Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-5559-819/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
e2YT-5559-819/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5559-819/2019
Procesinis Nr. 2-68-3-00681-2019-6Procesinio dokumento kategorija: 3.2.7.1(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija), valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija), atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė pareiškimą (b.l. 1-5), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad I. B. ir J. A. (po santuokos sudarymo B.) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos ir sūnaus A. B., kuris (duomenys neskelbtini). J. B. (duomenys neskelbtini). Kadangi ji nebuvo sudariusi testamento, po jos mirties atsiradusį palikimą įgijo teisę paveldėti pareiškėja, sūnus A. B. ir sutuoktinis I. B.. J. B. iki pat mirties gyveno kartu su I. B. santuokos metu įgytame, bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties I. B. vienas priėmė jos palikimą ir butą bei kitus bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusius daiktus (kilnojamuosius, namų apyvokos ir kitus daiktus, taip pat garažą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su sodo pastatu) pradėjo valdyti vienas asmeninės nuosavybės teise. Nei pareiškėja, nei jos brolis po J. B. mirties nesikreipė nei į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, nei į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, taip pat nepradėjo valdyti jokio J. B. turto ar jo dalies. Jos palikimą faktiniu valdymu priėmė I. B. – jis po J. B. mirties valdė ir prižiūrėjo turtą, mokėjo komunalinius mokesčius ir kt., tačiau į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). Visą savo turtą testamentu jis paliko pareiškėjai. I. B. vardu buvo registruotas ir su J. B. bendrąja jungtine nuosavybe valdytas turtas, priimtas faktiškai jį valdant, taigi, šį turtą (butą, garažą, žemės sklypą su sodo pastatu) paveldėjo pareiškėja kaip testamentinė įpėdinė. Pareiškėjos žiniomis, J. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvui I. A. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. 2017 m. balandžio 21 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 31S-14-(14.31.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje J. B., kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį I. A. priklausiusios žemės. Šiuo metu vis dar vyksta nuosavybės teisių į likusią žemės dalį atkūrimo procesas. Pareiškėja, gavusi sprendimą, kreipėsi į nekilnojamojo turto registrą dėl atkurtų nuosavybės teisių į žemės sklypą registravimo, tačiau nuosavybės teisė nebuvo įregistruota nurodžius, kad nėra duomenų, jog I. B., kurio turtą paveldėjo pareiškėja, yra priėmęs J. B. palikimą. Pasikreipus į notarę, 2018 m. kovo 6 d. pareiškėjai buvo išduotas liudijimas, kad pareiškėja yra testamentinė ir įstatyminė I. B. įpėdinė, tačiau atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl turto, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, nes nuosavybės teisės atkurtos J. B., o duomenų, kad I. B. priėmė J. B. palikimą, nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą (b.l. 54-55), kuriame nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. B. palikimo perėjimą valstybei, paveldėjimo procedūra nebuvo pradėta. Todėl suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą byloje (b.l. 62-64), kuriuo prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos tėvas I. B. po sutuoktinės J. B. mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, suinteresuotas asmuo nurodė neprieštarausiantis šio fakto nustatymui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (b.l. 67-69), kuriuo prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos pareiškime nurodytus teiginius dėl jos tėvo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti mirusios sutuoktinės J. B. turtą per šešis mėnesius po jos mirties, taip pat neturi duomenų, kad yra atsiradę palikimo perėjimo valstybei pagrindai. Pažymi, kad J. B. savo mirties dieną be kito turto turėjo turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nes buvo teikusi prašymą nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Paaiškina, kad po J. B. mirties buvo priimti trys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.“ (2017 m. balandžio 21 d. Nr. 31S-14-(14.31.3.), 2018 m. liepos 31 d. Nr. 31S-13-(14.31.3), 2018 m. liepos 31 d. Nr. 31S-14-(14.31.3.)).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B. (b.l. 7), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirties momentu J. B. buvo santuokoje su pareiškėjos tėvu I. B. (b.l. 6, 39), santuokoje jie buvo užauginę du vaikus – pareiškėją R. P., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 37, 39, 40, 35, 109, 111, 112). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iki mirties J. B. nesudarė testamento, po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b.l. 52, 115). (Duomenys neskelbtini) mirė I. B. (b.l. 28), asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. B. iki mirties (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. 3175, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjai (b.l. 29). I. B. mirus Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure buvo pradėta I. B. paveldėjimo byla, kurioje pareiškėja pripažinta testamentine ir įstatymine I. B. įpėdine (b.l. 33), jai 1999 m. balandžio 9 d. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, notarinio registro Nr. P1-4623, į I. B. jo mirties dieną priklausiusį turtą (b.l. 30-31).

Byloje nėra duomenų, kad J. B. mirties dieną nekilnojamojo turto registre jos vardu būtų buvusi registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (b.l. 49). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota tik po J. B. mirties, atitinkamai 2017 m. balandžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos priemonės Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 31S-14-(14.31.3.) ir 2018 m. liepos 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 31S-13-(14.31.3.) pagrindu (b.l. 50-51). Tačiau sutuoktinio I. B. vardu J. B. mirties dieną buvo registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įgyta 1992 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1473 pagrindu (b.l. 99-100), nuosavybės teisė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1983 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-11081 pagrindu (b.l. 97-98), nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1992 m. rugpjūčio 31 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2588 pagrindu (b.l. 101-102), nuosavybės teisė į sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 1987 m. gegužės 29 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (b.l. 103-104), tai yra J. B. esant santuokoje su I. B. nuo (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Šių sandorių sudarymo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas, nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių I. B. vardu, buvo bendroji jungtinė I. B. ir J. B. nuosavybė pastarosios mirties momentu.

J. B. mirties momentu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. B. mirties I. B., būdamas įstatyminiu jos įpėdiniu (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nors I. B. į notarą nesikreipė, jis J. B. turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti, ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad I. B. šiai dienai yra miręs, o savo teises į jo palikimą siekia įgyvendinti jo testamentinė ir įstatyminė įpėdinė – pareiškėja R. P., priėmusi jo palikimą įstatymo nustatyta tvarka, pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad I. B. priėmė savo sutuoktinės J. B. palikimą po jos mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo liudijimo išdavimą į I. B. paveldėtą turtą po jo sutuoktinės J. B. mirties, tarp jų į mirties momentu J. B. turėtas turtines teises į nuosavybės teisių atkūrimą ar jų pagrindu vėliau atsiradusią nuosavybės teisę į konkretų nekilnojamąjį turtą (b.l. 70-79, 50-51).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iki J. B. mirties (duomenys neskelbtini) ir po to iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) I. B. gyveno jam ir J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateikta buto (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo knygelė už laikotarpį nuo 1997 m. vasario 1 d. iki 1998 m. birželio mėn. (b.l. 8-27) patvirtina, kad mokesčiai už šiam butui teikiamas paslaugas buvo mokami kas mėnesį, tame tarpe ir per šešis mėnesius po J. B. mirties – 1997 m. vasario 14 d., 1997 m. kovo 18 d., 1997 m. balandžio 17 d., 1997 m. gegužės 22 d., 1997 m. birželio 18 d. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad I. B. iš karto po savo sutuoktinės J. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį valdyti kaip savo (CPK 185 straipsnis). Tokį teismo įsitikinimą, įvertinus bylos surinktų įrodymų visumą, sustiprina ir tai, kad pareiškėjai 1999 m. balandžio 9 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas po I. B. mirties buvo išduotas į turtą, kuris pagal minėtas nuostatas buvo laikomas bendrąja jungtine I. B. ir J. B. nuosavybe, nesant teismine tvarka nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, kad I. B. priėmė J. B. palikimą faktiniu valdymu (b.l. 30-31). Nepaisant to, tai nesukėlė ginčų tarp įstatyminių J. B. paveldėtojų, kas tik patvirtina, kad faktiniu valdymu jos palikimą priėmė būtent I. B., ką pagrįstai nurodo pareiškėja pareiškime. Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduoti pareiškėjai R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir