Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-29 · Administracinė byla Nr. I-3589-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-08-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
I-3589-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01771-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I-3589-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01771-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. 2019 m. gegužės 17 d. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (buvęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų.

Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas gyvenamojo ploto dydis. Kamerų perpildymas reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Baldai ir sanitarinis mazgas užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Dėl ploto stygiaus negalėjo ramiai pailsėti, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Iš gyvenamojo ploto turi būti išskaičiuojamas plotas, užimamas sanitarinio mazgo. Dėl didelio kiekio suimtųjų kameroje teko valgyti šaltą maistą, nes neužtekdavo vietos prie stalo.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, nebuvo judėjimo laisvės, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti renginių, dirbti. Nurodo, kad suteikta judėjimo laisvė galėtų užtikrinti ir kompensuoti per mažą gyvenamųjų patalpų plotą.

Nurodė, kad nebuvo signalizacijos mygtuko, kuris reikalingas iškviesti budintį pareigūną. Kiekvieną kartą tenka daužyti duris ir tikėtis, kad kažkas prieis. Po išsimaudymo duše tenka ilgai laukti, kol išves į kameras. Pareigūnai neužtikrina saugumo.

Nurodė ir tai, kad turėjo teisę į 1 valandos pasivaikščiojimo teisę. Tai yra Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka Higienos normų reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių. Kiemeliuose buvo purvina, sulaužytas suoliukas, sienos apipelijusios. Kiemeliai nebuvo valomi, jei dulka – nelaistomi. Be to, juose buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto. Asbestas buvo sienose, kanalizacijoje. Tai sukėlė pavojų jo sveikatai.

Be to, kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama buvo per langą, buvo drėgna ir tamsu. Jam buvo ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Langą uždengė grotos. Čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai, metalinės lovos rūdijo. Kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Buvo įrengtos po dvi 36 vatus šviesą skleidžiančias lemputes. Šviesa buvo labai stipri. Nuo jos skaudėjo akis, galvą. Kamerose nebuvo jungiklių. O lauko apšvietimas buvo nepakankamas.

Kamerose nebuvo užtikrinama pakankamai tinkama temperatūra. Žiemą buvo šalta, o vasarą karšta. Nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų atsilupę. Dėl to jam nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai. Sukildavo temperatūra.

Teigia, kad kalinimo laikotarpiu jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne. Išduodavo vieną paklodę ir užvalkaliuką pagalvei, užvalkalo užklotui neišduodavo. Vėliau išdavė virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės rūdijo ir puvo. Apatinį trikotažą plaudavo tik jei suimtasis turėjo skalbimo maišą. Jeigu sąskaitoje nėra pinigų, drabužius skalbdavo 1 kartą į du mėnesius. Nebuvo sąlygų džiovinti rūbus. Nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėm skiriama tik pusė ritinėlio. Šiukšlių konteineriai buvo prie kamerų langų, todėl nuolat juto nemalonų kvapą.

Teigia ir tai, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, atskirtas tik sienele, nėra kabinos. Jį besinaudojantį unitazu galėjo stebėti kiti asmenys, pareigūnai. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Nebuvo oro šalinimo sistemos. Todėl kameroje buvo nemalonių kvapų. Dėl to patyrė stresą, orumo pažeidimą, patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus.

Nurodė, kad nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Ne kartą neturėjo tokios galimybės. Administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad sutrumpintų šios teisės pažeidimą. Be to, dušo patalpos neatitinka Higienos normų reikalavimų. Dušas turi būti užtikrinamas du kartus per savaitę. Be to, dušas turi būti užtikrinamas po sporto salės. Po sporto niekada nebuvo vedamas į dušą.

Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Administracija nesiėmė jokių veiksmų parazitams naikinti arba tai buvo atliekama nesavalaikiai, tik po daugkartinių prašymų. Po tokių procedūrų, suimtieji iš karto buvo vedami į kameras, neišvėdinus jų.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrintas tinkamas, kaloringas, skanus maistas, dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, nors jis kasdien sportavo. Maistas buvo paduodamas pro duris į kamerą, nebuvo sveriamas. Teigia, kad nebuvo užtikrintas maisto kiekis ir kokybė. Taip pat nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pavalgyti. Kol padalindavo maistą po kameras, jis atšaldavo. Matė, kaip maisto dalintojas, maistą dalina be higieninių pirštinių.

Taigi, pareiškėjas teigia, kad visos išvardintos kalinimo sąlygos ir aplinkybės jam suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus. Tai jį labai sukrėtė, tai jam sukėlė kančią, nevisavertiškumo jausmą, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas ir reputacija.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu nesutinka (b. l. 31-48). Pateikė gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus, kuriose teko būti pareiškėjui, o taip pat asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui (vienam asmeniui) tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad patys suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys kamerose esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai, atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, sudaryta paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodo, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016). Tokio aiškinimo, kaip minėta, laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Pažymėjo, jog teisės aktai numato, kad tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Nurodė, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose įrengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Taisyklės nenumato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Įstaigos kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimas į dušą buvo organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Pažymėjo, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Į dušinės patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušų įrengimas atitinka teisinį reglamentavimą, jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečią patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Dušų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Taip pat nurodė, kad E. K. buvo išduota švari, tvarkinga tinkama naudojimui patalynė, rankšluosčiai, antklodė, pagalvė, čiužinys. Visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems skirta higienos priemonių mėnesio norma: tualetinis popierius (vyrams 1 vnt., moterims 2 vnt.), 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo, pagal nustatytą bendrą tvarką buvo išduodama mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami švarūs, tvarkingi patalynės komplektai ir rankšluosčiai. Įstaigoje išduodamas minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) atitinka Higienos normos reikalavimus. Čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Pažymėjo, kad maitinimas nuteistiesiems tiekiamas vadovaujantis tai reglamentuojančių teisės aktų. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, yra praėję medicininį patikrinimą, yra tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mūvėti pirštinių, kadangi maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais t. y. maistas rankomis neliečiamas. Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų.

Pataisos įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją. Savo skunde E. K. nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala, E. K. buvo laikomas saugiomis sąlygomis. Nurodė ir tai, kad įstaigos personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, šių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina. Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki šiol.

Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis LR BVK 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymėtina, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Nurodė, kad konkrečiu atveju nuteistajam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų.

Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Taip pat, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 str. 1 dalimi, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pažymėtina, kad toks pat, pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje bei Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo nustatyta, kad pareiškėjas E. K. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. dėl skunde išdėstytų nusiskundimų kreipėsi į įstaigos administraciją. Prie atsiliepimo pridedama dokumentinė medžiaga, t. y pareiškėjo skundai, pateikti įstaigos administracijai bei atsakymai į juos.

Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad E. K. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. E. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjas E. K. laikotarpiu nuo 2016-05-10 Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą Nr. 253, plotas - 34,43 m² (9 asmenys kameroje), ir buvo šioje kameroje laikomas iki 2016-09-05 (šioje kameroje buvo laikoma nuo 4 iki 9 asmenų). Nuo 2016-09-06 iki 2016-09-11 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 301, plotas - 8,03 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016-09-12 iki 2016-09-13 buvo kameroje Nr. 252, plotas - 42,33 m² (5 asmenys kameroje); 2016-09-14 perkeltas į kamerą Nr. 264, plotas - 7,80 m² (2 asmenys kameroje); 2016-09-15 perkeltas į kamerą Nr. 310, plotas - 7,77 m², laikomas iki 2016-09-18 (2 asmenys kameroje); nuo 2016-09-19 iki 2016-09-27 laikomas kameroje Nr. 391, plotas - 34,27 m² (laikomi nuo 5 iki 6 asmenų); nuo 2016-09-28 iki 2016-11-01 kameroje Nr. 404, plotas - 14,80 m² (nuo 3 iki 4 asmenų kameroje); nuo 2016-11-02 iki 2017-01-19 perkeltas į kamerą Nr. 311, plotas - 7,75 m² (nuo 1 iki 2 asmenų kameroje); nuo 2017-01-20 iki 2017-02-05 kameroje Nr. 278, plotas - 7,92 m² (2 asmenys kameroje); nuo 2017-02-06 iki 2017-02-14 kameroje Nr. 275, plotas - 7,85 m² (2 asmenys kameroje); nuo 2017-02-15 iki 2017-03-07 kameroje Nr. 287, plotas - 7,70 m- (2 asmenys kameroje); nuo 2017-03-08 iki 2017-03-14 kameroje Nr. 263, plotas - 7,83 m² (2 asmenys kameroje); nuo 2017-03-15 iki 2017-03-22 kameroje Nr. 270, plotas - 7,79 kv. m. (2 asmenys kameroje); nuo 2017-03-23 iki 2017-05-08 kameroje Nr. 323, plotas - 7,75 m² (nuo 1 iki 2 asmenų kameroje); 2017-05-09 perkeltas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 m², 1 asmuo kameroje, vėliau laikotarpiui iki 2017-05-10 perkeltas į kamerą Nr. 360, plotas - 6,59 m², 1 asmuo kameroje; nuo 2017-05-11 iki 2017-05-12 kameroje Nr. 254, plotas - 34,71 m² (5 asmenys kameroje); nuo 2017-05-13 iki 2018-08-28 kameroje Nr. 256, plotas - 23,32 m² (nuo 2 iki 6 asmenų kameroje); 2018-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 262, plotas - 7,86 m², 1 asmuo kameroje, perkeltas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 m², 1 asmuo kameroje; nuo 2018-08-30 iki 2019-09-03 kameroje Nr. 317, plotas - 7,61 m² (1 asmuo kameroje); nuo 2018-09-04 iki 2018-09-17 kameroje Nr. 262, plotas - 7,86 m² (2 asmenys kameroje).

