- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1393-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18654-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- L., D. V., L. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams D. V. ir L. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. V. pateikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovų D. V. ir L. V. 40000 Lt skolos, 3194,52 Lt palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Advokatas M. G., atstovaudamas ieškovą R. V., 2011-03-16 teismo posėdžio metu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės L. V. turtą. Nurodė, kad atsakovės nesąžiningumas yra preziumuojamas įstatymu. L. V. turi galimybę perleisti jai priklausantį turtą kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovo R. V. prašymą tenkino, areštavo atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: Šilutės rajonas Žemaičių Naumiestis, Klaipėdos g. 30-7, 43194,52 Lt sumai nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės L. V. nekilnojamojo turto, nutarė areštuoti kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsakovei atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 43194,52 Lt. Teismas konstatavo, kad yra tikslinga taikyti turto areštą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011-03-16 nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovei buvo pritaikytos nepagrįstai, nutartis yra neteisėta ir naikintina. Teismas negalėjo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes atsakovei neįteiktas patikslintas ieškinys, dėl ko ji neturėjo galimybės pasisakyti dėl reikalavimo pagrįstumo. Be to areštas yra nukreipiamas ne į konkretų actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio objektą, o į kitą turtą. Teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas negalėjo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių jų taikymo būtinumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės L. V. atskirąjį skundą ieškovas R. V. prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011-03-16 nutartį nepakeistą.
Atsakovas D. V. atsiliepimu į atsakovės L. V. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme(CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 43194,52 Lt sumos priteisimo. Kolegija sprendžia, jog tokia suma laikytina didele fiziniam asmeniui ir tai yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės argumentai, jog teismas negalėjo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes atsakovei neįteiktas patikslintas ieškinys, dėl ko ji neturėjo galimybės pasisakyti dėl reikalavimo pagrįstumo, areštas yra nukreipiamas ne į konkretų actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio objektą, o į kitą turtą atmestini, nes kaip jau konstatuota aukščiau, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įstatymas draudžia teismui vertinti įrodymus ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumą, arba pasisakyti dėl ginčo esmės.
Atskirojo skundo argumentai, jog teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas negalėjo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą atmestini. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino procesines teisės normas numatančias laikinujų apsaugos priemonių taikymo tvarką, jų taikymo pagrindus, teismo nutartis yra pakankamai motyvuota.
Atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, šiais veiksmais pažeidė protingumo, ekonomiškumo, ir proporcingumo principus, atmestini. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Jeigu apeliantė teigia, kad areštas turi būti nukreiptas į sandorio objektą, ji turi teisę pateikti prašymą dėl jo pakeitimo. Civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146, 150 str.). CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto pirmo apylinkės 2011-03-16 teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1p.).
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos –5,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.