- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e1-1045-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28380-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- S. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
Žemesnės instancijos teismas
S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. P. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, t. y. 2022 m. liepos 20 d., apie 13.00 val., Sereikiškių parke Vilniuje, Barboros Radvilaitės g. 6A, konflikto metu dėl galimai nukentėjusiojo V. K. (V. K.) suduoto smūgio į E. S. elektroninį dviratį, kuris nukrito ant žemės, sumušė nukentėjusįjį V. K. E. S. sudavė 1 smūgį dešine ranka į nukentėjusiojo kūno (Body) kamerą, kuri kabojo ant nukentėjusiojo krūtinės, ir ji nukrito ant žemės, o S. P., stovėdamas nukentėjusiajam V. K. už nugaros, koja sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius į juosmenį, po to E. S. koja sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius į nugarą, S. P. dešine koja dar sudavė 1 smūgį nukentėjusiajam į veidą, o E. S. kairės rankos kumščiu sudavė dar 1 smūgį nukentėjusiajam į veidą, po to, iš „(duomenys neskelbtini)“ krepšio ištraukęs telefono pakrovimo laidą ir jį laikydamas dešinėje rankoje, juo sudavė 4 smūgius nukentėjusiajam į rankas, tokiais veiksmais sukeldamas V. K. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais S. P. ir E. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
S. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 20 d., apie 13.00 val., su draugu E. S. važiavo elektriniu dviračiu Sereikiškių parke, pro katedrą, link Sereikiškių parko. Važiavo dviese vienu el. dviračiu, el. dviratis priklausė jo draugui E. Pravažiuojant pro vyriškį su el. paspirtuku (dirbantį (duomenys neskelbtini)), jo draugas E. kažką surėkė, nežino kam būtent ir ką surėkė, nesuprato. Privažiavo prie suoliuko, nulipo nuo dviračio ir atsisėdo ant suoliuko. Sėdėdami ant suoliuko pamatė atvažiuojantį ankščiau minėtą vyriškį, kuris atvažiavęs savo dešine koja spyrė į jo draugo E. el. dviratį, po to dviratis nukrito ir vyriškis jiems pasakė: „Čia jums bus įspėjimas, kad greitai nevažinėtumėt“, nors jie su draugu greitai nevažiavo, nes buvo dienos metas, parke buvo daug žmonių. Po to tarp jų su minėtu vyriškiu prasidėjo žodinis konfliktas. Jie su E. minėtam vyriškiui smūgių nesudavė, tik E. dešine koja nuspyrė ant vyriškio kairės pusės krūtinės kabėjusią kamerą. Po to minėtas vyriškis sudavė S. P. 1 smūgį į veidą, nematė kuria ranka, ir tada E. iš kažkur (nematė iš kur) paėmė telefono pakrovėjo laidą, kuriuo trenkė ne daugiau nei 2 kartus minėtam vyriškiui į rankas (į kurią ranką pataikė, nematė, galimai į abi). Paskui jie visi apsiramino. Jis paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, neatsimena, tačiau policijos pareigūnams atvykus, jie apklausė juos, apklausė vyriškį, su kuriuo jie konfliktavo, ir jie nuėjo prie jų tarnybinio automobilio pildyti dokumentų. Po vyriškio jam suduoto smūgio į veidą, S. P. fizinio skausmo nejautė, todėl pretenzijų jam neturi. Taip pat po įvykio medikų pagalbos jam nereikėjo, į teismo medicinos ekspertizės centrą jis nesikreipė, kadangi jokių sužalojimų nebuvo. E. el. dviratis įvykio metu buvo apgadintas, apgadintas buvo el. dviračio vairo mechanizmas (ar vairo kolonėlė) ir susibraižė el. dviračio rėmas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis savo kaltę pripažįsta, labai gailisi. S. P. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta. 2022 m. liepos 20 d., apie 13.00 val., su draugu E. S. važiavo el. dviračiu Sereikiškių parke, pro Katedrą, link Sereikiškių parko, važiavo dviese vienu el. dviračiu, el. dviratis priklausė draugui E. Pravažiuojant pro vyriškį su el. paspirtuku jo draugas E. kažką surėkė, nežino kam būtent ir ką surėkė, nesuprato, privažiavo prie suoliuko, nulipo nuo dviračio ir atsisėdo ant suoliuko. Sėdėdami ant suoliuko pamatė atvažiuojantį ankščiau minėtą vyriškį, kuris atvažiavęs savo dešine koja spyrė į draugo E. el. dviratį, po to dviratis nukrito ir jis jiems pasakė: „Čia jums bus įspėjimas, kad greitai nevažinėtumėt“. Jie su draugų greitai nevažiavo, nes buvo dienos metas. Parke buvo daug žmonių. Tarp jų su minėtu vyriškiu prasidėjo žodinis konfliktas, po to E. dešine koja nuspyrė ant vyriškio kairės pusės krūtinės kabėjusią kamerą. Tarp jų kilo muštynės. Minėtas vyriškis sudavė S. P. 1 smūgį į veidą (nematė kuria ranka). Dėl minėto vyriškio suduoto smūgio S. P. pretenzijų neturi, jam neskaudėjo. Muštynių metų jis galėjo suduoti minėtam vyriškiui smūgius. Šiuo metu tiksliai nurodyti negali nei kur, nei kaip, nes neatsimena, bet atsimena, kad smūgiai buvo. E. iš kažkur (nematė iš kur) paėmė telefono pakrovėjo laidą, kuriuo trenkė ne daugiau nei 2 kartus minėtam vyriškiui į rankas (į kurią ranką pataikė, nematė, galimai į abi). Paskui jie visi apsiramino, jis paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, neatsimena, tačiau jiems atvykus jie apklausė juos, apklausė vyriškį, su kuriuo jie konfliktavo, ir jie nuėjo prie jų tarnybinio automobilio pildyti dokumentų. Po įvykio jis su minėtu vyriškiu bendravo telefonu, jo atsiprašė, vyriškis jam atleido. Dėl minėtam vyriškiui muštynių metu suduotų smūgių savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. S. P. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pasilieka prie parodymų, duotų 2022 m. lapkričio 11 d., tik nori patikslinti, kad V. privažiavus prie jų su E. S. ir nukritus E. S. dviračiui, jis savo dešine ranka trenkė į ant V. kairės pusės krūtinės kabėjusią kamerą, kuri po smūgio nukrito ant žemės, po to tarp jų trijų kilo susistumdymas (muštynės), kurio metu jis galėjo suduoti V. minėtus smūgius, šiuo metu tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Po įvykio jis bendravo su V., jo atsiprašė, jie su juo susitaikė. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi.
E. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, dėl vyriškiui suduotų smūgių nori paminėti, kad jis gynėsi. 2022 m. liepos 20 d., apie 13.00 val., su draugu S. P. važiavo tuo metu jam priklausančiu el. dviračiu, šiuo metu tas dviratis yra parduotas. Jis važiavo už vairo, draugas sėdėjo už jo. Nori paminėti, kad tuo metu jie važiavo negreitai, kadangi buvo dienos metas, minėtame parke buvo daug žmonių. Jie prasilenkė su vyriškiu, jis važiavo el. paspirtuku. Pravažiuodamas pro minėtą vyriškį kažką pasakė S., tačiau ką būtent jis jam pasakė, neatsimena. Pravažiavę minėtą vyriškį jie sustojo prie suoliuko, atsisėdo ant jo, el. dviratį jis pastatė šalia suoliuko. Po kelių sekundžių prie jų atvažiavo minėtas vyriškis, su kuriuo jie prasilenkė. Jis greitai judėdamas privažiavo prie stovėjusio dviračio ir savo dešine koja spyrė į jo el. dviratį, dėl to jis nukrito ant žemės. Minėtas vyriškis nuspyręs dviratį jiems pasakė, kad tai jiems bus pamoka. Po to tarp jų su vyriškiu kilo žodinis konfliktas. Įvykio metu buvo daug keiksmažodžių, minėto konflikto metu vyriškis pradėjo į juos grėsmingai eiti. Jis išsigando ir savo koja, kuria būtent – neatsimena, spyrė į vyriškio pusę, po to nukrito jo Body kamera, kuri kabojo jam ant krūtinės. Vyriškis pradėjo kelti nukritusią kamerą. Jam pakėlus kamerą tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyriškis dešine ranka trenkė S. į galvą. Po to jis, išsigandęs, įnirtingai savo galimai kaire ranka trenkė minėtam vyriškiui į veidą. Tada tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Minėtas vyriškis vėl pradėjo grėsmingai eiti į jo pusę, po to jis paėmė laidą nuo pakrovėjo ir pradėjo juo mojuoti, kad jis atsitrauktų, ar tuo metu pataikė laidu vyriškiui, neatsimena. Galimai gindamasis galėjo jam pataikyti į rankas. Konfliktui nurimus draugas S. iškvietė policijos pareigūnus, po to jie su pareigūnais nuėjo iki jų tarnybinio automobilio ir parašė pareiškimą. Įvykio metu, kai V. savo dešine koja spyrė į el. dviratį ir jis nukrito, buvo apgadinta dviračio vairo kolonėlė, apibraižytas jo rėmas. Esant reikalui tyrimo eigoje jis galėtų pateikti remonto darbų sąmatą. Minėtas įvykis įvyko, nes minėtas vyriškis buvo grėsmingai nusiteikęs, spyrė jo el. dviratį ir juos užpuolė, jie norėjo apsiginti. Savo kaltę dėl suduotų smūgių pripažįsta ir labai gailisi. E. S. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. liepos 20 d., apie 13.00 val., su draugu S. P. važiavo Sereikiškių parke el. dviračiu „SURRON“. Jiems važiuojant minėtame parke pro juos paspirtuku pravažiavo V. Tuo metu jis kažką sakė savo draugui S., sakė garsiai. Galbūt V. pagalvojo, kad tai jis sakė jam, ką jis sakė, neatsimena. Po to jie su S. nuvyko prie netoliese esančio suoliuko, nulipo nuo dviračio ir jį pastatė šalia suoliuko. Labai greitai, maždaug po minutės, prie jų privažiavo V., kuris atsistojo šalia el. dviračio, ir jis nukrito. Dėl ko nukrito jo el. dviratis, nežino. Jam pasirodė, kad V. privažiavęs prie jo, į dviratį spyrė, ir jis nukrito. Paklausė jo: „Ką tu čia darai?“ Į tai vyras atsakė: „Ką, nesupratai?“ Ir jis jam savo dešine ranka trenkė į ant krūtinės kabojusią Body kamerą. Kamera nukrito ir tarp jų prasidėjo susistumdymas, kurio metu E. S. galėjo suduoti V. minėtus smūgius. Šiuo metu tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Dėl jam priklausiusio el. dviračio jis V. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Po įvykio jis buvo susitikęs su V., jo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą, jie susitaikė. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. E. S. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pasilieka prie parodymų, duotų 2022 m. lapkričio 23 d., tik patikslina, kad V. privažiavus prie jų su S. P. ir nukritus jo dviračiui, jis savo dešine ranka trenkė į ant V. kairės pusės krūtinės kabojusią kamerą, kuri po smūgio nukrito ant žemės. Po to tarp jų trijų kilo susistumdymas (muštynės), kurio metu jis galėjo suduoti V. minėtus smūgius, šiuo metu jis tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Dėl jam priklausiusio el. dviračio V. pretenzijų neturi. Po įvykio buvo susitikęs su V., jo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą, jie susitaikė. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi.
