- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- eAN2-333-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00040-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. spalio 24 d. nutarties M. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. B., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. birželio 24 d., 14.26 val., (duomenys neskelbtini) Magistralinio kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė, 72 km, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. M. B. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 170 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
2. M. B. , nesutikdamas su Institucijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. priimtu nutarimu, jį apskundė Alytaus apylinkės teismui, prašydamas pakeisti skundžiamą nutarimą ir vadovaujantis BK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) arba sutrumpinti terminą iki 1 mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi M. B. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės nepaskyrimas ar administracinio poveikio priemonės skyrimas trumpesniam terminui nei ANK 420 straipsnio 1 ir 6 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, prieštarauja ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams, neužtikrina visuomenės intereso dėl eismo saugumo.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutartį administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis neskirti M. B. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šį terminą iki 1 mėnesio.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino šioje byloje surinktų duomenų, iš esmės net netikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kas lėmė, kad buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta skundžiama nutartis. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, teisingumą vykdė išimtinai formaliai, neatsižvelgė į šioje byloje nagrinėjamos situacijos išskirtinumą. Teigiama, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai šios bylos neišnagrinėjo, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma nei teisinga, nei pagrįsta, nei teisėta. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė byloje surinktų duomenų visumai prieštaraujančias išvadas, lemiančias, kad nepagrįstai ir neteisėtai buvo atsisakyta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4.2. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai sureikšmino pareiškėjo praeityje padarytų administracinių nusižengimų įtaką, skiriant administracinę nuobaudą, taip padarant esminį ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą. Teismas nepagrįstai ir šališkai reikalavo išskirtinių aplinkybių, sumenkino būtinybę prižiūrėti ir globoti senyvo amžiaus, sveikatos problemų turinčius tėvus.
4.3. Toliau skunde nurodoma, kad administracinis nusižengimas nebuvo sąlygotas kokio nors tyčinio, piktybiško Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimo. Pažeidimo padarymą lėmė nepakankamas pareiškėjo atidumas, netinkamai įvertinant būsimo manevro aplinkybes. Kitą transporto priemonę pareiškėjas aplenkė tuščioje kelio atkarpoje, kurioje buvo puikus matomumas, užmiestyje, lenkimo manevrą atliko pakankami lėtai, nesukeldamas jokio pavojaus eismo saugumui. Teigiama, jog administracinį pažeidimą padarė neturėdamas tyčios, be to, pažymėtina, kad neatsargiai padarytas administracinis nusižengimas paprastai turėtų būti laikomas mažiau pavojingu nei padarytas veikiant tyčia, todėl kaltės rūšis ir forma turi itin svarbią reikšmę skiriant administracinę nuobaudą, ją individualizuojant ir sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.
4.4. Apeliantas skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinio nusižengimo bylose ir pažymi, jog suformuota praktika yra prieštaringa, visgi skunde nurodoma, kad švelnesnė nuobauda turėtų būti skiriama tais atvejais, kai įvertinus bylos aplinkybių visumą tampa akivaizdu, kad sankcijoje numatyta nuobauda, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Skunde ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos tapatinamos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir cituojama teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog taikant šio straipsnio nuostatas nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, reikalaudamas nustatyti išskirtines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4.5. Skundo autorius taip pat nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai ir išimtinai formaliai vertino pareiškėjo asmenybę, nurodydamas, jog asmuo yra daugybę kartų baustas administracine tvarka. Teigiama, jog asmenybės vertinimas negali apsiriboti vien tik praeityje padarytų administracinių nusižengimų skaičiaus nurodymu. Apylinkės teismas nevertino, jog daugelis nuobaudų yra nebegaliojančios, o absoliuti dauguma jų buvo paskirtos ne už analogiško ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, bet už mokėjimo tvarkos už automobilio parkavimą mokamose automobilių statymo vietose nusižengimus. Per 35 metų transporto priemonių vairavimo stažą nėra nei karto sukėlęs net menkiausio eismo įvykio, kas lemia išvadą, jog pareiškėjas vairuoja atsakingai.
4.6. Apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti jam reikalinga pasirūpinti savo tėvais, kuriems reikalinga pagalba, tačiau apylinkės teismas ne tik tinkamai neįvertino pareiškėjo asmenybės, bet ir atėmė iš jo galimybę vykdyti konstitucinę pareigą – globoti tėvus senatvėje. Šiuo metu, apeliantas nurodo, jog yra vienintelis asmuo galintis tinkamai pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais. Tėvams reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas, nuolatinė gydytojų priežiūra, konsultacijos medicinos įstaigoje, dėl turimų sveikatos sutrikimų, apelianto tėvai negali laisvai savarankiškai judėti, todėl į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) esančias gydymo įstaigas, kaip jiems būtinas lydintis ir transportuojantis asmuo, juos nuolat gabena savo automobiliu. Kito asmens, kuris galėtų apeliantą pavaduoti ir pakeisti šių funkcijų atlikime nėra. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, medicininių dokumentų išrašas patvirtina aplinkybę, kad jis yra vienintelis savo sergančių tėvų globėjas ir prižiūrėtojas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, net ir minimaliam 3 mėnesių terminui, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų bei būtų neadekvati administracinio poveikio priemonė. Šios priemonės paskyrimas neabejotinai sukeltų neadekvačias nagrinėjamam nusižengimui, jo aplinkybėms, pasekmes, tame tarpe ir realų pavojų apelianto tėvų sveikatai.
4.7. Skunde nurodoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimai, jog teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų, jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Taigi, atsižvelgiant į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir teigiamą asmenybę, į tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą bei dėl to nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti yra neišvengiamai būtina, prašoma nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
5. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašoma pareiškėjo skundą atmesti.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad išimtinių aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir M. B. sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti priemones atėmimo terminą nėra. Nurodoma, kad visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir prieš darant nusižengimą, tačiau nepaisant to, jis pasirinko įstatymams priešingą savo elgesio modelį. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Apeliantas žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykimui į darbą, ar rūpinimuisi šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
5.2. Bylos duomenys patvirtina, kad už analogiško pobūdžio padarytus administracinius nusižengimus M. B. nebaustas, tačiau iš administracinio nusižengimo išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) už 5 metus matyti, kad administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, M. B. baustas daugybę kartų. Administracinio nusižengimo padarymo metu eilė nuobaudų galiojo. Pažymėtina, kad M. B. jau 7 kartus baustas administracine tvarka po šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo, todėl šios aplinkybės apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, negali būti sumenkintos. Tai rodo, kad M. B. yra linkęs nepaisyti teisės normų reikalavimų ir šis nusižengimas nebuvo atsitiktinis jo poelgis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nesutinkama su tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai M. B. netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpino administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino arba visai jo neskiriant. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
8. Kaip jau nurodyta, M. B. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių laikotarpiui. Apelianto manymu, remiantis suformuota teismų praktika, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.
9. Skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų duomenų, iš esmės net netikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl ko pareiškėjo manymu, priimta neteisėta ir nepagrįsta skundžiama nutartis. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog M. B. pateikdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo apylinkės teismui, savo kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčijo, tačiau jo manymu, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – per griežta. Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų susijusių su M. B. kaltumu padarius administracinį nusižengimą, kadangi kaip jau minėta pareiškėjas to neginčija, kaip ir neginčijamos šios aplinkybės apeliaciniame skunde apygardos teismui. Ir nors apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas neišnagrinėjo bylos išsamiai ir nešališkai, tačiau kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, teismo šališkumą sieja išimtinai su jam nepalankiu šiuo atveju sprendimu – netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau ši aplinkybė teismo šališkumo neįrodo.
10. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).
11. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Nors pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju susiklostė išimtinės aplinkybės, visgi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog įvertinus apeliantą charakterizuojančius duomenis, apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, kuriomis remiantis galėtų būti paskirtos švelnesnės administracinio poveikio priemonės nei tai numatyta įstatyme.
13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas M. B. skunda, nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas įvertinęs bylos medžiagą bei pateiktus argumentus sprendė, kad skiriant administracinę nuobaudą M. B. buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Taigi, įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmę turinčias aplinkybes, M. B. buvo paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
14. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundų ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda apeliantui turėtų būti švelninama. Konstatuojama, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (kad teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl artimųjų poreikių) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą. Šiame kontekste pažymėtina, kad taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
15. Aukštesnysis teismas neabejoja, jog M. B. teisė vairuoti kelių transporto priemones yra kaip viena iš priemonių pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais, kuriems yra reikalinga priežiūra. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, jog ši pažyma išduota patvirtinti, kad M. B. yra vienintelis savo sergančių tėvų globėjas ir prižiūrėtojas. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog pažeisdamas teisės normų reikalavimus, M. B. privalėjo įvertinti šias aplinkybes, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neigiamų pasekmių atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Apeliantas savo skunde nurodo, jog jam reikalinga įgyvendinti savo Konstitucines pareigas – pasirūpinti savo tėvais, tačiau apylinkės teismas tokią jo teisę užkirto. Visgi, aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, teismų praktikoje pažeidėjo šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybės, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apygardos teismas neabejoja, jog pareiškėjas rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais, tačiau tuo pačiu svarbu atkreipti dėmesį, jog tai, jog pareiškėjui neilgam laiko tarpui, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus atimama teisė vairuoti transporto priemones, savaime nereiškia, jog M. B. yra užkertamas kelias jais tinkamai pasirūpinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjas net ir neturėdamas teisės vairuoti, gali tinkamai vykdyti savo Konstitucinę pareigą – globoti tėvus senatvėje. Pareiškėjas pas savo senyvo amžiaus tėvus gali nuvykti naudojantis viešuoju transportu ar pavežėjimo paslaugomis. Be to, nors ir pareiškėjas nurodo, jog nėra daugiau jokių asmenų, kurie galėtų perimti jo pareigą pasirūpinti tėvais, tačiau teismo manymu, tai neužkerta kelio apeliantui prašyti kitų žmonių pagalbos susijusios su transporto priemonės vairavimu. Byloje nėra jokių duomenų, jog M. B. ar jo tėvų gyvenamojoje vietoje nebūtų išvystytas viešasis susisiekimas. Be to, svarbu paminėti ir tai, jog nors administracinio nusižengimo byloje ir yra pateiktas medicininis dokumentas, kuriame nurodytos M. B. tėvų diagnozuotos ligos, tačiau iš šio išrašo nėra aišku, kokiu dažnumu, kaip teigia pats apeliantas, jo tėvams reikalinga nuvykti į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) esančias gydymo įstaigas. Juolab įvertinus tai, jog specialiosios teisės terminas M. B. nagrinėjamu atveju paskirtas minimaliam terminui, t. y. trims mėnesiams, kas sąlyginai nėra ilgas laiko tarpas. Pažymėtina, jog M. B. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek ir garbaus amžiaus tėvais, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo.
16. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgt ir į tai, kad pažeidimas nebuvo padarytas piktybiškai, siekiant šiurkščiai pažeisti kelių eismo taisykles, kad lenkimą sąlygojo ne noras pažeisti Kelių eismo taisykles, o pačio pažeidėjo neapdairumas, kad lenkimas vyko gero matomumo kelio atkarpoje, kitų automobilių lenkimo metu nebuvo, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išdėstytais argumentais, jog visų pirma, svarbu paminėti, jog M. B. padaryto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių. Be to, nusižengimas padarytas gana judriame kelyje, dienos metu, kuomet eismas būna pakankamai intensyvus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog lenkimo manevrą sankryžoje atliko, kadangi priešais važiavusi transporto priemonė judėjo pakankamai lėtai, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog jokio būtinumo neleistinoje vietoje lenkti priešais važiavusią transporto priemonę, M. B. nebuvo. Nesutinkama ir skunde nurodytu argumentu, jog nagrinėjamu atveju padarytas neatsargiai administracinis nusižengimas turėtų būti laikomas mažiau pavojingu nei padarytas tyčia. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog net jei M. B. neleistinas lenkimo manevras atliktas dėl jo neatidumo ir nerūpestingumo, tačiau tai nepaneigia jo tyčios darant administracinį nusižengimą. Pažymėtina, jog visi asmenys turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos.
17. Apelianto teigimu, apylinkės teismas išimtinai formaliai vertino jo asmenybę, nurodydamas, jog jis yra daugybę kartų baustas administracine tvarka. M. B. manymu, teismas nepagrįstai sureikšmino jo praeityje padarytus pažeidimus, taip pažeisdamas ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vėlgi, apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Kaip jau nurodyta anksčiau šioje nutartyje, sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, svarbu įvertinti ne tik padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Pareiškėjas savo skunde pabrėžia, kad per 35 metų transporto priemonių vairavimo stažą nėra nei karto sukėlęs net menkiausio eismo įvykio, kas lemia išvadą, jog pareiškėjas vairuoja atsakingai. Byloje esantys duomenys, t. y. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, apygardos teismui kelią pagrįstų abejonių dėl M. B. atsakingumo vairuojant kelių transporto priemones. M. B. eilę kartų baustas administracine tvarka (minėtą išrašą sudaro net 49 lapai). Dauguma pažeidimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Nors skunde nurodoma, jog daugelis nuobaudų nebegaliojančios, tačiau iš išrašo matyti, jog administracinio pažeidimo metu (2023 m. birželio 24 d.), visa eilė administracinių nuobaudų M. B. atžvilgiu vis dar galiojo ir dauguma jų yra už nustatyto leistino greičio viršijimą. Sutiktina su skundo argumentu, jog M. B. nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą, tačiau šiame kontekste svarbu įvertinti, jog apeliantas jau pakankamai ilgą laiko tarpą sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodoma, kad M. B. po šio pažeidimo padarymo jau 7 kartus baustas administracine tvarka, tačiau byloje tokių duomenų nėra, kadangi minėtas administracinių nusižengimų registro išrašas esantis administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra 2023 m. rugsėjo 14 d. Visgi, iš šio byloje esančio išrašo matyti, jog po nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo, 2023 m. liepos 17 d. M. B. vairuodamas transporto priemonę nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti pėsčiojo ir už tai, jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. Be to, 2023 m. liepos 30 d. vairuojant transporto priemonę, nustatytą vidutinį greitį viršijo 12 km/val. ir už tai jis nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės suponuoja manymą, kad M. B. nėra drausmingas vairuotojas. Atsižvelgiant į administracinių nusižengimų sistemingą darymą, ypatingai susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nėra jokio realaus pagrindo vertinti M. B. kaip atsakingą vairuotoją, ar juolab, jog nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas padarytas atsitiktinai.
18. Skundą nagrinėjantis teismas, vertindamas skundo argumentus, jog teismų praktikoje išsiskiria nuomonė dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, šiame kontekste pažymi, kad kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, paskyrus minimalaus termino administracinio poveikio priemonę ir minimaliam terminui uždraudus vairuoti transporto priemones, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą.
19. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad M. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 22, 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę bei trumpinti draudimo vairuoti transporto priemones, arba visai jos neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijai ir apylinkės teismui lemiančios ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Dėl ko, apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas, paliekant galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.