurio sudarymo buvo tarpininkauta, pripažintas negaliojančiu. Tačiau, kaip jau minėta, šalių pasirinktas prievolės įforminimo būdas vekseliais neatskleidžia ir negali atskleisti susitarimo turinio, todėl apelianto argumentai, kad vekseliai tapo negaliojančiais po to, kai pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, todėl atmestini ir argumentai, kuriais grindžiama ieškovo pareiga grąžinti apeliantui jo sumokėtuosius pagal vekselį pinigus.
Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, todėl paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Vekseliai nebuvo ginčijami, todėl besąlygiškai prisiimta prievolė sumokėti vekseliuose nurodytą sumą ir atliktas dalinis mokėjimas pagal vekselį, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad pinigai turi būti grąžinti, kurie labiau tikėtina buvo pasiskolinti.
Apelianto nurodomos aplinkybės, kad ieškovas įstatymo numatytais terminais nesikreipė į notarą, nepaneigia jo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, bei nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas neturi atsakyti pagal ieškinį, tas pats pasakytina ir apie tai, kad apeliantas iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nesikreipė į ieškovą dėl jo nurodomų sumokėtų sumų už tarpininkavimą grąžinimo.
Apelianto nurodomas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus, atmesdamas prašymą šaukti į teismo posėdį liudytoją V.V., atmestinas kaip neteisėtas. Prašymas buvo pareikštas 2011-06-08 teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės po šalių pasisakymų, bei teismo protokoline nutartimi atmestas CPK 251 straipsnio 2 dalies pagrindu. Akivaizdu, kad toks prašymas galėjo būti pareikštas anksčiau, o jo patenkinimas būtų sudaręs pagrindą bylos atidėjimui. Be to, apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kurias galimai galėjo paliudyti minima liudytoja, nebūtų sudariusios pagrindo vertinti vekselio surašymo aplinkybių bei pagrindo, kuriuo atsirado skolinis įsipareigojimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D.V. 1900 Lt į valstybės biudžetą.