Iš 2022 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. K. nurodė, kad 2022 m. liepos 20 d., apie 13.00 val., darbo metu važiavo paspirtuku Sereikiškių parke. Nuo katedros su dviračiu važiavo 2 vaikinai, kurie važiavo gan greitai, pavojingai manevravo tarp pėsčiųjų. Vaikinai nuvažiavo toliau ir sustojo prie suoliuko. V. K. nutarė sudrausminti vaikinus ir nuvažiavo prie jų. Privažiavus prie jų, vienas iš vaikinų pasitraukė į šoną ir užkabino dviratį, kuris nukrito. Vaikinai iškart užpuolė jį, nes sugadino jų dviratį, ir dviese pradėjo jį mušti. Daužė į kūno vietas. Vienas iš vaikinų, kuris buvo tamsiai apsirengęs, koja sudavė V. K. į veidą. Vaikinas, kuris buvo su baltais marškinėliais, provokavo kitą vaikiną, sakydamas, kad nukentėjusįjį reikia sumušti šiame parke. Muštynių metu V. K. buvo apgadinti (duomenys neskelbtini) marškinėliai (nuplėštas laikiklis virš kairės kišenės), laikrodžio dirželis, apgadintas laikrodžio stikliukas. Vienas vaikinas, kuris buvo su baltais marškinėliais, pakėlė ir į žemę metė (duomenys neskelbtini) priklausantį paspirtuką, taip jį apgadindamas (apgadinta stabdžio rankena). Buvo nubrozdintos rankos. Patyrė stiprų fizinį skausmą. Dėl padarytos žalos dokumentus pateiks vėliau.
Nukentėjusysis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. liepos 20 d., apie 13.30 val., važiavo paspirtuku Sereikiškių parke, nuo B. Radvilaitės g. link Katedros aikštės. Į jo pusę, pavojingai manevruodami tarp pėsčiųjų, dviračiu važiavo 2 vaikinai (vaikinai abu važiavo vienu dviračiu). Tą dieną buvo geras oras, buvo šilta, todėl parke buvo daug žmonių, o vaikinai gan dideliu greičiu pavojingai manevravo tarp pėsčiųjų. Jis, pamatęs, kad vaikinai sustojo prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė privažiuoti prie jų ir juos sudrausminti dėl tokio pavojingo manevravimo. Jam privažiavus prie vaikinų, jie stovėjo prie dviračio. Dviratis buvo priparkuotas. Galbūt jis lipdamas nuo paspirtuko netyčia kliudė dviratį ir jis nukrito, specialiai jo nestūmė, iš kojos į jį nespyrė. Vaikinai, pamatę, kad jų dviratis nukrito, pradėjo šaukti: „Kas tau yra?“, „Kas tau yra?“, po to vaikinas, kuris buvo apsirengęs baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis, ant dešinės rankos turėjo (duomenys neskelbtini) (vaikinas Nr. 1) (daugiau detalių neatsimena, bet, esant poreikiui, galėtų vaikinus atpažinti), sudavė jam 1 smūgį į krūtinę (į kairę pusę), į Body kamerą, po to kamera nukrito ant žemės ir nulėkė kelis metrus, apie 3–4 metrus. Paskui koja (kuria būtent, neatsimena) vaikinas spyrė jam į pilvą, tačiau pataikė į spausdintuvą, po to neatlaikė diržo sagtis ir spausdintuvas nukrito ant žemės. Abu vaikinai jį užpuolė, abu smūgiavo vienu metu. Vaikinas Nr. 2 stovėjo jam už nugaros, spardė jį kojomis (kuria koja spardė, nematė), vaikinas Nr. 2 koja jam sudavė ne mažiau nei 2 smūgius, vaikinas Nr. 1 sudavė jam ne mažiau nei 2 smūgius į nugarą. Toliau vaikinai kažkiek apsiramino. Nukentėjusysis pradėjo rinkti savo daiktus, kurie nukrito, kai vaikinai jį užpuolė, pakabino kamerą, po to pasilenkė paimti spausdintuvo, kuris gulėjo ant žemės, tuo metu vaikinas Nr. 2 spyrė jam koja (tiksliai neatsimena, kuria) į veidą. Abu vaikinai vėl pradėjo jį pulti. Vaikinais Nr. 1 kairės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį jam į veidą. Ar vaikinas Nr. 2 antro „puolimo“ metu jam sudavė smūgius, neatsimena. Po to vaikinai kažkiek apsiramino. Vaikinas Nr. 1 iš „(duomenys neskelbtini)“ krepšio ištraukė pakrovėjo laidą, šoko prie jo ir bandė jam į veidą suduoti laidu. Nukentėjusysis užsidengė veidą rankomis, todėl smūgiai laidu, kuriuos jam sudavė vaikinas Nr. 1, pataikė jam į abi rankas. Po to vaikinai apsiramino. Nukentėjusysis paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Ar vaikinai taip pat kvietė policijos pareigūnus, nežino. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po 15 min., apžiūrėjo įvykio vietą. Su vaikinais ir pareigūnais nuėjo prie tarnybinio policijos pareigūnų automobilio toliau pildyti dokumentų. Ar gindamasis nuo vaikinų sudavė kuriam nors iš jų smūgius, neatsimena, tačiau pirmas tikrai netrenkė ir specialiai spirti į jų dviratį nenorėjo. Įvykio metu turėjo Body kamerą, kuri užfiksavo įvykį. Vaizdo įrašą gali pateikti jo darbovietė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis papildomos apklausos metu parodė, kad vaikinas Nr. 1 sudavė jam dešinės rankos kumščiu į krutinę, tačiau pataikė į Body kamerą, po to kamera nukrito ir nulėkė kelis metrus, todėl dėl minėto smūgio jis fizinio skausmo nejautė. Paskui vaikinas koja spyrė jam į pilvą, tačiau pataikė į spausdintuvą, dėl to jis nukrito ant žemės. Kadangi suduotu smūgiu į jį nepataikė, fizinio skausmo dėl to nejautė. Body kamera ir spausdintuvas priklauso (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau daiktai sugadinti nebuvo, dėl jų pretenzijų neturi. Pirmos apklausos metu jis minėjo apie sugadintą paspirtuką ir marškinius, kurie taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Dėl minėto laikrodžio dirželio ir stikliuko sugadinimo jam padaryta mažareikšmė žala, todėl dėl jų pretenzijų neturi. Po to, kai abu vaikinai vienu metu užpuolė, vaikinas Nr. 2 stovėjo jam už nugaros ir spyrė jam ne mažiau nei 2 kartus (kuria koja, nepasakys) į juosmenį. Vaikinas Nr. 1 sudavė jam ne mažiau nei 2 smūgius į nugarą. Galbūt jų su vaikinais konflikto metu jis galėjo kažkuriam iš vaikinų suduoti smūgį. Po įvykio jam medikų pagalbos nereikėjo, į jokią gydymo įstaigą vėliau nesikreipė, bet buvo nuvykęs pas (duomenys neskelbtini). Vėliau vaikinai su juo susisiekė, todėl jis sužinojo, kad vaikinas Nr. 1 – E. S., o vaikinas Nr. 2 – S. P., kurie jam atlygino padarytą moralinę žalą, todėl jiems jis pretenzijų neturi, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusysis papildomos apklausos metu parodė, kad anksčiau duotus parodymus nori patikslinti, abu vaikinai vienu metu jį užpuolė, vaikinas Nr. 2 stovėjo jam už nugaros ir koja spyrė jam ne mažiau nei 2 kartus į juosmenį. Po to vaikinas Nr. 1 koja (kuria koja, jis nežino, nematė) spyrė ne mažiau nei 2 kartus į nugarą. Kai vaikinai šiek tiek apsiramino, jis pasilenkė ir pradėjo rinkti iškritusius daiktus. Vaikinas Nr. 2 dešine koja spyrė jam 1 kartą į veidą, po to vaikinas Nr. 1 kairės rankos kumščiu sudavė jam 1 smūgį į veidą, po to vaikinas Nr. 1 iš „(duomenys neskelbtini)“ krepšio ištraukė telefono pakrovimo laidą ir, laikydamas jį dešinėje rankoje, sudavė jam ne daugiau nei 4 smūgius į abi rankas. Daugiau niekas jam smūgių nesudavė. Dėl jam suduotų smūgių pretenzijų neturi, kadangi po įvykio su juo susisiekė abu vaikinai, kurie jo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą, jis jiems atleido, su jais susitaikė. Po įvykio jam medikų pagalbos nereikėjo, į gydymo įstaigą nesikreipė, buvo nuvykęs pas (duomenys neskelbtini), tačiau sužalojimų jam nenustatyta. Kaip ir minėjo, su minėtais vaikinais susitaikė, jis jiems atleido, pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti.
Liudytoja J. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 20 d., apie 13.00 val., ji buvo su savo darbuotojais (kontaktų ir duomenų neturi), Pilių direkcijos parke, arti Sereikiškių parko, sėdėjo ant suoliuko. Maždaug apie 100 metrų nuo jų atvažiavo 2 vaikinai su dviračiu (vaikinų ji nepažįsta, matė pirmą kartą), abu ant vieno dviračio, iš paskos prie jų atvyko vyriškis su paspirtuku (vyriškio nepažįsta, matė pirmą kartą). Po kelių sekundžių išgirdo vaikinų šauksmus, kad jis sugadino jų dviratį (kaip sugadino ir ką jis darė, nematė). Po to pamatė, kaip abu vaikinai apsistumdė su minėtu vyriškiu, ar buvo kažkam suduoti smūgiai, nematė, nes buvo apie 100 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Kas pradėjo stumdytis, nematė. Po kurio laiko konfliktui apsiraminus priėjo abu vaikinai, kurie jiems pasakė, kad ankščiau minėtas vyriškis sugadino jų dviratį, kad jie iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai apklausė abu vaikinus, vyriškį, su kuriuo vaikinai konfliktavo. Policijos pareigūnas užsirašė jos duomenis ir jie visi išėjo, o ji liko toliau toje pačioje vietoje.
Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2473/2022 (01) matyti, kad, remiantis V. K. apžiūros duomenimis, V. K. po 2022 m. liepos 20 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota.
Iš 2022 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti aštuoni 2022 m. liepos 20 d. BodyCam 1702 vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadintą „2022-0720-135428_001“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „VLN_PR_619368“, antroje eilutėje yra užrašas „2022-07-20, 13:52:28“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia – 13:52:28 val. Vaizdo įraše matomas prie geltonos spalvos vartų privažiuojantis policijos tarnybinis automobilis. Girdima, kaip policijos pareigūnas kalbasi telefonu, galimai su pranešėju. Policijos pareigūnams pavažiavus matoma, kaip prie jų prieina vaikinas, kaip vėliau nustatyta – S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuris nurodo pareigūnams kryptį. Pareigūnai pasistato automobilį ir eina su vaikinu į įvykio vietą. Vaikinas pasakoja, kad jis su draugu važiavo el. dviračiu, sustojo, nulipo nuo dviračio. Tuo metu su paspirtuku atvažiavo „jisai“, nuspyrė jų dviratį ir sulaužė dviračio vairą. Po to tarp jų kilo konfliktas ir jie susimušė. Pasakoja, kad vyras, atvažiavęs su paspirtuku, juos įspėjo, po to vaikinas jo paklausė, kokią jis turi teisę spardyti jo dviratį. Pareigūnams su vaikinu atėjus į įvykio vietą, juos pasitiko dar vienas vaikinas, kaip vėliau nustatyta – E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Pareigūnas jo paklausia, ką jam sulaužė, jis atsakė, kad nežino, vairas visiškai nesisuka, galbūt vairo kolonėlę. Vėliau jis nurodo vietą ir sako, kad prie jų atvažiavo V. K., kuris spyrė į dviratį ir pasakė, kad tai jų įspėjimas. Pareigūnai paprašo jų pateikti dokumentus. Pareigūnas nueina prie šalia stovinčio vyriškio, kaip vėliau nustatyta, V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuris paaiškina, kad jam važiuojant Sereikiškių parke, pro jį elektriniu dviračiu pralėkė S. P. ir E. S., vos jo nepartrenkė. Pastebėjęs, kad minėti vaikinai sustojo, privažiavo prie jų juos sudrausminti, vienas iš vaikinų ant jo „šoko“. Jis, norėdamas išvengti smūgio, netyčia kliudė jų el. dviratį, po to anksčiau minėti vaikinai jį užpuolė „užpuolė kamerą, rūbus sugadino, sudavė smūgius į veidą“. Pareigūnas paklausia: „tai, norėdamas sudrausminti, privažiavote prie jų, kliudėte jų dviratį ir dviratis nukrito?“ Vyriškis atsako, kad „panašiai“. Pareigūnas paprašo vyriškio pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pareigūnas, grįžęs į įvykio vietą, paklausia, ar kažkas kažką matė? Moteris paaiškina, kad pačio fakto, kaip spyrė, nematė, matė tik muštynes. Pareigūnas jos paklausia, ar ji matė, kas trenkė pirmas, moteris atsako, kad nematė. Vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadintą „2022-0720-135929_002“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „VLN_PR_619368“, antroje eilutėje yra užrašas „2022-07-20, 13:59:27“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia 13:59:27 val. Vaizdo įraše matoma moteris, kuri sako, kad galimai tas vyras, t. y. V. K. sugadino el. dviratį, po to vaikinai ant jo „šoko“, pareigūnas dar kartą patikslina, ar tas vyras kažką padarė dviračiui, moteris pasakė, kad ji taip suprato, nors pačio fakto nematė. Pareigūnas, priėjęs prie V. K., paklausia, ar jis gali dabar pateikti vaizdo įrašą. Jis atsako, kad šiuo metu pateikti negali, pateiks vėliau. Pareigūnas paklausia vaikinų, koks jų dviračiui padarytas nuostolis? E. S. atsako, kad vairas nusisukęs ir jis negali nieko padaryti. Pareigūnas paklausia, ar galima atsukti vairą atgal, E. S. atsako, kad nežino. Toliau pareigūnas bendrauja su vaikinais, paaiškina, kad bus pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai, jeigu abi pusės turės pretenzijų viena kitai. Taip pat paklausia, ar vaikinai turi nusiskundimų dėl fizinio skausmo sukėlimo. E. S. paaiškina, kad jis neturi, o S. P. paaiškina, kad jam buvo suduotas 1 smūgis. Atidarius penktą vaizdo įrašą, pavadintą „2022-0720-141426 _005“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „VLN_PR_619368“, antroje eilutėje yra užrašas „2022-07-20 14:14:24“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia 14:14:24 val. Vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Toliau vaizdo įrašo 14:17:45 val. pareigūnas apžiūri dviratį, nufotografuoja, po to nueina prie V. K., paklausia apie jo sužalojimus, apžiūri apgadintus daiktus ir juos nufotografuoja. Vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius šeštą vaizdo įrašą, pavadintą „2022-0720-141925_006“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „VLN_PR_619368“, antroje eilutėje yra užrašas „2022-07-20 14:19:23“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia 14:19:23 val. Vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Pareigūnas paprašo V. K. ištraukti paspirtuką iš automobilio, paklausia, kas jam atsitiko, V. K. paaiškina, kad kažkas atsitiko su rankena. Pareigūnas paklausia, ar tai jo nuosavas paspirtukas, V. K. atsako, kad (duomenys neskelbtini). Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.
Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti trys 2022 m. liepos 20 d. Body Cam 1701 vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadintą „2022-0720-135242_001“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „VLN_PR_5FB7EA“, antroje eilutėje yra užrašas „2022-07-20 13:52:40“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia 13:52:40 val. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, važiuojantys tarnybiniu automobiliu. Girdima, kaip policijos pareigūnas kalbasi telefonu, galimai su pranešėju. Policijos pareigūnus pasitinka vaikinas, kaip vėliau nustatyta, tai S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Pareigūnai pasistato tarnybinį automobilį, kartu su pranešėju eina į įvykio vietą. Eidamas pranešėjas šalia jo einančiam pareigūnui pasakoja įvykio aplinkybes, analogiškai Body Cam 1702 vaizdo įraše. Pareigūnas paklausia S. P., kur tas žmogus, kuris sugadino dviratį ir trenkė, jis nurodo į netoliese stovintį vyriškį. Pareigūnas paklausia, ar tas su marškinėliais, S. P. atsako, kad taip. Girdima, kaip vaikinas, kaip vėliau nustatyta E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, pasakoja, kad kažkas atsitiko dviračiui, galbūt vairo kolonėlei, sako, kad vyriškis atvažiavęs spyrė į dviratį ir pasakė, kad tai jų įspėjimas. Pareigūnas paprašo vaikinų pasakyti, kuriam trenkė, S. P. pasakė, kad trenkė jam į veidą. Tuo metu E. S. pasakė, kad jam netrenkė. Pareigūnas paklausia S. P., kiek jam kartų trenkė į veidą, jis atsako, kad 1 kartą dešinės rankos kumščiu. Pareigūnas paklausia, kas dar buvo, E. S. atsako, kad koja spyrė į dviratį. Pareigūnas paklausia, ar apgadino transporto priemonę, vaikinai atsako, kad taip. Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadintą „2022-0720-135743_002“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „VLN_PR_5FB7EA“, antroje eilutėje yra užrašas „2022-07-20 13:57:41“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia 13:57:41 val. Vaizdo įraše matomi 2 vaikinai, E. S. ir S. P. Vaikinai pasakė, kad vyriškis apgadino jų transporto priemonę, taip pat pasakė, kad ji kainuoja apie 5 000 Eur. Pareigūnas klausia vaikinų, kas apgadinta. Vaikinai atsako, kad vairo sistema (mechanizmas), paprašo jų pabūti. Pareigūnas prieina prie vyriškio, paklausia jo duomenų. Po kurio laiko, pareigūnui nuėjus kiek toliau, girdimas moteriškas balsas, ji pasakoja, kad vaikinai stovėjo, prie jų privažiavo vyriškis, galbūt paspyrė jų dviratį. Pasakė, kad pačio spyrio nematė, bet tada tarp jų prasidėjo konfliktas. Pareigūnas paprašo jos pateikti dokumentą, moteris atsako, kad neturi. Tada pareigūnas paprašo pasakyti savo duomenis. Moteris pasako, kad ji J. B., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Pareigūnas paprašo V. K. pasakyti savo telefono Nr. ir paklausia, kas čia įvyko. V. K. atsako, kad nieko, vaikinai jo vos nesuvažinėjo ir jis bandė juos sudrausminti. Pareigūnas paklausia, ar jis važiavo pro šalį. Jis atsako, kad važiavo tiesiai, o vaikinai lėkė per visą parką, „žmonės ėjo, dar surėkė“. Pamatęs, kad vaikinai čia sustojo, norėdamas sudrausminti, privažiavo prie jų, o vaikinai iškart „šoko“ ant jo, vėliau nukrito vaikinų dviratis ir jie be žodžių užpuolė V. K., sudavė kelis smūgius į nugarą, į veidą, sugadino marškinius. Pareigūnas paklausė, kas būtent smūgiavo, V. K. atsakė, kad abu vaikinai. Pareigūnas paklausia V. K., kiek kartų jam trenkė į nugarą, jis atsako, kad į nugarą koja jam trenkė porą kartų ir į veidą vieną kartą, pasako, kad dabar sunku atsiminti. Pareigūnas pasitikslina, ar į nugarą spyrė 2 kartus, V. K. patvirtina, tada pareigūnas paklausia, kuris jam trenkė į veidą, V. K. atsako, kad „vaikinas su šviesia maike“. Vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius trečią vaizdo įrašą, pavadintą „2022-0720-140242_003“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „VLN_PR_5FB7EA“, antroje eilutėje yra užrašas „2022-07-20 14:02:40“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia 14:02:40 val. Vaizdo įraše matomas vyriškis, V. K., kalbantis su pareigūnu. Pareigūnas klausia „trenkė į veidą tas su šviesia maike, kas dar?“ V. K. atsako, kad gavo į visą kūną. Pareigūnas paklausia, kas ir kur trenkė, V. K. atsako, kad abudu, visur, kur galima, taip pat pasakė, kad jam pavyko gintis ir jis kažkam iš tų vaikinų 1 kartą trenkė atgal. Pareigūnai pasako visiems įvykio dalyviams paimti savo daiktus ir eiti su jais prie jų tarnybinio automobilio. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.
Iš 2022 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 3 pagal 2022 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadintą „V. K. 2022-07-20_13_29_55_351“, ekrano apačioje, dešiniajame kampe matomas užrašas „2022-07-20 13:29:56 B8A44F23B820“, antroje eilutėje matomas užrašas „No location data 64“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo pradžia 13:29:56 val. Vaizdo įraše matomas gatve paspirtuku važiuojantis vyriškis, kaip vėliau nustatyta, V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Jam važiuojant gatve priešprieša elektriniu dviračiu atvažiuoja 2 vaikinai, kaip vėliau nustatyta, tai E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Vaikinams pravažiuojant pro paspirtuku važiuojantį V. K., pasigirsta garso signalas. V. K. apsisuka ir nuvažiuoja paskui elektriniu dviračiu važiavusius vaikinus. Jam privažiavus dviratis stovi priparkuotas netoli suoliuko, vaikinai stovi prie pat suoliuko. V. K. sustojus prie el. dviračio pasigirsta šurmulys ir el. dviratis nukrenta, po to E. S. prieina prie V. K. ir sako: „Ką tu čia darai, duhas ?“ ir dešine koja spiria į V. K. paspirtuką. V. K. paklausia E. S.: „Ką, nesupratai?“, po to E. S. savo dešine ranka trenkia į V. K. turėtą Body kamerą ir ji nukrenta ant žemės. Toliau vaizdas dingsta, girdimi V. K., E. S. ir S. P. balsai. E. S. vis kartoja „Ką tu čia darai?“, po to pasigirsta S. P. balsas, kuris klausia V. K., ar jis žino, kiek šitas daiktas kainuoja. Pasako, kad jis kainuoja 5 tūkstančius Eur, toliau vaizdo įraše girdimi kažkokie garsai. 13:31:18 val. V. K. pakelia nukritusią Body kamerą ir eina prie vaikinų. Jie jau buvo nuėję kažkiek toliau. Tarp V. K. ir ankščiau minėtų vaikinų vėl kyla konfliktas ir galimai Body kamera vėl nukrenta, nes vaizdas dingsta, toliau girdimi vaikinų ir V. K. balsai. Girdima, kaip E. S. sako „Pizdy gavai, biški <...>“. 13:33:29 val. V. K. galbūt vėl pakelia Body kamerą. Matomas el. dviračiu važiuojantis E. S. ir šalia vaikštantis S. P. Vaikinai su V. K. apsižodžiuoja. Po to prie jo, šaukdamas: „Kas yra?“, el. dviračiu privažiuoja E. S., nulipa, pastato el. dviratį, eidamas link V. K. sako S. P.: „Žiūrėk, davai supysam jį“ ir abu vaikinai prieina prie V. K., S. P. iš kairės pusės, E. S. iš dešinės. Matoma, kaip S. P. savo dešine koja spiria V. K. (ar pataiko smūgis ir į kurią vietą, vaizdo įraše nesimato). Po to vaikinai atsitraukia nuo V. K., E. S. vėl atsisėda ant el. dviračio, S. P. stovi šalia. E. S. el. dviračiu privažiuoja prie gulinčio V. K. paspirtuko, 2 kartus savo dešine koja trenkia į jį ir nuvažiuoja toliau. Po kurio laiko E. S. vėl pastato savo el. dviratį, su S. P. vėl prieina prie V. K. ir E. S. klausia: „Ko pirmas trenkei į mano dviratį? Kodėl trenkei?“ ir savo dešine koja spiria V. K. Po to E. S. nueina prie savo el. dviračio ir sako S. P.: „Sėskis, važiuojam“, S. P. sako V. K.: „Pisk nahui iš čia“, po to girdimas kažkoks šurmulys, S. P. pasisuka į V. K. pusę ir savo dešine koja ne mažiau kaip 3 kartus spiria į V. K. pusę (ar smūgiai pataiko V. K., vaizdo įraše nesimato). Tuo tarpu iš kitos V. K. pusės stovi E. S., kuris savo dešinėje rankoje laiko tamsios spalvos laidą, juo ne mažiau kaip 2 kartus užsimoja į V. K. pusę (ar smūgiai pataiko V. K., vaizdo įraše nesimato). Girdimas V. K. balsas, kuris sako: „Davai po vieną“. E. S. ir S. P. pasitraukus šiek tiek toliau, S. P. sako, kad tuoj iškvies pareigūnus, paima mobiliojo ryšio telefoną į dešinę ranką ir prideda prie ausies. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip prieina nenustatytos tapatybės vyriškos lyties asmuo, kuriam E. S. ir S. P. paaiškina, kad V. K., atvažiavęs paspirtuku, koja spyrė jų dviratį. Vyriškis paaiškina, kad jis nematė, kaip V. K. spyrė į dviratį. Toliau tarp V. K., E. S. ir S. P. vyksta pokalbis. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įraše 13:56:35 val. prie V. K. prieina policijos pareigūnas, kuris paprašo papasakoti įvykio aplinkybes. V. K. pradėjus pasakoti vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadintą „V. K. 2022-07-20_13_55_59_877“, ekrano apačioje, dešiniajame kampe matomas užrašas „2022-07-20 13:56:01 B8A44F23B820“, antroje eilutėje matomas užrašas „No location data 64“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo pradžia 13:56:01 val. Vaizdo įraše matomas V. K. einantis link E. S., S. P. ir policijos pareigūnų, dešinėje rankoje jis laiko el. paspirtuką. Prie V. K. prieina policijos pareigūnas, kuris paprašo papasakoti įvykio aplinkybes. V. K. pradėjus pasakoti vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius trečią vaizdo įrašą, pavadintą „V. K. 2022-07-20_13_56_47_071“, ekrano apačioje, dešiniajame kampe matomas užrašas „2022-07-20 13:56:48 B8A44F23B820“, antroje eilutėje matomas užrašas „No location data 64“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo pradžia 13:56:48 val. Vaizdo įraše matomas V. K. ir policijos pareigūnas. V. K. pasakoja, kad, jam važiuojant, priešprieša važiavo „mopedas“, vos jo nesuvažinėjo, kažką surėkė, dar pasigirdo kažkoks garsas. Pasako, kad jis turi kamerą, kuri nufilmavimo įvykį. V. K. toliau pasakoja, kad, pamatęs, kad vaikinai (E. S. ir S. P.), kurie važiavo ankščiau minėtu „mopedu“, sustojo, jis privažiavo prie jų norėdamas juos sudrausminti, po to vienas iš vaikinų „šoko“ ant jo, o jis, norėdamas išvengti smūgių, statydamas paspirtuką kliudė jų „mopedą“, po to vaikinai jį užpuolė, „puolė kamerą“, sugadino rūbus, paspirtuką mėtė, sudavė kelis smūgius į veidą. Pareigūnas paklausia, kaip atsitiko taip, kad jūs atsitrenkėte į jų transporto priemonę, V. K. atsako, kad, jam privažiavus, dviratis nukrito. Pareigūnas paklausia, kas buvo po to, V. K. atsako, kad buvo užpultas, dviese pradėjo muštis, spjaudytis. Pareigūnas paprašo V. K. pateikti asmens dokumentą ir grįžta prie E. S. ir S. P. Po kurio laiko pareigūnas prieina prie V. K. ir paklausia, ar dabar būtų galima gauti filmuotą medžiagą, į ką V. K. atsako, kad dabar filmuotos medžiagos pateikti neturi galimybės, bet vėliau galės pateikti jo darbovietė. Po kurio laiko prie V. K. prieina kitas policijos pareigūnas, kuris paprašo dar kartą papasakoti apie įvykį. V. K. pasakoja, kad vaikinai jo vos nesuvažinėjo, jis bandė juos sudrausminti. Pamatęs, kad vaikinai sustojo netoliese, privažiavęs prie jų netyčia kliudė jų dviratį, po to buvo užpultas. Pasakoja, kad gavo kelis smūgius į nugarą, į veidą, sugadino rūbus, paspirtuką. Pareigūnas paklausia, kuris iš vaikinų jam sudavė smūgius, V. K. atsako, kad abu. Pareigūnas paklausia, kiek kartų jam trenkė vaikinai, V. K. atsako, kad jam porą kartų trenkė koja į nugarą, vieną kartą į veidą pataikė. Pareigūnai dar kartą paklausia, kuris iš vaikinų sudavė V. K. smūgius, jis atsako, kad sunku pasakyti, kuris, mušė abu vaikinai. Toliau V. K. pasakoja, kad jam spyrė į nugarą 2 kartus, vieną kartą pataikė į veidą, po to pareigūnas paklausia, kas trenkė jam į veidą, į tai V. K. atsako, kad vaikinas su balta maike (E. S.). Toliau V. K. pasakoja, kad smūgių gavo į visą kūną, tačiau kai kurių smūgių jam pavyko išvengti. Pareigūnas paklausia, kas dar ir kur trenkė, V. K. atsako, kad abu vaikinai trenkė visur, kur gali. Pasakoja, kad gindamasis jis vieną kartą pataikė kažkuriam iš vaikinų.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).
Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-719/2022).
Pažymėtina, kad E. S. ir S. P., padarydami BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jie suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jų atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, dienos metu, įvykio metu buvo triukšmaujama. Nekyla abejonių, kad dėl S. P. ir E. S. smurtinių prieš V. K. atliktų veiksmų V. K. ir įvykį mačiusi liudytoja J. B. patyrė išgąstį, todėl darytina išvada, kad tokiais įžūliais kaltinamųjų veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamųjų S. P. ir E. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, veikiant bendrininkų grupe yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad S. P. ir E. S. veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, jie 2022 m. liepos 20 d., apie 13.00 val., Sereikiškių parke Vilniuje, Barboros Radvilaitės g. 6A, konflikto metu dėl galimai nukentėjusiojo V. K. suduoto smūgio į E. S. elektrinį dviratį, kuris nukrito ant žemės, sumušė nukentėjusįjį V. K., t. y., E. S. sudavė 1 smūgį dešine ranka į nukentėjusiojo kūno (Body) kamerą, kuri kabojo ant nukentėjusiojo krūtinės, ir ji nukrito ant žemės, o S. P., stovėdamas nukentėjusiajam V. K. už nugaros, koja sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius į juosmenį, po to E. S. koja sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius į nugarą, S. P. dešine koja dar sudavė 1 smūgį nukentėjusiajam į veidą, o E. S. kairės rankos kumščiu sudavė dar 1 smūgį nukentėjusiajam į veidą, po to, iš „(duomenys neskelbtini)“ krepšio ištraukęs telefono pakrovimo laidą ir jį laikydamas dešinėje rankoje, juo sudavė 4 smūgius nukentėjusiajam į rankas, tokiais veiksmais sukeldamas V. K. fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamųjų visišku prisipažinimu, bet ir kitais minėtais įrodymais.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamųjų S. P. ir E. S. nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. P. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. S. nurodė, kad sutinka su tuo, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 mėnesiams, nes dirba, augina nepilnametį vaiką.
Dėl S. P. skirtinos bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę S. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika viešajai tvarkai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir baigtas, juo sukeltos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam S. P. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis S. P. iki BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, tačiau baustas administracine tvarka. Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir S. P. asmenybę – yra ypač jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, S. P. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. S. P. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dirbti ar mokytis, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
S. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
S. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Dėl E. S. skirtinos bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę E. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Minėta, BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika viešajai tvarkai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir baigtas, juo sukeltos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam E. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis E. S. iki BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, iš esmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų nemoka. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir E. S. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – E. S. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokurorės pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu E. S. teistumas pagal ankstesnį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. baudžiamąjį įsakymą nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės dydį, t. y. E. S. skiriama 90 parų arešto bausmė.
E. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašas Lietuvos probacijos tarnyboje gautas ir pradėtas vykdyti 2022 m. gegužės 6 d.
Kadangi E. S. jam 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nėra atlikęs, 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
BK nenurodyta, kada teismas privalo bausmes bendrinti dalinio, o kada – visiško sudėjimo būdu, tai yra įstatymo leidėjo palikta teismo nuožiūrai. Teismas pats sprendžia, kokiu būdu bendrinti bausmes konkrečioje byloje. Tačiau bendrindamas bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 64 straipsnyje nurodytas aplinkybes.
Bendrinant E. S. paskirtas bausmes taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas, t. y. bendrinant skirtas bausmes taikytinos BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Nagrinėjamu atveju prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridėtina dalis – 36 (trisdešimt šešios) dienos – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 72 (septyniasdešimt dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 2 dalimi, keistina arešto bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, paskiriant E. S. galutinę subendrintą bausmę – 78 (septyniasdešimt aštuonias) paras arešto.
Kaltinamasis E. S. prašė atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 mėnesiams, nurodė, kad dirba ir augina nepilnametį vaiką.
Arešto bausmės atidėjimo pagrindai ir sąlygos yra įtvirtinti BK 75 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).
Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2019, 2K-306/2019, 2K-108/2016 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, neturi pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis dirba ir augina nepilnametį vaiką, tačiau teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų kaltinamąjį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos kaltinamąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. darbiniai santykiai ir vaiko auginimas yra svarbios, tačiau negali būti vertinamos kaip apsauginis kaltinamojo E. S. nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys ir nesudaro pagrindo jam besąlygiškai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam skirtos arešto bausmės vykdymą.
Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos kaltinamojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo kaltinamojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus trumpalaikis laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne, kaip siekia kaltinamasis, pasirinktinai sureikšminti tik atskiras, jį teigiamai charakterizuojančias, aplinkybes.
E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dirbti ar mokytis, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. P. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dirbti ar mokytis, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti E. S. šiuo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, prie griežtesnės – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant dalį – 36 (trisdešimt šešias) dienas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 72 (septyniasdešimt dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmės, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 2 dalimi keistina arešto bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, paskiriant E. S. galutinę subendrintą bausmę – 78 (septyniasdešimt aštuonias) paras arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. S. sulaikymo dienos.
E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.