Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-3712-776/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
2-3712-776/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02701-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Ieškovas
V. P.
Trečiasis asmuo
RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3712-776/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02701-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 25.3.; 113.1.; 116.1.; 128.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant ieškovo V. P. atstovei L. P.,dalyvaujant atsakovui antstoliui Artūrui Bložei,

dalyvaujant trečiojo asmens RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ valdybos pirmininkui Vytautui Buivydui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui antstoliui Artūrui Bložei, tretysis asmuo RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“, dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti antstolio Artūro Bložės 2013-09-09 sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė teisme palaikė ieškinį ir nurodė, kad ieškovui 2014-02-19 tapo žinoma, kad antstolis A.Bložė RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ užsakymu atliko ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau šis protokolas buvo sudarytas neteisėtai ir pažeidžiant ieškovo, kaip žemės sklypo savininko nuosavybės teises, todėl yra pripažintinas negaliojančiu. Protokolas neteisėtas, kadangi buvo sudarytas pažeidžiant LR Antstolių įstatymo 23 str. 3d. nuostatas. Vadovaujantis minėta teisės norma, konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias teritorijas ir būti juose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimą žemės sklype atliko pagal trečiojo asmens RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ prašymą, o šis tretysis asmuo absoliučiai neturi jokių teisių į šį žemės sklypą, niekada nebuvo šio žemės sklypo savininkas, niekada jokiais kitais pagrindais šio žemės sklypo nevaldė, juo nesinaudojo, žemės sklype nėra jokių RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ ar kitiems tretiesiems asmenims priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Dėl šių priežasčių antstolis neturėjo teisės patekti į žemės sklypą ir jame atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą. Protokolas yra neteisėtas dar ir dėl to, jog juo buvo konstatuotos faktinės aplinkybės ne apie ieškovui priklausantį žemės sklypą, nes protokole nurodytomis GPS koordinatėmis yra pažymėtas visai kitas, ne ieškovui priklausantis žemės sklypas. Taip pat protokolas yra neteisėtas dėl to, jog jame yra nurodytos klaidinančios, neteisingos ir tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės apie ieškovui priklausantį žemės sklypą. Antstolis nurodė, jog žemės sklype yra 43 m ilgio ir 10 m pločio betoninė aikštelė, kurios gale yra stačiakampio formos laikomųjų konstrukcijų pamatų, yra 48 m ilgio ir 10 m pločio stačiakampio formos akmeninis grindinys, tačiau žemės sklype nėra jokių nekilnojamojo turto objektų, ką patvirtina žemės sklypo kadastro duomenų byla. Be to, prie protokolo pridėtose fotonuotraukose nėra užfiksuota nei betoninė aikštelė, nei stačiakampio formos laikomųjų konstrukcijų pamatai. Protokolo fotonuotraukose matyti tik pavieniai akmenys, kurių vieni yra įspausti į žemę, kiti yra ant žemės paviršiaus, tačiau fotonuotraukose nėra atvaizduotas akmeninis grindinys.

Atsakovas antstolis A.Bložė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodo, kad faktines aplinkybes konstatavo pagal RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ prašymą, RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ valdybos pirmininkui V.Buivydui pateikus dokumentus, jog tame sklype yra RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ priklausantys daiktai. Sklypą, kuriame buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas nurodė RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ valdybos pirmininkas, sklypas nebuvo aptvertas, nebuvo jokių ženklų, kad draudžiama patekti į teritoriją. Protokole nurodydamas sklypo GPS koordinates galėjo suklysti, kadangi naudojo neprofesionalią įrangą, o telefoną „IPhone“. Žemės sklype užfiksavo ką matė, sklype buvo visi protokole nurodyti objektai, objektus protokole įvardijo ir pavadino remdamasis savo gyvenimiška patirtimi, fiksuodamas aplinkybes fotografavo, o tose fotonuotraukose atvaizduoti visi protokole įvardinti objektai.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ atstovas nurodė, jog RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, buvo RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai (sandėlio pamatai, akmenimis grįsta kiemo aikštelė). Nors šie daiktai nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre, jie atitiko visus nekilnojamam turtui keliamus reikalavimus. Ieškovas apie šiuos daiktus turėjo žinoti, kadangi augo (duomenys neskelbtini) kaime. RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ norėdama apsaugoti savo turtą ir konstatuoti, jog ieškovas šį turtą niokoja, 2013-09-09 kreipėsi į antstolį A.Bložę su prašymu dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, ką antstolis ir atliko trečiojo asmens nurodytame žemės sklype. Jei antstolis konstatuodamas faktines aplinkybes suklydo nurodydamas žemės sklypo GPS koordinates, tai nėra pagrindas pripažinti antstolio protokolą negaliojančiu, kadangi tokios koordinatės gali būti patikslintos. Antstolis savo protokolu konstatavo jo matytas faktines aplinkybes, kurių egzistavimas nepriklauso nuo jokio teisinio santykio, t.y. tos aplinkybės objektyviai arba yra, arba jų nėra. LR CK 4.98 str. normos pagrindu panaikinti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat negalima, nes tuo pagrindu, jog antstolis neva „neteisėtai pateko“ į ieškovui priklausantį žemės sklypą ir fiksavo aplinkybes, tos faktinės aplinkybės neišnyksta. Jeigu ieškovas galėtų įrodyti, jog kokiais nors neteisėtais antstolio veiksmais jam buvo padaryta žalos, tai turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo, o ne pripažinti neteisėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo pareiškė prašymus dėl bylos nutraukimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl antstolio Artūro Bložės 2013-09-09 sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo.

Dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo

LR CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Šios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo būdų, kuriuos taikant būtų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-11/2013)

Iš aukščiau paminėto darytina išvada, jog antstolis konstatuodamas faktines aplinkybes tik fiksuoja jo objektyviai matomą faktinę tikrovę, taip nesukurdamas, nekeisdamas ar nepanaikindamas jokių teisinių santykių, o tokia antstolio veikla gali būti vertinama tik per įrodymų fiksavimo ir vėlesnio jų vertinimo civiliniame procese prizmę, kai galioja šalių rungimosi principas ir vieni įrodymai gali būti paneigiami kitais objektyviais įrodymais.

Sutiktina su ieškovo atstovės teiginiais, ko neneigia ir pats atsakovas, jog 2013-09-09 sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi tam tikrų formos rekvizitų turinio netikslumų, tačiau tai negali daryti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo negaliojančio jo objektyvios tikrovės turinio fiksavimo prasme. Kaip minėta, teisinis tokio protokolo ginčijimo procesas yra įmanomas ir galimas naudoti tik šalims ginčijantis dėl teisinių santykių bei pateikiant kitus objektyvius įrodymus ir/ar siūlant jų vertinimą. Tas pats pasakytina ir apie ieškovo argumentus dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kaip dokumento, kuriame, pasak ieškovo, yra nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės apie žemės sklypą.

Ieškovo argumentai dėl antstolio patekimo į žemės sklypą būdo gali būti teikiami teismui kaip galimas įrodymo teisėtumo vertinimas, tačiau jie taip pat negali būti teisiškai reikšmingi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pripažinimo negaliojančiu prasme, nes: pirma, tai negali pagrindas paneigti užfiksuotą antstolio objektyvią tikrovę; antra, teritorija, į kurią pateko antstolis nesaugoma, jokių kliūčių ar apribojimų patekti į žemės sklypą nebuvo sukurta ar išviešinta, nėra jokių duomenų, kad tame sklype buvo vykdoma kokia nors žemės ūkio veikla ir kt. Be to, kaip paaiškino tretysis asmuo, su kuo iš dalies sutiko ieškovas, tame žemės sklype buvo trečiajam asmeniui, kurio prašymu buvo atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas, priklausančių daiktų, ką antstolis, dalyvaujant trečiajam asmeniui, ir fiksavo; trečia, antstolio veiksmų neteisėtumas gali būti teisiškai reikšmingas tik antstolio veiksmų pagrindu sukurtuose teisiniuose santykiuose, taip pat įrodinėjant galimai neteisėtais antstolio veiksmais padarytą žalą, ko šioje byloje ieškovas nesiekia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias detalizuoja CPK 88 str. 1 d. Kadangi ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis LR CPK 96 str. 2 d.: iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 16,69 Lt, nes ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 92 str.).

Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė. Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos jokių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl tokios išlaidos trečiajam asmeniui iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,69 Lt (šešiolika litų 69 ct) arba 4,84 eurus (keturis eurus 84 euro ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis