- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-750-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Laisvės Aleknavičienės, Rasa Bartašienė (pran.)
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V. Butvilas Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03315-2011-9
NUTARTIS
2012 m. gruodžio 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl sklypų ir pastatų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, piniginės kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. P. ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo ir atsakovo bendrai valdomus:
1) miškų ūkio paskirties 5,75 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
2) žemės ūkio paskirties 15,99 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant jo stovinčius statinius - 89,37 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 158,77 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) paskiriant minėtą turtą atsakovui A. P.;
3) priteisti ieškovo D. P. naudai 88 000 Lt kompensaciją pinigais bei bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad abiem bendrasavininkams priklausančiu turtu naudojasi atsakovas, ieškovui turtas nereikalingas, atidalinti sklypų bei gyvenamųjų namų su ūkio pastatais be neproporcingos žalos jų paskirčiai negalima, todėl prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ne natūra, o konkrečia pinigine suma.
Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (63-64 b. l.). Nurodė, kad atidalinti turtą natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepadarant nekilnojamiems daiktams žalos, yra visiškai įmanoma, ir jis tam neprieštarauja, tačiau ieškovas siekia ne atidalinti turtą natūra, o įgyti piniginę kompensaciją, kuri yra aiškiai per didelė. Pažymi, kad ieškovas turi teisę perleisti atidalintą savo dalį kitam asmeniui, jeigu bendraturtis nepageidauja jo dalies pirkti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovo D. P. 41,58 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai (158-161 b. l.).Teismas pažymėjo, kad nagrinėjimu atveju ieškovo išreikštas pageidavimas gauti piniginę kompensaciją, nes nekilnojamas turtas jam nereikalingas, nėra teisiškai reikšmingas. Teismas nurodė atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygas. Ieškovo teiginius, kad neįmanoma padalinti nekilnojamų daiktų - statinių nepadarant jiems neproporcingos žalos, nes tokiu atveju reiktų rekonstruoti visą namą (namus), įrengti atskirus išėjimus, pagalbines ir higienos patalpas, kas sumažintų abiejų namų naudojimo efektyvumą, teismas vertino kritiškai, nes siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės būtina suformuoti įstatymų nustatyta tvarka norimą atsidalinti dalį, o namo (namų) rekonstrukcija ir atskirų įėjimų, pagalbinių ir higienos patalpų įrengimas yra neišvengiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas, o ne neproporcingos žalos turtui darymas. Teismas nurodė, kad atidalijant daiktą žalą galima laikyti neproporcinga tik tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Iš byloje esančių nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų bylos išrašo apie statinius teismas sprendė, kad turto atidalijimas natūra, esant dviem gyvenamiesiems namams, trims ūkiniams pastatams, dviem garažams, vienai viralinei ir tvartui – įmanomas, nepriklausomai nuo to ar ieškovui statiniai yra reikalingi ar ne. Nustačius kiekvienam iš bendraturčių konkrečią suformuotą dalį pagal norinčio atsidalinti bendraturčio parengtą įstatymų nustatyta tvarka planą, yra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai atidalijimo.Kadangi ieškovas teismui aiškiai neįvardijo kokį atskirai nekilnojamą daiktą jis nori suformuoti, nepagrindė suformavimo būdo, kuris atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, o prašė iš atsakovo priteisti jam piniginę kompensaciją, remiantis privataus juridinio asmens turto vertinimo ataskaita, nurodydamas, kad bendrąja daline nuosavybe jam priklausantis turtas yra nereikalingas, ieškovo pareikštą reikalavimą teismas vertino ne tik kaip pažeidžiantį kito bendraturčio - atsakovo interesus, bet ir neatitinkantį turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų. Todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir iš ieškovo priteisė proceso (pašto) išlaidas valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. P. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (163-168 b. l.).
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas atsakovui atsidalinti konkrečiomis dalimis nesiūlė, o tik išreiškė norą gauti piniginę kompensaciją. Teismas neatsižvelgė į atsakovui siųstą pasiūlymą dėl turto atsidalinimo, todėl neteisėtai traktavo ieškovo elgesį kaip neatitinkantį neįvardintų teisės aktų reikalavimų. Teismas visiškai nesvarstė ieškovo siūlomo atidalijimo piniginiu ekvivalentu, tiesog nurodydamas, kad ieškovo argumentai nepagrįsti, nelogiški prieštaraujantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nurodo, kad pagal atidalinamo 15.99 ha žemės sklypo bei juose esančių pastatų prigimtį minėti daiktai sudaro vieno ūkininko ūkio visumą. Viename name nėra vandens ir kitų patogumų, išskyrus šildymą, kitame name galima gyventi ir jame atsakovo vienasmene iniciatyva 2010-01-21 d. panaudos sutarties pagrindu gyvena jo pakviestas asmuo R. K., kuris naudojasi visu namo plotu ir atidalintinais ūkiniais pastatais. Todėl atidalintini pastatai bei 15,99 ha žemės sklypas sudaro vieną visumą ir pagal prigimtį yra skirti naudoti kartu.
3. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad gyvenamuosius pastatus po atidalinimo būtų galima naudoti ir su tam tikra, proporcinga žala jiems ir jų paskirčiai. Namo naudojimas gyvenimui nesant atskiros virtuvės ir sanitarinio mazgo, net jei atsakovas ir būtų įrodinėjęs atskiro, antro įėjimo į namą įrengimo techninę galimybę, neįmanomas, kadangi taip praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atsakovas neįrodinėjo, kaip būtų galima padalinti namą 2Alp natūra be neproporcingos žalos jo naudojimo paskirčiai, nepateikė jokio padalinimo projekto, nors teismas jam tai ir siūlė įvairiose proceso stadijose. Galiausiai, 8 ūkinių pastatų ir kiemo statinių padalinimas natūra taip pat neįmanomas ne tik dėl draudimo atidalinamam 15,99 ha sklypo ribai kirsti statinį, bet ir dėl to, kad net teoriškai ir padalinus namus 2Alp ir lAlm natūra, kiti statiniai gali būti naudojami tik kaip viso pagrindinio gyvenamojo pastato priklausiniai, atidalinti jų natūra neįmanoma, kadangi taip jų naudojimo paskirčiai būtų padaryta nepataisoma žala: juose laikomi gyvuliai negalėtų laisvai judėti viso kiemo teritorijoje, o ūkinius pastatus viduje atskirtų nauji atitvarai. Pastatų naudojimui žemės ūkio, t.y. ūkininko veiklai tai padarytų nepataisomą žalą.
4. Sprendime visiškai nepasisakyta dėl 5.75 ha ploto miško žemės sklypo privalomo atidalinimo ne natūra argumentų. Sklypą padalinus natūra pagal turimas dalis, atsirandantys nauji jo plotai sumažėtų daugiau nei leidžia įstatymas, taigi, šio sklypo dalinimas natūra šiuo atveju apskritai neįmanomas. Teismas miško sklypo atidalinimo negalimumą pagrindė vieninteliu sakiniu, kad ši žemė „dalinama pagal Miškų įstatymo 4 str. nustatytas normas, o kai neįmanoma jos atidalinti, teismui pateikiami tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai". Atsakovui dirbant ne tik žemės, bet ir miškų ūkyje, atidalintinas miško sklypas yra paskirtinas jam natūra.
5. Teismas nepagrįstai neigiamai pasisakė ir dėl turto vertinimo ataskaitos patikimumo, nenurodydamas, kuo ji ydinga netinkama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą (184 b. l). Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, sutinka su teismo priimto sprendimo motyvais, įsitikinęs teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 5,75 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio 429/575 dalis prikilauso ieškovui D. P., o 146/575 dalis priklauso atsakovui A. P.. Taip pat šalims priklauso žemės ūkio paskirties 15,99 ha žemės sklypas su jame stovinčiais statiniais – 89,37 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu; 158,77 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu; 30,00 kv. m. ploto ūkiniu pastatu; 74,00 kv. m. ploto ūkiniu pastu; 30,00 kv. m. ploto ūkiniu pastatu; 22,00 kv. m. ploto viraline; 19,00 kv. m. ploto garažu; 20,00 kv. m. ploto garažu; 86,00 kv. m. ploto tvartu;kiemo statiniais (lauko tualetas, šulinys), esančiais(duomenys neskelbtini) . Šie statiniai priklauso ieškovui D. P. ir atsakovui A. P. nuosavybės teise po ½ dalį.
Pirmosios instancijos teismas taikydamas CK 4.80 str. 2 d. normą, nurodė, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtinais atvejais, kai išnaudojamos galimybės padalyti daiktą natūrą pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Įvertinant ar turtui nebus padaryta neproporcinga žala, atidalyti prašantis bendraturtis turi įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą atitinkantį jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Teismas nurodydamas, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas (Lietuvos Aukščiausio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2009) ir pripažindamas, kad miškų ūkio paskirties žemė dalijama pagal Miškų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas normas, nevertino kitų galimų nuosavybės padalijimo variantų.
Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad turto atidalijimas natūra, esant dviems gyvenamiesiems namams, trims ūkiniams pastatams, dviems garažams, vienai viralinei ir tvartui - įmanomas, o nustačius kiekvienam iš bendraturčių konkrečią suformuotą dalį pagal norinčio atsidalinti bendraturčio parengtą įstatymų nustatyta tvarka planą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai atidalijimo, neišsprendė šalių ginčo. Tai, kad ieškovas teismui neįvardijo kokį nekilnojamą daiktą nori suformuoti ir kokiu būdu, netrukdo ieškovui sukonkretinti reikalavimus, o abiems šalims pateikti kitus padalijimo t.y. atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, atitinkančius turto padalijimo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygas.
Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai ar iš dalies nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiui, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra(CK4.37str.1d.). Teismas nevertino bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateikto pasiūlymo ir pozicijos dėl subsidiaraus atsidalinimo būdo taikymo, neanalizavo ieškovo argumentų. Apeliantas nurodo, kad atidalintini pastatai bei 15,99 ha žemės sklypas sudaro vieną visumą ir pagal prigimtį yra skirti naudoti kartu. Viename name nėra vandens ir kitų patogumų, išskyrus šildymą, o kitame name galima gyventi, šalys galimybes padalinti daiktą natūra išnaudojo. Apeliantas akcentuoja atidalinimo natūra negalimumą ir dėl to, kad atsakovas neteikia alternatyvių atidalinimo projektų.Taigi, apeliantas neigdamas atidalinimo natūra galimybę, nepasiūlė jokio projektinio padalinimo ar atidalinimo varianto. Abi šalys neįrodinėjo, kaip būtų galima padalinti gyvenamąjį namą 2Alp natūra, ar nustatyti naudojimosio tvarką juo, nepateikė savo projektų. Kolegija sprendžia, kad apelianto nuoroda dėl neįmanomo 15,99 ha sklypo padalijimo yra neteisinga, nes pastatus padalijus (atidalijus) galimas ir namų valdos žemės sklypo padalijimas (atidalijimas) pagal šalių projektus.
Dėl miškų ūkio paskirties 5,75 ha sklypo padalijimo apeliantas nurodo, kad negali būti dalinamas šis sklypas, kadangi po atidalinimo liktų mažesnės nei 5 ha sklypo dalys, ką draudžia Miškų įstatymo 4 str. 3 d. Nuosavybės teisė į miško sklypą buvo atkurta 2001-04-23 įgaliotų institucijų sprendimu tik vienam asmeniui, o 2009-05-26 d. Paveldėjimo teisės liudijimu Nr.2327 ir 2009-05-26 d. Paveldėto turto pasidalinimo sutartimi Nr.2329 šalys šį sklypą įgijo kitu teisiniu pagrindu ir ieškovui priklauso 429/575, atsakovui - 146/575 šio sklypo dalys. Nurodoma, kad atsakovas dirba miškų bei žemės ūkyje, yra įregistravęs žemės ūkio valdą žemės ūkio individualios veiklos vykdymui, atsakovas užsiima ir nenukirstos medienos prekyba, t.y. miškų ūkiu. Apelianto vertinimu, atidalintinas miško sklypas visas natūra paskirtinas atsakovui, tačiau kolegija sprendžia, kad teismas gali daryti tokią išvadą tik atsižvelgdamas į šalių pasiūlytus visos nuosavybės padalijimo projektus ir tik po to spręsti kompensacijos dydžio klausimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui išsiaiškinti nutartyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos šalių ginčo išsprendimui. Turėtų būti išspręsti klausimai dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, šalių projektų paruošimo pagal jų reikalavimus ir atsikirtimus, suteikiant galimybę atsakovui pateikti atsidalinimo ar naudojimo tvarkos nustatymo projektus. Teismui pakartotinai nagrinėjant bylą ir kilus abejonių dėl turto įvertinimo, atsakovui pasiūlytina pateikti įrodymus (vertinimo ataskaitą) atitinkančius Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytus reikalavimus ar paskirti papildomą turto įvertinimą.Pažymėtina, jog tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004).
Jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.). Kolegija vertina, kad šioje byloje neatskleidus bylos esmės, neišaiškintos esminės faktinės aplinkybės, nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui tektų ją nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos, tačiau apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat atsižvelgtina į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis). Be to, ieškinį iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės.
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.