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, didžiąją ploto dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Be to, dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai'', kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 134:2015).

TIĮET VI skirsnio 14.6 p. nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0.07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Taip pat, kad kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį.

Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (duomenys, pateikti atsiliepime, b. l. 37-39). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Toks gyvenamųjų kamerų ir sanitarinio mazgo kameroje įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas skunde iš esmės nesiskundžia baldų stygiumi, nurodo, kad didžiąją gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, tačiau nenurodo ir tai, kad baldai buvo pertekliniai. Skunde pateikia tik savo paaiškinimus, kad tiek sanitarinio mazgo užimamas plotas, tiek baldais užstatytas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro ploto, skaičiuojant minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios vietos plotą.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Taigi, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgiant ir į tai, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose su dar kitu (-ais) asmeniu (-imis), nustatyta, kad minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas, kuomet pareiškėjas kalėjo su dar kitu asmeniu kamerose: Nr. 404 (kurios plotas 14,80 kv.m.) nuo 2016-09-28 iki 2016-10-09 bei laikotarpiu nuo 2016-10-11 iki 2016-10-28 (kameroje buvo 4 asmenys), kameroje Nr. 287 (kurios plotas 7,70 kv.m.) laikotarpiu nuo 2017-02-15 iki 2017-03-07 (kameroje buvo 2 asmenys).

Taigi, iš viso netinkamomis sąlygomis nesuteikiant pareiškėjui teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto (tačiau labai minimalus ploto trūkumas, pagal nacionalinius teisės aktus konstatuojamas pažeidimas) pareiškėjas buvo kalinamas 48 paras. Todėl CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, nustatyta, kad vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių.

Taigi, kaip minėta, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka TIĮET 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad laikotarpiais, kuomet kamerose pareiškėjas buvo laikomas su dar kitais asmenimis, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais, išskyrus kameras Nr. 253, 252, 254, 256, 391, kuriose, kaip nurodė atsakovės atstovas, yra įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpa (kabina su durimis), - viso 227 paras.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo drėgna, tamsu, pelėsis, grybelis, nuo sienų atsilupę dažai, kameros vėdinamos per langus, buvo parazitų, buvo blogas apšvietimas, ant langų grotos, kameros neventiliuojamos, netinkamai apšviestos, blogas dirbtinis apšvietimas, per stipri šviesa, todėl skaudėjo akis ir galvą. Žiemą buvo per šalta, vasarą – per karšta. Pasireikšdavo dėl to galvos, gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Administracija nesiėmė veiksmų parazitams naikinti.

Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teisės aktai nenumato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus.

Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitinka Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas legaliai. Pagal byloje turimus įrodymus, nenustatyta, kad pataisos įstaigos kamerų apšvietimui naudotos elektros lemputės būtų kenksmingos sveikatai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokio konkretaus įvykio, fakto, kad būtų tiesioginis ryšys tarp kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, naudotų dirbtinei apšvietai lempučių įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, kad būtų sutrikusi būtent dėl to pareiškėjo sveikata.

Atsakovės atstovas yra nurodęs, kad Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma Higienos normos 134:2015 16 punkte nurodyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūra.

Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, langų angoje turi būti įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Taigi, atsakovės atstovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų konstatuoti.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 punktas).

Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Teismas sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad jeigu kameroje esantys asmenys palaikytų tvarką kameroje, vėdintų patalpą, kaip numato HN 134:2015, per langus, gyvenamosiose kamerose būtų galima išvengti pelėsio ir nemalonaus kvapo, staigių temperatūros pokyčių, kitų nemalonių veiksnių.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 253, 252, 301, 264, 310, 391, 404, 311, 278, 275, 287, 263, 270, 323, 106, 360, 254, 256, 262, 121, 317.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose (b. l. I tomas, 65-140, 148-199, II tomas, b. l. 1-14, ) skundo ginčo laikotarpiu nenustatyti pareiškėjo minimi nusiskundimai tose kamerose, kuriose jis buvo laikomas. Kaip matyti iš Centro patikrinimo aktų duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose santykinės oro drėgmės, temperatūros ir apšvietimo reikalavimai, bendros kamerų būklės nebuvo pažeisti. Patikrinimo aktuose nurodyta, kad kamerose pribyrėjusio tinko nebuvo, sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, bendra dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių ar kitų higienos normos pažeidimų dėl kamerų mikroklimato ir higienos sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais, nebuvo nustatyta.

Pažymėtina tai, kad iš pateiktų Centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kameros buvo tikrinamos nuolat ir nuosekliai, jei buvo fiksuoti tam tikri pažeidimai (kaip pelėsis, nešvarūs langai ir pan.), atsakovės atstovo pateikti raštai dėl atliktų patikrinimų patvirtina, kad pažeidimai buvo iš karto pašalinami. Nustačius, kad tikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, pareiškėjo nurodomų pažeidimų nenustatyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiais aspektais.

Dėl atliekamo remonto atsakovės atstovas nurodė, kad smulkūs kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių, dušinių remonto darbai atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų ir įrodymų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų nustatyti kenkėjai ar parazitai, graužikai. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi sutartį su įmone UAB „UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (II tomas, b. l. 34-45), kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenziją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių parazitams, kenkėjams išvengti. Tai patvirtina pateiktas Lukiškių TI-K dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 143-146). Todėl nepagrįsti pareiškėjo nurodyti argumentai, kad į jo prašymus naikinti kenkėjus ir parazitus nebuvo reaguojama. Be to, pats pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių ir objektyviai pagrįstų argumentų, kad kenkėjų naikinimo paslaugos nebūtų teiktos ar jos būtų teiktos nekokybiškai, nenurodo jokio konkretaus įvykio, galėjusio konkrečiai pažeisti jo teises šiuo aspektu. Į bylą pateikti Centro patikrinimo aktai patvirtina, kad patikrinus kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų dėl graužikų ir buitinių parazitų nustatyta nebuvo. E. K. buvo supažindintas su sanitariniais reikalavimais 2016 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 142), todėl nepagrįstas argumentas, kad buvo pažeidžiamos teisės, iš karto po sanitarinių procedūrų vedant į kameras, jų neišvėdinus. Nėra duomenų apie tokius įvykusius įvykius. Žurnale yra žymos, kad po sanitarinių procedūrų kameros buvo vėdinamos pagal teisės aktų reikalavimus.

Kaip nurodė atsakovas, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Teismas, remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis neturi pagrindo manyti priešingai, abejoti teikiama informacija, kurios pareiškėjas nepaneigia jokiais įrodymais. Savo nusiskundimus pareiškėjas išdėstė deklaratyviai, nenurodydamas jokio konkretaus įvykio, situacijos ar fakto, tiesiogiai įtakojusio jo kalinimo sąlygas, pasireiškusio neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose ir dušo patalpose nebuvo iškvietimo mygtukų, negalėjo išsikviesti pareigūnų, teko ilgai laukti, kol jie ateis.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V- 176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji veikianti. Todėl visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, kadangi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 87 punktu „Priežiūros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15 - 25 kamerų, kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena prieš kitą. Jei patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas“. Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją. Skunde pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo patirti neigiamas pasekmes, žalą. Nenustatyta, kad pareiškėjui dėl to būtų kilusi grėsmė į saugią aplinką. Atsakovės atstovas nurodė ir tai, kad įstaigos personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, šių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina. Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti. Kaip minėta, nenustatyta jokio konkretaus atvejo, kad dėl to, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti iškvietimo mygtuku, jam būtų kilusios neigiamos pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti dėl atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 2 d. buvo parašęs skundą dėl iškvietimo mygtuko, dėl higienos normų kameroje Nr. 404, dėl kenkėjų, dėl remonto (b. l. 28-29), į kuriuos jam yra Lukiškių TI-K atsakęs bei paaiškinęs, nurodęs, kad kameroje Nr. 404, kurioje jis buvo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. 28 d. iki 2016 m. lapkričio mėn. 8 d. nesikreipė dėl kameros techninės būklės, dėl sukeltų kalinimo pasekmių į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Pagal pateiktus Centro duomenis, nenustatyta, kad kameroje Nr. 404 pareiškėjo buvimo toje kameroje laikotarpiu būtų fiksuoti higienos normų pažeidimai. Nėra duomenų, kad šis atsakymas būtų skųstas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 25, 28-29, 30, II tomas).

Pagal atsakovės atstovo pateiktus įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas iki 2017 metų materialiai buvo aprūpintas vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau - Norma). Vadovaujantis Norma Lukiškių TI-K E. K. buvo išduota švari, tvarkinga tinkama naudojimui patalynė, rankšluosčiai, antklodė, pagalvė, čiužinys. Pagal Normą suimtiesiems ir nuteistiesiems galėjo būti išduodamas arba užvalkalas antklodei, arba dvi paklodės. Vadovaujantis Norma Lukiškių TI-K visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo skirta higienos priemonių mėnesio norma: tualetinis popierius (vyrams - 1 vnt., moterims - 2 vnt.), 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo, pagal nustatytą bendrą tvarką buvo išduodama mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Aprūpinimo norma), galiojančiu nuo 2017 metų, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Tuo atveju, kai suimtasis (nuteistasis) per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Vadovaujantis Aprūpinimo norma higienos reikmenys: tualetinis popierius (3 vnt. - vyrams, 4 vnt. - moterims ritinėliai), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su raštiškais prašymais pagal Aprūpinimo normą nesikreipė.

Vadovaujantis Aprūpinimo norma suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami švarūs, tvarkingi patalynės komplektai (užvalkalas pagalvei, paklodė, užvalkalas antklodei) ir rankšluosčiai. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K išduotas minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Minkštas inventorius išduotas buvo švarus ir tvarkingas. Išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbiami centralizuotai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną sausi. Asmeniniai skalbiniai suimtųjų ir nuteistųjų į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI­K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 “ Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus - vieną kartą per sezoną, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 “Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo materialinio buitinio aprūpinimo, higienos priemonių suteikimo patvirtina Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėnesio pranešimas dėl E. K. skundo (b. l 54-578).

Taigi, pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, kad čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, rūdijo, puvo, kad nebuvo sąlygų džiovinti rūbus, kad nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus ir kiti nėra konkretizuoti, tai abstraktūs, bendro pobūdžio teiginiai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nurodydamas šiuos nusiskundimus, pareiškėjas nemini konkrečių su šiomis aplinkybėmis susijusių faktų, pažeidusių jo teises. Nenustatyta, jog pareiškėjas turi specialiųjų poreikių, sąlygojančių būtinybę gauti didesnį nei nustatyta kiekį higienos, valymo priemonių, buitinio aprūpinimo reikmenų. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas, nežinodamas apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų pašalinti, pareiškėjas, kaip minėta, su atitinkamais prašymais į įstaigos administraciją nesikreipė, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų reikalavęs išduoti jam papildomai valymo, higienos priemonių. Nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo keičiama patalynė, kaip numatyta teisės aktuose, kad nebuvo realizuojama teisė skalbti ir džiovinti asmeninius viršutinius ir apatinius drabužius, bei kad tokiu būdu tuo pačiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į asmens sveikatą ir higieną. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

2019 m. gegužės mėnesio tarnybiniame pranešime dėl E. K. skundo (b. l. 54-58) nurodyta ir tai, kad iš kamerų buitinės atliekos šalinamos vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintu buitinių atliekų iš gyvenamųjų patalpų šalinimo tvarkos aprašu, kuriame nurodyta, kad suimtieji, nuteistieji kiekvieną dieną numatytu laiku iš kamerų išneša buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų kanalus, kuriais atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius. Nuteistieji, atliekantys ūkio darbus, kiekvieną dieną turi išnešti atliekas iš konteinerių į buitinių atliekų saugojimo aikštelę. Aikštelė su konteineriais uždarame kieme. Lukiškių TI-K nebuvo šiukšlių konteinerių prie kamerų langų. Buitines ir maisto atliekas išvežė įmonės, su kuriomis Lukiškių TI-K sudaręs sutartis dėl atliekų šalinimo. Buitinių atliekų saugojimo aikštelėje buvo palaikoma švara ir tvarka.

Pareiškėjas skunde nedetalizavo nurodytų nusiskundimų dėl netinkamai laikomų šiukšlių konteinerių, su tuo susijusių aplinkybių, konkrečiai įtakojusių jo teisę į higienos užtikrinimą. Nėra duomenų, kad būtų fiksuoti higienos sąlygų pažeidimai šiuo aspektu.

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, negalėjo nusiprausti po sporto. Be to, kad Lukiškių TI-K dušo patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų. Tačiau nurodydamas, kad ne kartą neturėjo tokios galimybės, konkrečiai neįvardijo, kada toks įvykis buvo, kaip pasireiškė ir pan., nedetalizavo tokio įvykio aplinkybių.

2019 m. gegužės mėnesio tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjo skundo atsakovės atstovas yra nurodęs, kad Lukiškių TI-K kalinamiesiems buvo sudaroma galimybė ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę nusiprausti duše, tai atitinka HN 134:2015 44 punktą. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kalinamieji dušu gali naudotis iki 15 minučių. Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka Taisyklių, PĮĮET, HN 134:2015 reikalavimus. Pagal HN 134:2015 18 punktą į dušus tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones. Lukiškių TI-K dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas, įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais kalinamieji naudojasi, laikydamiesi asmens higienos. Dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Jos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Dušuose veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti šviestuvai. Dušų patalpose sudarytos sąlygos nusirengti, apsirengti (yra grindų kilimėlis, kabyklos drabužiams, suoliukas, lentynėlė). Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Pareiškėjas nepaneigė, kad jam nebuvo suteikta galimybė naudotis dušu, duše esančiomis higienos priemonėmis, karštu vandeniu tiek, kiek yra reglamentuota teisės aktų reikalavimais. Todėl remiantis išdėstytu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

Pareiškėjas be kita ko, teigia skunde, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas, kaloringas maistas, kadangi jis kiekvieną dieną sportavo. Buvo netinkamos sąlygos valgyti, maistą išdalindavo nehigieniškai.

Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018-01-01). Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė buvo tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, yra praėję medicininį patikrinimą. Maistą dalina užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mūvėti pirštinių, kadangi maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas. Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų (b. l. 42).

Teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti nurodytais teiginiais, juolab nėra pateiktų priešingų įrodymų. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, subjektyvūs samprotavimai, nepagrįsti įtikinamais argumentais ir įrodymais. Nenustatyta, kad pareiškėjas ir dėl šių nusiskundimų būtų kreipęsis į įstaigos administraciją.

Pareiškėjas yra nurodęs ir tai, kad nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, renginių, teisė į sportą.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius.

Nuteistųjų socialinė reabilitacija - tai visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingų reintegraciją į visuomenę.

Pagal pateiktus byloje duomenis nustatyta, kad Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-06-30 įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovo teigimu, įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje.

2019 m. gegužės mėnesio Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus tarnybiniame pranešime dėl E. K. užimtumo (b. l. 24, II tomas) nurodyta, kad E. K. pagal jo prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija ir darbu, praplėsti akiratį bei sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises ir sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą bei teisinę sąmonę, mažinti neigiamą izoliaciją pastariesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė lankytis Vilniaus pataisos namų bibliotekoje, kur gali pasinaudoti riboto interneto prieiga. Socialinis darbas ir užimtumas buvo vykdomas atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų direktoriaus patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosiose kamerose iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Kalinimo įstaigoje periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovas pateikė aiškius paaiškinimus, įrodymus dėl užimtumo užtikrinimo pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjas jų nepaneigė reikšmingais ir objektyviais duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais. Netgi vadovaujantis EŽTT praktika, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).

