- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- AN2-255-530/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00616-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- M. J.
- Advokatai
- Henrikas Ratautas, Henrikas Ratautas Institucija, Henrikas Ratautuiį
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 11 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), M. J. nubaustas 300 eurų bauda bei specialios teisės atėmimu 6 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, ANK 424 straipsnio 3 dalį ir ANK 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 13 d. 10.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, ši teisė iš asmens buvo atimta ir pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė susigrąžinimo sąlygų; taip pat vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, tačiau nebuvo jo užsisegęs. Šiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, 196 punktą, 20 punktą.
2. M. J. nesutikdamas su Institucijos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, nurodydamas, kad apie jam ankstesniu 2023 m. sausio 13 d. nutarimu skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą jis nežinojo, todėl nesutinka, kad nagrinėjamu atveju padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs M. J. skundą rašytinio proceso tvarka, skundžiama nutartimi paliko galioti 2024 m. birželio 11 d. Institucijos nutarimą, konstatuodamas, kad Institucijos 2023 m. sausio 13 d. nutarimas M. J. buvo įteiktas tinkamai, t. y. vienu iš ANK 573 straipsnyje reglamentuotų būdų – el. paštu. Ir nagrinėjamu atveju jis yra kaltas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje padarymo bei bauda ir administracinio poveikio priemonė jam individualizuotos tinkamai.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui M. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismui.
3.1. Skunde nurodoma, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra aišku kada vyko šios administracinės bylos nagrinėjimas. M. J. atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui pridėdamas advokato orderį. Tačiau apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką teismo posėdyje atstovui nebuvo pranešta. Be to, atstovas tuo metu buvo išvykęs į kasmetines vasaros atostogas užsienio šalyje ir neturėjo jokių teismo posėdžių, kurie dėl atostogų buvo perkelti ar neskirtini nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. Nepranešus apie teismo posėdžio datą (vietą ir laiką), nebuvo galimybės faktines aplinkybes paaiškinti pačiam M. J.. Taip pat nebuvo galimybės apklausti ir liudytojus byloje bei į administracinio nusižengimo bylą pateikti naujus įrodymus. M. J. atstovas administracinių nusižengimų bylos nagrinėjime, kuris vyko Institucijoje, dalyvavo dviejuose posėdžiuose, kurie vyko žodinio proceso tvarka. Todėl, akivaizdu, kad M. J. ir jo atstovas tikėjosi, kad pirmosios instancijos teismas paskirs teismo posėdį ir administracinio nusižengimo bylą nagrinės žodinio proceso tvarka. Svarbu ir tai, kad teismas gavęs M. J. skundą, neinformavo ir/ar apeliantui ir atstovui nenurodė pateikti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
3.2. Skunde pažymima, kad M. J. 2024 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Instituciją prašydamas panaikinti 2023 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisti sumokėti jam paskirtą 60 Eur baudą. M. J. minėtame prašyme nurodė, kad jis nėra gavęs 2023 m. sausio 13 d. nutarimo (ROIK (duomenys neskelbtini)). Svarbi aplinkybė yra tai, kad anksčiau visą M. J. skirtą korespondenciją atitinkamos institucijos siųsdavo pastarojo sutuoktinei E. J., jos asmeniniu elektroniniu adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau M. J. su sutuoktine E. J. faktiškai negyvena kartu jau nuo 2021 m. kovo mėn. Pastarieji bendro ūkio neveda daugiau kaip tris metus. M. J. gyvena (duomenys neskelbtini), o E. J. (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad sutuoktiniai yra konfliktiškuose santykiuose ir skyrybų procese, sutuoktinė E. J. neperduoda absoliučiai jokių dokumentų siųstų jos asmeniniu elektroniniu adresu – (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių M. J. 2023 m. sausio 13 d. nutarimas nebuvo įteiktas, todėl jis neturėjo galimybės susimokėti ir nustatyto dydžio baudos. M. J. atstovas kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyrių (toliau – VMI) su prašymu pakeisti pastarojo gyvenamosios vietos adresą ir kontaktinį elektroninio pašto adresą. 2024 m. birželio 3 d. iš VMI buvo gautas atsakymas, kad elektroninis paštas yra pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Taip pat įvestas adresas užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, kad M. J. nežinojo, jog jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas su 1 (vieno) mėnesio specialiosios teisės atėmimu. M. J. sutuoktinė, su kuria bendro ūkio nebeveda jau daugiau kaip du metus, tendencingai nepranešdavo jam apie jo atžvilgiu gautą korespondenciją. Šiuo metu santykiai su sutuoktine yra konfliktiški, inicijuojamas ir santuokos nutraukimas. Tuo tarpu jokiu kitu elektroninio pašto adresu ar registruota korespondencija M. J. minėtojo nutarimo nėra gavęs. M. J. taip pat yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, todėl neturi nei banko sąskaitos, nei elektroninio parašo dėl ko būdamas užsienio valstybėje negalėjo prisijungti ir gauti korespondencijos iš VMI dėl gauto nutarimo ir baudos sumokėjimo. Taigi, M. J. atsakingai pareiškia, kad nutarimo nėra gavęs, todėl dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių praleido terminą skundui paduoti ar sumokėti jam paskirtą baudą už administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog M. J. įsiteisėjusiu nutarimu nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Minimoje administracinio nusižengimo byloje visi procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai. Administracinio nusižengimo protokolas jam buvo įteiktas asmeniškai, jis ant protokolo pasirašė. Į bylos nagrinėjimą asmuo neatvyko, todėl byla administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. 2023 m. sausio 13 d. nutarimas M. J. buvo įteiktas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Jam įteiktame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Apeliantas pasirašydamas protokolą jame neįrašė jokių pastabų, kad minėtu elektroniniu paštu jis nesinaudoja, paaiškinime taip pat nenurodė, kad procesinių dokumentų nesiųsti minėtu elektroniniu paštu. Taigi vien tai, kad M. J. teigia, jog nežinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, kadangi jis nebuvo tinkamai informuotas apie priimtą nutarimą, nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo.
4.2. Atsiliepime teigiama, kad M. J. argumentai yra paneigti, minimoje byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) visi procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, jis apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną žinojo, protokolas su administraciniu nurodymu įteiktas asmeniškai, jame visa reikalinga informacija asmeniui buvo išdėstyta, tiek bylos nagrinėjimo data, tiek ir galimos sankcijos už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliantui kyla pareiga domėtis vykstančiais procesais, gautais procesiniais dokumentais ir jų turiniu, taip pat Institucija neprivalo visais įmanomais būdais įteikinėti procesinių dokumentų, pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas, kas šioje byloje ir buvo atlikta. Asmuo turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, tikrinti elektroninį paštą, kurį yra nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, esant elektroninio pašto pasikeitimams privalo jį savalaikiai nurodyti valstybės informacinėse sistemose ar registruose. To nepadaręs asmuo prisiima riziką už savo veiksmus. Taip pat pažymėtina, kad asmuo pats nesidomėjo procesu ir jam paskirtomis nuobaudomis, todėl už tai turi prisiimti kilusias pasekmes. Be kita ko asmens požiūrį į jam skiriamas nuobaudas ir nesidomėjimą procesu rodo ir tai, kad paskirtos baudos dėl administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini), dėl kurio jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis yra nesumokėjęs iki šiol, net ir administraciniu nurodymu paskirtos sumos.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad M. J. kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta. Apeliantas po specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo iki šio aptariamo nusižengimo padarymo dienos nesikreipė su prašymu į bet kurį VĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pažymėjimus išduodantį padalinį ir nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonių, bei neišklausė privalomų mokymų. Institucijos nuomone apeliantui šiuo metu paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašoma skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. M. J. apeliaciniame skunde nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir tvirtina, kad apie jo atžvilgiu priimtą 2023 m. sausio 13 d. nutarimą, kuriuo jam buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui jis nežinojo. Taip pat pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo tinkamai neinformavęs apie teismo posėdį ir taip apribojo jo teises teikti paaiškinimus, naujus įrodymus ir apklausti liudytojus, dėl šių pažeidimų jis prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo motyvus daro išvadą, jog apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė M. J., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teises būti išklausytam, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teikti prašymus ir įrodymus bei duoti paaiškinimus, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
8. ANK 571 straipsnis numato, jog kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Efektyvaus teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. ANK 577 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (ANK 577 straipsnio 2 dalis 2 punktas). O ANK 627 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teismas, be kita ko, nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai.
9. ANK 630 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Tačiau pažymėtina, kad būtina sąlyga išnagrinėti bylą yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-6-2012, Nr. 2AT-31-693/2018).
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo šaukimai apeliantui ir jo atstovui advokato padėjėjui Henrikui Ratautui į 2024 m. liepos 22 d. 09.00 val. vyksiantį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pagal M. J. skundą dėl Institucijos 2024 m. birželio 11 d. nutarimo, buvo siųsti 2024 m. liepos 2 d. el. pašto adresais, nurodytais skunde (b. l. 2,12). Apylinkės teismo siųstame laiške taip pat buvo prašoma patvirtinti šio laiško gavimą. Tačiau duomenų, kad M. J. ir/ar jo atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas, būtų patvirtinę šio laiško gavimą ir/ar nurodę aplinkybes susijusias su dalyvavimu/nedalyvavimu administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime 2024 m. liepos 22 d. 09.00 val., byloje nėra. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pradėjo 9 minutėmis vėliau, t. y. 09.09 val., nurodydamas, jog laukė proceso dalyvių, kuriems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Tačiau jiems neatvykus, konstatavo, jog proceso dalyviai procese užėmė pasyvią padėtį, todėl vadovaujantis ANK 629, 630 straipsniais, bylą nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 23). Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad proceso dalyvių neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta. Apygardos teismo nuomone, būtent šios aplinkybės vertinant jas kartu su duomenimis, kad M. J. ir jo atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas teismo šaukimų gavimo fakto nepatvirtino, sudarė prielaidas apylinkės teismui būti aktyviam ir daryti pertrauką bylos nagrinėjimo metu tam, kad būtų išsiaiškintos tikrosios proceso dalyvių neatvykimo priežastys. Ypač, kai M. J. skunde išdėstė nesutikimo argumentus dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir prašė panaikinti Institucijos 2024 m. birželio 11 d. nutarimą. Be to pažymėtina, kad skunde pateiktame apylinkės teismui buvo nurodytas ir advokato padėjėjo Henriko Ratauto mobilusis telefonas, tačiau teismas su juo susiekti net nebandė. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepripažinus kaltės dėl jam inkriminuojamo vieno iš administracinių nusižengimų padarymo ir bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka nebuvo tiesiogiai ar per atstovą išklausytas M. J., taip pat buvo apribota jo teisė teikti prašymus ir įrodymus. Jo nurodytos aplinkybės, kad jis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2023 m. sausio 13 d. nutarimu nežinojo, taip pat nebuvo iki galo patikrintos. Atkreipiant dėmesį, kad ir Institucijos atsiliepime nurodoma, jog M. J. iki šiol nėra sumokėjęs baudos, paskirtos minėtu nutarimu.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims taip pat yra akcentavęs tai, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, jog procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojanti norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-20-719/2024).
12. Apygardos teismas nustatęs, kad M. J. teisės būti išklausytam, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, taip pat teikti prašymus ir įrodymus buvo pažeistos, Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį panaikina ir bylą, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
13. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais iš esmės kvestionuojamas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių buvimas M. J. veiksmuose, paliekami nenagrinėti. Šiuos argumentus privalės išnagrinėti ir į juos atsakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti administracinio nusižengimo bylą su M. J. skundu dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutarimo iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.