Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį areštu 45 paroms.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto bausmės, šią bausmę atliekant Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. L. buvo pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. L. buvo nuteistas už tai, kad 2025 m. sausio 15 d. apie 13 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, tyčia, ginčo su nukentėjusiuoju M. B. metu, iš chuliganiškų paskatų, kumščiu vieną kartą sudavė M. B. į apatinį žandikaulį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant šaligatvio, taip sukėlė nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. sausio 15 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini) prie kavinės-picerijos „(duomenys neskelbtini)“, iš chuliganiškų paskatų, garsiai vartojo necenzūrinius žodžius prieš aplinkinius asmenis bei nukentėjusįjį T. B., tyčiojosi iš T. B., garsiai šaukdamas jam įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius, spjovė M. B. į veidą, puolė T. B., pastarajam rankomis dengiantis veidą, sudavė T. B. nenustatytą kiekį kartų į viršugalvio dešinę pusę, apatinę lūpą, kairę kaklo pusę, kairę mentę, kairį petį, nosį, galvos sritį, vijosi T. B. per (duomenys neskelbtini) gatvę, trukdydamas kelių transporto priemonių eismui, pasivijęs smūgiavo T. B. į įvairiais kūno vietas, spyrė koja į pilvą, M. B. bandant ginti T. B., smūgiavo M. B. du kartus į veidą, po smūgio M. B. nukritus ant šaligatvio, toliau puolė T. B., jam smūgiuodamas į įvairias kūno vietas, spirdamas kojomis į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiems M. B.ir T. B. fizinį skausmą, aplinkiniams sukėlė didelį išgąstį. Visais šiais savo veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. kelia klausimą tik dėl BK 75 straipsnio taikymo ir jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

5. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama. Tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti visuomenės interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016).

6. Apeliaciniame skunde, akcentuojant nuteistojo A. L. teigiamas asmenines savybes (kaltės pripažinimą, gailestį, siekį įsidarbinti ir pan.), nukentėjusiųjų poziciją dėl jam skirtinos bausmės (jie prašė jam neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės), teigiama, kad yra pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino tiek apeliaciniame skunde nurodomus, tiek kitus nuteistąjį bei jo padarytą nusikalstamą veikas apibūdinančius bylos duomenis (nuteistojo teistumo istoriją, jo smurtinių veiksmų intensyvumą). Nei vienai iš šių aplinkybių nesuteikdamas išskirtinės ar lemiančios reikšmės, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti nuteistajam atidedant jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija su tuo sutinka. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo, yra būtina vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam A. L. klausimą, skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai išdėstė aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu. Vertinant A. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis yra dar jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, nesimoko, jokie jo veiksmai nerodo, jog jis gyvenime siektų užsiimti pozityvia ar visuomenei naudinga veikla. Iš nuteistojo teistumo istorijos matyti, kad jis nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis. Pirmą kartą jis buvo nuteistas 2016 m., po to sistemingai jis buvo teisiamas 2018, 2019, 2020 ir 2022 metais. Iš prieš jį priimtų nuosprendžių matyti, kad jis pagal BK 284 straipsnį yra teisiamas jau ketvirtą kartą, anksčiau jis taip pat buvo teistas pagal BK 286 straipsnį (pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui). Tai rodo, kad A. L. yra linkęs tiek smurtauti dėl menkaverčių priežasčių, tiek kilusius konfliktus spręsti smurtiniais veiksmais. Anksčiau nuteistajam A. L. buvo taikytos švelnesnės bausmės – tai viešieji darbai, laisvės apribojimas, taip pat ir areštas. Tačiau, kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, ilgesnį laiką A. L. teigiamo savo elgesio neišlaikydavo bei vėl pradėdavo smurtauti, tai darė viešoje vietoje. Taigi, ankstesnės nuteistajam taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos ir nepasiekė savo tikslų, nes nuteistasis padarė naują nusikaltimą. Be viso to, A. L. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, jų garbės ir orumo įžeidimą ir kt. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino ir nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, t. y kad A. L. smurtavo prieš du asmenis, jo smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs ir daugkartiniai. Visų aptartų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti nuteistajam įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos jo veiksmams ir pasirinkto gyvenimo būdo keitimui, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus arešto vykdymas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog byloje nenustatyta BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta esminė bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga – nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusiųjų pozicija dėl nuteistajam skirtinos bausmės nenusveria jį iš esmės neigiamai apibūdinančių bylos duomenų ir nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

8. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias ir reikšmingas sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam A. L., ir pagrįstai sprendė, jog nuteistajam paskirtos arešto bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

9. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nuteistasis A. L. jam paskirtą arešto bausmę turi atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Pažymėtina, kad BK 49 straipsnio 2 dalies nuostata, jog areštas atliekamas areštinėje, 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios minėtai nuostatai, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2022 m. birželio 28 d. įstatymui Nr. XIV-1196, pagal BVK 23 straipsnio 1 dalį, konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (BVK 24 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į esamą teisinį reguliavimą. Bet, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pažeidimas, dėl kurio skundžiamas teismo nuosprendis turėtų būti keičiamas, nes jis nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą.