Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK) 2020 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. Sp-78 „Dėl laikraščio „Dzūkų žinios“ tiražo padidinimo“ (toliau – Sprendimas).

Nurodo, jog Komisija nepagrįstai skundžiamu Sprendimu pripažino 2019 m. kovo 7 d. laikraštyje „Dzūkų žinios“ Nr. 10 (8417) paskelbtas publikacijas: „Didžiausio kraštiečių palaikymo rinkimuose sulaukė mero A. M. komanda“, „Mieli Lazdijų krašto žmonės!“, „Sekmadienį Lazdijų „Gojuje“ gimė „Kardo ir žagrės sąjunga“, „Tikrasis Lazdijų rajono valdžios paveikslas - tik po mero rinkimų arba graudusis pasakėčios apie gulbę, vėžį, lydeką ir kregždutę variantas“, „Didžiausio kraštiečių palaikymo rinkimuose sulaukė mero A. M. komanda“, „Dzūkai kalba, kad...“, „Seirijų seniūnija - Nacionalinio Lietuvos seniūnijų konkurso laureatė“ kandidato į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius – merus A. M. paslėpta politine reklama.

Pareiškėjo teigimu, Komisija taip pat nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusį Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalį dėl rinkimų agitacijos formų, neatitinkančių sąžiningų ir garbingų rinkimų, periodinį laikraštį platinus kaip kandidato reklaminę medžiagą.

Nesutikdamas su tokiu Komisijos Sprendimu pareiškėjas teigia, jog Komisija klaidingai vertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą. Kategoriškai neigia, jog yra prisidėjęs prie leidinio platinimo ir teigia neatlikęs jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimą. Teigia, jog nei VRK Sprendime, nei Darbo grupės išvadoje (toliau – Išvada), kuria grindžiamas ginčijamas Sprendimas, nepateikiami jokie įrodymai, kurie tai patvirtintų. Jo teigimu, priešingai, Išvadoje pripažįstama, jog visuomeninis rinkimų komitetas A. M. komanda „Pirmyn!“ už laikraščio tiražo likutį ir laikraščio spausdinimą įmonėms apmokėjo iš šio visuomeninio rinkimų komiteto lėšų įmonei UAB „Dzūkų žinios“ pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą.

Pažymi, jog pareiškėjas nėra UAB „Dzūkų žinios“ akcininkas, todėl niekuo nėra prisidėjęs prie laikraščio „Dzūkų žinios“ 2019 m. kovo 7 d. tiražo Nr. 10 platinimo ir nėra sudaręs jokių sutarčių. Pareiškėjas asmeniškai neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip papirkimą rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų. Be to, VRK Išvadoje nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė, kokiais konkrečiai A. M. veiksmais pasireiškė rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimas. Beje, Alytaus apskrities VPK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalyje (trukdymas pasinaudoti rinkimų teise), požymius. Komisija Sprendime nepagrindė, kokiu pagrindu politinė reklama laikoma paslėpta. Išvadoje apie tokį reklamos įvertinimą nieko nepasisakoma.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Komisija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Komisija paaiškina, jog pareiškėjas tuo metu buvo kandidatas į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius – merus. Komisija ginčijamu Sprendimu politine reklama pripažino 6 publikacijas:

„Didžiausio kraštiečių palaikymo rinkimuose sulaukė mero A. M. komanda“ - L. G. straipsnis 1 ir 4 2019 m. kovo 7 d. laikraščio „Dzūkų žinios“ Nr. 10 (8417) (toliau - leidinys) puslapiuose;

„Mieli Lazdijų krašto žmonės!“ - sveikinimas 1 leidinio puslapyje;

„Sekmadienį Lazdijų „Gojuje“ gimė „Kardo ir žagrės sąjunga“ - A. M. straipsnis 2 leidinio puslapyje;

„Tikrasis Lazdijų rajono valdžios paveikslas - tik po mero rinkimų arba graudusis pasakėčios apie gulbę, vėžį, lydeką ir kregždutę variantas“ - „Dzūkų žinios“ apžvalgininko straipsnis 2 leidinio puslapyje;

„Dzūkai kalba, kad...“ - straipsnis 5 leidinio puslapyje;

„Seirijų seniūnija - Nacionalinio Lietuvos seniūnijų konkurso laureatė“ - straipsnis 6 leidinio puslapyje.

Atsakovė nurodo, jog nei viena iš šių publikacijų nėra pažymėta kaip politinė reklama, todėl buvo pripažintos paslėpta politine reklama pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio 2 dalį.

Paaiškina, jog tame pačiame leidinyje taip pat yra ir pažymėta politinė reklama leidinio 3 ir 5 puslapiuose „Nesugriaukime to, ką sukūrėme“ „Už A. M.!“, todėl, atsakovės teigimu, pareiškėjui turėjo būti žinomi politinės reklamos žymėjimo reikalavimai, kurie turėjo būti taikomi visiems straipsniams, kurie laikytini politine reklama pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalį.

Atsakovės teigimu nurodytos 6 publikacijos negali būti laikomos kasdiene ir įprastine leidinio veikla, kadangi jos atitinka politinės reklamos požymius, t. y. yra propaguojama kandidato į Lazdijų rajono merus A. M. nuotrauka, vardas, pavardė, jo, kaip kandidato, reklama su atvaizdu, kandidato sveikinimas Lazdijų krašto žmonėms, padėka už balsavimą pirmajame savivaldybių tarybų rinkimų ture, tekstuose nuolat minimas gyventojų išreikštas pasitikėjimas tuo laikotarpiu pareigas einančiu meru A. M., pateikiami jo nuveikti darbai ir gauti apdovanojimai, pažymimas politinių oponentų menkinimas tiesiogine ir alegorine forma. Todėl šios publikacijos laikytinos politine reklama pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalį.

Nesutikdama su pareiškėjo argumentais, jog jis asmeniškai niekaip nėra prisidėjęs prie leidinio platinimo ir neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip rinkėjų papirkimą, atsakovė pažymi, jog VRK Išvadoje konstatavo, kad: „kandidato į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius - merus A. M. vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas „A. M. komanda „Pirmyn!“ nupirko pačiam kandidatui A. M. priklausančio laikraščio 2019 m. kovo 7 d. tiražo likutį, papildomai savarankiškai dar atspausdino 3 000 vnt. ir užsakė jo platinimą kaip neadresuotos reklamos.

Išvadoje taip pat nustatyta: „Dzūkų žinios“ yra atlygintinai platinamas laikraštis, kurio nurodyta kaina ant paties leidinio yra 0,33 Eur. Nupirkdamas 6 500 vnt. laikraščio tiražo ir jį neatlygintinai išplatinęs Lazdijų rajono gyventojams į pašto dėžutes, visuomeninis rinkimų komitetas „A. M. komanda „Pirmyn!“ suteikė turtinę naudą Lazdijų rajono gyventojams, ja skatindamas dalyvauti rinkimų į savivaldybės merus antrajame ture ir balsuoti už kandidatą A. M..

Pažymi, jog laikraštyje „Dzūkų žinios“ rinkėjai buvo skatinami balsuoti už A. M., nes jame buvo skelbiama tiek tinkamai pažymėta, tiek paslėpta politinė reklama. Rinkėjų balsų pirkimas buvo įvykdytas A. M. naudai, kadangi leidinys buvo išleistas (2019-03-07) prieš II mero rinkimų turą (2019-03-17), kuriame dalyvavo A. M. ir A. M. (Lazdijų rajono savivaldybė). Laikyta, kad pareiškėjui buvo žinoma apie visuomeninio rinkimų komiteto „A. M. komanda „Pirmyn!“ veiksmus, kadangi jis buvo minėto rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius ir merus. Be to, jis buvo visuomeninis rinkimų komiteto „A. M. komanda „Pirmyn!“ narys ir leidinio „Dzūkų žinios“ akcininkas (Išvados parengimo metu jis turėjo 61,9 % leidinio akcijų). A. M. buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi rinkėjų balsai buvo perkami netiesiogiai jo naudai.

Atsakovės teigimu, VRK priėmė teisėtą ir pagrįstą, tinkamai motyvuotą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2020 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimo Nr. Sp-78 „Dėl laikraščio „Dzūkų žinios“ tiražo padidinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 7-8).

Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 7 d. laikraštyje „Dzūkų žinios“ Nr. 10 (8417) paskelbtos šios publikacijos: „Didžiausio kraštiečių palaikymo rinkimuose sulaukė mero A. M. komanda“, „Mieli Lazdijų krašto žmonės!“, „Sekmadienį Lazdijų „Gojuje“ gimė „Kardo ir žagrės sąjunga“, „Tikrasis Lazdijų rajono valdžios paveikslas - tik po mero rinkimų arba graudusis pasakėčios apie gulbę, vėžį, lydeką ir kregždutę variantas“, „Didžiausio kraštiečių palaikymo rinkimuose sulaukė mero A. M. komanda“, „Dzūkai kalba, kad...“, „Seirijų seniūnija - Nacionalinio Lietuvos seniūnijų konkurso laureatė“ (b. l. 56-61).

Komisija Sprendimu, vadovaudamasi Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 14 straipsnio 4 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 5 dalimi, 47 straipsnio 2 dalimi, Rinkėjų galimo papirkimo atvejų tyrimo ir vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VRK 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. Sp-47 „Dėl Rinkėjų galimų papirkimų atvejų tyrimo ir vertinimo tvarkos aprašo ir Metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, 4 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 85 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į VRK darbo grupės 2020 m. gegužės 25 d. išvadą Nr. 3-49 (1.2) „Dėl laikraščio „Dzūkų žinios“ tiražo padidinimo“ (b. l. 7-21), nusprendė: pripažinti kandidato į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius – merus A. M. politine reklama 2019 m. kovo 7 d. laikraštyje „Dzūkų žinios“ Nr. 10 (8417) paskelbtos šios publikacijos: „Didžiausio kraštiečių palaikymo rinkimuose sulaukė mero A. M. komanda“, „Mieli Lazdijų krašto žmonės!“, „Sekmadienį Lazdijų „Gojuje“ gimė „Kardo ir žagrės sąjunga“, „Tikrasis Lazdijų rajono valdžios paveikslas - tik po mero rinkimų arba graudusis pasakėčios apie gulbę, vėžį, lydeką ir kregždutę variantas“, „Didžiausio kraštiečių palaikymo rinkimuose sulaukė mero A. M. komanda“, „Dzūkai kalba, kad...“, „Seirijų seniūnija - Nacionalinio Lietuvos seniūnijų konkurso laureatė“ (1 p.); pripažinti šio sprendimo 1 punkte nurodytus straipsnius paslėpta politine reklama (2 p.); pripažinti A. M. pažeidusį Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalį dėl rinkimų agitacijos formų, neatitinkančių sąžiningų ir garbingų rinkimų, periodinį laikraštį platinus kaip kandidato reklaminę medžiagą (3 p.); pavesti VRK Politinių kampanijų ir politinių partijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti visuomeninio rinkimų komiteto „A. M. komanda „Pirmyn!“ politinės kampanijos finanasavimo ataskaitą 2 036 Eur išlaidomis (4 p.); pripažinti A. M. pažeidusį Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (5 p.); taikyti A. M., kaip politinės kampanijos dalyviui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 85 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę (6 p.); paskelbti apie papirkimo faktą VRK interneto svetainėje (7 p.); negrąžinti 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose sumokėto rinkimų užstato (926,70 Eur) visuomeniniam rinkimų komitetui „A. M. komanda Pirmyn!“ (8 p.); taikyti UAB „Dzūkų žinios“ atsakingiems asmenims Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę atsakomybę už politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymą (9 p.).

Išvadoje nurodoma, kad VRK 2019 m. kovo 7 d. gavo skundą „Dėl šiurkščių politinės reklamos pažeidimų Lazdijų rajone“, kuriame pateikiama informacija, kad „į Lazdijų paštą atvežta 10-12 tūkst. vnt. laikraščio „Dzūkų žinios” naujo numerio egzempliorių, įprastas laikraščio tiražas 1-2 tūkst. vnt. Lazdijų paštas yra nusamdytas reklamos platinimui. Pagal pirminę informaciją - laikraštyje gausu nežymėtos A. M. politinės reklamos, skirtos paveikti 2 turo savivaldybės mero rinkimus. Tuo pat metu gautas einančio mero pareigas A. M. nurodymas išplatinti visus egzempliorius visame rajone nemokamai“ (b. l. 9). Tiriant skundą, VRK 2019 m. kovo 13 d. išsiuntė paklausimą laikraščiui „Dzūkų žinios“, 2019 m. balandžio 5 d. - visuomeniniam rinkimų komitetui „A. M. komanda „PIRMYN!“. 2019 m. kovo 14 d. VRK buvo gauta Alytaus apskrities VPK surinkta medžiaga dėl pateikto skundo. Surinktoje medžiagoje pateikiamas Lazdijų pašto viršininkės V. A. apklausos protokolas: „2019 m. kovo 7 d. gavome laikraščio „Dzūkų žinios”, tiražo numeris Nr. 10 (8417) klientų prenumeratos užsakymą. Šio laikraščio pardavimo Lazdijų pašte nevykdome. Laikraščio egzempliorių Lazdijų paštas gauna tiek, kiek Lazdijų gyventojai yra užsisakę. Lazdijų pašte yra paskirstomi laikraščių egzemplioriai į kitus Lazdijų rajone esančius paštus. Gaunama apie 400 vnt. šio laikraščio egzempliorių Lazdijų gyventojams. <...> 2019 m. kovo 7 d. apie 12 val. į tarnybinį mobilaus ryšio telefono numerį <...> paskambino A. M. žentas D. B. (laikraščio „Dzūkų žinios” direktorius, kuris pasakė, kad yra padarytas Lietuvos pašte reklaminis užsakymas ir pasiteiravo, ar aš jį gavau) (b. l. 9-10).

Be to, Išvadoje nurodoma, jog iš Alytaus apskrities VPK surinktos medžiagos taip pat matoma, kad Lazdijų paštas 2019 m. kovo 7 d. iš laikraščio „Dzūkų žinios“ direktoriaus D. B. gavo užsakymą išplatinti 5 780 egzempliorių laikraščio „Dzūkų žinios“. Lazdijų paštui buvo pateikta neadresuotos reklamos paskirsta, kurioje nurodoma, kiek ir kokiam paštui išplatinti laikraštį nemokamai. Alytaus apskrities VPK nuomone, nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, kad prieš ką nors būtų panaudota psichinė prievarta, ar papirkimas, siekiant paveikti jų valią. Remdamasis pateiktomis aplinkybėmis, Alytaus apskrities VPK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalyje, požymių. Alytaus apskrities VPK taip pat pažymėjo, kad rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapu draudžiama skleisti politinę reklamą neatlygintinai, išskyrus diskusijų laidas, todėl tolimesniam nagrinėjimui tikslinga medžiagą perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai, spręsti klausimą ar nebuvo pažeisti politinės reklamos skleidimo reikalavimai (b. l. 10).

VRK 2019 m. kovo 21 d. gautas atsakymas (reg. Nr. 1-2974(2.10) iš UAB „Dzūkų žinios“. Atsakyme pateikiama informacija, kad dalį 2019 m. kovo 7 d. laikraščio „Dzūkų žinios“ Nr. 10 (8417) tiražo (6000 egzempliorių) spausdinto spaustuvėje užsakė visuomeninis rinkimų komitetas „A. M. komanda „PIRMYN!“ su mūsų redakcijos pritarimu. Viso 2019 m. kovo 7 d. laikraščio „ Dzūkų žinios“ Nr. 10 (8417) tiražo spausdinimas ir platinimas vyko įprastine darbo tvarka be kokio nors sprendimo priėmimo, laikantis su leidinio užsakovu ir leidinio platintoju sudarytų sutarčių bei Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų (b. l. 11).

2019 m. kovo 21 d. VRK el. paštu išsiuntė UAB „Dzūkų žinios“ papildomą paklausimą dėl laikraščio papildomo tiražo spausdinimo ir platinimo. 2019 m. kovo 27 d. gautas atsakymas iš UAB „Dzūkų žinios“, kuriame pateikiama informacija, kad „UAB „Dzūkų žinios“ minimo papildomo laikraščio „Dzūkų žinios“ Nr. 10 (8417) tiražo neužsakinėjo, todėl negali pateikti konfidencialios pagal savo pobūdį informacijos apie tai, kas ir kiek sumokėjo už papildomo laikraščio „Dzūkų žinios“ tiražo spausdinimą. UAB „Dzūkų žinios“ nefinansavo laikraščio „Dzūkų žinios“ papildomo tiražo platinimo ir dėl to sutarčių nesudarė. Pastebėtina ir tai, kad dėl paklausime minimų sandorių buvo pateiktos deklaracijos nustatyta tvarka Vyriausiajai rinkimų komisijai ir informaciją apie tai galima rasti jos tinklapyje (b. l. 11).

2019 m. balandžio 15 d. VRK gautas atsakymas (reg. Nr. 1-3550(2.10) iš visuomeninio rinkimų komiteto „A. M. komanda „PIRMYN!“. Atsakyme pateikiama informacija, kad Visuomeninis rinkimų komitetas „A. M. komanda „Pirmyn!" nupirko laikraščio „Dzūkų žinios" tiražo likutį iš įmonės UAB „Dzūkų žinios" ir užsakė laikraščio „Dzūkų žinios" tiražo spausdinimą iš Lenkijos įmonės „Polska Press Sp. Z o. o.”. Rašytinės sutartys dėl laikraščio tiražo likučio pirkimo ir laikraščio spausdinimo paslaugų su šiomis įmonėmis sudarytos nebuvo. Informuojame, kad su minėtomis įmonėmis buvo sudarytos sutartys žodžiu. Visuomeninis rinkimų komitetas už laikraščio tiražo likutį ir laikraščio spausdinimą įmonėms apmokėjo iš Visuomeninio rinkimų komiteto lėšų <...>. Įmonei UAB „Dzūkų žinios" pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėta 578,10 Eur. Visuomeninis rinkimų komitetas iš įmonės UAB „Dzūkų žinios" pirko laikraščio „Dzūkų žinios" tiražo platinimą. Už laikraščio „Dzūkų žinios" tiražo platinimą įmonei UAB „Dzūkų žinios" buvo apmokėta visuomeninio rinkimų komiteto lėšomis <...>. Įmonei UAB „Dzūkų žinios” už laikraščio „Dzūkų žinios“ tiražo platinimą pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą DŽL Nr. 10441 buvo apmokėta 1887,60 Eur (b. l. 11).

VRK surinktos informacijos pagrindu darė išvadą, jog kandidato į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius - merus A. M. vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas „A. M. komanda „Pirmyn!“ nupirko pačiam kandidatui A. M. priklausančio laikraščio 2019 m. kovo 7 d. tiražo likutį, papildomai savarankiškai dar atspausdino 3 000 vnt. ir užsakė jo platinimą kaip neadresuotos reklamos (Išvados 8 psl.).

Ginčo santykius reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę (Įstatymo 1 str.). Įstatyme politinė reklama apibrėžiama kaip valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (Įstatymo 2 str. 8 d.).

Pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį politinė reklama turi būti pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Politinė reklama, nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (Įstatymo 15 str. 2 d.). Politinei reklamai, be specialių šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomi ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme reklamai nustatyti principai ir reikalavimai (Įstatymo 15 str. 3 d.).

Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte teigiama, jog draudžiama skleisti politinę reklamą pirmame periodinio spaudos leidinio puslapyje.

Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, kad politine reklama nelaikomi politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu. Įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visos politinės kampanijos politinės kampanijos pajamos, išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai registruojami politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje, o 7 dalyje nustatyta, kad politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nurodomos visos politinės kampanijos pajamos ir išlaidos bei prisiimti įsipareigojimai (pagal išlaidų grupes).

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti 'kandidatu į savivaldybės tarybos narius - merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipduJaį), pažymėtos politinės partijos (toliau -partija), visuomeninio rinkimų komiteto (toliau - rinkimų komitetas), kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius - merus, simbolika, neatlygintinas platinimas.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje numatyta, Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ar išsikėlusiems kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus, jeigu: 1) politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; 2) kandidatai nepažeidė šio įstatymo 6 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

Rinkėjų galimo papirkimo atvejų tyrimo ir vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VRK 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. Sp-47 „Dėl Rinkėjų galimų papirkimų atvejų tyrimo ir vertinimo tvarkos aprašo ir Metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4 punkte numatyta, jog rinkėjų papirkimas - tai trukdymas asmeniui, prasidėjus rinkimų (referendumo) politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų (referendumo) datos paskelbimo iki Rinkimų įstatymuose ar Referendumo įstatyme nustatyto rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat agitacijos draudimo laikotarpiu ir rinkimų (referendumo) dieną, realizuoti savo teisę rinkti arba būti išrinktam, kuris gali pasireikšti: dovanų ar kitokio atlyginimo rinkėjams teikimu, skatinant rinkėją (rinkėjus) dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose (referendume) ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą (4.2 papunktis); rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas balsuoti už ar prieš konkrečią politinę partiją, visuomeninį rinkimų komitetą, kandidatą arba asmenį, kurį planuojama kelti kandidatu (4.4 papunktis).

VRK 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. Sp-47 patvirtintose Metodinių rekomendacijų 4 punkte apibrėžiama, jog dovanos ar kitoks atlyginimas - kaip turtinė nauda (materialinių išlaidų išvengimas), kuri gali būti suprantama tiek kaip materialios, tiek kaip nematerialios turtinės vertybės (pavyzdžiui, pinigai, buities reikmenys, tam tikri mokami darbai, turtinės teisės, paprastai mokami intelektinės veiklos rezultatai, paprastai mokamo pobūdžio paslaugos, koncertai, kiti mokamo pobūdžio kultūriniai renginiai ir pan.). Suteikimas - kaip bet koks materialios ar nematerialios turtinės naudos (dovanų, paslaugų ar kitokio atlyginimo) perdavimas kitam asmeniui arba sąlygų ja pasinaudoti sudarymas. Skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį - kaip poveikio rinkėjui arba asmeniui, kurio likimu, gerove, interesų patenkinimu suinteresuotas rinkėjas, darymas.

Rekomendacijose dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu, patvirtintose Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. Sp-75, pažymima kad įprastinio pobūdžio informacija nebūtų laikoma politine reklama, rekomenduojama nenaudoti rinkimų šūkių, specialiai ir pabrėžtinai neišryškinti kandidato pavardės, nedėti jo nuotraukos į pirmą periodinio spaudos leidinio puslapį, grafiškai apipavidalinant vengti didelio formato kandidato atvaizdų, naudoti dalykinį, o ne agitacinį stilių, nedėti informacijos apie politiko asmenines ir kitas su jo veikla nesusijusias savybes, jo šeiminį gyvenimą, pomėgius, laisvalaikį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rinkimų įstatymuose ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme nustatytos rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams - nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams - nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje apibrėžiama, kad Visuomenės informavimo priemonė - laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Šio Įstatymo 3 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, be kita ko, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 d.).

Pareiškėjas nesutinka su VRK Sprendimu 2019 m. kovo 7 d. laikraštyje paskelbtas publikacijas paskelbti paslėpta politine reklama, teigdamas, jog VRK nepagrindė, kokiu pagrindu pripažino politinę reklamą paslėpta. Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka.

Kaip matyti iš VRK Išvados turinio, Išvados 4 puslapio 2 pastraipoje cituojamas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnis, kuriame nurodyta, kad politinė reklama turi būti pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Politinė reklama, nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Nurodyta, jog politinei reklamai, be specialių šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomi ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme reklamai nustatyti principai ir reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju savivaldybių tarnybų rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2019 m. kovo 3 d., todėl pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo šios dienos visa politinė reklama turėjo būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta, nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo publikacijos buvo paviešintos politinės reklamos laikotarpiu, todėl VRK pagrįstai vertino, jog rinkėjų balsų pirkimas buvo įvykdytas A. M. naudai, kadangi leidinys buvo išleistas (2019 m. kovo 7 d.) prieš II-ąjį mero rinkimų turą (2019 m. kovo 17 d.), kuriame dalyvavo A. M. ir A. M..

Be to, kaip buvo minėta, pagal Rekomendacijų 4.1–4.8 punktus, politine reklama, inter alia, laikoma informacija apie kandidato biografiją, asmeninė nuomonė, informacija apie vertybes, vykdomą visuomeninę veiklą, tiesioginis ar netiesioginis skatinimas rinkti (ar nerinkti) naujus ar esamus narius, taip pat kita informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas politinės kampanijos dalyvis. Šios Rekomendacijos buvo priimtos ir paskelbtos iki ginčo publikacijų, todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti, kad ginčo publikacijos laikytinos politine reklama. Be to, kaip matyti iš paties leidinio jame buvo išspausdinta ir pažymėta politinė reklama leidinio 3 ir 5 puslapiuose „Nesugriaukime to, ką sukūrėme“ „Už A. M.!“ (b. l. 58, 60), todėl pareiškėjui turėjo būti žinomi politinės reklamos žymėjimo reikalavimai, kurie turėjo būti taikomi visiems straipsniams, kurie laikytini politine reklama pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje nurodoma, jog nėra būtina, kad publikacijoje būtų aiškiai ir tiesiogiai raginama balsuoti už tam tikrą politiką, o svarbi pateikiamos informacijos esmė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-7875-473/2014, pažymėjo, jog pareiškėjas, žinodamas, kad vyksta rinkimų kampanija bei savo specifinį statusą, turėjo veikti apdairiai ir vengti, kad susidarytų situacijos, kuriose būtų viešai pateikiama informacija, artima politinei reklamai, tačiau nepažymėta kaip politinė reklama.

Nagrinėjamu atveju byloje minimos 6 publikacijos VRK Išvadoje buvo nuodugniai išnagrinėtos, pačioje Išvadoje pateiktos ginčo publikacijų ištraukos iš esmės tinkamai atspindi jose pateikiamos informacijos visumą. Vertinant laikraščio „Dzūkų žinios“ (b. l. 56-61) publikacijose pateikiamos informacijos pobūdį pritartina Komisijos išvadoms, jog minimos publikacijos atitinka politinės reklamos požymius, kadangi jose yra propaguojama kandidato į Lazdijų rajono merus A. M. nuotrauka, vardas, pavardė, jo, kaip kandidato, reklama su atvaizdu, kandidato veikinimas Lazdijų krašto žmonėms, padėka už balsavimą pirmajame savivaldybių tarybų rinkimų ture, tekstuose nuolat minimas gyventojų išreikštas pasitikėjimas tuo laikotarpiu pareigas einančiu meru A. M., pateikiamo jo nuveikti darbai ir gauti apdovanojimai, pažymimas politinių oponentų menkinimas tiesiogine ir alegorine forma. Pažymėtina, jog Įstatymo 2 str. 8 dalyje politinė reklama apibūdinama, ne tik kaip skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, bet ir ta informacija, kurios skleidimu propaguojamas politikas ar politinės kampanijos dalyvis.

Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, jog publikacijose paskleista informacija atitinka būtinuosius politinės reklamos požymius – jos paskleidimo tikslas buvo propaguoti pareiškėją kaip politiką akcentuojant teigiamas jo charakterio savybes, pabrėžiant jo nuveiktus darbus ir gautus apdovanojimus ir tuo pačiu siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Šis tikslas matomas tiek iš informacijos turinio, tiek ir iš informacijos pateikimo būdo (straipsniai iliustruoti pakankamai didelio formato pareiškėjo nuotraukomis). Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas rinkimų kampanijos metu atitinka pareiškėjo kaip kandidato į Lazdijų rajono savivaldybės merus interesus.

Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog jis asmeniškai nėra prisidėjęs prie leidinio platinimo ir neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies prasme, taip pat nesutiktina su jo teiginiais, kad Išvadoje nepateikiama jokių įrodymų ir nepagrindžiama, kokiais konkrečiai pareiškėjo veiksmais pasireiškė rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimas. Nors pareiškėjas tvirtina, jog jam nebuvo žinoma apie visuomeninio rinkimų komiteto „A. M. komanda „PIRMYN!“ veiksmus, nes, kaip jis nurodo, buvo tik minimo rinkimų komiteto narys, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas buvo šio visuomeninio rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius ir merus, todėl, teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo žinoma apie šio rinkimų komiteto veiksmus. Pastebėtina ir tai, jog pagal viešai prieinamus duomenis apie Visuomeninį rinkimų komitetą „A. M. komanda „PIRMYN!“ www.vrk.lt interneto svetainėje kontaktiniai duomenys nurodyti (duomenys neskelbtini).

Kaip nurodyta VRK Išvadoje, siekiant išsiaiškinti skunde nurodytą informaciją, VRK 2019 m. kovo 13 d. bei kovo 21 d. išsiuntė paklausimus laikraščiui „Dzūkų žinios“, 2019 m. balandžio 5 d. – visuomeniniam rinkimų komitetui „A. M. komanda „PIRMYN!“, prašydama paaiškinti aplinkybes, susijusias, be kita ko, ir su laikraščio „Dzūkų žinios“ papildomo tiražo spausdinimu ir platinimu. Pažymėta, kad VRK sudaryta darbo grupė, kaip matyti iš Išvados turinio, nagrinėjamo ginčo apimtyje vertino visų į VRK paklausimus dėl minėtų aplinkybių pateiktus paaiškinimus, tarp jų ir visuomeninio rinkimų komiteto „A. M. komanda „PIRMYN!“, kuris 2019 m. balandžio 15 d. pateiktame atsakyme nurodė, jog visuomeninis rinkimų komitetas už laikraščio tiražo likutį ir laikraščio spausdinimą įmonėms apmokėjo iš Visuomeninio rinkimų komiteto lėšų <...>. Įmonei UAB „Dzūkų žinios“ pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėta 578,10 Eur. Visuomeninis rinkimų komitetas iš įmonės UAB „Dzūkų žinios“ pirko laikraščio „Dzūkų žinios“ tiražo platinimą, už kurį buvo apmokėta visuomeninio rinkimų komiteto lėšomis <...>. Įmonei UAB „Dzūkų žinios“ už laikraščio „Dzūkų žinios“ tiražo platinimą pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DŽL Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta 1887,60 Eur (b. l. 11).

VRK Išvadoje nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazės duomenis leidinio pagrindinis akcininkas – A. M. (turto dalis 61,9). Pareiškėjas nesutinka su šiuo VRK Išvados teiginiu, jog ginčo laikotarpiu jis buvo pagrindinis laikraščio UAB „Dzūkų žinios“ akcininkas. Savo pozicijai pagrįsti pareiškėjas pateikė į bylą VĮ Registrų centro 2020-05-28 duomenis, pagal kuriuos A. M. nėra UAB „Dzūkų žinios“ akcininku nuo 2015-01-15 (b. l. 118-119). Nors pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nebebuvo UAB „Dzūkų žinios“ pagrindinis akcininkas, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsižvelgtina į tai, jog A. M. nuo 2000-10-12 iki 2015-03-01 buvo UAB „Dzūkų žinios“ akcininkas. Tai yra nurodyta paties pareiškėjo www.vrk.lt puslapyje patalpintoje interesų deklaracijoje. Beje, teismo posėdyje ir pats pareiškėjas patvirtino, jog buvo UAB „Dzūkų žinios“ akcininku iki 2015 m. sausio mėn. ir nepaneigė atsakovo atstovės teiginio, jog pareiškėjo dukra R. M.-B. yra ilgametė šio leidinio reklamos vadybininkė (tai nurodyta ir pareiškėjo interesų deklaracijoje), o žentas D. B. - UAB „Dzūkų žinios“ direktorius.

Taigi, įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentas, kad visuomeninis rinkimų komitetas veikė savarankiškai ir jam nieko nebuvo žinoma apie komiteto veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas ir tuo pagrindu, jog teismo posėdyje pats pareiškėjas patvirtino, jog buvo ne tik minimo rinkimų komiteto narys, bet ir ilgametis leidinio „Dzūkų žinios“ akcininkas.

Šio ginčo atveju yra įrodyta, kad laikraščio „Dzūkų žinios“ 6 publikacijose yra nurodyti politinės reklamos požymiai ir reklama skirta kandidato į savivaldybės tarybos narius - merus propagavimui. Kaip pagrįstai konstatuota VRK darbo grupės išvadoje, jog visuomeninis rinkimų komitetas „A. M. komanda „PIRMYN!“ ir kandidatas į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius - merus A. M. savo vardui reklamuoti ir save propaguoti, kaip nuveikusio daug gerų darbų prieš antrąjį rinkimų į savivaldybės tarybos narius - merus turą, pasitelkdami įprastą visuomenės informavimo priemonę, leidžiamą įprastu tiražu du kartus per savaitę Lazdijų rajone nuo 1990 m., kuri rengiama ir skleidžiama pagal teisingumo, nešališkumo ir nuomonių įvairovės principus, klaidino visuomenę savo reklamą pateikdami kaip nešališką tiesą. Tai laikytina rinkimų agitacijos forma, kuri pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalį neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

„Dzūkų žinios“ yra atlygintinai platinamas laikraštis, kurio nurodyta kaina ant paties leidinio yra 0,33 Eur. Nupirkdamas 6 500 vnt. laikraščio tiražo ir jį neatlygintinai išplatinęs Lazdijų rajono gyventojams į pašto dėžutes, visuomeninis rinkimų komitetas „A. M. komanda „PIRMYN!“ suteikė turtinę naudą Lazdijų rajono gyventojams, ja skatindamas dalyvauti rinkimų į savivaldybės merus antrajame ture ir balsuoti už kandidatą A. M.. Teismas pritaria atsakovo išvadai, jog rinkėjų pirkimas buvo įvykdytas A. M. naudai, kadangi leidinys buvo išleistas prieš pat II-ąjį rinkimų turą, kuriame dalyvavo A. M. ir A. M.. Be to, kaip jau minėta, teismo vertinimu pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam nebuvo žinoma apie visuomeninis rinkimų komiteto „A. M. komanda „PIRMYN!“ veiksmus, kadangi jis buvo minėto rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius ir merus bei visuomeninio rinkimų komiteto narys. Konstatavus leidinio „Dzūkų žinios“ 6 publikacijų turinį politine reklama, tokio leidinio nemokamas dalijimas pagrįstai pripažintas rinkėjų papirkimu turinčia ekonominę vertę dovana, siekiant paskatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už keliamą kandidatą į savivaldybės tarybos narius, kas pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį yra draudžiama.

Pažymėtina, jog iš skundžiamo VRK Sprendimo turinio matyti, kad juo iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo - kandidato į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius – merus A. M. veiksmų kvalifikavimo pagal Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymą. Būtent kandidatas į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narius – merus A. M. aptariamu VRK Sprendimu pripažintas padaręs Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimus. UAB „Dzūkų žinios“ skundžiamame VRK Sprendime nėra įvardyta kaip pirmiau minėtų įstatymų pažeidėja, VRK Sprendimu UAB „Dzūkų žinios“ nesuformulavo jokių privalomų nurodymų ir (ar) patvarkymų, netaikė jokių poveikio priemonių, Sprendimu niekaip neapribota UAB „Dzūkų žinios“, kaip viešosios informacijos skleidėjo, teisė gauti, rinkti ir (ar) skleisti informaciją. Konkrečias teisines pasekmes UAB „Dzūkų žinios“ galėtų sukelti pagal ANK 92 straipsnio 2 dalį pritaikyta poveikio priemonė. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad toks protokolas nėra surašytas, t. y. kad nėra pradėta UAB „Dzūkų žinios“ atsakingų asmenų administracinio nusižengimo dėl ANK 92 straipsnio 2 dalies pažeidimo teisena. Kadangi nagrinėjamo ginčo dalykas susijęs su pareiškėjo veiksmų kvalifikavimu pagal Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės bei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, todėl teismas nagrinėjamoje byloje vertino tik pareiškėjo veiksmų teisėtumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi šiame sprendime išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog Komisija 2020 m. birželio 3 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai minėtos informacijos, kuri nustatyta tvarka nepažymėta kaip politinė reklama, paskleidimą kvalifikavo kaip Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 6 ir 7 dalių bei Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Atitinkamai skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.