Teismas susipažinęs su atsakovės atstovo pateikta informacija apie socialinį užimtumą, vykdomas programas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu. Nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atstovo išdėstyta pozicija, kadangi pareiškėjas skundo aplinkybių dėl užimtumo konkrečiau nedetalizavo, nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu būdu jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, kokia programa, veikla ir pan. nebuvo leista pasinaudoti. Pareiškėjo skundų, prašymų įstaigos administracijai dėl nurodytų nusiskundimų nebuvo gauta. Nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudarytų sąlygų kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Nenustatyta, kad administracija būtų vykdžiusi priešingus teisės aktams veiksmus, būtų sąmoningai siekusi pareiškėjo teisių pažeidimo, neužtikrinusi jam teisės į užimtumą ginčo kalinimo laikotarpiu. Skunde pareiškėjo nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagristi jokiais faktiniais įrodymais. Todėl remiantis išdėstytu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo ir šiuo aspektu.

Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščioti galėjo tik 1 valandą per dieną ir tai pažeidė jo teises Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kiemeliuose purvina, nevalomi, be to juose buvo asbesto, kas sukėlė pavojų jo sveikatai.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Kaip minėta, pareiškėjas neneigia, kad turėjo galimybę pasivaikščioti kas dieną.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore (b. l. 44).

Pagal pateiktus atsakovės atstovo duomenis byloje nenustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai būtų įrengti ne pagal teisės aktų reikalavimus (b. l. 45-46). Juolab, pareiškėjas nenurodė, konkrečiai, kuriuose kiemeliuose, kokiu būdu ir aplinkybėmis buvo pažeistos jo teisės. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 p. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 p. pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.

Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis.

Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai padengti cemento pjuvenų (cetrio) plokšte. Pasivaikščiojimo kiemelių su šiferiu dengtais stogais nėra (b. l. 56).

Nenustatyta, kad atsakovės atstovas tyčiniais veiksmais būtų pažeidęs pareiškėjo saugaus pasivaikščiojimo teisę, sudaręs nesaugią aplinką ar pan. Pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, dėl netvarkos, asbesto buvimo, teigiant, kad visa tai sukėlė pareiškėjui pavojų sveikatai, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Iš pateiktų byloje pareiškėjo medicinių dokumentų matyti, kad pareiškėjui nebuvo nustatytų sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti skunde nurodytos aplinkybės. Nenustatyta, kad pareiškėjas dėl skunde teismui nurodytų pasivaikščiojimo teisės pažeidimų ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo aplinkybių būtų kreipęsis į administraciją. Matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. teikė Lukiškių TI-K direktoriui skundą, nurodydamas, kad į vieną pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedami 6 žmonės, kad neužteko ploto pasivaikščiojimui (b. l. 22-23). Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 31 d. yra pateikęs atsakymą pareiškėjui (b. l. 21), nurodant, kad vadovaujantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 “Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo”, 92 punktu reikalavimais, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Teisės aktai nenumato, kokio ploto turėtų būti pasivaikščiojimo kiemas vienam asmeniui. Taigi, remiantis išdėstytu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl šių pareiškėjo nusiskundimų.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam buvo sudarytos nežmoniškos kalėjimo sąlygos, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią depresiją, patyrė pažeminimą, jautė depresiją.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktais nustatyto kameros gyvenamojo ploto 48 paras, bei pažeidžiant pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais 227 paras, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 700 Eur. Teismas nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad mažą dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl nustatytų pažeidimų būtų skundęsis įstaigos administracijai ar kitiems kompetentingiems subjektams, taip pat byloje nenustatyta, jog būtent dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai. Nors pateikti duomenys apie tam tikrus pareiškėjo sveikatos nusiskundimus, t.y. gydytojų įrašai, kad pacientas skundėsi pablogėjusiu regėjimu 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kad kankina nemiga 2018 metais sausio mėnesį, gegužės mėnesį ir kiti nusiskundimai dėl sveikatos, neįrodo, kad šie sutrikimai yra įvykę būtent dėl kalinimo sąlygų, juolab, kaip minėta, pareiškėjas konkrečiai nenurodo ir neįrodo, kokiu būdu ir aplinkybėmis buvo įtakotas konkretus jo sveikatos sutrikimas. Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018). Todėl remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 700 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė