Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla (dirba užsienyje – (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. A., 2023 m. spalio 19 d., apie 14:50 val., (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo laiptinės durų, kilusio konflikto metu, rankomis pastūmė R. M., dėl ko šis atsitrenkė į duris kairiu petimi, po ko stumdėsi su R. M. bei sudavė jam dešiniu kumščiu vieną smūgį į žandikaulį, dėl ko šis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, taip ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje padarydamas R. M. odos nubrozdinimus galvoje, dešinėje alkūnėje, nugaroje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. parodė, kad kaltinamojo akto esmę suprato, savo kaltę pripažįsta. Sutinka duoti paaiškinimus. Paaiškino, kad viskas vyko prieš metus, apie 15 val. Grįžo iš miesto į (duomenys neskelbtini), kur gyveno T. P., buto šeimininkė. Pastebėjo R. automobilį, pastebėjo atviras rūsio duris ir nusprendė patikrinti, ką jis ten veikia. Iki to jie turėjo įtemptus santykius su R., nes jis prieš tai vedė bendrą ūkį su T. P. Kai jie išsiskyrė, jis labai trukdė jiems gyventi. Atvažiuodavo į tą butą, iš vaikų paimdavo raktus, nukopijuodavo, atsirakindavo jų buto duris, patekdavo į vidų. Kai jie grįždavo iš atostogų su šeima, R. jau buvo ten viduje. Tą dieną pamatė R. besikrapštantį sandėliuke, paklausė jo ,,ką čia veiki?“, po to jie apsižodžiavo. Pamatęs, kad jis ten turi visokių įrankių, antrankių ir aštrių daiktų, nenorėjo įsivelti į konfliktą, išėjo į lauką pasiimti daiktų iš savo mašinos. Po to vėl pamatė R., jis išėjo iš rūsio, jie vėl apsižodžiavo ir to pasėkoje R. jam spyrė žemiau juosmens, į koją. Jie pradėjo stumdytis ir stumdymosi metu jis jam trenkė kumščiu į žandikaulį. Sudavė vieną smūgį besiginant. Viskas vyko prie laiptinės. Jis nukrito ant žemės, nusibrozdino. Kai pamatė, kad R. gulėjo ant žemės, išsigando, iš karto pradėjo skambinti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą, mėgino jį pakelti, pasodinti ant žemės. Po to atvyko greitoji su policijos pareigūnais ir išsivežė R. Daugiau į tokius konfliktus nesivels. Atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, kad su civiliniu ieškiniu susipažino, atlygino žalą ligonių kasai, bandė sumokėti R. Žino, kad yra jam skolingas ir sumokės tiek, kiek priteis teismas. Turtinę (290 Eur) žalą pripažįsta, mano, kad prašoma atlyginti neturtinė žala (7000 Eur) „biškį“ didoka, tačiau kiek priteis teismas, tiek sumokės. Atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, kad jo pajamos yra 28,50 Eur už val. Palaiko prašymą dėl laidavimo. Santykiai su seserimi labai geri. Visas šventes jie švenčia kartu. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Nelabai turėjo galimybę atsiprašyti nukentėjusiojo, nes su juo po įvykio nebendravo. Dabar atsiprašo R., mano, kad daugiau tai neįvyks, nes daugiau jie nesusitiks, kadangi jis gyvena kitoje vietoje. Kvietė greitąją, nes išsigando, nežinojo, kas R. atsitiko. Sutiktų atlyginti žalą, kurios dydį įvertins teismas. Toliau planuoja dirbti užsienyje. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs iš dalies dėl to, kad manė, jog gynėsi, dabar supranta, kad buvo ne taip. Viskas vyko prie laiptinės, nuo to R. galėjo užsikabinti už sienos ir nusibrozdinti, po to jis galėjo nugriūti ant žemės esančių akmenų, tiksliai nežino. Iki to R. patekdavo į jo butą, įrenginėjo kameras, sekė jų gyvenimą, jam kilo įtarimas, kad gali kažką jiems padaryti. Nuėjo į sandėliuką, pažiūrėti, ką jis ten veikia, nes iki to jis lindo į jo gyvenimą. Pareiškimo į policiją nerašė, nes apie tai pranešė T. Smūgiuojant rankoje neturėjo jokių daiktų. Atsakydamas į teisėjo klausimą, nurodė, kad jo mėnesinė alga yra apie 3500 Eur.

3. 2024 m. gegužės 28 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 187 straipsnio nuostatomis pareiškus įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, R. A. apklausos metu parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, su juo nesutinka, nes konfliktą pradėjo R., smogdamas koja jam žemiau juosmens. Apklausos metu teigė, kad lietuvių kalbą moka, parodymus duos lietuvių kalba. Apklausos metu gynėjas nereikalingas, parodymus duoti sutinka. Į narkologinę, psichiatrinę įskaitas neįrašytas, dėl priklausomybių negydytas, galvos traumų neturėjo. Gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventine T. P. ir jos nepilnamete dukra G., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Su T. kartu gyvena jau apie 4 metus, ketina susituokti. Užsiima individualia veikla pagal pažymą (pažymą yra išsiėmęs Lietuvoje). Maždaug 7 metus dirba užsienyje, kur jį samdo (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini). Užsiima fasadų statyba. Objektai užsienyje būna įvairiose šalyse: Belgijoje, Austrijoje, Olandijoje, Islandijoje, Škotijoje, Vokietijoje. Paskutiniu metu daugiausiai dirba (duomenys neskelbtini). Priklausomai nuo objektų, dažniausiai užsienyje dirba 5-6 savaites, paskui Lietuvoje ilsisi 1-2 savaites. Dabar į Lietuvą atvyko 2024 m. gegužės 23 d., ketina išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti nuo 2024 m. birželio 1 d., 5-6 savaitėms, kuriam laikui, dar tiksliai nežino (priklausys nuo objekto). Su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, su įtarimu sutinka iš dalies, nes pirmas smūgį jam sudavė R., ko pasėkoje atgal trenkė jam į veidą. Gali paaiškinti, kad anksčiau T. P. gyveno su R. M.. Jie susituokę nebuvo, bet turi du bendrus vaikus. Jiems išsiskyrus, vienas vaikas liko gyventi su T., o kitas su R.. Jie išsiskyrė maždaug prieš 4 metus. Nuo pat pradžių jo santykiai su R. buvo įtempti, nes jis dažnai manipuliuodavo vaikais. Kai norėdavo kur nors išvykti pailsėti su T. ir vaikais, R. neduodavo vaikų pasų, o atėjus laikui juos paimti, vaikų neišleisdavo iš savo namų ir pan. Anksčiau T. kurį laiką gyveno adresu (duomenys neskelbtini) T. priklausančiame bute. Jame prieš tai seniau gyveno T. su R.. R. ilgą laiką nenorėjo iš to buto išsikraustyti, dėl to tarp jų irgi kildavo žodiniai konfliktai. Jiems su T. tekdavo nuomotis butą (duomenys neskelbtini). R. po kurio laiko susitarė su T. ir užleido jai jos butą, todėl jie grįžo gyventi į T. butą. R. vis neduodavo jiems ramybės, dažnai nekviestas atvažiuodavo ir užeidavo į butą (paėmęs iš vaikų raktus nuo buto) bei nenorėdavo iš buto išeiti. Dėl 2023 m. spalio 19 d. įvykio gali paaiškinti, kad po pietų atvyko iš miesto į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs prie namo, kieme pamatė R. automobilį ir atvertas rūsio duris. Nuėjo žemyn į rūsį pažiūrėti, ką R. ten daro. Rūsyje sutiko R.. Jis turėjo nuo rūsio raktus, nes T. jam buvo juos atidavusi, nieko į tą rūsį pati nedėjo. Rūsyje su R. apsižodžiavo dėl jo atvykimo. Žodžiais su juo susibarė. Jis tik norėjo pasidomėti, ką jis ten veikia, bet jis (R.) pradėjo jį įžeidinėti įvairiais žodžiais, jis jį taip pat įžeidinėjo. Po to R. pradėjo grasinti, sakydamas, kad jį užmuš. Jis tada išėjo į lauką, nuėjo link automobilio pasiimti savo piniginės ir kitų daiktų. Pasiėmęs savo daiktus, grįždamas link namo, sutiko R. lauke, prie namo laiptinės. Tada vėl apsižodžiavo, įžeidinėjo vienas kitą įvairiais žodžiais. Jis pirmas jam kažką pasakė, tačiau ką tiksliai, neprisimena, nurodyti negali. Žodinio konflikto metu R. lauke, prie pat laiptinės durų, spyrė jam vieną kartą dešine koja į tarpukojį (dėl to jautė labai didelį fizinį skausmą). To pasėkoje įvyko muštynės. Jis sugriebė jam už marškinėlių ties krūtine. Jis taip pat sugriebė jam už drabužių, pradėjo stumdytis, laikydami vienas kitą už drabužių bei kūno (kur tiksliai nepamena). Susistumdymo metu sudavė R. dešinės rankos kumščiu 1 kartą į veidą, pataikė į žandikaulį. Nuo suduoto smūgio, R. krito, krisdamas veidu atsitrenkė į namo sieną (sienos dekorą aštriais kraštais), matė, kad nusibrozdino nosį, nes iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Atsitrenkęs į sieną nukrito ant žemės (ant žolės, netoli betono), mano, prarado sąmonę, nes R. tik garsiai kvėpavo ir nejudėjo. Jis bandė jį pakelti, pasodinti, bet jis išvis nereagavo, pasodinti jo nepavyko. Labai išsigando, todėl iškart iš savo telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Grįžo prie R., jį pasodino ir jis tada pradėjo atgaudinėti sąmonę. Atvykę medikai R. apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę, sakė, kad įtaria, jog jam smegenų sutrenkimas, nes R. koordinacija buvo sutrikusi, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Taip pat į vietą buvo atvykusi policija, užsirašė jo duomenis. Paklausė, ar su juo viskas gerai, nes jo drabužiai buvo ištampyti. Pasakė, kad gerai ir nuėjo į butą. Jam po minėto įvykio skaudėjo lytinius organus, jautė didelį fizinį skausmą, bet į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, nes jautė diskomfortą, nenorėjo dėl to kreiptis į medikus. Kitą dieną, vakare, skausmas praėjo. Į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreipė. Rimtų kūno sužalojimų jam įvykio metu padaryta nebuvo, buvo tik nežymūs įbrėžimai nuo rankų nagų ant jo kaklo ir rankos (kurios neprisimena). Jie galėjo atsirasti susistumdymo su R. metu. Pareiškimo į policiją jis nerašė, nes muštynės buvo abipusės, abu yra kalti, abu susimušė. Vienas kitam sudavė tik vieną smūgį. Daugiau smūgių nei jis R., nei pastarasis jam nesudavė. Nubrozdinimai ant jo (R.) kūno, mano, galėjo atsirasti kritimo metu. Gerai nematė, kuria kūno puse jis atsitrenkė į namo sieną, nes viskas įvyko labai greitai. Neatkreipė dėmesio, galimai veidu. Po to matė, kad nukritęs gulėjo ant dešinio šono, veidu į žemę. Nubrozdinimus ant nugaros ir alkūnės R., mano, galėjo pasidaryti krisdamas. Prieš tai, kai stumdėsi, prieš smūgių sudavimą, R. galėjo atsitrenkti į įėjimo duris susistumdymo tarp jų metu, bet to nepastebėjo, neatkreipė dėmesio. Į nugarą ir ranką jam smūgių nesudavė. Daugiau nieko papildyti negali (b. l. 128 – 132).

4. 2024 m. gegužės 31 d. vadovaujantis BPK 187 straipsnio nuostatomis pareiškus galutinį įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įtariamasis R. A. apklausos metu parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, su juo nesutinka, nes pirmas muštynes pradėjo R. M. Jei jis nebūtų jam spyręs, nebūtų atsakęs tuo pačiu. Patvirtina savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu. Papasakojo viską kaip buvo. Visus reikiamus dokumentus prašo siųsti jam elektroniniu paštu, nurodytu asmens duomenų pažymoje. Esant būtinybei, procesinių veiksmų atlikimui ar esant kitam būtinumui įsipareigoja atvykti į Lietuvą. Ligonių kasai padarytą žalą jis atlygino 2024 m. gegužės 29 d., sumokėjo 206,01 Eur. Prie apklausos protokolo prašo pridėti Swedbank mokėjimo nurodymą, patvirtinantį žalos atlyginimą. Nori papildyti, jog tai ne pirmas konfliktas su R. M. Maždaug prieš du metus, konflikto metu, jis (R. M.) buvo išnarinęs jam kairį petį. Dėl to buvo kreipęsis į policija. Daugiau nieko papildyti negali (b. l. 148 – 150). Priedas: 2024 m. gegužės 29 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pinigų gavėjas Valstybės ligonių kasa, 206,01 Eur, 1 lapas (b. l. 151).

8. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsniu, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

20. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad R. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. spalio 19 d., apie 14:50 val., (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo laiptinės durų, kilusio konflikto metu, rankomis pastūmė R. M., dėl ko šis atsitrenkė į duris kairiu petimi, po ko stumdėsi su R. M. bei sudavė jam dešiniu kumščiu vieną smūgį į žandikaulį, dėl ko šis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, taip ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje padarydamas R. M. odos nubrozdinimus galvoje, dešinėje alkūnėje, nugaroje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jam fizinį skausmą. R. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl padarytos veikos. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo R. M. parodymai, Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, vaizdo ir garso įrašuose bei kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama R. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

21. Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje yra kaltinamojo sesers K. A., gim. (duomenys neskelbtini), prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą.

22. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-196-697/2018 ir kt.).

25. Aukščiau paminėtos aplinkybės (dažnas kaltinamojo ir laiduotojos bendravimas, artimi jų tarpusavio santykiai, laiduotojos teigiamas charakterizavimas darbe, teistumo nebuvimas, jos neigiamas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, tvirtas apsisprendimas būti laiduotoja ir kt.) vertintinos kaip pakankamos išvadai, kad K. A. gebės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir jį kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių, kad K. A., kuri raštu išreiškė sutikimą būti laiduotoja, supranta BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo instituto esmę ir savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Ji yra vertas teismo pasitikėjimo bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse laiduotojui nustatytus reikalavimus.

