Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.2; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.6.1.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.3

2017 m. birželio 8 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Antaninai Antonenko, Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovo K. Z. atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. ir atsakovo K. Z. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Z. patikslintą ieškinį atsakovui K. Z., trečiajam asmeniui AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų reikalavimų išsprendimo, o taip pat atsakovo K. Z. priešieškinį ieškovei (atsakovei priešieškinyje) G. Z., taip pat atsakovams priešieškinyje M. R., notarei G. S., D. M., R. R., trečiajam asmeniui AB SEB bankas, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo: 1) šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) jai palikti santuokinę pavardę; 3) santuokinį turtą, įvertinus ieškovės sveikatos būklę, padalyti nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės ieškinyje nurodytu būdu, t.y. atsakovui K. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisti tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį NISSAN PATROL, 250 vnt. UAB „Degučių turgus“ akcijų; o ieškovei G. Z. priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 250 vnt. UAB „Degučių turgus“ akcijų, 707Eur piniginę kompensaciją; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, jas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) sutartinius įsipareigojimus kreditoriui po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti vykdyti solidariai; 6) priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. bylos Nr. e2-374-802/2016, 2016 01 05 pateiktas patikslintas ieškinys, Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas, keliskart patikslinęs reikalavimus, teismo prašo: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) turtą padalyti atsakovo priešieškinyje nurodomu būdu, t.y. jam asmeninės nuosavybės teise priteisti tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį NISSAN PATROL, 500 vnt. UAB „Degučių turgus“ akcijų ir 6 000 Eur piniginę kompensaciją; o ieškovei G. Z. priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiais ieškovės vardu surašytus ir notarės G. S. patvirtintus 2014 12 15 pareiškimą dėl įgaliojimo atsakovui panaikinimo ir 2014 12 15 įgaliojimą D. M.; 4) priteisti atsakovui solidariai iš D. M., M. R. ir R. R. 1515,96 Eur ir 5 procentų metines palūkanas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 6) nurodomą žalą sudarančią sumą priteisti lygiomis dalimis po ½ dalį jam ir ieškovei (e. bylos Nr. e2-374-802/2016, 2015 08 07 pateiktas prieš/ieškinys Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 01 20 pateiktas patikslintas priešieškinys, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 04 05 pateiktas patikslinto ieškinio patikslintas reikalavimas dalyje dėl priteistinos kompensacijos dydžio, Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė atsakovą kaltina pažeidus santuokines prievoles trimis aspektais. Visų pirma tai atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, atsakovo nesantuokiniais ryšiais su kita moterimi, jo nelojalumas ieškovei šiai susirgus sunkia liga, atsakovui išėjus iš namų ir nesirūpinant sutuoktine. Ieškovei priežiūra yra reikalinga 24 val. per parą, todėl jos palikimas netgi parai jai būtų pražūtingas. Santuokos nutraukimo priežastims jokių senaties terminų nėra. Dėl to santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių ieškovė turėtų būti pripažinta kalta, nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės. Ieškovės mamai – 83 metai ir ji viena nesugeba visko sutvarkyti, todėl reikalinga kitų asmenų pagalba. Suvedus balansą, gavus pajamas, sumokėjus paskolą bankui, ieškovei mėnesiui lieka 80 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti, ji dėl savo būklės yra nedarbinga. Atsakovas darbingas, dirba dviejose darbovietėse, todėl išlaikymą teikti gali. Ieškovė prašo priteisti jai pusę UAB „Degučių turgus“ akcijų paketo. Turtas įgytas santuokoje, panaudojus iš SEB banko gautą kreditą. Kredito sutartyje yra nurodyta paskirtis, bet nenurodytos proporcijos, kam kiek turi būti skirta. Todėl, jei buvo perkamos ir akcijos, jokios sutarties toks šalių elgesys nepažeidžia. Bankas pretenzijų neturi. Atsakovas yra ne tik akcininkas, tačiau ir ilgametis direktoriaus pavaduotojas ir turi galimybę naudotis įmonės dokumentais. Todėl turėjo galimybę sužinoti apie šeimos įsigytas akcijas ir iš kokių lėšų jos buvo įsigytos. Svarbu, kad iki šiol tai jį tenkino, o štai, iškėlus bylą, paaiškėja, kad akcijos nupirktos per brangiai. Pagal suformuotą praktiką dalijant turtą prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Šio principo gali būti nesilaikoma tik išimtiniais atvejais. Akcijų paketas – vertybiniai popieriai, todėl padalinti jį natūra jokių kliūčių nėra. Dabar esančių 2 akcininkų tapimas 3 niekaip netrukdytų nei bendrovės valdymui, nei sprendimų priėmimui. Atsakovas sako, kad jos nieko vertos ir prašo jas priteisti jam. Ieškovė nesutinka ir nurodo, kad iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad UAB ,,Degučių turgus“ akcijos yra rimtas ir sistemingas pragyvenimo šaltinis. Dėl žemės sklypų, ieškovė juos prašo padalinti bemaž lygiomis dalimis. Namas įgytas dovanojimo pagrindu, todėl nedalintinas. Automobilį prašo priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant iš atsakovo kompensaciją. Šeimos gerove, iki ligos, iš esmės rūpinosi ieškovė. LAT plenarinės sesijos nutarimu buvo nustatyta, kad, jeigu kreditas imtas santuokoje ir panaudotas šeimos reikmėms tenkinti, prievolė kreditoriui yra solidari. Kreditas imtas abiejų sutuoktinių sutarimu, pasirašyta sutartis taip pat abiejų. Apie kredito paėmimą atsakovas žinojo. Kreditas iš esmės buvo panaudotas UAB „Degučių turgus“ akcijų, kurios buvo šeimos pragyvenimo šaltinis ir kurio taip nori atsakovas, pirkimui. Nelogiška, kad turtas liktų vienam, o kreditas kitam sutuoktiniui. Su tuo nesutinka ir kreditorius. Atsakovo priešieškinio reikalavimai netenkintini kaip nepagrįsti. Sandoriai atitiko ieškovės valią, todėl pagrindo juos naikinti nėra. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės valios pasirašant ginčijamus sandorius nebuvo. Pavardę ieškovei prašo palikti santuokinę. Bylinėjimosi išlaidas prašo skirstyti, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Individuali įmonė yra susijusi išimtinai su ieškovės asmeniu, todėl prašo įmonę palikti jai.

Atsakovas K. Z. sutinka, kad šalių santuoka turėtų būti nutraukta, nes ji perspektyvos susidariusiomis aplinkybėmis neturi. Tačiau kalta turėtų būti pripažįstama ieškovė. Atsakovo kaltės nėra, o ieškovė iniciavo ištuoką dėl savanaudiškų tikslų. Atsakovas prieš daug metų turėjo bėdų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jis gydėsi ir šiandien tos problemos neturi ir nėra jokių įrodymų, kad tai yra pagrindas santuoką nutraukti. Dėl neištikimybės jokių įrodymų nėra, todėl ji neįrodyta. Priežastis turi būti priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, tuo tarpu šiuo atveju dėl praėjusio laiko priežastis su pasekmėmis niveliuojasi. Atsakovas iš namų išėjo, nes judviejų būste nuolat gyveno ieškovės motina, kuri dalyvavo visame sutuoktinių buitiniame gyvenime, kišosi į jų santykius. Ieškovė galiausiai ėmė tartis ne su atsakovu, o su mama ir priimti priešiškus atsakovui sprendimus, panaikino jam išduotą įgaliojimą. Tai ir lėmė atsakovo išėjimą iš namų. Sutartyje su SEB banku nurodyta, kad kreditas imamas būsto reikmėms. Tie pinigai buvo naudojami ne pagal paskirtį. Atsakovas tik bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad iš šių pinigų buvo perkamos turgaus akcijos. Ieškovė nesilaikė įsipareigojimų, todėl atsakovas neturi pareigos prisiimti prievolės bankui vykdymo. Atsakovui išėjus, akivaizdu, kad šalys nebėra sutuoktiniais ir šeimos nariais. Ieškovė pasirinko, kad ją prižiūrėtų brolis ir mama, todėl konstatuoti, kad atsakovas paliko ją nepriežiūros būklėje, pagrindo nėra. Atsakovas gerbė ieškovės apsisprendimą ir ieškovė dėl to kaltinti atsakovą negali. Ieškovė informaciją apie šeimos finansų panaudojimą slėpė nuo atsakovo, darė žalą šeimai. Norėdama viską paslėpti iniciavo santuokos nutraukimo procesą. Neprieštarauja, kad ieškovei liktų jos santuokinė pavardė, tačiau prašo taikyti kitokį turto padalijimo būdą. Nemato priežasčių, kodėl turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Ir taip ieškovei pagal jo siūlomą variantą atitenka daugiau turto, ji atleidžiama nuo kompensacijų išmokėjimo atsakovui ir su gautu turtu ji turi stengtis, kad jis duotų tiek pajamų, kad galėtų įvykdyti prievoles. Mano, kad pagrįsta ir logiška yra turtą dalinti ieškovei paliekant būstą, kuris yra įkeistas už įsipareigojimus SEB bankui. Be to, turtas nėra vien tik jos, nes žemė įgyta abiejų, o namas pagerintas sutuoktinių lėšomis. Aplinkybė, kad kreditas buvo panaudotas akcijoms, situacijos nekeičia. Ieškovei palikus sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, prašo atsakovui priskirti sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Akcijos, nors ir įsigytos santuokos metu, kadangi už jas buvo sumokėti bendri šeimos pinigai, turėtų būti priteisiamos atsakovui, kadangi tai ne tiek turtas, o verslo vykdymo forma, reikia dalyvauti turgaus vykdymo veikloje. Ieškovė, turėdama įmonę ir negalią, negalės to padaryti. O D. M. realiai nieko ten netvarko ir nieko nežino, todėl netinkamai atlieka administravimo funkcijas. Ieškovės individualios įmonės, kuri veikia ieškovės būste, veikloje ieškovė dalyvauja nuo pat pradžių, todėl neprieštarauja, kad įmonė būtų priskiriama ieškovei. Tačiau jos balansas negali būti nulinis, nes gauti duomenys rodo, kad yra pajamos iš tos įmonės. Apskaičiavus skirtumą, prašo atsakovui priteisti 7221,87Eur kompensaciją. Sutartį su SEB banku pasirašė ieškovė, atsakovas jos nepasirašė ir neprisiėmė jokios solidarios atsakomybės. Jis tik davė sutikimą sutuoktinei tokią sutartį sudaryti. Įsipareigojimai yra vykdomi bendro sutuoktinių turto sąskaita. Nutraukus santuoką bendro turto nebelieka ir įsipareigojimai lieka ieškovei. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei yra reikalingas išlaikymas. Vien tai, kad ji turi sveikatos sutrikimų nėra pagrindas priteisti išlaikymą. Ieškovė gauna pajamas, turi turto, iš kurio ir turi tenkinti savo poreikius. Pagrindai priešieškiniu ginčijamiems sandoriams panaikinti yra keli. Įgaliojimo sandoriai nebuvo jos pasirašyti ir juose nebuvo atspindėta ieškovės valia. Tą valią už ją išreikšti buvo pasinaudota kito asmens pagalba. Notarė yra tinkama atsakovė, nes jos veiksmai neteisėti. Mano, kad notarė neatliko savo pareigų. Pagal Notariato įstatymo 33 straipsnio 2 dalį notarė privalo išsiaiškinti tikrąją abiejų asmenų valią. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nebuvo priežasčių, kodėl notarė turėtų naudotis kito asmens pagalba. Visi kiti dokumentai buvo pasirašyti ieškovės. Jei tuo metu ieškovė pasirašyti negalėjo, galėjo tą notarinį veiksmą atidėti. Tačiau buvo skubama tą padaryti. Atvykusi į ieškovės namus ir pamačiusi, kad ieškovė nesugebės pasirašyti, skubiai buvo iškviestas R., kuriam notarė nieko neišaiškino. Visi notariniai dokumentai turi būti aiškūs, pasekmės turi būti išaiškintos asmenims, tačiau, kaip rodo įgaliojimo turinys, jis sudaro pagrindą jį traktuoti labai plačiai. D. M. akcijas tvarkė laikydamas, kad tai yra vienos ieškovės nuosavybė. Jis tuo įgaliojimu piktnaudžiavo, prisidengdamas ieškovės lėšų trūkumu. Už nuomą gauti pinigai ir dividendai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą ir buvo paimti R.. Jie nebuvo panaudoti šeimos poreikiams ir atsakovui nebuvo gražinti. Jam nebuvo pateikta jų panaudojimo ataskaita. Tai yra atsakovo nuostoliai ir jie turi būti atlyginti.

Atsakovas D. M. patikslintą ieškinį prašo tenkinti, o priešieškinį su visais patikslinimais atmesti. Nurodė, kad jo sesers poreikiai netgi minimalūs yra ganėtinai nemaži. Kadangi visa paskola nurašoma nuo vienos ieškovės sąskaitos, jai lieka 80 Eur per mėnesį. Jei ne turgaus nuomos pajamos, ji sunkiai išgyventų. Jei ne mama su savo pensija ir visi artimieji, jos poreikiai nebūtų tenkinami. Nuolatinę priežiūrą pasikeisdami ieškovei skiria 5 žmonės, esant būtinybei kviečiami ir svetimi, kuriems atsilyginama, bet žmonės nenori viešintis, liudyti. Masažistui taip pat lėšų reikėtų. Kartais pagalbą suteikusiems žmonėms jis atsiskaito barterių manais, - išnuomoja savo turimas patalpas (duomenys neskelbtini). Kai pirko akcijas visi buvo patenkinti. Tik iškilus ginčui atsakovas pradėjo reikšti nepasitenkinimą. 2005 metais šalys šeimoje dar gyveno, atsakovas pradėjo dirbti turguje direktoriaus pavaduotojo pareigose, jam buvo prieinami visi įmonės dokumentai, todėl teigti, kad nežinojo apie akcijų pirkimą ar jų vertę, yra naivu. Jam žinoma, kad šalys tiek pinigų neturėjo, tad akcijų pirkimui ėmė paskolą. Iš turgaus pajamos nors ir nėra labai didelės, tačiau jos pastovios ir garantuotos. Atsakovas negyvena pas ieškovę nuo 2014 metų gruodžio mėnesio. Santuoka iširo, nes su kiekvienais metais vyras skyrė vis mažiau dėmesio žmonai, vis mažiau rūpinosi ligone ir ieškovė išreiškė pageidavimą išsiskirti. Kai sesuo atėmė iš atsakovo galimybę disponuoti jos lėšomis ir turtu, atsakovas nusprendė išeiti. Atsakovo girtuokliavimas buvo didelė problema nuo jų santuokos pradžios. Apie 10 - 12 metų jis gėrė. Dėl įgaliojimo mano, kad notarė pasielgė teisingai, nes sesuo vieną minutę gali pasirašyti vienaip, kitą jau kitaip. Jo sesuo išreiškė tokį pageidavimą, nes pradėjo trūkti pinigų, dėmesio iš sutuoktinio ir paklausė, ar jis sutiktų būti įgaliotiniu. Jis sutiko. Sesuo abejojo, ar galės pasirašyti. Kai gavo įgaliojimą, jis informavo Degučių turgų. Pagal įgaliojimą tvarkė Degučių turgaus pajamas, daugiau nieko neatliko. Kad gautos lėšos turėtų būti pervestos į sesers sąskaitą, jam nurodė jo sesuo, ieškovė. Jis mano, kad įgaliojimu jam buvo suteikta teisė tvarkytis tik su Z. turtu. Viską darė taip, kaip nurodė Degučių turgaus direktorius. Kyla klausimas kur buvo sutuoktinis, kai ieškovė ėmė paskolą, pirko akcijas ir pan. Tai tik parodo, kad jis buvo abejingas šeimai. Namas iš šio kredito nebuvo renovuotas, nes jis kapitališkai buvo remontuotas apie 2000 metus. Tuo metu šalys turėjo dar vieną pastatytą, bet neįrengtą namą. Dalis kredito galėjo būti naudojama jo statyboms ir įrengimui pabaigti. Pats bankas žinojo apie akcijų pirkimą, nes paskolą pravedė į jo sąskaitą. Sutuoktiniai buvo susitarę, kad Kreditą bankui dengs atsakovas. Dividendai turėjo tekti šeimos reikmėms. Automobilį G. savo lėšomis nupirko jis, ieškovė juo naudojosi.

Atsakovė R. R. patikslintą ieškinį prašo tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas gėrė 10 metų ir šeima visiškai nesirūpino. Nesuprantami jo pasakymai, kad nuo jo kažkas nuslėpė apie ieškovės sveikatos būklę, juk jis jos vyras, o daktarė – šeimos gydytoja. Sauskelnės keičiamos kas tiek laiko, kiek prireikia, o ne taip, kaip pageidautų atsakovas, kad G. turėtų užtekti. Liga progresuoja ir jai vis blogėja. Iš atsakovo turėjo būti ne tik fizinis rūpinimasis, bet ir meilė žmonai, o sūnaus - mamai, kurios jie abu nerodė. Jis neskiria neveiksnaus žmogaus nuo neįgalaus, jai nuo tokių jo žodžių pasidarė dar blogiau. Judviejų vaikas nešė daiktus iš namų į lombardą, nesimokė ir nedirba. Atsakovas labai nervuotas, nes tai gėrimo pasekmė, piktas. Trankydavosi durimis, kai pasakydavom, kad žmoną reikia nuvežti į tualetą. G. dėl to labai išgyvendavo. Apie įgaliojimo panaikinimą ir naujo išdavimą jis seniai žinojo. G. jai nuolat skundėsi, kad atsakovas naudojosi jos sąskaita savo nuožiūra, bet pinigų ieškovei neduodavo. Nepirkdavo ko ji nori, o pigiausias prekes. Todėl 2013 metais ieškovė jai parašė įgaliojimą. Atsakovas ieškove nesirūpino, nedarydavo ko paprašytas. Nuimtus pinigus ji parneša namo ir padeda į ieškovės nurodytą vietą. Juos naudoja visi, kas ką nors daro ieškovės poreikių tenkinimui. Akcijas ieškovė pirko, nes ji jau žinojo savo ligą ir žinojo kas laukia. Reikėjo pastovių pajamų ir pirko akcijas. Ji, jos vyras, jų sūnus ieškove rūpinasi.

Atsakovas M. R. patikslintą priešieškinį prašė atmesti kaip absurdišką ir visiškai nepagrįstą.

Atsakovė, notarė G. S. atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė byloje ir neturi pareigos atsakyti. Taip pat nurodė, kad atsakovo ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Savo pageidavimą dėl sandorių panaikinimo notarei išreiškė ji pati. Ginčijami sandoriai sudaryti jos iniciatyva ir valia. Sandorių sukeliamas pasekmes ji suprato. Prieš sandorių sudarymą, įvertinus ieškovės ligą, buvo gauta gydytojų pažyma, patvirtinanti, kad ieškovė sandorius sudaryti gali. Notarės nuomone, sudaromais sandoriais ieškovė sprendė tik dėl tvarkymosi su jos turtu ir piniginėmis lėšomis. Tą darė siekdama sau geresnių gyvenimo sąlygų, nes iš bylos matyti, kad sutuoktinis ja nesirūpino, nerėmė finansiškai. Nurodo, kad dėl savo ligos ir jos pasėkoje nusilpusių raumenų ieškovė fiziškai negalėjo tinkamai pasirašyti notariniuose dokumentuose, parašai kiekvieną kartą išeidavo vis skirtingi, todėl už ją tai padarė M. R.. Tą jis padarė ieškovės prašymu ir jos valia. Notarė nesutiko su atsakovo motyvais, kad surašytu įgaliojimu ieškovė pavedė jos broliui tvarkytis su visu sutuoktiniams priklausančiu turtu, nes įgaliojime valia išreikšta tik dėl ieškovei priklausančios turto dalies. Ji taip pat nurodė, kad ją į namus išsikvietė ieškovė telefonu, prašydama patvirtinti jos sandorius. Ji žinojo, kad sandoris bus ginčijamas, todėl paprašė ieškovės pasiimti pažymą iš gydytojos. Patvirtina, kad pas ją namuose, sužinojęs, jog įgaliojimas jam bus panaikintas, iš vakaro, ar gal porą dienų prieš patvirtinant naują įgaliojimą, kaip draugas buvo atvykęs atsakovas. Ji patvirtino, kad ketina įforminti atsakovo žmonos prašomą sandorį. Tad jis meluoja, kad apie įgaliojimo panaikinimą jam nieko nebuvo žinoma. Ieškovės veiksnumu notarė neabejojanti. Ieškovė turi fizinę negalią, bet ne protinę. Ji buvo nuvykusi, klausė, ar tikrai nori panaikinti įgaliojimą sutuoktiniui, ieškovė patvirtino. Pabandė pasirašyti ir pamatė, kad negalės. Jos parašus ateityje taip pat būtų galimybė ginčyti, todėl ieškojo kas galėtų pasirašyti. Atliko viską taip, kaip numato įstatymas. Joks įstatymas nenumato pareigos įgaliojime nurodyti nuosavybės formos. Ji tikrinama tik sudarant sandorius pagal įgaliojimą. CK 3.88 straipsnio pagrindu savininkai viešame registre turėjo būti abu sutuoktiniai. Jei turtas buvo ir atsakovo, jis turėjo išviešinti savo teises. Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnis numato, kad akcininkų sąraše turi būti nurodomi kiekvieno akcininko duomenys. Dėl to atsakovo priešieškinį prašo atmesti. Patvirtino, kad atsakovas turėjo ilgalaikių problemų dėl alkoholio, turėjo ryšių su moterimi vardu E., dėl kurios santykius ėjo aiškintis pati ieškovė, kuri norėjo išsaugoti šeimą. Po šio vyro elgesio ieškovės sveikata itin pablogėjo. Jau 2013 metais, kai ji tvirtino įgaliojimą disponuoti ieškovės pinigais R. R., ieškovė skundėsi, kad vyras ja visiškai nesirūpina, nepadeda jai, neduoda pinigų jos poreikiams, ne tik ja nesirūpina materialiai, bet ir nebendrauja, nesisveikina, nepasidomi sveikatos būkle.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad šalių prievolė pagal pasirašytą kredito sutartį ir jos pakeitimus yra solidari ir negali būti modifikuojama. Neprieštarauja, kad, nutraukus santuoką, po ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu namu esanti žemė liktų jos asmenine nuosavybe.

Institucija, teikianti išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, jog įpareigoti atstovai lankėsi pas ieškovę ir teismui patvirtino, kad nutraukti santuoką su atsakovu, bei išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus ieškovė nusprendė savo laisva valia ir iniciatyva. Išvadoje nurodė, kad ieškovė yra gulintis ligonis, priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos, kadangi dėl sveikatos būklės pati apsitarnauti negali. Ja rūpinasi mama ir brolis, kurių tinkama pagalba ieškovė labai džiaugiasi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį (patikslintus reikalavimus) tenkino iš dalies, priešieškinį (su visais patikslintais reikalavimais) atmetė. Teismas nutraukė ieškovės G. Z. ir atsakovo K. Z. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad ji iširo dėl atsakovo K. Z. kaltės; nutraukus santuoką šalims paliko santuokines pavardes – Z., Z.; padalino santuokoje įgytą turtą: K. Z. priteisė žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).; 637/1274 dalis žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 250 vnt. UAB ,,Degučių turgus“, į. k. 151314235, akcijų; G. Z. priteisė žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 637/1274 dalis žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 250 vnt. UAB ,,Degučių turgus“, į. k. 151314235, akcijų; G. Z. paslaugų įmonę, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini); šalių prašymus dėl tarpusavio kompensacijų priteisimo atmetė; ieškovės G. Z. reikalavimą dėl išlaikymo jai iš atsakovo K. Z. priteisimo atmetė; sutartinius įsipareigojimus pagal 2005 03 09 su kreditoriumi šalių sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 09 05 papildomą susitarimą prie šios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliko G. Z. ir K. Z. solidariai; ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, arba leisti dalį sprendimo vykdyti skubiai, atmetė; priteisė iš atsakovo K. Z. 1022Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei G. Z.; priteisė iš atsakovo K. Z. 459,42 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei; priteisė iš ieškovės G. Z. 7,48 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, esant įstatyminei prezumpcijai kai atsakovas buvo neištikimas, žiauriai elgiasi su ieškove ir daugiau kaip metus ja nesirūpina, neteikia moralinės ir materialinės paramos, yra ieškovei nelojalus. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes jis ieškove rūpinosi tinkamai, o štai ji, įtakojama turtinių interesų turinčių artimųjų, siekia nutraukti santuoką savanaudiškais tikslais - iš esmės dėl turto pasidalijimo, žinodama, kad dabar tam yra palankiausias metas. Teismas šalių pripažintomis aplinkybėmis nustatė, kad nuo 2014 metų pabaigos atsakovas išėjo iš ieškovės namų ir gyvena atskirai. Atsakovo pripažintomis aplinkybėmis nustatyta, kad apie 10, iš bendro 28 santuokinio gyvenimo metų, atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir nuo to gydėsi. Priklausomybės alkoholiui atsakovas neturi nuo 2000 metų. Nors atsakovas neištikimybės ieškovei su moterimi vardu ,,E.“ fakto nepripažino, tačiau teismas sprendė, jog šis faktas buvo įrodytas byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Be to, dalyvaujantys asmenys nurodė ir teismas mano tokį faktą esant pakankamai pagrįstu, kad būtent dėl tokių atsakovo veiksmų, šeiminio gyvenimo nesiklostymo, ieškovei ilgainiui pablogėjo sveikata ir vis blogėjo nuo tada, kai 2004 metais jai buvo nustatyta išsėtinė sklerozė. Dėl šios ligos ieškovė tapo gulinčiu ligoniu, visiškai priklausomu nuo kitų pagalbos ir paramos. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad, jos ligai progresuojant, sutuoktinis ja nesirūpino. Ligonės priežiūra, poreikių tenkinimas perkeltas ieškovės artimiesiems – mamai, pusseserei, broliui, kuris, norėdamas pagelbėti seseriai, turi atvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena. Esant poreikiui ieškovę pakelti, pernešti asmens higienai sutvarkyti, ar išvežti į lauką, artimieji naudojasi ir svetimų žmonių pagalba. Atsakovas nurodė, kad jį nuo šių reikalų artimieji nušalino ir neleido to daryti, tačiau teismas sprendė, kad jis šių aplinkybių neįrodė. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad atsakovas ne tik nesirūpino sutuoktine savo nuožiūra disponuodamas jos gaunamomis lėšomis, bet ir žemindavo ją, šaipydavosi, neskyrė jai dėmesio ir švelnumo. Teismas nustatė, jog aplinkybes, kad šeimoje santykiai nebuvo būdingi normaliems šeiminiams santykiams, tvirtina rašytiniai įrodymai, iš kurių seka, kad jau 2013 metais ieškovė išdavė savo pusseserei įgaliojimą disponuoti ieškovės gaunamomis lėšomis iš banko sąskaitų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje dalyvavusi notarė paaiškino, kad jau tada ieškovė jai skundėsi, kad vyras nenuperka jai reikalingų pirkinių, nesirūpina jos poreikiais, dėl to ji buvo priversta prašyti kitų žmonių pagalbos ir panaikinti vyro teisę disponuoti jos gaunamomis lėšomis. Teismas, nustatęs, jog šalių santuoka faktiškai jau seniai yra visiškai iširusi ir nebėra jokios galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinius ryšius, ją nutraukė. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas nevykdė jam, kaip sutuoktiniui tenkančių pareigų rūpintis ieškove, vedė su šeimos, įvertinus ieškovės sveikatos būklę, gerbūviu ir interesais nesuderinamą gyvenimo būdą ir šios aplinkybės lėmė šalių santuokos iširimą, todėl, remdamasis įstatymine kaltės prezumpcija, jį pripažino kaltu dėl santuokos iširimo. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo motyvais, kad jo priklausomybė nuo alkoholio, ar jo nepripažįstamas neištikimybės faktas įvyko seniai ir vien tai negali būti santuokos nutrūkimo dabar priežastimi. Tačiau nesutiko su argumentu, kad tarp šių įvykių ir pasekmės (santuokos iširimo) nėra priežastinio ryšio. Įvykių seka, leidžianti daryti pagrįstas išvadas, kad, kol ieškovo gyvenimo būdas nebuvo suderinamas su šeimos interesais, ieškovė dėjo visas pastangas šeimai išsaugoti, buvo drauge su atsakovu, kai šis buvo tapęs priklausomu nuo alkoholio ir ieškojo būdų jam pasveikti, atleido ieškovui už jo pasirinkimą laiką leisti svetimoje draugijoje ir ėmėsi veiksmų šeimai išsaugoti, susigražinti vyrą į šeimą, kai atsakovas buvo užmezgęs ilgesnius santykius su moterimi vardu ,,E.“, tačiau, susirgusi ji iš atsakovo tokio pat elgesio, rūpesčio ir kitų santuokinių pareigų vykdymo nesulaukė. Teismas atmetė atsakovo aplinkybes, kuriomis jis grindžia ieškovės kaltę, nes jos neįrodytos ir paneigtos byloje surinktais, teismo ištirtais įrodymais.

Dėl sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką

Nutraukus santuoką, įvertinus ieškovės prašymą, atsakovo visišką sutikimą su tuo ir nesant pagrindų, dėl kurių toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, šalims paliktos santuokinės pavardės.

Teismas nustatė, kad santuokinį turtą sudaro keturi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat 1274/2548 dalis žemės sklypo Marijampolės mieste (duomenys neskelbtini), G. Z. paslaugų įmonė, automobilis Nissan Patrol ir 50 procentų UAB ,,Degučių turgus“ akcijų. Iš esmės jokio ginčo dėl santuokinio turto vertės, išskyrus ieškovės vardu registruotą įmonę, nėra. Turtas, išskyrus įmonę, pagal viešųjų registrų duomenis ir šalių nurodytą nominalią akcijų vertę, įvertintas 29 888 Eur. Ieškovė nurodo, kad jos įmonės vertė – 4113 Eur, atsakovas - 9961 Eur. Ieškovė prašo pripažinti šį turtą jos asmenine nuosavybę, atsakovas nurodo, kad pagrindų tokiam prašymui tenkinti nėra ir teismas su šiais atsakovo motyvais sutiko. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta įstatyminė prezumpcija, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos [...] jeigu verslu sutuoktiniai padėjo verstis po santuokos sudarymo. Vadovaudamasis į bylą pateiktais viešo registro duomenimis teismas nustatė, kad G. Z. individuali įmonė įsteigta 1993 01 18, t. y. šalių santuokos metu. Todėl ją įtraukė į bendro santuokinio turto masę. Nustatydamas įmonės vertę teismas rėmėsi paskutinių metų finansine ataskaita ir sprendė, kad jos vertė yra 4113 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad įmonės turimas turtas yra nusidėvėjęs ir įmonė reikalauja investicijų, be to, jos ateities veikla, nebegalint įmonės kontroliuoti ieškovei (dėl vis silpstančios sveikatos), yra sąlyginai tęstinė, o jos pardavimas (vien tik vardo) - mažai tikėtinas. Atsakovas priešieškinyje prašo padalyti ieškovės įmonėje per visą veiklos laikotarpį sukauptas lėšas. Tačiau į bylą pateiktais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis buvo nustatyta, kad, gyvenant santuokoje, įmonės uždirbtas pelnas buvo paimamas ir naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad įmonė yra sukaupusi 66 099 Eur lėšų ir jas dalinti. Teismas sprendė esant nepagrįstu priešieškinio reikalavimą į jam iš ieškovės priteistiną kompensacijos dydį įskaičiuoti dėl ieškovės 2005 03 16 nupirktų UAB ,,Degučių turgus“ akcijų, už kurias pardavėjams ji sumokėjo 250 000 Lt, padarytą žalą. Atsakovas nurodo, kad ieškovės neatsakingais veiksmais permokant už turgaus akcijas jam buvo padaryta žala ir dėl to iš ieškovės jam turi būti priteisiama 34 985,15 Eur kompensacija už bendro turto sumažinimą, nes sumokėta už akcijas kaina buvo neprotingai didelė. Pagal įstatymą turtas padalijamas toks, koks jis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas sprendė, kad turto sumažinimo fakto atsakovas neįrodė. Kad pirkinys yra vertingas ir negali būti vertinamas tik pagal akcijų nominalią vertę patvirtina ir tas faktas, jog jis duoda pastovias pajamas (pelną), o atsakovas siekia santuokos nutraukimu šį turtą prisiteisti tik sau. Teismas sprendė, jog yra nepagrįstas atsakovo reikalavimas dėl bankui už sutuoktinių 2005 metais gautą paskolą sumokėtų piniginių lėšų (paskolos ir palūkanų) dalies (pusės) priteisimo. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad iš sutuoktinių kreditoriaus skolintos piniginės lėšos iš esmės buvo panaudotos bendrovės „Degučių turgus“ akcijoms įsigyti, atsakovas priešieškinyje nurodė, kad dalis tų lėšų buvo panaudotos ieškovės vardu registruotos įmonės veiklai, t. y. reikalingai aparatūrai įsigyti, o taip pat sutuoktinių gyvenamosioms patalpoms (registruotoms ieškovės vardu) remontuoti. Teismas sprendė, kad sutuoktinių įgytos akcijos, nutraukus santuoką, jiems lieka po ½ dalį. Paskola už jas nebaigta mokėti, į individualią įmonę prieš daugiau kaip dešimtmetį galimai investuotos lėšos, šiai dienai esant visiškam įmonės turimos įrangos nusidėvėjimui, kaip ir patalpų (įmonės/gyvenamųjų), kuriomis sutuoktiniai naudojosi santuokoje (tiek gautomis lėšomis, tiek išremontuotu būstu; kad ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas turtas būtų iš esmės pagerintas, apart remonto, atsakovas įrodymų nepateikė) remontas, yra sunaudoti, todėl jokių pagrindų priteisti atsakovui už tai kompensaciją teismas nenustatė. Teismas atmetė, kaip neįrodytus atsakovo priešieškinio motyvus, kad 2007 08 28 už šalių turėtą ir parduotą nekilnojamąjį turtą gautos 100 000 Lt piniginės lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti ir jam turėtų būti priteista kompensacija už šias lėšas. Atsakovas teismui posėdžio metu nurodė, kad šios lėšos buvo pasidalintos (jo teigimu buvo padalintos jo uošvienės nuožiūra) ir kiekvieno iš sutuoktinių panaudotos savo nuožiūra. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės asmenine nuosavybe valdomas namas buvo pagerintas 2005 metais bendrasantuokinėmis lėšomis, skolintomis iš SEB banko, tačiau teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus (rašytinius, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus), nustatė, jog šios atsakovo nurodomos aplinkybės nepasitvirtino. Ieškovės iš gyvybės draudimo gautos nemažos piniginės lėšos (38 628,54 Lt – ieškovės SEB banko išrašai), kitos ieškovės asmeninės lėšos (ieškovės skaičiavimais sąskaitoje turėjo būti ne viena dešimtis tūkstančių), buvo panaudotos atsakovo nuožiūra, nes jis turėjo įgaliojimą disponuoti ieškovės sąskaita. Iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti ne tik didelių sumų išgryninimas (šiuo metu yra sunku nustatyti kas galėjo nuimti, ieškovei to fiziškai nebegalinti padaryti), bet ir aiškūs nemažų sumų periodiniai pervedinėjimai iš ieškovės sąskaitos į atsakovo K. Z. sąskaitą, kurie daryti paties K. Z.. Atsakovas tai patvirtino teismo posėdžio metu, teigdamas, jog taip norėjo santuokines lėšas apsaugoti nuo ieškovės artimųjų, kurie ketino jas užgrobti. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat rodo, kad atsakovas K. Z., dirbdamas UAB ,,Degučių turgus“ direktoriaus pavaduotojo pareigose ir gaudamas ne itin didelį atlygį, iš kurio, kaip teigia pats, jis mokėjo paskolą bankui už ieškovę ir kurio suma praktiškai sutapo su gražintinos kas mėnesį paskolos bankui suma, jis taip pat, jo teigimu, išsilaikė pats ir išlaikė šeimą, turėjo galimybę pasidėti piniginį indėlį, pervesti bei įnešti į savo sąskaitą dideles pinigų sumas. Teismui jis nurodė, kad tuo metu jokių papildomų pajamų neturėjo. Namo pagerinimo įrodymais atsakovo atstovas teikia išlaidas tvirtinančius įrodymus dėl kilnojamojo turto – buitinės ir kitokios technikos įsigijimo 2007/2008 metais ir šildymo katilo įsigijimo 2009 metais, t. y. prieš 7-9 metus. Teismas pastebėjo, kad kilnojamojo turto įsigijimas savo poreikiams tenkinti, kad ir iš santuokinių lėšų, kaip ir turto paprastasis remontas, negali būti pripažįstami vieno iš sutuoktinių turėto turto esminiais pagerinimais, suteikiančiais teisę į tarpusavio pagerinimų kompensavimą. Kartu buvo pateikta sąskaita, atsakovo K. Z. vardu dėl namo apšiltinimo, tačiau ji neinformatyvi, t. y. iš jos nėra galimybės spręsti koks ir kieno namas, visas ar dalis buvo apšiltintas, ar tai susiję su sutuoktinių bendru/asmeniniu turtu ir kieno lėšomis tai buvo padaryta. Dalyvaujantiems byloje asmenims šių aplinkybių nepripažinus, nurodytieji atsakovo argumentai teismo atmesti kaip neįrodyti. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą, sprendė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertė yra 34 001 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į savo sveikatą, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas mano, kad nukrypimas turėtų būti jo naudai. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas šioje dalyje visiškai pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė iš esmės visą turtą prašo dalyti lygiomis dalimis, o jai palikti jos profesiniu pagrindu santuokos metų įkurtą individualią įmonę bei po jos asmenine nuosavybe esančiu namu esantį žemės sklypą. Teismas sprendė, kad, tenkinus ieškinį ieškovės siūlomu būdu, nukrypimas nuo lygių dalių principo yra pateisinamas dėl sekančių motyvų: ieškovės įmonė atsakovui iš esmės yra bevertė, tuo tarpu ieškovei, esant objektyvioms galimybėms ja tvarkytis, ji galimai galėtų duoti pajamų jos poreikiams tenkinti; prašomas priteisti žemės sklypas randasi po ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu namu, todėl jo priteisimas vienai ieškovei yra racionaliai pagrįstas. Padalinus turtą ieškovei jo tenka už 22 138 Eur (65 proc.), atsakovui už 11863 Eur (35 proc.). Tenkinus ieškovės prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo kaip pagrįstą, kuris taip pat turi reikšmės teismui sprendžiant ieškovės pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo klausimą, kompensacijos šalims vienai iš kitos teismas nepriteisė. Tokiu būdu ieškovės ieškinio dalį dėl santuokinio turto padalijimo iš esmės teismas tenkino visiškai.

2005 03 09 šalys ir kreditorius AB SEB bankas pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas, paskolos gavėjų šeimos poreikių tenkinimui, suteikė 200 000 Lt paskolą. Paskolos paskirtis sutartyje - nekilnojamojo turto statybai ir remontui. Pagal šią kredito sutartį bankui buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su šalių jungtine nuosavybe valdomu žemės sklypu ir ieškovės mamai priklausęs butas (duomenys neskelbtini) mieste. Iš turto viešo registro pažymos matyti, kad ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas turtas rekonstruotas ir remontuotas šios paskolos pagrindu negalėjo būti, kadangi jau 2005 02 28 (dar iki paskolos sutarties sudarymo) viešame registre buvo įregistruotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, surašytas 2005 02 23. Teismas sprendė, jog tai paneigia aplinkybes, kad paskola buvo panaudota ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui gerinti. 2008 09 05 kredito sutarties šalys susitarė pakeisti pirminę sutartį, sumažinant kredito davėjui įkeisto turto apimtį, t. y. paliekant įkeistą tik ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą su šalių jungtine nuosavybe valdomu žemės sklypu. Visose kredito sutartyse yra atsakovo parašai. Teisinės reikšmės neturi ta aplinkybė, kad kredito gavėju sutartyje yra tik vienas iš sutuoktinių. Ieškovė prašo šiuos sutartinius įsipareigojimus bankui, po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams solidariai, jų nemodifikuojant. Teismas ieškovės prašymą šioje dalyje tenkino. Teismas, atsižvelgęs, kad byloje buvo nustatyta, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti (kito sutuoktinių turėto namo statymui ir įrengimui, UAB ,,Degučių turgus“ akcijų įsigijimui, ir pan.) ir nėra pagrindų, numatytų CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalyse, darė išvadą, kad šalių prievolė kreditoriui AB SEB bankas yra solidari, todėl, nutraukus santuoką, su kreditoriumi turi pareigą atsiskaityti abu sutuoktiniai.

Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 300Eur. Nurodė, kad visiškai negali savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir remiasi įstatymo nustatyta išlaikymo būtinumo prezumpcija, kai sutuoktinis nedarbingas dėl sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad per mėnesį jos poreikiams tenkinti reikalinga suma sudarytų 1 286 Eur. Pateikė į bylą savo poreikių skaičiuotę, pagal kurią didžiąją mėnesio poreikių dalį, ieškovės skaičiavimais, sudaro išlaidos vaistams, higienos reikmenims ir slaugei. Atsakovas, neginčydamas fakto, kad ieškovei yra būtina slauga, tokio dydžio ieškovės poreikių nepripažino, nurodė, kad ieškovei ir sauskelnėms turėtų pakaktų mažiau lėšų, o apie išlaidas slaugei, vaistams ir higienos priemonėms jis iš viso nežino. Teismas sprendė, kad ieškovė beveik pusės visos išlaikymo sumos sudarančių jos nurodomų išlaidų dydžio vaistams, higienos reikmenims ir slaugei neįrodė. Tuo tarpu šia suma sumažinus įrodytas (kai kurias neįrodinėtinas kaip visiems žinomas) aplinkybes, ieškovės gaunamos pajamos ir turimas po santuokos nutraukimo jai tenkantis turtas yra pakankami jai save išlaikyti. Dėl to šį reikalavimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo atmetė.

Dėl ieškovės sudarytų sandorių nuginčijimo

Ieškovės 2014 12 15 sudarytus sandorius: 2014 12 15 pareiškimą dėl ieškovės 2005 05 19 atsakovui išduoto generalinio įgaliojimo Not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir naujo įgaliojimo, Not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), savo broliui D. M. išdavimo, atsakovas ginčija CK 1.80 straipsnio (nebuvo valios, įforminta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, numatytas Notariato įstatyme, CK 1.70, 3.7, 3.26, 3.28, 3.32, 3.35 straipsniuose), 1.81 straipsnio (sandoriai sudarė sąlygas svetimiems asmenims disponuoti sutuoktinių turtu ir jį naudoti savo reikmėms) ir 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu (kad ieškovė, sudarydama ginčo sandorius negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti). Teismas nustatė, jog aplinkybė, kad, sudarydama ginčijamus sandorius, ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, nepasitvirtino, nes yra pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, jog ieškovė sąmoninga, orientuota, psichozės reiškinių nėra, supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti, bylą gali vesti savarankiškai. Notarė nurodė, kad, dar iki sudarant ginčo sandorius, atsakovas buvo pas ją namuose, ji žinojo apie sutuoktinių nesutarimus ir, siekdama užsitikrinti, kad sudaryti sandoriai nebūtų ginčijami, paprašė ieškovės prieš juos tvirtinant taip pat pateikti gydytojų pažymą, kad ieškovės liga neturi jokios įtakos jos veiksnumui. Tokią pažymą ieškovė notarei pateikė. Atsakovo reikalavimas panaikinti sandorius dėl ieškovės valios trūkumo atmestas kaip neįrodytas. Atsakovas teigia, jog ginčijamuose dokumentuose notarė nurodė, kad ieškovė jų nepasirašo dėl ligos, tačiau neįvardija juose konkrečios ligos, dėl kurios ieškovė negali pati pasirašyti, todėl, jo manymu, notariniai dokumentai įforminti netinkamai, jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas su šiais argumentais nesutiko. Atsakovo minimo Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, reikalauja tokiu atveju tik nurodyti priežastį, dėl kurios asmuo pats negali pasirašyti, kas ginčo sandorių atveju ir buvo padaryta (nurodyta, jog pasirašyti negali dėl vieno iš įstatyme numatytų alternatyvių pagrindų buvimo – ligos). Notarė neturi pareigos detalizuoti ligos pobūdžio, to negali numatyti ir įstatymas, nes tai galėtų būti laikoma asmens duomenų (susijusių su sveikata paviešinimu) pažeidimu. Atsakovas nurodo, kad, remiantis imperatyviomis teisės normomis, sutuoktiniai dėl jų turto (ypač bendro) tvarkymo, įgaliojimus gali duoti tik vienas kitam. Todėl įgaliojimo išdavimas D. M. pažeidžia imperatyvias teisės normas ir yra negaliojantis (niekinis). Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutiko. Sutuoktiniai, kaip ir bet kurie kiti asmenys, turi teisę pasirinkti – tvarkytis su savo turtu asmeniškai, ar veikti per atstovus. Jie taip pat laisvi nuspręsti tokio tvarkymosi teisę perduoti sutuoktiniui (kaip šalių atžvilgiu buvo nuo 2005 metų), ar kitam asmeniui. Todėl atsakovo argumentus dėl imperatyvių normų pažeidimo, ieškovei išdavus įgaliojimą tvarkytis su jai priklausančiu turtu D. M., atmetė. Nenustačius pagrindų ginčo sandoriams nuginčyti, reikalavimas dėl jų pripažinimo negaliojančiais atmestas.

Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti atsakovų veiksmais padarytą turtinę žalą

Atsakovas priešieškinyje prašė priteisti solidariai iš D. M., R. R. ir M. R. 1 515,96 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas, sutuoktiniams po ½ dalį reikalavimo (757,98 Eur) ir nurodydamas, kad jo reikalavimas ½ dalyje dėl šios žalos atlyginimo priteisimo ieškovei G. Z. atmestinas kaip netinkamo ieškovo, nes ji pati turi tokį reikalavimą pareikšti, arba priteistinas jam, kaip tinkamam ieškovės atstovui. Sprendime teismas konstatavo, jog, prašydamas priteisti neteisėtais asmenų veiksmais padarytą žalą, atsakovas privalo įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, pasekmes ir priežastinį ryšį tarp jų, taip pat turi būti nustatyta asmens kaltė. Teismas sprendė, kad civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų K. Z. neįrodė. Atsakovų neteisėtais ir bendrais veiksmais K. Z. laiko faktines aplinkybes: M. R., pažeidžiant įstatymus, vietoje ieškovės pasirašė ant įgaliojimo, kurio pagrindu vėliau D. M. balsavo akcininkų susirinkime akcininkų naudai ir nurodė lėšas (dividendus ir lėšas už žemės nuomą) pervesti į G. Z. sąskaitą, o R. R., veikdama ieškovės 2013 metais jai išduoto įgaliojimo pagrindu, šias lėšas nuėmė ir jas, visi iš anksto dėl to susitarę, panaudojo be jokių ataskaitų savo interesams, t. y. neteisėtai disponavo šalių šeimos turtu. Pasisavintų pinigų suma yra 1515,96Eur, todėl buvo padaryta tokio dydžio žala. Kartu K. Z. nurodo, kad pagrindo ginčyti akcininkų susirinkimo sprendimo nėra, nes jis pats būtų balsavęs taip pat. Teismas nustatė, kad ant įgaliojimo M. R. pasirašė teisėtai, taip pat nenustatė, kad K. Z. minimos lėšos nebūtų panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. K. Z. pripažino, kad minimos lėšos buvo pervestos į ieškovės banko sąskaitą, nuo kurios yra vykdomi nuskaitymai už šalių turimą solidarią prievolę. Atsakovas K. Z. neneigia, kad paskolą bankui nuo 2016 metų kovo mėnesio moka viena ieškovė. Nenustačius civilinei atsakomybei būtinų kilti sąlygų, atsakovo priešieškinys D. M., R. R. ir M. R. dėl solidaraus 1515,96Eur žalos ir 5 procentų palūkanų priteisimo atmestas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė G. Z. prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo jai nepriteisimo, priimti šioje dalyje naują sprendimą ir priteisti jai iš atsakovo K. Z. po 300 Eur periodinių išmokų kas mėnuo, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Jos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi - pripažįstama, jog išlaikymas reikalingas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai;apeliantė yra neįgali. 2004 04 07 buvo diagnozuota progresuojanti liga – išsėtinė sklerozė. Šiuo metu ji visiškai negali savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra;išlaidos yra didelės: vaistams ir higienos priemonėms skiriama ne mažiau kaip 400 Eur. Viso per mėnesį patiria apie 1 286 Eur išlaidų. Dalis išlaidų negali būti pagrindžiamos dokumentais, t.y. slaugės išlaidos, išlaidos artimųjų kelionėms apsipirkimui, ieškovės priežiūrai ir kt.

20.Apeliaciniame skunde atsakovas K. Z. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 07 18 sprendimą taip:

20.1. priteisti K. Z. solidariai iš D. M., M. R., R. R. 757,98 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis;

20.2. pripažinti negaliojančiu 2014 12 15 įgaliojimą Registro Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. M.;

20.3. santuoką tarp šalių nutraukti dėl G. Z. kaltės;

1) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

2) 1274/2548 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini);

3) lengvąjį automobilį NISSAN PATROL, Nr. (duomenys neskelbtini)

4) 500 vnt. UAB „Degučių turgus“ akcijų;

1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

2) G. Z. įmonę;

20.6. priteisti K. Z. iš G. Z. 7221,87 Eur piniginę kompensaciją;

20.7.panaikinti sprendimo dalį, kuria sutartiniai įsipareigojimai pagal paskolos sutartį ir susitarimą prie sutarties palikti šalims solidariai.

21. Apeliaciniame skunde atsakovas K. Z. nurodo tokius argumentus:

21.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti duomenis iš draudimo bendrovės dėl 38 628,57 Lt išmokėjimo ieškovei. Todėl tokie duomenys išreikalautini apeliacinės instancijos teisme;

21.2. byloje nėra surinkta pakankamai duomenų apie ieškovės gaunamas papildomas pajamas, apie jos individualios įmonės tikrąją vertę. Byloje yra tik neinformatyvus turto sąrašas, iš kurio net negalima suprasti, kokį turtą įmonė turi, kada jis įgytas, kokios būklės. Įmonė sėkmingai verčiasi licenzijuojama ir prižiūrima odontologijos veikla, įranga yra tinkama, todėl ji negali neturėti jokios vertės. Todėl apeliacinės instancijos teisme išreikalautini įrangos įsigijimo dokumentai;

21.3 teismas dėl jo neištikimybės, neva buvusios prieš daugiau kaip 10 metų sprendė neesant įrodymų tiesioginių ar netiesioginių apie tokį įvykį. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, išsakytomis tam tikrų liudytojų ir tai buvo ne liudijimai apie faktus, o paprasčiausias nuomonės išsakymas, kad neištikimybės faktas galimai buvo;

21.4. nors nebuvo jokių duomenų apie neva buvusią neištikimybę, ieškovės ligos pradžią ir tolimesnę eigą, priežastis, lėmusias ligą, tačiau tai teismui nesutrukdė padaryti išvadą, kad dėl to „ ieškovei ilgainiui pablogėjo sveikata ir vis blogėjo nuo tada, kai 2004 metais jai buvo nustatyta išsėtinė sklerozė“. Pvz. kodėl teismas nemano, kad būtent ieškovės nusikalstami veiksmai, už kuriuos ji buvo nuteista, turėjo įtakos jos sveikatos būklei?

21.5. neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad jis neteikė informacijos ir nuomonės apie UAB „Degučių turgus“ akcijų vertę. Jo advokatas nurodė, kad akcijų vertė yra 30 000 Eur. Tesimas buvo nenuoseklus, nustatydamas akcijų vertę, nes, jas dalindamas, nurodo, kad nekyla abejonių dėl akcijų vertės pagal jų nominalią vertę, o kai vertina jų įsigijimo kainos pagrįstumą teigia, kad 250 000 Lt (72 405 Eur) atitinka tų akcijų vertę, nes jos negalima tapatinti su nominalia verte;

Dėl materialinės teisės normų pažeidimo

21.6. teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl jo kaltės, nes jis buvo neištikimas su kita moterimi „E.“, be to, ieškovei sveikata pablogėjo 2004 m. būtent dėl jo veiksmų, o vėliau jis jos neprižiūrėjo. Jo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės kaltės teismas laikė neįrodytomis, tačiau nenurodė kokiu pagrindu. Sprendimas dėl neištikimybės grindžiamas tik prielaidomis dėl galimai 10 metų ar daugiau senumo įvykių, kurių teismas negalėjo identifikuoti. Teismas neidentifikavo netgi asmens „E.“. Jis tai neigė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokios aplinkybės apskritai buvo. Byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir liudytojų parodymai, patvirtina, kad niekas tiesiogiai net nematė panašių į neištikimybę įvykių, visi tik kažką netiesiogiai neva yra girdėję;

21.7. dėl ieškovės sveikatos pablogėjimo byloje nėra jokių žinių apie jos ligos pradžią, ją lėmusias priežastis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neturint reikiamų duomenų ir neatlikus medicininių tyrimų, tai nustatė;

21.8. nėra pagrindo išvadai, kad jis nevykdė sutuoktinio pareigų - nesirūpino ieškove, jai susirgus. Yra tik ieškovės ir jos artimųjų nuomonė ir faktas, kad jis tų artimųjų nuo rūpinimosi buvo nušalintas dar prieš inicijuojant bylą dėl santuokos nutraukimo. Byloje yra duomenys, kad ieškovė slėpė nuo jo savo tikrąją finansinę padėtį ir sveikatos būklę. Nors ieškovė nurodo, kad kelis metus ja nebuvo tinkamai pasirūpinta, tačiau jokių pretenzijų nei jam, nei institucijoms nereiškė. Teismo vertinimas, jog jis pats asmeniškai neatlieka visų ieškovės priežiūros veiksmų nėra pagrįstas. Svarbu tai, kad pagal galimybes būtų organizuotas tinkamas jų atlikimas. Priešingu atveju sutuoktinio, turinčio specialių poreikių patalpinimas į atitinkamą slaugos ar gydymo įstaigą irgi turėtų būti aiškinamas kaip sutuoktinio pareigos pažeidimas, tačiau taip nėra ir negali būti. Nuo pat santuokos pradžios Z. šeimoje gyveno ir ieškovės mama O. M., kuri nuo pat ligos pradžios rodė iniciatyvą rūpintis ieškove, o jis labiau rūpinosi ūkiniais reikalais. Ieškovės artimieji perėmė rūpinimąsi ieškove, įtakojo jos valią jo neprisileisti. Tai, kad jis buvo nušalintas nuo šių klausimų bei bendro turto tvarkymo, parodo ieškovės kaltę, kadangi ji sąmoningai siekė pažeminti sutuoktinį, nevedė bendro ūkio, slėpė turtą nuo sutuoktinio, jau žinodama apie ligą, prisiėmė ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, pinigus panaudojo ne pagal paskirtį, o sąmoningai neprotingai, neekonomiškai – įsigijo iš brolio ir jo sutuoktinės 500 vnt. UAB „Degučių turgus“ akcijų už neprotingai didelę kainą;

21.9. kad ieškovė nebuvo lojali jam patvirtina jos individualios įmonės pinigų naudojimas, t.y. ji tas pajamas nuslėpė nuo sutuoktinio ir jų nepanaudojo šeimos interesais. Taip jis buvo žeminamas, nežiūrint jo pastangų jis buvo įvardijamas kaip švaistantis pinigus ir nesirūpinantis šeimos gerove. Ji nekreipia dėmesio į tai, kad jis turi sveikatos problemų (turi rūpintis, kad neatsinaujintų priklausomybė nuo alkoholio). Ieškovės nelojalumą patvirtina ir 2014 12 14 įgaliojimo tvarkyti bendrą turtą panaikinimas jam ir įgaliojimo suteikimas broliui D. M..

21.10. pagal CK 3.60 str. 3d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl to sutuoktinio kaltės, kuris yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Byloje yra informacija apie ieškovės teistumą. Jo žiniomis ieškovė yra teista dėl netinkamo apskaitos tvarkymo jos individualioje įmonėje. Mano, jog šie duomenys išreikalautini.

Dėl turto padalinimo

21.11. Teismas sprendime nenurodė, kodėl nukrypimas nuo lygių dalių yra būtinas. Vien tam tikrų sunkumų faktas vieno iš sutuoktinių pusėje nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo nurodyta aplinkybė, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo pateisinamas tuo, kad sprendžiamas ir ieškovės kaip sutuoktinės išlaikymo klausimas, niekaip nepateisina to nukrypimo vien dėl to, kad reikalavimas priteisti išlaikymą buvo atmestas. Jeigu teismas sprendė, kad didesnės turto dalies priteisimu sprendžiamas išlaikymo klausimas, tai turėjo be išlaikymo būtinumo konstatuoti ir patį išlaikymo dydį, už kurį laikotarpį jį priteisia natūra, o ne šiaip nukrypstama nuo lygių dalių principo. Jis priešieškinyje ir nurodė tas aplinkybes, kurios leistų teisingai padalinti turtą natūra, t.y. ieškovei priteisti visą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti individualią įmonę, o jam visas UAB „Degučių turgus“ akcijas;

21.12 nėra pagrindo sutikti su teismo nurodytomis individualios įmonės ir akcijų vertėmis, nes jos neatitinka faktinių duomenų, teismas vadovaujasi tik prielaidomis ir viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis. Jo vertinimu, bet kuriuo atveju gaunama, kad šie turtai ekvivalentiški savo verte. Nustatydamas individualios įmonės vertę 4 113 Eur teismas vadovavosi 2015 12 31 šios įmonės finansine ataskaita, nors ji neatitinka įstatymų reikalavimų, nes nėra pasirašyta ir patvirtinta įmonės vadovo, neaišku kada ir kieno ji sudaryta, kokių dokumentų pagrindu.

Dėl prievolių AB SEB bankas vykdymo

21.13. Ieškovė kreipėsi į banką dėl paskolos, ją gavo, panaudojo savo nuožiūra ir ne pagal paskirtį neturint jo sutikimo ir nuslepiant tai nuo jo. Už paskolą buvo įgytos UAB „Degučių turgus“ akcijos, už kurias buvo pervesta 57 922,84 Eur, o gauta kredito suma buvo – 57 924 Eur, todėl nėra aišku, kaip ir kodėl teismas konstatavo, jog dalis kredito liko. Konstatavus, jog kreditas nebuvo panaudotas pagal paskirtį „nekilnojamojo turto statybai ir remontui“, nėra pagrindo aiškintis, kur kreditą padėjo ieškovė, nes tai jos asmeninės atsakomybės klausimas. Yra neaišku, kodėl teismas nesivadovavo įrodymais, kurie patvirtina kredito tikslą. Atsakovas K. Z. kredito sutarties nepasirašė, jis tik davė sutikimą tokią sutartį sudaryti, o tokio sutikimo pasekmės yra nurodytos kredito sutarties 13 punkte, kuriame informuojama, jog išieškojimas bus vykdomas iš įkeisto turto. Tai atitinka CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentavimą. Todėl teismo teiginiai, kad prievolė bankui yra nemodifikuojama neatitinka faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teiginiams, kad teismas palieka prievolę nemodifikuotą, t.y. solidaria. Priešingai teismas tą prievolę modifikavo neesant tam nei materialinio teisinio, nei procesinio teisinio pagrindo. Byloje nebuvo pareikštas joks reikalavimas modifikuoti prievolę, t.y. jį pripažinti solidariu skolininku, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų. Nėra pagrindo taikyti CK 3.109 straipsnio. Kreditą panaudojus ne pagal paskirtį, o bankui to nekontroliavus; faktiškai bankas ir ieškovė tarpusavio veiksmais pakeitė prievolės esmę, todėl prieš jį negali būti naudojama prievolė dėl kurios jis nėra davęs sutikimo;

21.14. net pripažinus, kad kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį, jis neturėtų pareigos solidarios atsakomybės prieš banką. CK 3.190 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas vieno sutuoktinio sutikimas kitam sutuoktiniui sudaryti sandorius reiškia, kad to sandorio pagrindu atsiradusios prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tačiau tai nereiškia solidarios atsakomybės. Kas yra bendras turtas apibrėžia CK 3.88 straipsnis, jis neapima asmeninio turto, o iš kokio turto prievolė turi būti vykdoma sprendžiama vykdymo proceso metu. Todėl sprendimas keistinas, tą sprendimo dalį panaikinant;

21.15. teismas nepasisakė dėl piniginės kompensacijos jam CK 3.98 straipsnio pagrindu, o tik abstrakčiai nurodė, kad jis šio reikalavimo neįrodė. Pripažinus prievolę bankui asmenine ieškovės prievole, esant tos prievolės daliai padengtai bendromis sutuoktinių pajamomis, dėl kurių yra pateiktas detalus paskaičiavimas, ieškovė turi kompensuoti savo sutuoktiniui panaudoto jo turto dalį;

21.16. ieškovės atstovas 2016 03 15 teismo posėdyje pripažino ieškovės turto pagerinimo faktą. Todėl nepagrįstai teismas nepriteisė kompensacijos už ieškovės turto pagerinimą tais argumentais, kad ji nepripažino tokio fakto, ar tų pagerinimų negalima laikyti esminiais. Ar turto pagerinimai buvo esminiai, teisinės reikšmės turi tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, o sprendžiant klausimą dėl kompensacijos, tai neturi reikšmės. Teismo argumentai, kad jis taip pat yra panaudojęs ieškovės asmenines lėšas – gyvybės draudimo bendrovės išmokėtas pinigų sumas, atmestini vien dėl to, kad šios lėšos nebuvo asmeninė ieškovės nuosavybė. Jis prašė priteisti tik 6 000 Eur kompensaciją, todėl jos dar labiau mažinti nėra pagrindo;

21.17. teismas nepasisakė dėl reikalavimo priteisti 1 221,87 Eur kompensaciją, kuri jam priklauso dėl jo pinigų panaudojimo vykdant ieškovės asmeninę prievolę jau po bylos pradžios. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento. Todėl prašo šį reikalavimą patenkinti, panaikinus sprendimo dalį dėl jo atmetimo.

Žala atsakovui K. Z.

21.18. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad D. M. neturėjo teisės ieškovės 2014 12 15 išduoto įgaliojimo pagrindu disponuoti jo turtu, tuo pačiu ir pinigais, kurie sudaro reikalaujamą priteisti žalą – 1515,96 Eur, kurie UAB „Degučių turgus“ buvo pervesti į ieškovės sąskaitą 2015 04 10. Todėl jis neteko piniginių lėšų 757,98 Eur. Teismas veiksmų neteisėtumą aiškina per pasekmes, t.y. nurodo, jog pinigai buvo panaudoti kreditui dengti ir ieškovės poreikiams tenkinti. Tačiau nuosavybė yra neliečiama ir tai yra įtvirtinta Konstitucijoje. Turto netekimas yra nuostoliai ir juos turi atlyginti neteisėtus veiksmus padarę asmenys. Jam jo turto netekimas yra žala. Byloje nėra jokių įrodymų, teismas jų ir nenurodė, kokios konkrečios įmokos buvo padengtos minėtais pinigais. Visi mokėjimai bankui atliekami nurašant pinigus nuo banko sąskaitų. Šie argumentai yra pagrindas panaikinti sprendimą dalyje, kur atmestas reikalavimas priteisti 757,98 Eur ir šį reikalavimą patenkinti.

21.19. Teismas reikalavimą panaikinti įgaliojimą atmetė tuo pagrindu, kad, teismo nuomone, sutuoktiniui įstatymas nedraudžia tvarkyti savo turtą ar veikti per atstovus. Šeimos teisiniuose santykiuose sutuoktiniai turi dalyvauti asmeniškai (CK 1.70, 3.7, 3.26 straipsniai) ir veikti kartu su sutuoktiniu (CK 3.28, 3.32, 3.35 straipsniai), o jeigu jų toks statusas netenkina, jie turi inicijuoti santuokinio gyvenimo nutraukimą. Kad šeimos teisėms įgyvendinti svarbi gera moralė tiesiogiai pabrėžia CK 3.5 straipsnis. Dėl minėtų teisės normų pažeidimo yra pagrindas 2014 12 15 įgaliojimą pripažinti negaliojančiu CK1.81 straipsnio pagrindu. Atsakovas D. M. pripažino sąmoningai veikęs Z. bendro turto atžvilgiu;

21.20. byloje nėra objektyvių duomenų dėl ieškovės galimybės suprasti savo veiksmus. Liudytoja apklausta gydytoja psichiatrė L. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų apie ieškovės būklę. Pateiktų išvadų negalima laikyti pagrįstomis, nes niekur nenurodyta, kokių veiksmų gydytojai ėmėsi patikrinti ieškovės gebėjimus. Įgaliojimas panaikintinas, nes ieškovė jo negalėjo pasirašyti dėl savo psichinės sveikatos. Įgaliojimą pasirašęs M. R. nurodė, jog jis buvo iškviestas ne ieškovės, o sutuoktinės R., pasirašė dokumentus, kuriuos nurodė notarė ir R., o ne ieškovė.

21.21. Sprendimas keistinas ir bylinėjimosi išlaidų dalyje. Teismas nenurodė, kodėl iš jo priteistina 95 procentai bylinėjimosi išlaidų, kai tenkintų ir atmestų reikalavimų santykis kitoks. Didžioji ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis dėl teisinės pagalbos yra patirta dėl jos pačios netinkamo proceso vedimo, jo vilkinimo. Ieškovė vis tikslindavo ieškinį, tačiau nepateikdavo visų duomenų ir dėl to reikėdavo rinkti įrodymus papildomai, atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nepasisakė dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų teikiant atskiruosius skundus, kurie buvo patenkinti.

Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti išlaikymą ieškovei tokio būtinumo nepripažino apskritai. Nukrypdamas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nors ir davė nuorodas į ieškovės sveikatos būklę, nenurodė, dėl kokių interesų apsaugos tas principas taikomas, kaip tas nukrypimas tuos interesus apsaugo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog teismas nepripažino poreikio gerinti ieškovės turtinę padėtį jo sąskaita, bei atitinkamai formuluoti sprendimą visose dalyse; ieškovė apeliaciniame skunde formuluoja reikalavimą priteisti išlaikymą, jį grįsdama tuo, kad išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, tačiau tai nepagrindžiama ginčo faktinėmis aplinkybėmis. Prezumpcija suabsoliutinama ir jos taikymas nepagrįstai išplečiamas iki to, kad neigiama ieškovės pareiga įrodyti savo turtinę padėtį ir tuo pačiu prašomo priteisti išlaikymo dydį, aiškinant, kad prezumpcija leidžia prašyti priteisti išlaikymą pagal protingumo principą; pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pareigą sąžiningai nurodyti savo turtinę padėtį, sveikatos būklę, patvirtinant tai atitinkamais įrodymais. Ieškovė to neįrodė;apeliaciniame skunde nenurodomas joks konkretus skaičiavimas, kuris patvirtintų prašomo priteisti išlaikymo dydį. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl specialių poreikių ir išlaidų jiems, bei apie jo galimybes tokį išlaikymą teikti;ieškovė turi namų valdą, kurioje įsikūrusi jos įmonė ir kuri duoda pajamų, name gyvena jos motina, kuri turi prisidėti prie turto išlaikymo, name yra kitų patalpų, kurios gali būti racionaliai išnaudojamos ir duoti pajamų. Turtą galima ir parduoti, o už gautas pajamas įsigyti mažesnį būstą, o pinigų skirtumą galima panaudoti poreikiams patenkinti. Būtent taip ir pasielgė ieškovės mama;ieškovės pajamos yra pakankamos poreikiams patenkinti. Ji linkusi pajamas slėpti. Tai patvirtintų nuosprendis, tai patvirtina tokios aplinkybės: nors ji ieškinyje nurodė, kad jos įmonė veiklos nevykdo, tačiau paaiškėjo, kad įmonė veiklą vykdo ir gauna pajams, kurias ieškovė slepia nuo jo. Tos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Ji taip pat gauna socialines išmokas. Turtą ji slepia nurodydama, kad jos įmonės vertė yra 200 Eur, nors tą turtą sudaro odontologo kabineto įranga. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės mėnesio pajamos siekia 1 098,39 Eur. Tuo tarpu jo mėnesinės pajamos yra apie 700 Eur, be to, jis dar turi apsirūpinti būstu; neįrodyti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė daug pinigų išleidžia slaugymui. Kad ieškovei reikalinga slauga taip pat yra neįrodyta. Nesutinka, kad pateikti pirkinių čekiai už 2015 metų gruodžio ir 2016 metų sausio mėnesius patvirtina būtinus, specialius poreikius, nes dalis jų yra iš Maximos parduotuvės (duomenys neskelbtini), bei asortimentas. Atkreipia dėmesį, kad jos pinigai yra neracionaliai naudojami, pinigai yra išgryninami iš sąskaitos mokant didelius komisinius, vietoje to, kad atsiskaityti negrynais pinigais. Ieškovė neprisidėjo prie Z. turto gausinimo. Net ir ieškovės dovanų gautas turtas – šeimos būstas, buvo išlaikomas ir tvarkomas būtent jo;svarbi ir ta aplinkybė, kad jis atsisakė didelės dalies kompensacijos už ne šeimos interesais panaudotą pinigų dalį, taip pat pinigų dalies, panaudotos pagerinti turtą, kuris atitenka ieškovei. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:Nepagrįstai keliamas klausimas dėl piniginių lėšų, gautų iš ieškovės gyvybės draudimo kompanijos 2010 – 2011 metais, klaidingai interpretuojant šių lėšų paskirtį. Tai buvo tikslinės paskirties išmokos, kurios nelaikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes jos negali būti laikomos pajamomis;apeliantas neįrodė, kad teismas buvo šališkas, jis net neteikė prašymų nušalinti teisėją; santuokos nutraukimo bylose nėra būtina nustatyti paties lytinio akto fakto buvimą, pakanka nustatyti familiarius ryšius, galinčius patvirtinti santykių buvimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir konstatavo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas; apeliantas nepagrįstai kelia klausimą dėl akcijų vertės, nes priešieškinyje akcijas vertino pagal jų nominalią vertę – 2,90 Eur (10 Lt). 500 vnt. akcijų vertė yra 1450 Eur. Jas visas prašė priteisti jam;apeliantas klaidingai mano, kad, jei ieškovė pati negali išsivirti valgio ar nueiti į tualetą, jis jai neprivalo padėti ir tokius jo poelgius teismas turėtų vertinti kaip lojalius sutuoktiniui;teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo dalinant turtą, gali nustatyti kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų, nustačius tam realų poreikį. Todėl teismas, padalindamas turtą, įvykdė ne tik formalųjį, bet ir tikrąjį teisingumą; teismas pagrįstai prievolę bankui laikė bendrąja sutuoktinių prievole, nes paskola buvo paimta santuokoje, kredito sutartyse yra atsakovo parašas, kreditas buvo naudojamas šeimos poreikiams – dalis kredito būsto, kuriame iki 2015 m. gyveno atsakovas, remontui ir akcijų, kurias priteisti prašo atsakovas, įgijimui.

Atsiliepime į ieškovės G. Z. ir atsakovo K. Z. apeliacinius skundus notarė G. S., prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o dėl ieškovės apeliacinio skundo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ji atsakove į bylą įtraukta nepagrįstai. Palaiko savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Pažymi, jog tiek ieškovei, tiek atsakovui K. Z., tiek įgaliotiniui D. M. buvo žinoma apie ginčijame įgaliojime nurodyto turto nuosavybės formą. Buvo išduotas pavedimas tik dėl turto tvarkymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jokia žala, įgyvendinant įgaliojimu suteiktas teises, padaryta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiamas ginčas: dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuoką, nustatymo; dėl santuokinio turto padalijimo dalių nustatymo ir santuokinio turto padalijimo; dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo; dėl prievolių kreditoriams; dėl vienašalio sandorio – įgaliojimo; dėl žalos atlyginimo sąlygų nustatymo ir žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidų padalinimo.Tiek ieškovė G. Z., tiek atsakovas K. Z. sprendimą skundžia iš dalies, todėl teismas pasisako tik dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas nutraukė ieškovės G. Z. ir atsakovo K. Z. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad ji iširo dėl atsakovo K. Z. kaltės; nutraukus santuoką šalims paliko santuokines pavardes – Z., Z.. Su sprendimu šioje dalyje nesutinka atsakovas. Dėl santuokos iširimo Z. kaltina vienas kitą:Ieškovė, kaltindama atsakovą dėl santuokos iširimo, nurodo tokius argumentus: atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo jai neištikimas, buvo nelojalus ieškovei, nes, jai susirgus sunkia liga, išėjo iš namų. Ieškovei priežiūra yra reikalinga 24 val. per parą, todėl jos palikimas netgi parai jai būtų pražūtingas. Jos nuomone, santuokos nutraukimo priežastims jokių senaties terminų nėra. Atsakovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės nurodo tokius argumentus: nuo pat santuokos pradžios Z. šeimoje gyveno ir ieškovės mama O. M., kuri nuo pat ligos pradžios rodė iniciatyvą rūpintis ieškove, o jis labiau rūpinosi ūkiniais reikalais. Ieškovės artimieji perėmė rūpinimąsi ieškove, įtakojo jos valią jo neprisileisti. Tai, kad jis buvo nušalintas nuo šių klausimų bei bendro turto tvarkymo, parodo ieškovės kaltę, kadangi ji sąmoningai siekė pažeminti sutuoktinį, nevedė bendro ūkio, slėpė turtą nuo sutuoktinio, jau žinodama apie ligą, prisiėmė ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, pinigus panaudojo ne pagal paskirtį, o sąmoningai neprotingai, neekonomiškai – įsigijo iš brolio ir jo sutuoktinės 500 vnt. UAB „Degučių turgus“ akcijų už neprotingai didelę kainą, t.y. ieškovė buvo jam nelojali. Kad ieškovė nebuvo lojali jam patvirtina ir jos individualios įmonės pinigų naudojimas, t.y. ji tas pajamas nuslėpė nuo sutuoktinio ir jų nepanaudojo šeimos interesais. Taip pat jis buvo žeminamas, nes, nežiūrint jo pastangų, buvo įvardijamas kaip švaistantis pinigus ir nesirūpinantis šeimos gerove. Ieškovės nelojalumą patvirtina ir 2014 12 14 įgaliojimo tvarkyti bendrą turtą panaikinimas jam ir įgaliojimo suteikimas broliui D. M.. Pagal CK 3.60 str. 3d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl to sutuoktinio kaltės, kuris yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Byloje yra informacija apie ieškovės teistumą.

Kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo dalis, kurioje jis prašo santuoką tarp šalių nutraukti dėl ieškovės G. Z. kaltės, tenkintina iš dalies, t.y. sprendimo dalis, kurioje santuoka tarp šalių nutraukta dėl atsakovo kaltės, pakeistina, nurodant, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės: Pirmosios instancijos teismas sprendimą šioje dalyje motyvavo tuo, kad šalių pripažintomis aplinkybėmis nustatė, jog nuo 2014 metų pabaigos atsakovas išėjo iš ieškovės namų ir gyvena atskirai; atsakovo pripažintomis aplinkybėmis nustatyta, kad apie 10, iš bendro 28 santuokinio gyvenimo metų, atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir nuo to gydėsi, priklausomybės alkoholiui atsakovas neturi nuo 2000 metų. Nors atsakovas neištikimybės ieškovei su moterimi vardu ,,E.“ fakto nepripažino, tačiau teismas sprendė, jog šis faktas buvo įrodytas byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Be to, dalyvaujantys asmenys nurodė ir teismas mano tokį faktą esant pakankamai pagrįstu, kad būtent dėl tokių atsakovo veiksmų, šeiminio gyvenimo nesiklostymo, ieškovei ilgainiui pablogėjo sveikata ir vis blogėjo nuo tada, kai 2004 metais jai buvo nustatyta išsėtinė sklerozė. Dėl šios ligos ieškovė tapo gulinčiu ligoniu, visiškai priklausomu nuo kitų pagalbos ir paramos. Teismas taip pat sprendė, jog kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad, jos ligai progresuojant, sutuoktinis ja nesirūpino. Ligonės priežiūra, poreikių tenkinimas perkeltas ieškovės artimiesiems – mamai, pusseserei, broliui, kuris, norėdamas pagelbėti seseriai, turi atvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena. Esant poreikiui ieškovę pakelti, pernešti asmens higienai sutvarkyti, ar išvežti į lauką, artimieji naudojasi ir svetimų žmonių pagalba. Nors atsakovas nurodė, kad jį nuo šių reikalų artimieji nušalino ir neleido to daryti, tačiau teismas sprendė, kad jis šių aplinkybių neįrodė. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad atsakovas ne tik nesirūpino sutuoktine savo nuožiūra disponuodamas jos gaunamomis lėšomis, bet ir žemindavo ją, šaipydavosi, neskyrė jai dėmesio ir švelnumo. Kad šeimoje santykiai nebuvo būdingi normaliems šeiminiams tvirtina rašytiniai įrodymai, iš kurių seka, kad jau 2013 metais ieškovė išdavė savo pusseserei įgaliojimą disponuoti ieškovės gaunamomis lėšomis iš banko sąskaitų. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas nevykdė jam, kaip sutuoktiniui tenkančių pareigų rūpintis ieškove, vedė su šeimos, įvertinus ieškovės sveikatos būklę, gerbūviu ir interesais nesuderinamą gyvenimo būdą ir šios aplinkybės lėmė šalių santuokos iširimą, todėl, remdamasis įstatymine kaltės prezumpcija, jį pripažino kaltu dėl santuokos iširimo. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo motyvais, kad jo priklausomybė nuo alkoholio, ar jo nepripažįstamas neištikimybės faktas įvyko seniai ir vien tai negali būti santuokos nutrūkimo dabar priežastimi. Tačiau nesutiko su argumentu, kad tarp šių įvykių ir pasekmės (santuokos iširimo) nėra priežastinio ryšio. Ieškovė dėjo visas pastangas šeimai išsaugoti, buvo drauge su atsakovu, kai šis buvo tapęs priklausomu nuo alkoholio ir ieškojo būdų jam pasveikti, atleido ieškovui už jo pasirinkimą laiką leisti svetimoje draugijoje ir ėmėsi veiksmų šeimai išsaugoti, susigražinti vyrą į šeimą, kai atsakovas buvo užmezgęs ilgesnius santykius su moterimi vardu ,,E.“, tačiau, ieškovei susirgus, ji iš atsakovo tokio pat elgesio, rūpesčio ir kitų santuokinių pareigų vykdymo nesulaukė. Teismas atmetė atsakovo aplinkybes, kuriomis jis grindžia ieškovės kaltę, kadangi sprendė, kad jos neįrodytos.Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis ir argumentacija nesutinka. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visiškai nepagrįsta išvada, kad ieškovės ligą sąlygojo netinkamas jos sutuoktinio, šios bylos atsakovo, elgesys, t.y. girtavimas ir neištikimybė. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas nuo 2000 m. nebegirtauja, o neištikimybės faktas yra neįrodytas o, be to, tai buvo seniai ir ieškovė kaip nurodė pati tai atsakovui yra atleidusi. Iš namų atsakovas yra išėjęs nuo 2014 m. pabaigos, todėl akivaizdu, jog įvykiai, buvę prieš daugiau kaip 10 metų, nelėmė santuokos iširimo. Kita vertus, aplinkybė, jog atsakovas paliko sergančią ieškovę, pripažintina turėjusia reikšmės dėl santuokos iširimo, kaip ir aplinkybė, jog atsakovas neapsaugojo savo šeimos nuo trečiųjų asmenų kišimosi. Taip pat, kolegijos vertinimu, aplinkybės, kuomet ieškovė panaikino įgaliojimą sutuoktiniui tvarkyti bendrą ūkį ir tokį įgaliojimą išdavė savo broliui, kai įgaliojimą tvarkyti pinigus 2013 metais išdavė savo pusseserei; esant situacijai, kai sutiko, jog į jų šeiminį gyvenimą kištųsi tretieji asmenys, o K. Z. namus paliko tik 2014 m. gruodžio mėnesį, prisidėjo prie santuokos iširimo. Įvertinusi anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, taikant CK 3.60 straipsnio 3 dalies prezumpciją. Kolegija sprendžia, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, turint dėmesyje tą aplinkybę, jog abu sutinka, kad santuoka yra iširusi.Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, sprendimo dalį, kurioje santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės pakeičia, nes šioje dalyje buvo neteisingai išspręstas reikalavimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teismas santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Pirmosios instancijos teismas padalino santuokoje įgytą turtą: K. Z. priteisė žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 637/1274 dalis žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 250 vnt. UAB ,,Degučių turgus“, į. k. 151314235, akcijų; G. Z. priteisė žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 637/1274 dalis žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 250 vnt. UAB ,,Degučių turgus“, į. k. 151314235, akcijų; G. Z. paslaugų įmonę, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini); šalių prašymus dėl tarpusavio kompensacijų priteisimo atmetė.

Atsakovas iš dalies nesutinka su tokiu turto padalinimu. Jis prašo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir jam priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 1274/2548 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); 3) lengvąjį automobilį NISSAN PATROL, Nr. (duomenys neskelbtini) 4) 500 vnt. UAB „Degučių turgus“ akcijų. Iš nurodyto matyti, jog atsakovas su turto padalijimu nesutinka iš dalies, t.y. jis nori, kad jam atitektų visos akcijos ir visa sutuoktiniams priklausanti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), dalis.

Nurodo tokius argumentus: teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių nustatymo, motyvuodamas, kad nukrypsta, nes tokiu būdu išsprendžiamas išlaikymo ieškovei klausimas, ieškovė serga. Atsakovo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių paskirstymo. Jo vertinimu, yra galimybė teisingai padalinti turtą natūra, t.y. ieškovei priteisti visą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), nes ant jo stovi jai nuosavybės teise priklausantis namas; o atsakovui - žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti individualią įmonę, o jam visas UAB „Degučių turgus“ akcijas.; jis nesutinka su teismo nurodytomis individualios įmonės ir akcijų vertėmis, nes jos neatitinka faktinių duomenų, teismas vadovaujasi tik prielaidomis ir viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis. Jo vertinimu, bet kuriuo atveju gaunama, kad šie turtai ekvivalentiški savo verte. Nustatydamas individualios įmonės vertę 4 113 Eur, teismas vadovavosi 2015 12 31 šios įmonės finansine ataskaita, nors ji neatitinka įstatymų reikalavimų, nes nėra pasirašyta ir patvirtinta įmonės vadovo, neaišku kada ir kieno ji sudaryta, kokių dokumentų pagrindu.

34. Kolegija sprendžia, jog pirma turi būti išspręstas klausimas kokiomis dalimis turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių nustatymo, kolegija sutinka su šiais argumentais ir sprendžia, jog turtas dalintinas lygiomis dalimis, nes pirmosios instancijos teismas, turtą padalindamas nukrypus nuo lygių dalių principo, prieštarauja pats sau.

35. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-7-246/2014).

36. Skundžiamame sprendime teismas nukrypimą nuo santuokoje įgyto turto padalinimo lygių dalių principo motyvavo tuo, kad ieškovė serga ir kad tokiu būdu išsprendžiamas išlaikymo jai priteisimo klausimas. Tačiau tas pats teismas, spręsdamas išlaikymo ieškovei priteisimo klausimą, jos prašymą priteisti išlaikymą jai iš atsakovo atmetė, motyvuodamas tuo, kad pirma, ji neįrodė išlaikymo būtinumo ir antra, jai išlaikymas nereikalingas, nes ieškovės gaunamos pajamos ir turimas po santuokos nutraukimo jai tenkantis turtas yra pakankami jai save išlaikyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog ieškovės advokatas pripažino, kad nukrypimas reikalingas tam, kad ieškovei nereikėtų mokėti kompensacijos (2016 03 15 teismo posėdis, garso įrašo 54 min.). Nukrypimą nuo lygių dalių principo padalinant santuokoje įgytą turtą teismas motyvavo ir tuo, kad atsakovui K. Z. ieškovės įmonė yra bevertė, bei tuo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis namas.

37. CK 117 straipsnio 1 dalis nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, jog atsižvelgdamas į vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, ar į kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau, kaip nurodyta 35 punkte, turi būti nurodytas realus tokio nukrypimo poreikis. Negalima nuo lygių dalių principo nukrypti tik dėl tam tikrų sunkumų. Teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, to tinkamai neargumentavo: nenurodė, dėl kokių interesų apsaugos nukrypstama nuo lygių dalių principo, kaip tie interesai bus apsaugoti nukrypus nuo lygių dalių principo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo nukrypti nuo bendros jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, nes vien tik ligos fakto neužtenka, kaip neužtenka ir argumento, kad tai reikalinga tikslu išvengti kompensacijos mokėjimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, į bylą yra pateikti duomenys apie atsakovo 2016 metais turėtą infarktą. Todėl ši aplinkybė taip pat vertintina, kaip turinti įtakos atsakovo sveikatos būklei.

39. Taigi, kolegijai pripažinus, jog santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, atitinkamai iš dalies tenkinamas apeliacinis skundas šioje dalyje ir atitinkamai keičiamas sprendimas šioje dalyje (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal suformuotą praktiką, dalijant turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Šio principo gali būti nesilaikoma tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turtas negalėtų būti padalintas lygiomis dalimis natūra.

40.Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise priteistas šis turtas - žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 225 Eur vertės, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 225 Eur vertės ir žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 174 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini); automobilis Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 1414 Eur vertės. Ginčo dėl šio turto vertės taip pat nėra.

41.Atsakovas K. Z. laikosi pozicijos, kad žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini) vertė yra lygi 637/1274 dalies žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 500 vnt. UAB ,,Degučių turgus“, į. k. 151314235, akcijų, vertei. Kolegija, išanalizavusi į bylą pateiktus įrodymus, šalių nurodytas faktines bylos aplinkybes, su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

42.Tarp šalių nėra ginčo tik dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertės, kuri nustatyta – 36 400 Eur. Atsakovas 500 vnt. UAB „Degučių turgus“ akcijų vertina 30 000 Eur, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymai nepateikti. Kita vertus, atsakovas nurodo, jog, jeigu jam šios akcijos bus priteistos, tai jis sutinka, kad jos būtų įvertintos nominalia verte, t.y. kaip vertino teismas – 1450 Eur. Jo nuomone, šių akcijų vertė atitinka G. Z. individualios įmonės vertę. Nors apeliacinės instancijos teismas atsakovo prašymu išreikalavo papildomus įrodymus, susijusius su individualia įmone, tačiau atsakovas nurodė, kad nematąs tikslo ekspertiniam įmonės vertinimui ir jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį, kad akcijų ir įmonės vertė yra tapati neteikė. Byloje esantys duomenys (priešieškinys) patvirtina, jog, atsakovo nuomone, individualios įmonės vertė yra 9961 Eur. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog jos įmonės vertė yra 4113 Eur, kuri apskaičiuota pagal balansą, su kuriuo nesutinka atsakovas.

43.Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų dėl individualios įmonės vertės, kad ją tapatina su akcijų verte (30 000 Eur), kad nėra pateikta įrodymų dėl akcijų vertės, atsižvelgusi į tai, kad, nors kolegija paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą tikslu patikslinti falines aplinkybes, pasiaiškinti dėl dalijamo turto vertės, tačiau į teismo posėdį nei atsakovas, nei ieškovės įgaliotinis neatvyko; naujų įrodymų dalijamo turto vertei pagrįsti nepateikė, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcijų vertę nustatė pagal jų nominalią vertę, o individualios įmonės vertę pagal ieškovės apskaičiavimą.

44.Įvertinusi anksčiau nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia pagrįstomis, teisėtomis ir teisingomis skundžiamo sprendimo dalis, kuriomis po ½ dalį padalintos UAB „Degučių turgus akcijos“ ir žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

45.Apeliantas taip pat nurodo, jog sutinka, kad žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir G. Z. paslaugų įmonė, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise atitektų ieškovei, nes tame sklype stovi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas. Šis žemės sklypas yra įvertintas 8 200 Eur suma. Su tokiu vertinimu šalys sutinka. Įmonę kaip nurodyta anksčiau, teismas vertina 4113 Eur. suma. Kolegijai sprendus, kad santuokinis turtas dalinamas lygiomis dalimis, lygiomis dalimis padalintinas ir šis turtas, nes reikšmės nuosavybės teisei aplinkybė, kad ant šio žemės sklypo stovi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas ir jame yra įsikūrusi individuali įmonė, kuri yra šeimos turtas, neturi. Todėl sprendimo dalis, kuria šis turtas priteistas ieškovei pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas sutuoktiniams priteisiamas po ½ dalį nuosavybės teise.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui.

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 300Eur. Nurodė tokius argumentus: visiškai negali savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir remiasi įstatymo nustatyta išlaikymo būtinumo prezumpcija, kai sutuoktinis nedarbingas dėl sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad per mėnesį jos poreikiams tenkinti reikalinga suma sudarytų 1 286 Eur. Pateikė į bylą savo sudarytą savo poreikių skaičiuotę. Atsakovas, neginčydamas fakto, kad ieškovei yra būtina slauga, tokio dydžio ieškovės poreikių nepripažino. Teismas sprendė, kad ieškovė beveik pusės visos išlaikymo sumos sudarančių jos nurodomų išlaidų dydžio vaistams, higienos reikmenims ir slaugei neįrodė. Teismas, šia suma sumažinęs įrodytas (kai kurias neįrodinėtinas kaip visiems žinomas) aplinkybes, sprendė, kad ieškovės gaunamos pajamos ir turimas po santuokos nutraukimo jai tenkantis turtas yra pakankami save išlaikyti. Dėl to šį reikalavimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo atmetė.

Ieškovė G. Z. prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo jai nepriteisimo, priimti šioje dalyje naują sprendimą ir priteisti jai iš atsakovo K. Z. po 300 Eur periodinių išmokų kas mėnuo, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Jos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi - pripažįstama, jog išlaikymas reikalingas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai; apeliantė yra neįgali, jai 2004 04 07 buvo diagnozuota progresuojanti liga – išsėtinė sklerozė. Šiuo metu ji visiškai negali savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra; išlaidos yra didelės: vaistams ir higienos priemonėms skiriama ne mažiau kaip 400 Eur. Viso per mėnesį patiria apie 1 286 Eur išlaidų, t.y. dalis išlaidų negali būti pagrindžiamos dokumentais, t.y. slaugės išlaidos, išlaidos artimųjų kelionėms apsipirkimui, ieškovės priežiūrai ir kt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl šios sprendimo dalies, juos pripažįsta nepagrįstais ir dėl to nesudarančiais pagrindo keisti ar naikinti sprendimą šioje dalyje. Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymą grindžia tuo, kad išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas. Prezumpcijos taikymas nepagrįstai išplečiamas iki to, kad teigiama, jog prezumpcija leidžia prašyti priteisti išlaikymą pagal protingumo principą. Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pareigą sąžiningai nurodyti savo turtinę padėtį, sveikatos būklę, patvirtinant tai atitinkamais įrodymais. Apeliaciniame skunde nenurodomas joks konkretus skaičiavimas, kuris patvirtintų prašomo priteisti išlaikymo dydį, jau nekalbant apie įrodymus, kurie tas išlaidas pagrįstų. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl specialių poreikių ir išlaidų jiems. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kokio dydžio jos pajamos ir nepagrindė, kad jos pajamos nėra pakankamos poreikiams patenkinti. Pateikti pirkinių čekiai už 2015 metų gruodžio ir 2016 metų sausio mėnesius nepatvirtina būtinų išlaidų 1286 Eur sumai.

Teismas sutartinius įsipareigojimus pagal 2005 03 09 su kreditoriumi SEB bankas šalių sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 09 05 papildomą susitarimą prie šios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliko G. Z. ir K. Z. solidariai.

Atsakovas K. Z. nesutinka su šia sprendimo dalimi, prašo sprendimą šioje dalyje panaikinti; priteisti K. Z. iš G. Z. 7 221,87 Eur piniginę kompensaciją. Nurodo tokius argumentus: ieškovė kreipėsi į banką dėl paskolos, ją gavo, panaudojo savo nuožiūra ir ne pagal paskirtį neturint jo sutikimo ir nuslepiant tai nuo jo. Už paskolą buvo įgytos UAB „Degučių turgus“ akcijos, už kurias buvo pervesta 57 922,84 Eur, o gauta kredito suma buvo – 57 924 Eur. Kredito paskirtis buvo „nekilnojamojo turto statybai ir remontui“. Todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo įrodymais, kurie patvirtina kredito tikslą. Jis kredito sutarties nepasirašė, tik davė sutikimą tokią sutartį sudaryti, o tokio sutikimo pasekmės yra nurodytos kredito sutarties 13 punkte, kuriame informuojama, jog išieškojimas bus vykdomas iš įkeisto turto. Tai atitinka CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentavimą. Todėl teismo teiginiai, kad prievolė bankui yra nemodifikuojama neatitinka faktinių aplinkybių. Priešingai teismas tą prievolę modifikavo neesant tam nei materialinio teisinio, nei procesinio teisinio pagrindo. Byloje nebuvo pareikštas joks reikalavimas modifikuoti prievolę, t.y. jį pripažinti solidariu skolininku, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų. Nėra pagrindo taikyti CK 3.109 straipsnio. Kreditą panaudojus ne pagal paskirtį, o bankui to nekontroliavus; faktiškai bankas ir ieškovė tarpusavio veiksmais pakeitė prievolės esmę, todėl prieš jį negali būti naudojama prievolė dėl kurios jis nėra davęs sutikimo. K. Z. nuomone, net pripažinus, kad kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį, jis neturėtų atsakomybės prieš banką. CK 3.190 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas vieno sutuoktinio sutikimas kitam sutuoktiniui sudaryti sandorius reiškia, kad to sandorio pagrindu atsiradusios prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tačiau tai nereiškia solidarios atsakomybės. Kas yra bendras turtas apibrėžia CK 3.88 straipsnis, jis neapima asmeninio turto, o iš kokio turto prievolė turi būti vykdoma sprendžiama vykdymo proceso metu. Todėl sprendimas keistinas, tą sprendimo dalį panaikinant.

Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog už paskolą buvo įgytos UAB „Degučių turgus“ akcijos. Kadangi atsakovas yra ieškovės sutuoktinis, be to, dirba UAB „Degučių turgus“ direktoriaus pavaduotoju, akivaizdu, jog jam buvo žinoma / turėjo būti žinoma už kokias lėšas ir kokią sumą įgytos akcijos, juolab, kad jis prašo jas visas priteisti jam. Taigi, esant įsiskolinimui už turtą, į kurį nuosavybės teises įgyja K. Z., akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas prievolę pripažino solidaria pagrįstai. Be to, atmestinas kaip nepagrįstas argumentas, kad skola turi būti išieškota iš įkeisto turto. Turto įkeitimas yra tik garantija, kad paskola bus grąžinta. Pabrėžtina, jog atsakovas K. Z. siekia įgyti turtą – akcijas, už kurias sumokėta kredito lėšomis, o kredito grąžinimą siekia permesti ieškovei, t.y. jis siekia ir turėti turtą, ir neturėti prievolės grąžinti paskolą, už kurią tas turtas įgytas. Toks siekis yra nesąžiningas ir neteisingas.

