- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- eI3-13632-1029/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03991-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Gitana Butrimaitė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. P. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 24S161048, 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163007 dalyje dėl uždraudimo Kirgizijos (ir Baltarusijos) piliečiui S. P. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. liepos 10 d. iki 2027 m. sausio 9 d., 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163007 dalyje dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo Kirgizijos (ir Baltarusijos) piliečiui S. P. atvykti ir apsigyventi nuo 2024 m. liepos 10 d. iki 2025 m. liepos 9 d. ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pateikė tuo pagrindu, jog atvyksta gyventi į Lietuvą kartu su sutuoktine kaip šeimos narys. Paaiškina, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas neatitinka tikrovės. Pabrėžia, kad pildydamas prašymą nurodė, jog yra neteistas, nes yra laikomas Baltarusijoje neteistu, ką patvirtina Baltarusijos VRM Minsko m. vykdomojo komiteto VRM Vyriausiosios tarnybos Informacinio centro 2021 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. 15173. Atkreipia dėmesį, jog ne senesnės nei 6 mėnesių pažymos pareiškėjas gauti negalėjo dėl galimų represijų Baltarusijoje baimės. Pabrėžia, kad Migracijos departamentas nepareikalavo iš pareiškėjo jokių paaiškinimų ir informacijos dėl viešai prieinamų duomenų apie jo ankstesnius nusikaltimus ir nuteisimą Baltarusijoje. Teigia, jog nebuvo nesąžiningas Migracijos departamento atžvilgiu, neslėpė, nurodė savo kriminalinę informaciją, tačiau atsakovas nepaprašė paaiškinimų dėl minėtos informacijos. Nurodo, kad nors publikacijas, kuriose pareiškėjas kritikuoja Baltarusijos ir Rusijos valdžią, dėl savo ir artimųjų saugumo perkėlė į Instagram paskyros archyvą (jos egzistuoja, bet nėra viešos prieigos), tačiau dauguma minėtų publikacijų yra viešai prieinamos youtube ir kt. Mano, kad minėti įrodymai pakankamai patikimai patvirtina pareiškėjo nurodytas svarbias bylai ir leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje aplinkybes – kad jis turi pagrįstą baimę atvykti į Baltarusiją, kad jo pilietinės ir politinės pažiūros yra nukreiptos prieš Lukašenkos ir Putino režimus. Be to, pareiškėjas atsakovui yra pateikęs duomenis, kad jis ne kartą teikė materialinę paramą Ukrainai. Tvirtina, jog ginčijami atsakovo sprendimai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei gero administravimo principą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad
pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimą „Ar buvote teistas (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs)? Jei taip, nurodykite kada ir už kokią (kokias) nusikalstamą (-as) veiką (-as) buvote nuteistas? Kokia buvo paskirta (-os) bausmė (-ės) ir ar ji (jos) atlikta (-os)?“, atsakė „Ne“, atsakydamas į klausimą „Ar turite (turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte joms informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)? Jei taip, pateikite išsamią informaciją (valstybė, laikotarpis, tarnybos, žvalgybos tarnybos pavadinimas, ryšių pobūdis)“, atsakė „Ne“. Remiasi Valstybės saugumo departamento 2024 m. birželio 13 d. riboto naudojimo išvada Nr. 19- 515RN, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui - pareiškėjas nenurodė savo turėto teistumo fakto; pareiškėjas, kuris identifikuojamas slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), 2004 m. Baltarusijos Respublikoje buvo teistas 3 metų laisvės atėmimo bausme dėl sukčiavimo (duomenys neskelbtini), o 2008 m. JAV prokurorams pateikus kaltinimus dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2009 m. Baltarusijos Respublikoje buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme bei iš įkalinimo vietos buvo paleistas anksčiau laiko; apie savo nusikalstamą veiklą pareiškėjas parašė ir išleido atsiminimų knygą; pareiškėjas duodamas interviu žiniasklaidai nurodė, kad darydamas nusikalstamas veikas bendradarbiavo su Rusijos Federacijos kompiuterių įsilaužėliais; Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos savo veikloje, nukreiptoje prieš Lietuvos Respubliką, aktyviai naudoja kibernetines grupuotes (kriminalinių programišių grupuotes). Teigia, kad pareiškėjo pateikta prieštaringa, tikrovės neatitinkanti, objektyviais duomenimis neparemta informacija ir Valstybės saugumo departamento turimi duomenys apie jį leidžia vertinti, kad S. P. pateko į Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų akiratį ir jis dėl savo gebėjimų informacinių technologijų srityje ir jų išnaudojimo vykdant neteisėtas veikas bei ryšių su Rusijos kompiuterių įsilaužėliais gali būti šių tarnybų išnaudojamas žvalgybinėje veikloje. Pabrėžia, jog tai, kad pareiškėjas turi su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių, yra patekęs į Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų kontrolės bei stebėsenos lauką, suponuoja jo pažeidžiamumą (jo ryšiai gali aktualizuotis), o tokių asmenų buvimas Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui kelia potencialų pavojų, atsiranda grėsmių valstybės saugumui galimybė. Be to, Migracijos departamentas, pagal kompetenciją atliko savarankišką pareiškėjo vertinimą ir konstatavo, kad S. P. neturi ilgalaikių socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, įvertino ginčijamų sprendimų proporcingumą. Argumentuoja, kad ginčijami sprendimai yra priimti remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis, įvertinus faktinius duomenis, Valstybės saugumo departamento išvadą, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo argumentais ir skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, kad skundžiami sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys nacionalinio saugumo interesus. Pabrėžia, jog Valstybės saugumo departamento surinkta informacija leidžia teigti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą sprendimą. Mano, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 24S161048 ir 2024 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 24S163007 teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2024 m. vasario 5 d. S. P. pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad atvyksta gyventi į Lietuvą kartu su Lietuvos piliečiu kaip jo šeimos narys, t. y. kartu su sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete J. G.. Ginčijamu 2024 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 24S161048 Migracijos departamentas nusprendė neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi, neatitinka tikrovės. 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163007 atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, N. K., Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir asmeniui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi.
Atsakovo 2024 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. 24S161048, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais.
Įstatymo 35 straipsnis nustato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindas yra aplinkybė, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Dėl duomenų, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi
Migracijos departamentas 2024 m. liepos 8 d. sprendime Nr. 24S161048 konstatavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo buvimą įvertinęs, kad atsakydamas į Klausimyno klausimą „Ar buvote teistas (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs)? Jei taip, nurodykite kada ir už kokią (kokias) nusikalstamą (-as) veiką (-as) buvote nuteistas? Kokia buvo paskirta (-os) bausmė (-ės) ir ar ji (jos) atlikta (-os)?“, pareiškėjas atsakė „Ne“, o atsakydamas į klausimą „Ar turite (turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte joms informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)? Jei taip, pateikite išsamią informaciją (valstybė, laikotarpis, tarnybos, žvalgybos tarnybos pavadinimas, ryšių pobūdis)“, taip pat atsakė „Ne“. Tačiau atsakovas nustatė, jog 2023-09-29 FSB kratos protokolas apie S. P. gyvenamojoje vietoje Maskvoje atliktą kratą (poėmį) patvirtina, kad pareiškėjas pateko į Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų akiratį. Be to, remiantis Valstybės saugumo departamento išvados Nr. 19-515RN neįslaptinta dalimi, S. P. 2008 m. nuteistas 3 m. laisvės atėmimo bausme dėl sukčiavimo (duomenys neskelbtini), 2009 m. buvo nuteistas Baltarusijos Respublikoje kalėti 10 metų, tačiau iš įkalinimo vietos buvo paleistas anksčiau laiko. Apie savo nusikalstamą veiklą S. P. parašė ir išleido atsiminimų knygą „(duomens neskelbtini)“. Ginčijamame sprendime atsakovas vertino, kad pildant Klausimyną, S. P. buvo įspėtas, jog pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, jam gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi, todėl aplinkybė, kad pareiškėjo pateikta informacija skiriasi nuo duomenų jo paties parašytoje knygoje ir viešai prieinamų šaltinių, leidžia pagrįstai vertinti, kad S. P. sąmoningai teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, o tai jį neigiamai charakterizuoja ir rodo jo polinkį nesilaikyti galiojančių teisės aktų normų bei bandymą išvengti neigiamų pasekmių.
Skunde pareiškėjas savo atsakymą „Ne“ į klausimą apie ankstesnius teistumus motyvavo tuo, kad Baltarusijoje jis laikomas neteistu, nors šio klausimo formuluotėje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog tikslus atsakymas turi būti pateiktas nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs. Objektyvios ir pagrįstos tokio klaidingo atsakymo priežasties pareiškėjas negalėjo nurodyti ir teismo posėdžio metu. Atsakovas taip pat vertino, kad S. P. pateikė ne visą FSB vykdytos kratos (poėmio) protokolą, o tik šio dokumento dalį. Nors į bylą pateiktas visos apimties nurodytas dokumentas, tačiau pareiškėjo pasirinktas duomenų teikimo atsakovui būdas – teikiant ne visą informaciją, savo naudai iškreipiant užduodamų klausimų turinį, leidžia abejoti pareiškėjo atsakovui (ir teismui) teiktos informacijos visapusiškumu ir pripažinti pagrįsta Migracijos departamento išvadą, jog pareiškėjas galimai nepateikė jam nepalankios informacijos. Tuo tarpu S. P. pozicija, jog atsakovas galėjo pareikalauti papildomų paaiškinimų, susijusių su jo teistumu, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos pateikti Migracijos departamentui išsamius ir teisingus duomenis apie save.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo atsakymas į klausimą dėl jo teistumų (įskaitant išnykusius) akivaizdžiai neatitiko tikrovės, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 24S161048 pagrindu pagrįstai nurodė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. atsisakė išduoti užsieniečiui leidimą, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Dėl galimos grėsmės valstybės saugumui
Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024 pažymėjo, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.), bei darė išvadą, jog tokiu būdu yra nustatoma pareiga Valstybės saugumo departamentui pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui.
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas 2024 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 24S161048, vadovavosi Valstybės saugumo departamento 2024 m. birželio 13 d. išvada Nr. 19-515RN. Valstybės saugumo departamento vertinimu, S. P. turėjo (turi) ryšių, palaikė santykius ir vykdė veiklą, nesuderinamą su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais. Viešųjų šaltinių duomenimis, S. P., kuris identifikuojamas slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), 2004 m. Baltarusijos Respublikoje buvo teistas 3 metų laisvės atėmimo bausme dėl sukčiavimo (duomenys neskelbtini), o 2008 m. JAV prokurorams pateikus kaltinimus dėl (duomenys neskelbtini), S. P. 2009 m. Baltarusijos Respublikoje buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme bei iš įkalinimo vietos buvo paleistas anksčiau laiko. Apie savo nusikalstamą veiklą S. P. parašė ir išleido atsiminimų knygą. Viešosios informacijos šaltiniuose S. P. siejamas su didžiausia (duomenys neskelbtini) JAV. S. P. duodamas interviu žiniasklaidai nurodė, kad darydamas nusikalstamas veikas bendradarbiavo su Rusijos Federacijos kompiuterių įsilaužėliais, nes, anot jo, jie yra geriausi, galėjo įsilaužti bei nedirbo pagal taisykles. Valstybės saugumo departamentui yra žinoma, kad Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos savo veikloje, nukreiptoje prieš Lietuvos Respubliką, aktyviai naudoja kibernetines grupuotes (kriminalinių programišių grupuotes). Apie tai yra pasisakyta ne viename Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime – tiek 2023, tiek ir naujausiame 2024 m.: „Aktyviausiai prieš Lietuvą veikia programišių grupuotės, siejamos su Rusija ir Kinija. Jų prioritetine užduotimi išlieka ilgalaikis ir tęstinis informacijos, susijusios su Lietuvos užsienio ir vidaus politika, rinkimas. [...] Rusijos žvalgybos kibernetinės grupuotės ne tik pačios naudoja dažniausiai kriminaliniam pasauliui priskiriamus įrankius, bet ir bendradarbiauja su valstybės sektoriui nepriklausiančiais programišiais. [...] Vilniaus NATO viršūnių susitikimas tapo su Rusijos žvalgyba siejamų ir prorusiškų kibernetinių grupuočių taikiniu. [...] Labai tikėtina, kad Rusijos ir Kinijos kibernetiniai pajėgumai išliks grėsme Lietuvos institucijų bei ypatingos svarbos informacijos infrastruktūros objektų informacinių tinklų ir sistemų saugumui. [...] Rusija nuolat vykdo kompleksines informacines kampanijas, apimančias psichologines-įtakos ar informacines-kibernetines operacijas, kuriomis, siekiant paveikti auditorijų mąstymą, požiūrį ir elgseną, ne tik skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau naudojamasi ir kibernetiniu ar kinetiniu elementu“. Valstybės saugumo departamento turimi duomenys leidžia vertinti, kad S. P. pateko į Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų akiratį ir jis dėl savo gebėjimų informacinių technologijų srityje ir jų išnaudojimo vykdant neteisėtas veikas bei ryšių su Rusijos kompiuterių įsilaužėliais gali būti šių tarnybų išnaudojamas žvalgybinėje veikloje. Tai, kad S. P. turi su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių, yra patekęs į Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų kontrolės bei stebėsenos lauką, suponuoja jo pažeidžiamumą (jo ryšiai gali aktualizuotis), o tokių asmenų buvimas Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui kelia potencialų pavojų, kitaip tariant, atsiranda grėsmių valstybės saugumui galimybė.
Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo praeityje atlikti veiksmai Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Vien faktas, jog pareiškėjo teigimu su Rusijos programišiais jis bendravo prieš 20 metų, esant kitokiai geopolitinei situacijai, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl šių ryšių yra išnykusi. Be to, pareiškėjas nepaneigė, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. jo namuose Maskvoje kratą atliko Rusijos federalinė saugumo tarnyba.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į aktualų geopolitinį kontekstą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su VSD ir Migracijos departamento padarytomis išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017).
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš 2024 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 24S161048 turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, įvertino ir kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes. Pareiškėjo sutuoktinė, turinti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikoje negyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą Baltarusijoje nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. vasario 4 d., ji turi leidimą gyventi Baltarusijos Respublikoje, galiojantį iki 2023 m. vasario 8 d. Santuoka sudaryta Rusijos Federacijoje 2021 m. kovo 6 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė iš Baltarusijos išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) – į (duomenys neskelbtini), kur su sutuoktine gyvena šiuo metu. Pareiškėjas nurodė turintis verslo santykių Estijoje, ne Lietuvoje. Vertintina, jog paskutinį kartą S. P. Lietuvoje lankėsi vasario-kovo mėn., tačiau turėdamas Šengeno vizą, galiojusią iki 2024 m. liepos 31 d. Lietuvoje gyventi neliko, su sutuoktine persikėlė gyventi į užsienį. Konstatuotina, jog be sutuoktinės pilietybės, pareiškėjas su Lietuva neturi kitų sąsajų.
S. P. tvirtino, jog viešai kritikavo tiek Baltarusijos, tiek Rusijos valdžią ir šiose šalyse jam nesaugu gyventi, tačiau jokių konkrečių įrodymų apie galimą grėsmę pareiškėjui jo kilmės valstybėje byloje nėra. Pareiškėjas tvirtino, kad šiuo metu Baltarusijoje laikomas neteistu (iš įkalinimo įstaigos paleistas 2016 m.), kitose šalyse jo atžvilgiu taip pat nėra jokių iškeltų baudžiamųjų bylų. Nesant jokių duomenų, kad Baltarusijoje ar Rusijoje jo atžvilgiu būtų iškeltos politinio pobūdžio su jo kritika valdžiai susijusios baudžiamosios bylos ar atlikti kitokio pobūdžio galimą grėsmę pagrindžiantys veiksmai, S. P. argumentai dėl tariamos grėsmes nelaikytini pagrįstais. Be to, pareiškėjas taip pat turi ir Kirgizijos pilietybę ir duomenų apie realią grėsmę pareiškėjui šioje šalyje į bylą taip pat nepateikta.
Teisėjų kolegija, įvertinusi 2024 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 24S161048 turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame įvertintas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinkta informacija yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Toks vertinimas darytinas atsižvelgus į ginčo aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą vertinimą. Sutiktina, kad yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Darytina išvada, kad Migracijos departamentui neišdavus pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ginčijamu 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163007 pagrįstai nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, N. K., Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir asmeniui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi.
Migracijos departamentas, spręsdamas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti, termino uždrausti atvykti nustatymo, perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo įvedimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, įvertino reikšmingas aplinkybes dėl to, jog jis pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, jo turimus ryšius Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad ginčijamu sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas ir turėtų būti sutrumpintas. Todėl skundžiamas atsakovo 2024 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 24S163007 taip pat laikytinas pagrįstu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 24S161048 ir 2024 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 24S163007 neteisėtumo pagrindų, prašymas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.