Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mare Serenum“ atstovui advokatui Sauliui Avižai,

atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms Barbarai Jacevič, Ingridai Stulgienei, Vitai Šarmavičienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mare Serenum“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mare Serenum“ (ankstesnis pareiškėjos pavadinimas UAB „Litradės didmena“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2024 m. spalio 24 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. 12T-22.

Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas advokatas Salius Aviža teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja užsiima elektroninių cigarečių, elektroninių cigarečių skysčių importu ir prekyba, tiekia elektroninių cigarečių skysčius prekybos tinklams Lietuvoje. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT) atliko patikrinimus UAB „Mare Serenum“ parduotuvėse „Royale smoke“, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir bandymams atrinko e-cigaretes „Whoop 2.0 Palau Tobacco flavor“, b. k. 5060927963982, „Whoop Venezuela Tobacco flavor“, b. k. 5060927963975, skysčiu „Whoop Bora Bora Tobacco flavor“, b. k. 5060927963296, „VOZOL NEON 800 Rainbow Cloud“, „VOZOL NEON 800 Happy Cone“. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 5 d. surašė patikrinimo aktus Nr. 1K-644 ir Nr. 1K-642. Patikrinimo aktų pagrindu VVTAT 2024 m. rugsėjo 5 d. surašė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1K-645, kuriame konstatuoti esminiai pažeidimai: 1) „VOZOL NEON 800 Rainbow Cloud“ ir „Happy Cone“ ženklinimas dėl nepateiktų visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašo (mažėjimo tvarka pagal svorį), neatitinka Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako įstatymas) II skyriaus antro skirsnio 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų; 2) „Whoop Venezuela“ sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: bananų, sviesto, kriaušių, kakavos, vynuogių <> „Whoop Bora Bora“ sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: ananasų, apelsinų. <> dėl vienkartinio naudojimo e-cigarečių „Venezuela“ ir „Bora Bora“ skysčių sudėtyse bandymų metu nustatytų kvapiųjų medžiagų, jos neatitinka Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų, kad pateiktose rinkai elektroninėse cigaretėse negali būti kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį; 3) ant Whoop Palau, Whoop Venezuela ir Whoop Bora Bora kartoninių pakuočių nurodyta, jog jų sudėtyje yra tabako kvapiosios medžiagos, nenurodant konkrečios (-ių) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimo, ir tai neatitinka Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad vienkartinių elektroninių cigarečių ženklinime turi būti pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį). Pareiškėja nesutiko su atsakovės priimtu nutarimu ir pažymėjo, kad VVTAT išvados dėl tariamo Tabako įstatymo pažeidimo dėl e-cigarečių Venezuela ir Bora Bora yra grindžiamos išimtinai Danijos laboratorijos FORCE Technology (toliau – ir FORCE Technology) tyrimo išvadomis. Pareiškėja ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu komunikavo su VVTAT dėl Danijos laboratorijos FORCE Technology atliekamų tyrimų nepagrįstumo ir nepakankamumo pažeidimui konstatuoti, tačiau VVTAT įsitikinimu Danijos laboratorijos FORCE Technology tyrimo išvados yra pakankamos pažeidimui nustatyti. Taigi, pagrindinis nagrinėjamo ginčo dalykas yra tai, ar remiantis Danijos laboratorijos FORCE Technology tyrimo išvadomis gali būti nustatytas Tabako įstatymo pažeidimas. Pareiškėja taip pat mano, kad VVTAT išvados dėl tariamo e-cigarečių ženklinimo pažeidimo yra nepagrįstos, nes vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nurodyti medžiagų, kurių procentinė išraiška yra mažesnė nei 0,1 % cheminės medžiagos sudėties, ženklinime nėra pareigos. VVTAT neatliko jokių tyrimų ir bandymų, kurie nustatytų, kad ši procentinė išraiška yra pažeidžiama, o pareiga įrodyti tariamą Tabako įstatymo pažeidimą tenka VVTAT. Pareiškėja teigia, kad VVTAT, siekdama nustatyti Tabako įstatymo pažeidimą, turėjo įrodyti, kad patikrinimui paimtuose gaminiuose yra priedų, t. y. kvapiųjų medžiagų ir kad šios kvapiosios medžiagos yra ne tabako kvapo ir (ar) skonio. VVTAT teiginys, kad FORCE Technology laboratorijos 2024 m. birželio 14 d. atliktais tyrimais Nr. 124-11554-F buvo nustatytos gaminių sudedamosios medžiagos, kurios suteikia skonį ir / ar kvapą, yra nepagrįstas, nes Laboratorijos FORCE Technology atliekami tyrimai (odour testing) nenustato vienkartinių elektroninių cigarečių cheminių medžiagų, priedų ir sudėties, todėl minėtos laboratorijos tyrimų pagrindu negali būti nustatyti Tabako įstatymo pažeidimai dėl elektroninių cigarečių pridėtinių medžiagų. Pareiškėja kreipėsi į FORCE Technologų laboratoriją dėl atliekamų tyrimų ir 2022 m. gruodžio 12 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad FORCE Technology laboratorijos atliekamas tyrimas negali nustatyti vienkartinių elektroninių cigarečių cheminių medžiagų, priedų ir sudėties. Be to, FORCE Technologų laboratorija patvirtina, kad jos atliekami tyrimai negali pateikti išvados, ar nustatyti kvapai / skoniai nėra tabako kvapas / skonis. Akivaizdu, kad remiantis FORCE Technology laboratorijos išvadomis tariamas Tabako įstatymo pažeidimas negali būti konstatuotas, nes FORCE Technology laboratorija nenustato vienkartinių elektroninių cigarečių cheminių medžiagų, priedų ir sudėties. VVTAT nenustačius, kad vienkartinėse elektroninėse Venezuela ir Bora Bora cigaretėse yra priedų, galinčių suteikti skonį ar kvapą (ne tabako), taip pat nesant galimybės nustatyti ar nustatyti kvapai / skoniai nėra tabako skonis / kvapas, atitinkamai nėra pagrindo taikyti Pareiškėjai atsakomybę už Tabako įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punkto pažeidimą. Pareiškėja mano, kad VVTAT nepagrįstai reikalauja nurodyti visų cheminių medžiagų sąrašą, kai dalis medžiagų yra laikoma komercine paslaptimi, kaip reglamentuota Europos Sąjungos teisės aktuose. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nurodyti medžiagų, kurių procentinė išraiška yra mažesnė nei 0,1 % cheminės medžiagos sudėties, ženklinime nėra pareigos. Atsakovė, surašydama skundžiamą nutarimą, nepagrįstai suteikė viršenybę Tabako įstatymo nuostatoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 2006 m. gruodžio 18 d. atžvilgiu. Patikrinimo akte ir Nutarime VVTAT nurodė, kad „<...> E-cigarečių ženklinimo etiketėse nurodytos sudedamosios dalys: „<...> tabako kvapiosios medžiagos <...>“, t. y. minėtų cigarečių ženklinime nurodytos „tabako kvapiosios medžiagos“ nėra konkrečios cheminės medžiagos pavadinimas, o saugos duomenų lapuose jos nėra detalizuojamos / įvardijamos“, tačiau Tabako įstatyme numatytas reikalavimas – elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių gamintojams bei importuotojams ant šių produktų išorinių pakuočių pateikti visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašą, mažėjimo pagal svorį tvarka prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktuose numatytiems reikalavimams dėl prekių ženklinimo nurodant sudėtines medžiagas. Europos Komisijos 2020 m. birželio 18 d. Reglamento Nr. 2020/878 3.2.1 punkte numatyta, kad jei mišinys atitinka klasifikavimo kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, nurodomos jį sudarančios medžiagos, jų koncentracijos ar koncentracijų intervalai mišinyje. Reglamente pateiktoje lentelėje numatyta, kad informaciją apie sudedamąsias dalis reikia pateikti tik tuo atveju, kai medžiagos koncentracija gaminyje yra lygi arba viršija 0,1 %. Taip pat tokia informacijos apie gaminių sudėtį pateikimo riba yra numatyta 2015 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2183, kuriuo nustatoma pranešimo apie elektronines cigaretes ir papildomąsias talpyklas bendra forma, 6 straipsnio 2 dalies a punkte, kuriame nurodyta, kad konfidencialia informacija arba komercine paslaptimi nelaikomos sudedamosios dalys, kurių naudojamas kiekis viršija 0,1 % skysto galutinio preparato. Taigi, pateikiant informaciją apie produktų sudėtį, konfidencialia informacija gali būti pripažintos tos sudedamosios medžiagos, kurios sudaro mažiau nei 0,1 %. Pareiškėjos platinamos vienkartinės elektroninės cigaretės yra REACH Reglamento reguliavimo dalykas. REACH Reglamente įtvirtintos nuostatos, kurios nurodo gamintojams / importuotojams, kokia informacija turi būti pateikiama produktų duomenų saugos lapuose. Kaip ir minėta aukščiau, saugos duomenų lapuose turi būti nurodytos visos cheminės medžiagos, kurių yra ne mažiau kaip 0,1 % mišinyje, bei tos medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos. Pareiškėjos gaminių „tabako kvapiosios medžiagos“ mišinio nei viena iš sudedamųjų dalių nesiekia 0,1 %, taip pat šios medžiagos nėra klasifikuojamos kaip pavojingos, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytais Europos Komisijos reglamentais bei aukščiau nurodytu Europos Komisijos sprendimu tokios mišinio dalys yra laikomos konfidencialiomis ir pareiškėja tokios informacijos atskleisti neprivalo. Esant prieštaravimui tarp Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų ir valstybės narės (nacionalinės teisės) teisės aktų reikalavimų turi būti taikoma Europos Sąjungos teisė, todėl tai, kas yra teisėta pagal Europos Sąjungos teisę, negali būti neteisėta pagal nacionalinę teisę. Atitinkamai VVTAT nutarimo argumentai, kad e-cigarečių ženklinimas neatitinka Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų (nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas), yra nepagrįstas. Nei skundžiamame nutarime, nei patikrinimo metu VVTAT neįrodė ir net nebandė įrodinėti, kad pareiškėjos gaminiuose nurodytos sudedamosios dalies „tabako kvapiosios medžiagos“ cheminės medžiagos viršija 0,1 % ir todėl jas privaloma nurodyti ant gaminio pakuotės. Įstatymo pažeidimo faktą nagrinėjamo ginčo atveju turėjo įrodyti VVTAT. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriuos pareiškėja galėtų ginčyti siekdama pagrįsti savo nekaltumą. Nustatydama tariamą pažeidimą VVTAT rėmėsi niekuo nepagrįsta prielaida, kad pareiškėjos nenurodytos medžiagos viršija 0,1 proc. VVTAT neįrodžiusi, kad nenurodytos medžiagos viršija 0,1 proc. ir priimdama ginčijamą nutarimą, pažeidė įrodinėjimo pareigos taisyklę, suformuluotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nes VVTAT nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atlikus tyrimus būtų nustatyta, kad nenurodytos medžiagos (-ų) kiekis yra didesnis nei 0,1 proc. VVTAT nutarimo argumentai, kad e-cigarečių ženklinimas neatitinka Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų (nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas), yra nepagrįsti.

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad įvertinimui, ar rinkai teikiamos vienkartinio naudojimo elektroninės cigaretės atitinka Tabako įstatymo reikalavimus, UAB „Mare Serenum“ parduotuvėje „Royal Smoke“, esančioje (duomenys neskelbtini), bandymams atrinko e-cigaretes. E-cigarečių bandiniai kvapų nustatymui buvo pateikti į akredituotą laboratoriją FORCE Technology, Danija. Laboratorija 2024 m. birželio 14 d. pateikė kvapų analizės ataskaitą Nr. 124-22554-F, kurioje nurodyta, kad: 1. E-cigaretės Whoop Palau sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: tabako; 2. E-cigaretės Whoop California sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: persikų, braškių, ananasų, obuolių, aviečių, bananų; 3. E-cigaretės Whoop Morocco sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: aviečių, mangų, bananų, marcipano, braškių; 4. E-cigaretės Whoop Venezuela sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: bananų, sviesto, kriaušių, kakavos, vynuogių; 5. E-cigaretės Whoop Bora Bora sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: ananasų, apelsinų. 2024 m. liepos 18 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. 1K-481, kuriame pateikta išvada, jog bandymų metu nustatyta, kad E-cigarečių California, Morocco, Venezuela, Bora Bora skysčių sudėtyse yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą, tai neatitinka Tabako įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimo. Taip pat nurodyta, kad E-cigarečių Palau, California, Morocco, Venezuela, Bora Bora ženklinimas neatitinka Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų (nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas). Atsižvelgiant į tai, kad E-cigaretes Whoop Palau, Whoop Venezuela ir Whoop Bora Bora į Lietuvos Respublikos rinką pateikė pareiškėja, patikrinimas dėl pirmiau minimų E-cigaretėse nustatytų pažeidimų tęstas pas ją. Dėl E-cigaretes Whoop Palau, Whoop Venezuela ir Whoop Bora Bora 2024 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjai surašytas patikrinimo aktas Nr. 1K-642 (toliau – Patikrinimo aktas 1), kuriame pateikta išvada, kad E-cigarečių Venezuela ir Bora Bora skysčių sudėtyse yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą, tai neatitinka Tabako įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimo. E-cigarečių Palau, Venezuela, Bora Bora ženklinimas neatitinka Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų (nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas). Atsakovė įvertinimui, ar rinkai tiekiamos vienkartinio naudojimo elektroninės cigaretės atitinka Tabako įstatymo 9² straipsnio reikalavimus, UAB „Mare Serenum“ parduotuvėje RoyalSmoke, adresu (duomenys neskelbtini), atrinko bandinius. E-cigarečių skysčių kapsulių tūrio nustatymo tyrimai buvo atlikti UAB „Testlita“, (duomenys neskelbtini) laboratorijoje (toliau – ir Testlita). Vadovaujantis Testlita tyrimų rezultatais, nustatyta, kad E-cigaretės VOZOL NEON 800 Rainbow Cloud kapsulės tūris – 2,0 ml skysčio, ir E-cigaretės VOZOL NEON 800 Happy Cone kapsulės tūris – 2,1 ml skysčio, įvertinus paklaidą, tai atitinka Tabako įstatymo 9² straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytam kiekiui (2 ml). 2024 m. kovo 27 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. 1K-180 (toliau – Patikrinimo aktas 2), kuriame pateikta išvada, kad E-cigarečių VOZOL NEON 800 Rainbow Cloud ir Happy Cone ženklinimo etiketėse nurodytos sudedamosios dalys: „<...> tabako kvapiosios medžiagos <...>“, nepateikiant visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašo (mažėjimo tvarka pagal svorį), tai neatitinka Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų, tuo pažeidžiant Tabako įstatymo 9² straipsnio 1 dalį, kad Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurios nustatyta tvarka yra įrašytos į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą. 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė surašė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1K-645, kuriame nustatė, kad: pareiškėja pateikė į rinką 1) E-cigaretes VOZOL NEON 800 Rainbow Cloud, kurių pakuočių ženklinime nenurodytas visų cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį); 2) E-cigaretes VOZOL NEON 800 Happy Cone, kurių pakuočių ženklinime nenurodytas visų cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį); 3) E-cigaretes Whoop Palau, kurių pakuočių ženklinime nenurodytas visų cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį); 4) E-cigaretes Whoop Venezuela, kurių skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą, taip pat pakuočių ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį); 5) E-cigaretes Whoop Bora Bora kurių skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą, taip pat pakuočių ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį). Tuo pareiškėja pažeidė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punktą ir 9⁴ straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes VVTAT komisija priėmė nutarimą, kuriuo nutarė už Tabako įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punkto ir 9⁴ straipsnio 2 dalies pažeidimus, padarytus pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, pareiškėjai skirti 2 000 Eur baudą. Pažymėjo, kad tyrimai buvo atlikti Laboratorijoje, kuri yra akredituota standartui ISO 17025:2017 (Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai), kuris nustato Laboratorijos kompetencijos, nešališkumo ir nuoseklios veiklos bendruosius reikalavimus ir naudojamas laboratorijų kompetencijai patvirtinti ar pripažinti. Tarnyba neturi teisinio pagrindo abejoti minėtos Laboratorijos atliktų bandymų rezultatų pagrįstumu, o ir pareiškėja nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų Laboratorijos tyrimo metodus. Pažymėjo, kad elektroninių cigarečių sudedamosios dalys (medžiagos) turi joms būdingas tiek fizines (kvapas, skonis, spalva, tankis ir pan.), tiek chemines savybes. Laboratorija tyrimo metu nustatė ir identifikavo E-cigaretėje Whoop Venezuela kvapus: bananų, sviesto, kriaušių, kakavos, vynuogių, o E-cigaretėje Whoop Bora Bora kvapus: ananasų, apelsinų. Todėl prieita prie pagrįstos išvados, kad E-cigarečių Whoop Venezuela ir Whoop Bora Bora skysčio sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, kurios savo prigimtimi nėra artimos tabako kvapui ir (ar) skoniui, ir tokiu būdu buvo pažeistas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punktas. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, VVTAT prižiūri, ar elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių ženklinimas, sudėtis ir kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, E-cigarečių ženklinimo etiketėse nurodytos sudedamosios dalys: „<...> tabako kvapiosios medžiagos <...>“, t. y. minėtų cigarečių ženklinime nurodytos „tabako kvapiosios medžiagos“ nėra konkrečios cheminės medžiagos pavadinimas, o saugos duomenų lapuose jos nėra detalizuojamos / įvardijamos. Atkreipė dėmesį, kad nei pareiškėja tyrimo metu, nei pareiškėjos atstovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neįvardijo cheminių medžiagų pavadinimų ir jų kiekio minėtose E-cigaretėse esančių cheminių mišinių sudėčių, iš kurių VVTAT komisija priimdama nutarimą galėjo pagrįstai padaryti išvadą, kad nebuvo pažeista Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje turi būti pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), todėl padarė išvadą, kad UAB „Mare Serenum“ pažeidė minėto straipsnio nuostatas. Be to, vadovaujantis REACH reglamento II priedo A dalies 3 skirsnio 3.2 poskirsnio reikalavimais, saugos duomenų lapuose turi būti pateikti visų sudedamųjų medžiagų pavadinimai, nurodant jų klasifikaciją ir koncentracijas. Saugos duomenų lapuose turi būti nurodyta (kaip atskira antraštė) – <...> sudėtis ir informacija apie komponentus <...>. Informacija, kurią reikalaujama pateikti saugos duomenų lape, negali būti laikoma konfidencialia. Be to, REACH reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog gaminių gamintojas ar importuotojas pagal šio straipsnio 4 dalį praneša Agentūrai (Europos cheminių medžiagų agentūra, toliau – ECHA), jeigu cheminė medžiaga atitinka REACH reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir jei tenkinamos abi šios sąlygos: a) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui; b) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija viršija 0,1% masės (masės %). REACH reglamento 57 straipsnis nustato, jog į XIV priedą (t. y. Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą) įtrauktinos cheminės medžiagos 58 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, jog Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašas nustato 59 medžiagas, tačiau nei viena iš medžiagų, nurodytų pareiškėjos platinamų E-cigarečių ženklinime, t. y. nepatenka į pirmiau nurodytą Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą, todėl šiuo konkrečiu atveju REACH reglamento 7 straipsnio 2 dalis netaikytina, o pareiškėjos argumentai, jog vadovaujantis Europos Sąjungos reguliavimu ji neturi nurodyti cheminių medžiagų, kurių koncentracija yra mažesnė nei 0,1%, atmestini, kaip nepagrįsti. Ekonominės veiklos subjektai, tarp jų ir pareiškėja, privalo elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje pateikti visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašą (mažėjimo tvarka pagal svorį). Pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėja, būtent ji, siekdama nenurodyti E-cigarečių ženklinimo etiketėse konkrečios (-ių) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimų, privalo VVTAT pateikti cheminių medžiagų pavadinimus ir jų kiekius E-cigarečių skysčio sudėtyje. Pareiškėja nei tyrimo metu, nei jos atstovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neįvardijo cheminių medžiagų pavadinimų ir jų kiekio E-cigarečių skysčio sudėtyje, iš kurių VVTAT komisija, priimdama nutarimą, galėjo pagrįstai padaryti išvadą, kad nebuvo pažeista Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalis. Atkreipė dėmesį, kad minėtos informacijos pareiškėja taip pat nepateikė ir teismui. Tarnyba, išsamiai įvertinusi visų reikšmingų aplinkybių visumą, teisės aktuose numatytus reikalavimus, tinkamai nustatė pareiškėjai paskirtos baudos dydį, proporcingą padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 12T-22 byloje „Dėl UAB „Litradės didmena“ gaminių – vienkartinių elektroninių cigarečių – pateikimo į rinką“.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, vykdydama rinkos priežiūrą ne maisto produktų srityje, atliko patikrinimą UAB „Mare Serenum“ parduotuvėje „Royal Smoke“, esančioje (duomenys neskelbtini), siekiant įvertinti tiekiamų Lietuvos rinkai elektroninių cigarečių atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2024 m. rugsėjo 5 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. 1K-642, kuriame nustatyta, kad e-cigarečių „Venezuela“ ir „Bora Bora“ skysčių sudėtyse yra kvapiųjų medžiagų, tai neatitinka Tabako įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų, kad pateiktose rinkai elektroninėse cigaretėse negali būti kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį. Įvertinus e-cigarečių ženklinimą nustatyta, kad ant jų kartoninių pakuočių nurodyta, jog jų sudėtyje yra tabako kvapiosios medžiagos, nenurodant konkrečios (-ių) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimo, ir tai neatitinka Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad vienkartinių elektroninių cigarečių ženklinime turi būti pateikiamas visų gaminyje esančių scheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį). Atsakovė, vykdydama rinkos priežiūrą ne maisto produktų srityje, taip pat atliko patikrinimą UAB „Mare Serenum“ parduotuvėje „Royal Smoke“, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 5 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. 1K-644, kuriame nustatyta, kad e-cigarečių „VOZOL NEON 800 Rainbow Cloud“ ir „Happy Cone“ kapsulių skysčių tūriai (2,0 ml ir 2,1 ml) atitinka Tabako įstatymo 9² straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. E-cigarečių „VOZOL NEON 800 Rainbow Cloud“ ir „Happy Cone“ ženklinimas dėl nepateiktų visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašo (mažėjimo tvarka pagal svorį), neatitinka Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų, tuo pažeidžiant Tabako įstatymo 9² straipsnio 1 dalį, kad Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurios nustatyta tvarka yra įrašytos į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą.

2024 m. spalio 24 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba surašė nutarimą Nr. 12T-22 byloje „Dėl UAB „Litradės didmena“ gaminių – vienkartinių elektroninių cigarečių – pateikimo į rinką“, kuriuo už Tabako įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punkto ir 9⁴ straipsnio 2 dalies pažeidimus, padarytus pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, UAB „Litradės didmena“ (dabartinis pavadinimas UAB „Mare Serenum“) skyrė 2 000 Eur baudą.

Pareiškėja nesutikdama su priimtu nutarimu, skundą grindžia dviem argumentais:

1. teigia, kad VVTAT išdavos dėl tariamo Tabako įstatymo pažeidimo yra grindžiamos išimtinai Danijos laboratorijos FORCE Technology tyrimo išvadomis, tačiau pareiškėja mano, kad laboratorijos išvados nėra pakankamos pažeidimui nustatyti. Pagrindinis ginčo dalykas yra tai, ar remiantis Danijos laboratorijos FORCE Technology tyrimo išvadomis gali būti nustatytas Tabako įstatymo pažeidimas;

2. teigia, kad VVTAT išvados dėl e-cigarečių ženklinimo pagal Tabako įstatymo pažeidimą yra nepagrįstos, nes vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nurodyti medžiagų, kurių procentinį išraiška yra mažesnė nei 0,1 proc. cheminės medžiagos sudėties, ženklinime nėra pareigos. VVTAT neatliko jokių tyrimų ir bandymų, kurie nustatytų, kad ši procentinė išraiška yra pažeidžiama.

Dėl Danijos laboratorijos FORCE Technology tyrimo išvadų pagrįstumo

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 9² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurios nustatyta tvarka yra įrašytos į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą. Pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) skystis, kuriame yra nikotino, pateikiamas rinkai tik tam skirtose elektroninių cigarečių pildyklėse, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 mililitrų, vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse ar rezervuaruose, o kapsulių ar rezervuarų tūris yra ne didesnis kaip 2 mililitrai; 2) nikotino turinčiame skystyje nikotino yra ne daugiau kaip 20 miligramų viename mililitre skysčio; 3) gaminant skystį naudotos tik tokios sudedamosios dalys, kurios jas kaitinant arba jų nekaitinant nėra pavojingos žmogaus sveikatai, išskyrus nikotiną skystyje, turinčiame nikotino; 4) nikotino kiekis įprastomis vartojimo sąlygomis nuosekliai dozuojamas elektroninėmis cigaretėmis; 5) elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi sustiprintą apsaugą nuo vaikų (įskaitant įspėjimus apie elektroninių cigarečių keliamą grėsmę vaikams ar būtinybę jas saugoti nuo vaikų, sudėtingesnį įjungimo mechanizmą ar kitas priemones, ribojančias vaikų galimybes naudoti elektronines cigaretes ir kt.) ir yra apsaugotos nuo sugadinimo, įskilimo bei pralaidumo ir turi mechanizmą, kuris užtikrina, kad jas pildant neištekėtų skystis. Pildymo mechanizmas turi atitikti reikalavimus, nustatytus 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/586 dėl elektroninių cigarečių pildymo mechanizmo techninių standartų (Tabako įstatymo 9² straipsnio 2 dalis).

Tabako kontrolės įstatymo 9² straipsnio 4 dalyje numatyta, kad draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra šių priedų: 1) vitaminų arba kitų priedų, kurie sudaro įspūdį, kad elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės yra naudingos ar mažiau kenksmingos sveikatai; 2) kofeino arba taurino, arba kitų priedų ir stimuliuojamųjų junginių, kurie siejami su energija ir gyvybingumu; 3) priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas; 4) priedų, kurie nesudeginto pavidalo turi KMR savybių; 5) kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį.

Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad kvapnioji medžiaga – priedas, suteikiantis kvapą ir (ar) skonį, o 26 dalyje numatyta, kad pridėtinis tabako gaminio kvapas ar skonis yra aiškiai juntamas ne tabako kvapas ar skonis, kurį suteikia priedas ar priedų derinys, įskaitant vaisių, prieskonių, žolių, alkoholio, karamelės, mentolio ar vanilės ir kitus priedus ar jų derinius, ir kuris jaučiamas prieš vartojant ir (ar) vartojant tabako gaminį.

Priedas – medžiaga, kita nei tabakas, kurios įdėta į tabako gaminį, vienetinį pakelį ar bet kokią išorinę pakuotę (2014 m. balandžio 3 d. Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 2 straipsnio 23 punktas).

Valstybės narės užtikrina, kad: a) skystis, kuriame yra nikotino, būtų pateikiamas rinkai tik tam skirtose pildomosiose talpyklose, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 ml, vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse, o kapsulių ar rezervuarų tūris būtų ne didesnis kaip 2 ml; b) nikotino turinčiame skystyje būtų ne daugiau kaip 20 mg/ml nikotino; c) nikotino turinčiame skystyje nebūtų 7 straipsnio 6 dalyje išvardytų priedų; d) gaminant nikotino turintį skystį būtų naudojamos tik labai grynos sudedamosios dalys. Kitų medžiagų nei šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte nurodytos sudedamosios dalys nikotino turinčiame skystyje gali būti tik itin mažais kiekiais, jei tokie kiekiai technologiškai neišvengiami gamybos metu; nikotino turinčiame skystyje būtų naudojamos tik tokios sudedamosios dalys, kurios jas kaitinant arba nekaitinant nėra pavojingos žmogaus sveikatai, išskyrus nikotiną; f) elektroninėmis cigaretėmis nikotino kiekis normaliomis vartojimo sąlygomis būtų nuosekliai dozuojamas; g) elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos būtų neprieinamos vaikams ir būtų apsaugotos nuo sugadinimo, įskilimo bei pralaidumo ir turėtų mechanizmą, kuris užtikrintų, kad pildant neištekėtų skystis (2014 m. balandžio 3 d. Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 20 straipsnio 3 dalis).

Valstybės narės draudžia pateikti rinkai tabako gaminius, kurių bet kokiuose komponentuose, pvz., filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse ar bet kuriuose techniniuose elementuose, yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti atitinkamų tabako gaminių kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą. Filtruose, popieriuje ir kapsulėse negali būti tabako arba nikotino (2014 m. balandžio 3 d. Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 7 straipsnio 7 dalis).

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų tų sankcijų vykdymui užtikrinti būtinų priemonių. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Bet kokios finansinės administracinės sankcijos, kurios gali būti taikomos už tyčinius pažeidimus, gali būti tokios, kad nusvertų ekonominę naudą, kurios siekiama darant pažeidimą (2014 m. balandžio 3 d. Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 23 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad e-cigarečių bandiniai kvapų nustatymui buvo pateikti į akredituotą laboratoriją FORCE Technologų, Danija, kuri 2024 m. birželio 14 d. pateikė kvapų analizės ataskaitą Nr. 124-11554-F, kurioje nustatyta, kad: 1) vienkartinio naudojimo e-cigaretės „Whoop Palau“ sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: tabako; 2) vienkartini naudojimo e-cigaretės „Whoop Venezuela“ sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: bananų, sviesto, kriaušių, kakavos, vynuogių; 3) vienkartini naudojimo e-cigaretės „Whoop Bora Bora“ sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų: ananasų, apelsinų.

Pareiškėja teigia, kad Laboratorijos FORCE Technology atliekami tyrimai (odour testing) nenustato vienkartinių elektroninių cigarečių cheminių medžiagų, priedų ir sudėties, todėl šios laboratorijos tyrimų pagrindu negali būti nustatyti Tabako įstatymo pažeidimai.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (toliau – Reglamentas), be kita ko, numato, kad rinkos priežiūros institucijos, vykdydamos savo veiklą, nustatytą šio straipsnio 1 dalyje, tinkamu mastu tikrina gaminio savybes, tikrindamos dokumentus ir tam tikrais atvejais atlikdamos fizinį ir laboratorinį atitinkamų mėginių tikrinimą, pirmenybę teikdamos savo ištekliams ir veiksmams, kuriais užtikrinama veiksminga rinkos priežiūra, ir atsižvelgdamos į 13 straipsnyje nurodytą nacionalinę rinkos priežiūros strategiją. Nors pareiškėja laikosi pozicijos, kad laboratoriškai neištyrus elektroninių cigarečių skysčių cheminės sudėties neįmanoma nustatyti, ar minėti skysčiai turi cheminių medžiagų, kurios suteikia kvapą ir, ar pažeidžia Įstatymo reikalavimus, tačiau, kaip matyti, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo, kilus abejonei dėl elektroninių cigarečių sudėties, kad sudėtis turėtų būti nustatoma tik ištyrus elektroninių cigarečių skysčių cheminę sudėtį. Priešingai, teisės aktai reglamentuoja kompetentingos institucijos veikimo laisvę jai pačiai pasirinkti veiksmingą mėginių tikrinimą, be kita ko, pirmiausiai atsižvelgiant į savo išteklius ir nacionalinę rinkos priežiūros strategiją. Taigi diskrecija, pasirinkti mėginių tyrimo būdą tenka priežiūros institucijai. Atsakovė pareiškėjos importuojamų elektroninių cigarečių bandinius dėl jų kvapų charakteristikų perdavusi tirti akredituotai laboratorijai „FORCE Technology“, Danijoje, kuri patvirtintais metodais atliko juslinius (ne skysčių cheminės sudėties tyrimą, kaip nurodo pareiškėja) elektroninių cigarečių bandymus, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką šiose bylose, taip pat nurodė, jog diskrecija pasirinkti mėginių tyrimo būdą tenka priežiūros institucijai. Pareiškėja, ginčydama VVAT pasirinktą mėginių tyrimo būdą, jo nepaneigė jokiais leistinais įrodymais (nenurodė jokių kitų laboratorijų ir nepateikė kitokių ginčo elektroninių cigarečių tyrimo rezultatų), kurie objektyviai paneigtų VVAT surinktus įrodymus dėl ginčo elektroninėse cigaretėse rastų kvapų (žr., pvz., LVAT 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-596-821/2025).

Pareiškėja skunde nurodė, kad nenustačius, jog vienkartinėse elektroninėse „Venezuela“ ir „Bora Bora“ cigaretėse yra priedų, galinčių sukelti skonį ar kvapą (ne tabako), taip pat nesant galimybės nustatyti, ar kvapai / skoniai nėra tabako skonis / kvapas, atitinkamai nėra pagrindo taikyti pareiškėjai atsakomybę.

Aukščiau aptarta, jog yra aiškiai juntamas ne tabako kvapas ar skonis, kurį suteikia priedas ar priedų derinys, įskaitant vaisių, prieskonių, žolių, alkoholio, karamelės, mentolio ar vanilės ir kitus priedus ar jų derinius, ir kuris jaučiamas prieš vartojant ir (ar) vartojant tabako gaminį. Atsižvelgiant į tai, jog akredituotai laboratorijai nustačius, kad mėginiuose yra kvapiųjų medžiagų, darytina pagrįsta išvada, jog toks juntamas kvapas ar skonis nėra leistinas, todėl atskirai tirti, ar elektroninėje cigaretėje yra priedų, galinčių sukelti skonį ar kvapą ir ar nustatyti kvapai / skoniai nėra tabako skonis / kvapas, nėra pagrindo.

Dėl e-cigarečių ženklinimo

Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje turi būti pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), nurodytas nikotino kiekis gaminyje ir iš vienos dozės gaunamas nikotino kiekis, gamybos serijos numeris ir rekomendacija laikyti gaminį vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Pareiškėja teigia, jog nutarime atsakovė neįrodė, kad pareiškėjos gaminiuose nurodytos sudedamosios dalies „tabako kvapiosios medžiagos“ cheminės medžiagos viršija 0,1 proc., todėl jas privaloma nurodyti ant gaminio pakuotės. Be to, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, nėra pareigos ženklinime nurodyti medžiagų, kurių procentinė išraiška yra mažesnė nei 0,1 proc. cheminės medžiagos sudėties.

Tabako įstatymo 9⁷ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prižiūri, ar elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių ženklinimas, sudėtis ir kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad e-cigarečių „VOZOL NEON 800 Rainbow Cloud“ ir „Happy Cone“ ženklinimo etiketėse nurodytos sudedamosios dalys „<...> tabako kvapiosios medžiagos <...>“, nepateikiant visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašo (mažėjimo tvarka pagal svorį). Taip pat, atlikus patikrinimą ir įvertinus vienkartinio naudojimo e-cigarečių „Palau“, „Venezuela“, „Bora Bora“ ženklinimą, buvo nustatyta, kad ant jų kartotinių pakuočių nurodyta, jog jų sudėtyje yra tabako kvapiosios medžiagos, nenurodant konkrečios (-ių) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimo.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 „Dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH)“, įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB A priedo (Cheminės saugos ataskaitos forma) 3 skirsnio (sudėtis / informacija apie komponentus) 3.2 poskirsnyje numatyta, kad jei preparatas pagal Direktyvą 1999/45/EB klasifikuojamas kaip pavojingas, nurodomos šios jį sudarančios cheminės medžiagos, jų koncentracijos ar koncentracijų intervalai preparate: cheminės medžiagos, kurios kelia pavojų sveikatai arba aplinkai, kaip apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB, jei jų koncentracija lygi mažiausiajai iš šių verčių arba didesnė už ją: taikytinos koncentracijų vertės, pateiktos Direktyvos 1999/45/EB 3 straipsnio 3 dalies lentelėje, arba ribinės koncentracijų vertės, nurodytos Direktyvos 67/548/EEB I priede, arba ribinės koncentracijų vertės, nurodytos Direktyvos 1999/45/EB II priedo B dalyje, arba ribinės koncentracijų vertės, nurodytos Direktyvos 1999/45/EB III priedo B dalyje, arba ribinės koncentracijų vertės, nurodytos Direktyvos 1999/45/EB V priede, arba ribinės koncentracijų vertės, nurodytos suderinamo klasifikavimo ir ženklinimo inventoriaus, sudaryto pagal šio reglamento XI antraštinę dalį, įraše. Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Gaminių gamintojas ar importuotojas pagal šio straipsnio 4 dalį praneša Agentūrai, ar cheminė medžiaga atitinka 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, jei tenkinamos abi šios sąlygos: a) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip 1 toną vienam gamintojui ar importuotojui; b) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija viršija 0,1 % masės (masės %).

Europos cheminių medžiagų agentūros 2020 metų gruodžio mėnesį pateiktose rekomendacijose kaip pildyti saugos duomenų lapus, 2.3 punkte nurodyta, kad informacija, kurią reikalaujama pateikti saugos duomenų lape, negali būti laikoma konfidencialia.

Be to, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – CLP reglamentas) numatyta, kad šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos bei aplinkos apsauga, taip pat laisvas cheminių medžiagų, mišinių ir tam tikrų konkrečių gaminių judėjimas, kartu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas. Cheminių medžiagų, mišinių ir minėtų gaminių vidaus rinka gali veiksmingai veikti tik tuo atveju, jei atskirose valstybėse narėse jiems taikomi reikalavimai labai nesiskiria. Derinant cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo kriterijus reglamentuojančius teisės aktus reikėtų užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą siekiant tvaraus vystymosi. CLP reglamento 21 straipsnyje numatyta, kad etiketėje, vadovaujantis pavojingos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacija, pateikiamos atitinkamos pavojingumo frazės. Su kiekviena klasifikacija susijusios pavojingumo frazės yra nurodytos lentelėse, kuriose nurodomi ženklinimo elementai, reikalaujami kiekvienos I priedo 2–5 dalyse nurodytos pavojingumo klasės atveju. Etiketėje pateikiamos atitinkamos atsargumo frazės. Atsargumo frazės atrenkamos iš frazių, esančių I priedo 2–5 dalyse pateiktose lentelėse, nurodančiose kiekvienos pavojingumo klasės ženklinimo elementus. Atsargumo frazės atrenkamos pagal IV priedo 1 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į pavojingumo frazes ir į numatytą arba identifikuotą cheminės medžiagos ar mišinio naudojimą ar naudojimo būdus (CLP reglamento 22 straipsnis). CLP reglamento 25 straipsnyje numatyta, kad jeigu cheminė medžiaga ar mišinys, klasifikuojami kaip pavojingi, turi II priedo 1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodytų fizikinių savybių arba savybių, turinčių įtakos sveikatai, etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiamos atitinkamos frazės. Frazės formuluojamos pagal II priedo 1.1 ir 1.2 skirsnius bei III priedo 2 dalį. Jei cheminė medžiaga įtraukta į VI priedo 3 dalį, tame priede cheminei medžiagai skirtos papildomos pavojingumo frazės pateikiamos kaip papildoma informacija etiketėje. Jeigu cheminei medžiagai ar mišiniui, klasifikuojamiems kaip pavojingi, taikoma Direktyva 91/414/EEB, etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiama atitinkama frazė. Frazė formuluojama pagal II priedo 4 dalį ir III priedo 3 dalį. Etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje tiekėjas gali pateikti ne tik 1 ir 2 dalyse nurodytąją, bet ir kitą informaciją, jeigu dėl tokios informacijos netampa sunkiau identifikuoti 17 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytų ženklinimo elementų ir jeigu ji suteikia išsamesnių duomenų, neprieštarauja tuose elementuose nurodytai informacijai bei neverčia abejoti jos pagrįstumu. Teiginiai „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „neteršiantis“, „ekologiškas“ ar kiti teiginiai, kuriais nurodoma, kad cheminė medžiaga ar mišinys nėra pavojingi, ar kiti tos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijos neatitinkantys teiginiai cheminės medžiagos ar mišinio etiketėse ar pakuotėse nenurodomi. Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys klasifikuojami pagal I priedo 5 dalį, pavojaus piktograma etiketėje nepateikiama; etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiami signaliniai žodžiai, pavojingumo frazės ir atsargumo frazės. Jeigu mišinio sudėtyje yra cheminė medžiaga, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, mišinys ženklinamas pagal II priedo 2 dalį. Frazės formuluojamos pagal III priedo 3 dalį ir pateikiamos etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje. Etiketėje taip pat pateikiamas 18 straipsnyje nurodytas produkto identifikatorius ir mišinio tiekėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, adresas ir telefono numeris.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 „Dėl prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių (toliau – Ženklinimo taisyklės) 14 punktas numato, kad ženklinimo rekvizitai turi būti gerai matomi, patikimai pritvirtinti, neištrinami ir aiškūs, kad neklaidintų vartotojo. Ženklinimo rekvizitų matmenys turi būti pakankamo dydžio, kad būtų galima lengvai perskaityti ir suprasti informaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, atmestinas pareiškėjos argumentas, jog atsakovė privalėjo nustatyti, ar cheminės medžiagos viršija 0,1 proc., kaip nepagrįstas. Pareiškėja nei patikrinimo metu, nei pažeidimo nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, kad e-cigarečių „VOZOL NEON 800 Rainbow Cloud“, „Happy Cone“, „Palau“, „Venezuela“, „Bora Bora“ ženklinimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, kad Tarnyba pagristai konstatavo Tabako įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnyje (ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnis) detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Teismas, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, skundžiamo nutarimo turinį, konstatuoja, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 12T-22 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjai paskirta bauda, atsižvelgus į tai, jog ji teisės aktų reikalavimus pažeidė pakartotinai per vienus metus, paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti skundžiamą nutarimą remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, atmestinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės „Mare Serenum“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.