Atsakovas K. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl piniginės kompensacijos jam CK 3.98 straipsnio pagrindu, o tik abstrakčiai nurodė, kad jis šio reikalavimo neįrodė. Pripažinus prievolę bankui asmenine ieškovės prievole, esant tos prievolės daliai padengtai bendromis sutuoktinių pajamomis, dėl kurių yra pateiktas detalus paskaičiavimas, ieškovė turi kompensuoti savo sutuoktiniui panaudoto jo turto dalį. Kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes kolegija pripažino, kad prievolė grąžinti bankui paskolą yra solidari. Atkreipiamas dėmesys, jog ½ dalį akcijų teismas priteisė K. Z., todėl jis turi pareigą padengti kreditą, už kurį jos buvo įgytos.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės turto pagerinimo fakto, nes ieškovės atstovas 2016 03 15 teismo posėdyje šį faktą pripažino. Apelianto vertinimu, ar turto pagerinimai buvo esminiai, teisinės reikšmės turi tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, o, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos, tai neturi reikšmės. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tokias aplinkybes: pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantas nepaneigė, jog iš sutuoktinių kreditoriaus skolintos piniginės lėšos iš esmės buvo panaudotos bendrovės „Degučių turgus“ akcijoms įsigyti. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad dalis tų lėšų buvo panaudotos ieškovės vardu registruotos įmonės veiklai, t. y. reikalingai aparatūrai įsigyti, o taip pat sutuoktinių gyvenamosioms patalpoms (registruotoms ieškovės vardu) remontuoti. Apeliantas šioje vietoje prieštarauja pats sau, nes apeliaciniame skunde nurodo, jog visas kreditas buvo panaudotas akcijoms pirkti, todėl likę 2,84 Eur yra nereikšminga suma. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į individualią įmonę prieš daugiau kaip dešimtmetį galimai investuotos santuokinės lėšos, šiai dienai esant visiškam įmonės turimos įrangos nusidėvėjimui, kaip ir patalpų (įmonės/gyvenamųjų), kuriomis sutuoktiniai naudojosi santuokoje (tiek gautomis lėšomis, tiek išremontuotu būstu; kad ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas turtas būtų iš esmės pagerintas, apart remonto, atsakovas įrodymų nepateikė) remontas, yra sunaudoti, todėl jokių pagrindų priteisti atsakovui už tai kompensaciją teismas nenustatė. Pabrėžtina, jog kolegija sprendė, kad ir individuali įmonė padalintina šalims po ½ dalį.

Apeliantas nurodo ir tokią aplinkybę, kad teismas nepasisakė dėl reikalavimo priteisti 1221,87Eur kompensaciją, kuri jam priklauso dėl jo pinigų panaudojimo vykdant ieškovės asmeninę prievolę jau po bylos pradžios. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento. Todėl prašo šį reikalavimą patenkinti, panaikinus sprendimo dalį dėl jo atmetimo.

Šis reikalavimas netenkinamas, kadangi apeliantas neįrodė, jog kokia nors ieškovės asmeninė prievolė būtų vykdoma iš jo asmeninių pinigų.

Dėl ieškovės sudarytų sandorių nuginčijimo

Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas panaikinti ieškovės sudarytis sandorius: 2014 12 15 pareiškimą dėl ieškovės 2005 05 19 atsakovui išduoto generalinio įgaliojimo Not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo; įgaliojimą Not. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) savo broliui D. M..

Atsakovas šiuos sandorius ginčijo CK 1.80 straipsnio (nebuvo valios, įforminta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, numatytas Notariato įstatyme, CK 1.70, 3.7, 3.26, 3.28, 3.32, 3.35 straipsniuose), 1.81 straipsnio (sandoriai sudarė sąlygas svetimiems asmenims disponuoti sutuoktinių turtu ir jį naudoti savo reikmėms) ir 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu (kad ieškovė, sudarydama ginčo sandorius negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti) pagrindu.

Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad, sudarydama ginčijamus sandorius, ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, nepasitvirtino, nes yra pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, jog ieškovė sąmoninga, orientuota, psichozės reiškinių nėra, supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti, bylą gali vesti savarankiškai. byloje nėra objektyvių duomenų dėl ieškovės galimybės suprasti savo veiksmus. Nesutikdamas su tokiomis išvadomis apeliantas skunde nurodo, jog liudytoja apklausta gydytoja psichiatrė L. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų apie ieškovės būklę, pateiktų išvadų negalima laikyti pagrįstomis, nes niekur nenurodyta, kokių veiksmų gydytojai ėmėsi patikrinti ieškovės gebėjimus, įgaliojimas panaikintinas, nes ieškovė jo negalėjo pasirašyti dėl savo psichinės sveikatos. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantas nepateikė įrodymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė serga išsėtine skleroze ir tai, kad dėl šios ligos silpsta jos raumenys ir dėl to ji negalėjo pasirašyti įgaliojimo, sprendžia, jog buvo pagrindas būtent dėl šios ligos įgaliojimą pasirašyti kitam asmeniui. Todėl šis argumentas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą panaikinti sandorius dėl ieškovės valios trūkumo atmetė kaip neįrodytą. Atsakovas K. Z. valios trūkumu įvardija ne tik psichinę negalią, kurios jis neįrodė. Be to, atsakovas teigia, jog ginčijamuose dokumentuose notarė nurodė, kad ieškovė jų nepasirašo dėl ligos, tačiau neįvardija juose konkrečios ligos, dėl kurios ieškovė negali pati pasirašyti, todėl, jo manymu, notariniai dokumentai įforminti netinkamai, jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas su šiais argumentais nesutiko. Su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir kolegija. Atsakovo minimo Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, reikalauja tokiu atveju tik nurodyti priežastį, dėl kurios asmuo pats negali pasirašyti, kas ginčo sandorių atveju ir buvo padaryta (nurodyta, jog pasirašyti negali dėl vieno iš įstatyme numatytų alternatyvių pagrindų buvimo – ligos). Notarė neturi pareigos detalizuoti ligos pobūdžio. Atsakovas nurodo ir tai, kad, remiantis imperatyviomis teisės normomis, sutuoktiniai dėl jų turto (ypač bendro) tvarkymo, įgaliojimus gali duoti tik vienas kitam. Todėl įgaliojimo išdavimas D. M. pažeidžia imperatyvias teisės normas ir yra negaliojantis (niekinis). Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutiko. Su šiais argumentais nesutinka ir kolegija. Sutuoktiniai, kaip ir bet kurie kiti asmenys, turi teisę pasirinkti – tvarkytis su savo turtu asmeniškai, ar veikti per atstovus. Jie taip pat laisvi nuspręsti tokio tvarkymosi teisę perduoti sutuoktiniui (kaip šalių atžvilgiu buvo nuo 2005 metų), ar kitam asmeniui. Todėl atsakovo argumentus dėl imperatyvių normų pažeidimo, ieškovei išdavus įgaliojimą tvarkytis su jai priklausančiu turtu D. M., atmetė.

Teismas reikalavimą panaikinti įgaliojimą atmetė ir tuo pagrindu, kad, teismo nuomone, sutuoktiniui įstatymas nedraudžia tvarkyti savo turtą ar veikti per atstovus. Apeliantas su šiuo argumentu nesutinka ir nurodo, kad šeimos teisiniuose santykiuose sutuoktiniai turi dalyvauti asmeniškai (CK 1.70, 3.7, 3.26 straipsniai) ir veikti kartu su sutuoktiniu (CK 3.28, 3.32, 3.35 straipsniai), o jeigu jų toks statusas netenkina, jie turi inicijuoti santuokinio gyvenimo nutraukimą. Kad šeimos teisėms įgyvendinti svarbi gera moralė tiesiogiai pabrėžia CK 3.5 straipsnis. Dėl minėtų teisės normų pažeidimo, apelianto teigimu, yra pagrindas 2014 12 15 įgaliojimą pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat nesutinka. CK 1.81 straipsnio 1 dalis nustato, jog viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ginčijamu 2014 012 15 įgaliojimu (t.1, b.l. 62-64, popierinis variantas) ieškovė G. Z. įgaliojo savo brolį atstovauti ją visose įstaigose ir organizacijose, gauti jos vardu korespondenciją, disponuoti jai priklausančiu turtu, gauti jai priklausančius pinigus. Nei vienas apelianto nurodytas civilinio kodekso straipsnis nedraudžia pavesti sutuoktiniui priklausančio turto tvarkymą kitam asmeniui. Apelianto nurodomas CK 3.7 straipsnis apibrėžia santuokos sampratą, CK 3.26 straipsnis nustato, jog sutuoktiniai yra lygiateisiai pareigų ir teisių, atsiradusių kaip santuokos pasekmė, atžvilgiu; CK 3.28 straipsnis nustato, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą; CK 3.323 straipsnio 1 dalis nustato, jog vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu, tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis negali įgalioti kito asmens veikti jo vardu; CK 3.35 straipsnis nustato sutuoktinių teises ir pareigas namų ūkyje. Ginčijamu įgaliojimu nei viena iš nurodytų teisės normų nebuvo pažeista.

Nenustačius pagrindų ginčo sandoriams nuginčyti, reikalavimas dėl jų pripažinimo negaliojančiais, kolegijos vertinimu, pagrįstai atmestas.

Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti atsakovų veiksmais padarytą turtinę žalą

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą ir priteisti jam, K. Z., solidariai iš D. M., M. R., R. R. 757,98Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad D. M. akcijas tvarkė laikydamas, kad tai yra vienos ieškovės nuosavybė; įgaliojimu piktnaudžiavo, prisidengdamas ieškovės lėšų trūkumu. Už nuomą gauti pinigai ir dividendai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą ir buvo paimti R.. Jie nebuvo panaudoti šeimos poreikiams ir atsakovui nebuvo gražinti. Jam nebuvo pateikta jų panaudojimo ataskaita. Tai yra atsakovo nuostoliai ir jie turi būti atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad D. M. neturėjo teisės ieškovės 2014 12 15 išduoto įgaliojimo pagrindu disponuoti jo turtu, tuo pačiu ir pinigais, kurie sudaro reikalaujamą priteisti žalą – 1515,96 Eur, kurie UAB „Degučių turgus“ buvo pervesti į ieškovės sąskaitą 2015 04 10. Todėl jis neteko piniginių lėšų 757,98 Eur. Teismas nurodo, jog pinigai buvo panaudoti kreditui dengti ir ieškovės poreikiams tenkinti. Tačiau nuosavybė yra neliečiama ir tai yra įtvirtinta Konstitucijoje. Byloje nėra jokių įrodymų, teismas jų ir nenurodė, kokios konkrečios įmokos buvo padengtos minėtais pinigais.

Sprendime teismas konstatavo, jog, prašydamas priteisti neteisėtais asmenų veiksmais padarytą žalą, atsakovas privalo įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, pasekmes ir priežastinį ryšį tarp jų, taip pat turi būti nustatyta asmens kaltė. Teismas sprendė, kad civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų K. Z. neįrodė. Atsakovų neteisėtais ir bendrais veiksmais K. Z. laiko faktines aplinkybes: M. R., pažeidžiant įstatymus, vietoje ieškovės pasirašė ant įgaliojimo, kurio pagrindu vėliau D. M. balsavo akcininkų susirinkime akcininkų naudai ir nurodė lėšas (dividendus ir lėšas už žemės nuomą) pervesti į G. Z. sąskaitą, o R. R., veikdama ieškovės 2013 metais jai išduoto įgaliojimo pagrindu, šias lėšas nuėmė ir jas, visi iš anksto dėl to susitarę, panaudojo be jokių ataskaitų savo interesams, t. y. neteisėtai disponavo šalių šeimos turtu. Pasisavintų pinigų suma yra 1515,96 Eur, todėl buvo padaryta tokio dydžio žala. Kartu K. Z. nurodė, kad pagrindo ginčyti akcininkų susirinkimo sprendimo nėra, nes jis pats būtų balsavęs taip pat. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ant įgaliojimo M. R. pasirašė teisėtai, taip pat nenustatė, kad K. Z. minimos lėšos nebūtų panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nes K. Z. pripažino, kad minimos lėšos buvo pervestos į ieškovės banko sąskaitą, nuo kurios yra vykdomi nuskaitymai už šalių turimą solidarią prievolę. Atsakovas K. Z. neneigia, kad paskolą bankui nuo 2016 metų kovo mėnesio moka viena ieškovė. Nenustačius civilinei atsakomybei būtinų kilti sąlygų atsakovo priešieškinys D. M., R. R. ir M. R. buvo atmestas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad D. M., M. R., R. R. jam yra solidariai skolingi 757,98 Eur, kurie yra dividendai iš UAB „Degučių turgus“, kadangi pirma, atsakovas nepaneigė, kad šie pinigai buvo panaudoti solidariai su ieškove prievolei – paskolai dengti; antra, solidari atsakomybė yra taikoma tik įstatymo numatytais atvejais, o žalos atlyginimo atveju yra taikoma personalinė atsakomybė, trečia, apeliantas neįrodinėja, kokiais konkrečiais veiksmais, kuris iš atsakovų jam padarė žalą; kaip neįrodinėja ir konkrečios padarytos žalos dydžio. Todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, nes tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto vertinimu, sprendimas keistinas ir bylinėjimosi išlaidų dalyje. Teismas nenurodė, kodėl iš jo priteistini 95 procentai bylinėjimosi išlaidų, kai tenkintų ir atmestų reikalavimų santykis kitoks. Didžioji ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis dėl teisinės pagalbos yra patirta dėl jos pačios netinkamo proceso vedimo, jo vilkinimo. Ieškovė vis tikslindavo ieškinį, tačiau nepateikdavo visų duomenų ir dėl to reikėdavo rinkti įrodymus papildomai, atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nepasisakė dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų teikiant atskiruosius skundus, kurie buvo patenkinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurias perskirstyti dėl nežymaus sprendimo pakoregavimo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Taip pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl iš apelianto priteista 95 procentai bylinėjimosi išlaidų, t.y. apytikriai toks procentas ieškovės reikalavimų buvo patenkintas. Be to, ieškovei jos turėtų advokato pagalbos išlaidų yra priteista tik 75 procentai. Tai taip pat pripažintina teisėtu ir pagrįstu sprendimu. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tą aplinkybę, jog ir jis eilę kartų tikslino priešieškinį.

Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų teikiant atskiruosius skundus. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje „Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas“ nurodė, jog jis nepateikė įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, be to, tiek teismo posėdyje, tiek procesiniuose dokumentuose – patikslintuose priešieškiniuose yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės neprašo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo K. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti ieškovės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad ji iširo dėl atsakovo K. Z. kaltės pakeisti: konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo pakeisti dalyje dėl priteisto G. Z. turto: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); G. Z. paslaugų įmonę, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini) priteisti G. Z. ir K. Z. po ½ dalį. Likusios sprendimo dalies turto padalinimo dalyje nekeisti.

Priteisti iš atsakovo K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1022 EUR (vieną tūkstantį dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovei G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.