Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. S. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nuteistojo L. S. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio gražintas jį padavusiam nuteistajam L. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. 2021 m. sausio 25 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nuteistojo L. S. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio bei prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme dėl praleisto termino nuteistasis nurodė, kad apeliacinio skundo jis nepateikė anksčiau, nes neturėjo pinigų pašto ženklui įgyti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo, atsiliepimų aukštesniajam teismui argumentai, proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis L. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

5. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nuo 2020 m. spalio 29 d. savo sąskaitoje neturėjo lėšų pašto ženklui įgyti. Nors skundžiamojoje nutartyje nurodoma, jog lapkričio 4-7 dienomis jo sąskaitoje buvo 150 Eur, tačiau pasak apelianto, nuo lapkričio 4-7 dienos iki 2020 m. spalio 29 d. jis jau nebeturėjo asmeninėje sąskaitoje lėšų. Per šį laiką jis pašto ženklo nepirko, kadangi nebuvo nuteistas ir nemanė, kad jam prireiks pašto ženklo apeliaciniam skundui paduoti.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo L. S. skundas atmetamas.

8. BPK 313 straipsnis numato imperatyvaus pobūdžio taisykles dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio apskundimo tvarkos ir terminų. Tokios taisyklės skirtos užtikrinti priimamų sprendimų stabilumą ir aiškumą, skirtingus interesus turinčių proceso dalyvių lūkesčių apibrėžtumą, greitą sprendimų įgyvendinimą, ir yra privalomos visiems proceso dalyviams.

9. Pagal BPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatą, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, praleidę apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurių pagrindu atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Todėl teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per įstatymo numatytą terminą paduoti skundą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, vertinamos tiek suinteresuoto asmens nurodomos priežastys, tiek kreipimosi į teismą operatyvumas po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, taip pat suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektai, kitos reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiama į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Pabrėžtina ir tai, kad įstatyme yra numatytas pakankamai ilgas – dvidešimties dienų – terminas apeliaciniam skundui dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio paduoti, kuris ne tik suteikia asmeniui pakankamai laiko pasinaudoti šia procesine teise, tačiau ir įpareigoja jį šia teise naudotis atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jo procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama.

10. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šaulių apygardos teismo nuosprendis buvo paskelbtas 2020 m. spalio 29 d., nuteistajam L. S. dalyvaujant teismo posėdyje nuosprendžio paskelbimo metu, nuosprendžio nuorašas jam betarpiškai buvo įteiktas po procesinio sprendimo paskelbimo (t. 3, b. l. 19, 34). Todėl, vadovaujantis BPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis, apeliacinio skundo dėl Šaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio padavimo terminas baigėsi 2020 m. lapkričio 19 d. Nuteistasis L. S. per šį įstatymo numatytą terminą apeliacinio skundo dėl Šaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio nepadavė. Šaulių apygardos teisme nuteistojo L. S. apeliacinis skundas gautas tik 2021 m. sausio 25 d., t. y. iš esmės suėjus beveik trims mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo ir praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po jo įsiteisėjimo. Nuteistasis L. S. skunde nurodo, kad apeliacinio skundo laiku nepadavė, nes po nuosprendžio paskelbimo jis neturėjo lėšų pašto ženklui įgyti. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina kitokias aplinkybes – apeliacinio skundo padavimo termino laikotarpiu – 2020 m. lapkričio 4-7 dienomis nuteistasis sąskaitoje turėjo piniginių lėšų, reikalingų pašto ženklui įsigyti (t. 3, b. l. 71–72). Šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė ir apygardos teismas. Nuteistasis, 2020 m. lapkričio 4-7 d. į savo sąskaitą gavęs piniginę perlaidą ir žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį bei jo apskundimo terminą, kuris tuo metu dar nebuvo pasibaigęs, nesiėmė protingų veiksmų kuo greičiau paduoti apeliacinį skundą per laiko tarpą iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Pabrėžtina, kad skųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį yra nuteistojo teisė, kurios realizavimas priklauso nuo jo paties valios ir aktyvumo, įgyvendinant šią teisę. Atsižvelgtina ir į tai, kad prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo paduotas tik 2021 m. sausio 25 d., t. y. suėjus beveik trims mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo. L. S. jokių kitų svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių įgyvendinti teisę į apeliaciją, prašyme atnaujinti praleistą terminą nenurodė. Nuteistasis, skunde pabrėždamas tik lėšų asmeninėje sąskaitoje nebuvimą (kaip jis nurodo pats – nuo 2020 m. lapkričio 4-7 dienos iki 2020 m. spalio 29 d.) nepagrindė, kaip ši aplinkybė galėjo sutrukdyti imtis priemonių paduoti apeliacinį skundą po 2020 m. lapkričio 4-7 d.

11. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistasis L. S. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas pasinaudoti savo teise paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio, o jo nurodytos priežastys, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas, negali būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo nuteistojo valios ir objektyviai sukliudžiusios jam paduoti apeliacinį skundą per įstatymo numatytą terminą. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis netenkinti nuteistojo L. S. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir grąžinti apeliacinį skundą dėl Šaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio jį padavusiam asmeniui yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. S. skundą ir palikti galioti Šaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.