Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Z., A. S. Š., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys L. Z., A. S. Š., Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai (b. l. 101–103, 104–105, 122–123). Suinteresuotas asmuo L. Z. dalyvaudama 2019 m. spalio 23 d. teismo posėdyje, palaikė pareiškėjo reikalavimą (b. l. 135–138).

Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenins nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina K. Š. ir palikėjo motina A. M. buvo seserys (b. l. 9, 24, 25), o pareiškėjas yra palikėjo pusbrolis, todėl pareiškėją su palikėju sieja giminystės ryšiai. S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). S. M. buvo nevedęs, vaikų neturėjo (b. l. 10).

Iš mirties liudijimų matyti, jog palikėjo tėvai, tai yra motina A. M. mirė (duomenys neskelbtini), o jo tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 12–13).

Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio mėnesio sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, priklausiusį jo seneliui iš motinos pusės S. N., esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–17), o 2000 m. lapkričio 28 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta atkurtos nuosavybės teisė į S. M. priklausančią žemės sklypo dalį – (duomenys neskelbtini) ha.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis palikėjui S. M. priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, tai yra (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl ji paveldima bendraisiais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, jog palikėjas laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisės atkūrimo į minėtą nekilnojamąjį turtą, jam mirus, šį turtą, nesant surašyto testamento, turi teisę paveldėti įpėdiniai pagal įstatymą.

Pažymėtina tai, jog teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo, šiuos faktus nustato pagal palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusius įstatymus (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 ,,Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje”).

Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju teisė priimti palikimą atsirado tik nuo 2000 m. spalio mėnesio, t. y. atkūrus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, šiems paveldėjimo santykiams taikytini būtent palikimo atsiradimo metu galioję įstatymai, t. y. 1964 m. Civilinis kodeskas (toliau 1964 m. CK).

Remiantis 1964 m. CK, palikimui priimti nustatytas šešių mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal 2001 m. liepos 1 d. CK, tai yra šiuo metu galiojantį CK, terminas sutrumpintas iki trijų mėnesių). Kaip minėta, palikimo atsiradimo faktas nustatytas tik 2000 m. spalio mėnesį, tai yra, praėjus beveik septyneriems metams po palikėjo mirties, kuomet buvo atkurta nuosavybės teisė į palikimą, todėl terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo šios datos.

Pažymėtina, jog, palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamoms palikėjo teisėms ar pareigoms.

Remiantis 1964 m. CK 573 straipsniu, teisę paveldėti palikėjo turtą turėjo palikėjo vaikai, tėvai, seneliai, palikėjo broliai ir seserys bei jų vaikai. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. I-459 (Valstybės žinios, 1994, Nr. 44-805) išplėtė įstatyminių įpėdinių ratą, suteikdamas teisę paveldėti ir tėvo ar motinos brolių ar seserų vaikams, t. y. pusbroliams ir pusseserėms; ši nuostata įtvirtinta dabartinio CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju taikomos 1964 m. CK teisės normos su iki 2001 m. liepos 1 d. įtvirtintais pakeitimais, laikoma, jog pareiškėjas, būdamas palikėjo pusbroliu, turi teisę paveldėti palikėjo palikimą pagal įstatymą, būdamas penktos eilės įpėdiniu (pagal dabartines teisės normas – šeštos eilės).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš palikėjo motinos pusės yra viena sesuo K. Š. (pareiškėjo, jo brolio J. V. Š. ir sesers A. S. Š. motina), todėl pagal giminystės ryšius pareiškėjas ir kiti du asmenys, taip pat būdami palikėjo pusbroliu ir pussesere, turi teisę priimti palikimą tais pačiais įstatymų pagrindais. Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos matyti, jog pareiškėjo brolis (palikėjo pusbrolis) J. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą priėmė jo dukra L. Z., todėl šioje byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. Tuo tarpu pareiškėjo sesuo A. S. Š., būdama palikėjo pussesere ir teisėta penktos eilės įpėdine, taip pat turi teisę priimti palikėjo palikimą.

Kalbant apie giminystės ryšius iš palikėjo tėvo pusės, kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, palikėjo tėvas A. M. brolių ir seserų neturėjo (b. l. 147). Įvertinus šiuos dokumentus, laikoma, jog galimų įpėdinių iš palikėjo tėvo pusės nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog pareiškėjas, būdamas penktos eilės įpėdiniu ir nesant kitų įpėdinių, turi teisę priimti palikėjo palikimą.

Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu (dabartinio CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis), įpėdinis laikomas priėmusio palikimą tuomet, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įvertinus pareiškėjo veiksmus, nustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas priimti palikimą, palikimą pradėjo faktiškai valdyti nuo pat palikėjo mirties.

Teismas pažymi, kad nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, dabartinio CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Be to, teismų praktikoje nustatyta, jog tais atvejais, kai asmuo, turintis teisę priimti palikimą, iki teisės jį priimti dienos, faktiškai valdo prašomą priimti palikimą, rūpinasi juo, tvarko, kas rodo, jog palikimas yra prižiūrimas, toks palikimas valstybei pereiti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2000; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Nors teisė priimti palikimą atsirado tik 2000 m. spalio mėnesį atkūrus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjo teigimu, dar iki nuosavybės teisės atkūrimo jis valdė palikimui priskiriamą nekilnojamąjį turtą, jį tvarkė ir prižiūrėjo.

Palikėjas tiek raštu, tiek 2019 m. spalio 23 d. dalyvaudamas teismo posėdyje aiškino, jog nuo pat palikėjo S. M. mirties iki dabar jis nepertraukiamai naudojasi visu mirusiajam priklausiusiu turtu, valdydamas jį kaip savo. Tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Privačios žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog S. M. priklausantį žemės sklypą, jam mirus, valdė pareiškėjas, o būtent: 2000 m. balandžio 20 d. visas žemės sklypas ((duomenys neskelbtini) ha) buvo išnuomotas žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai pirmininko G. G. (b. l. 18). Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymą su pareiškėju patvirtina ir 2018 m. vasario 22 d. byloje pateikta žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, iš kurios matyti, jog nuo 2001 m. pareiškėjui už visą žemės sklypą buvo mokami žemės nuomos ir Gyventojų pajamų mokesčiai. 2019 m. spalio 9 d. žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, jog pareiškėjas nuo pat palikimo atsiradimo dienos visapusiškai rūpinosi minėtu žemės sklypu, kadangi bendrovė dėl kilusių žemės sklypo nuomos klausimų kontaktuodavo būtent su pareiškėju. Be viso to, įvertinus ir 2019 m. spalio 26 d. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus kvietimą Nr. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo valdomo sklypo, ribų ženklinimą, šis adresuotas pareiškėjui kaip žemės sklypo savininkui, todėl, darytina prielaida, jog kitų asmenų, suinteresuotų minėtu žemės sklypu ir jo priežiūra, nebuvo nuo pat palikėjo mirties. Pareiškėjo nepertraukiamą valdymą ir disponavimą žemės sklypu patvirtina ir suinteresuotų asmenų L. Z. bei A. S. Š. atsiliepimai, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas tvarkė palikimą - žemės sklypą - nuo pat palikėjo mirties.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po pusbrolio S. M. mirties, atkūrus jam nuosavybę į vieną žemės sklypą, priėmė palikimą pradėdamas šį žemės sklypą faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo, tai yra rūpinosi žemės sklypu, jį prižiūrėjo, stengėsi tinkamai išlaikyti, o vėliau žemės sklypą nuomojo žemės ūkio bendrijai, kas tik įrodo, jog pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

R. M. savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės D. L. (duomenys neskelbtini) d. išduotu liudijimu dėl S. M. palikimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), po S. M. mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 65).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini), mirus S. M., jo palikimą, kuris atsirado tik 2000 m. spalio mėnesį atkūrus į jį nuosavybės teisę, ir kurį sudaro nekilnojamasis turtas, tai yra (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdo pareiškėjas R. K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad S. M. palikimą galėtų ar būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose, 2019 m. spalio 23 d. teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuotas asmuo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimų kopijos, pažymos apie mirtį, Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimas ir įsakymas, notarų biurų išduoti notarių liudijimai, gimimo liudijimų kopijos.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 15,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jo motinos sesers vaiko (savo pusbrolio) S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjo R. K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 15,40 Eur (penkiolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.