26. Teismui padarius išvadą, kad yra pagrindas atleisti asmenį (kaltinamąjį) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, baudžiamoji byla nutrauktina priimant nuosprendį (BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

27. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykių pobūdį, intensyvumą ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui bus pakankamas, siekiant laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jį kontroliuoti. Įvertinus minėtas aplinkybes, R. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Dėl civilinio ieškinio

28. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

29. R. M. pareiškė 7290 Eur civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos 290 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

30. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai reiškia, kad, be kita ko, vadovaujantis šia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

31. R. M. prašo priteisti 290 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 220 Eur įrenginio ekrano sutvarkymo išlaidos ir 70 Eur už nebuvimą darbe dėl nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos minėtas išlaidas patvirtinančios dokumentų kopijos.

32. Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo pateiktus dokumentus, sprendžia, kad aukščiau nurodytas žalos dydis yra įrodytas. Nustatyta, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą, ko pasėkoje nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant grindų, taip sudaužydamas telefono ekraną. Kaltinamojo veika, kuri pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryta turtinė žala civiliniam ieškovui. Kaltinamojo veiksmai tiesiogiai lėmė turtinės žalos civiliniam ieškovui padarymą, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pagal CK 6.263 straipsnį padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai tenkintinas, iš kaltinamojo R. A. išieškant R. M. naudai 290 Eur turtinės žalos atlyginimą.

33. Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ši suma yra grindžiama tuo, kad dėl kaltinamojo R. A. veiksmų nukentėjusysis R. M. patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą bei pasijautė labai pažeidžiamas. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra ilgalaikio pobūdžio ir labai skaudžios nukentėjusiajam. Nukentėjusysis iki šiol negali atsigauti po įvykio, jaučia nervinę įtampą, liūdesį, dėl patirto emocinio šoko bei dvasinių išgyvenimų pablogėjo nukentėjusiojo fizinė sveikata.

34. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnis).

35. Teismų praktikoje, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023).

37. Nukentėjusysis parodė, kad dėl R. A. padarytų veiksmų jis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, emocinės būklės nestabilumą, nerimo priepuolius, dvasinį sukrėtimą, pažeidžiamumą visuomenėje. Nėra ginčo dėl to, kad dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusiajam buvo neigiamai paveikta gyvenimo kokybė, buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla. Kita vertus, parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų atsiradusios ilgalaikės sunkios pasekmės jo sveikatai. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo aukščiau nurodytos formuojamos teismų praktikos ir priteisti prašomą didesnį nei įprastai tokiose bylose neturinės žalos dydį (7000 Eur). Juolab, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 1 d., t. y. iki 2024 m. spalio 3 d. vykusio teismo posėdžio dienos, jau atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos (800 Eur) ir teismo posėdžio metu jo atsiprašė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo R. A. priteisiant nukentėjusiojo naudai 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu taip pat sutiko su tokiu neturtinės žalos dydžiu.

38. 2024 m. rugpjūčio 6 d. gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje atsisakymo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškime nurodyta, kad R. A. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą 206,01 Eur turtinę žalą už nukentėjusiojo R. M. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 206,01 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

40. R. M. teismo prašė priteisti iš kaltinamojo R. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo Remigijaus Katino teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Kartu su prašymu pateiktos sąskaitos faktūros ir šie mokėjimų nurodymai, patvirtinantys 2300 Eur atstovavimo išlaidų sumokėjimą: 2023 m. gruodžio 22 d. 1000 Eur grynųjų pinigų priėmimo kvitas; 2024 m. rugpjūčio 9 d. 1000 Eur grynųjų pinigų priėmimo kvitas; 2024 m. spalio 3 d. 300 Eur mokėjimo nurodymas. Nors kaltinamajam inkriminuota viena nusikalstama veika, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusiojo pateiktame civiliniame ieškinyje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies, tačiau, teismo vertinimu, šios sumos mažinimas labiau nei būtina prieštarautų nukentėjusiojo, kuris faktiškai sumokėjo savo atstovui 2300 Eur, interesams.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas 2300 Eur išlaidas advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

42. R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikintinos.

43. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, R. M. dokumentai iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

R. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos K. A., gim. (duomenys neskelbtini), laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš R. A. išieškoti R. M. naudai 290 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 206,01 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Išieškoti iš R. A. nukentėjusiojo R. M. patirtas 2300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, R. M. dokumentus iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6, 7 ir 8 dalimis, išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. A. ir laiduotojai K. A., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.