Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.1.; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2024 m. lapkričio 14 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, viešaisiais darbais 2 mėnesiams, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis N. S. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 2,73 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis N. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiavo su draugu. Sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Su draugu maždaug prieš 2 valandas buvo išgėrę 0,5 l talpos degtinės butelį. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, ji yra atimta 1,5 metų, nes (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį neblaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Be paties kaltinamojo N. S. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) A. P. tarnybiniame pranešime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui N. S. iš burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus jį bekontakčiu alkoholio detektoriumi, buvo užfiksuota, jog vairuotojas vartojęs alkoholio. N. S. paaiškino, jog alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas sunkus – 2,73 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas taip pat sunkus – 2,79 promilių neblaivumas. Patikrinus vairuotojo duomenis centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, jog N. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones, ši teisė jam atimta. Su pažeidimu N. S. sutiko, paaiškino, kad alkoholį vartoja jau kelias dienas. Filmuota Body kamera.

Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sustabdytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir jo neblaivų vairuotoją.

Įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu (koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kur 100 metrų nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę stovi N. S. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) N. S. nustatyti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena; panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, jog jis negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. N. S. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš valandą, jam (duomenys neskelbtini) alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metrologinės patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, antru tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais N. S. sutiko, akte pasirašė.

Informacija iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra N. S.

Iš informacijos apie pretendentų paieškos rezultatus išrašo matyti, jog administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), N. S. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), iš N. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo N. S. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau aptartais bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, (duomenys neskelbtini) A. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole, neblaivumo nustatyto akte užfiksuotais duomenimis – nustatyta, kad kaltinamasis N. S. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2,79 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis).

Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma arešto bausme ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis N. S. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini). Teisiamas antrą kartą, nes ankstesni teistumai jau išnykę. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, šis teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Teismas įvertina ir tai, jog N. S. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, vairuodamas automobilį kartu vežėsi ir keleivį, tuo keldamas ir jo saugumui didelį pavojų, be to, automobilį vairavo, neturėdamas tam teisės. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad už panašaus pobūdžio veikas anksčiau N. S. yra jau du kartus baustas administracine tvarka, tačiau iš ankstesnių nubaudimų tinkamų išvadų nepadarė. (Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog N. S. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, tad abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, teigė, jog nuoširdžiai gailisi, bet teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dėl surinktų jo kaltės įrodymų, iš jo paties parodymų matyti, kad stengėsi pateisinti savo nusikalstamą elgesį, nes esą reikėjo skubiai važiuoti, todėl pats vairavo pas draugą į sodybą, teigė, kad jautėsi pakankamai gerai, kai tuo tarpu jam nustatytas netgi sunkus girtumo laipsnis, pakankamai daug stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės) jis išgėrė kone prieš pat važiavimą, taigi puikiai suvokdamas, jog negali vairuoti dėl apsvaigimo ir neturi netgi teisės vairuoti transporto priemonių, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio blokavimo užraktai. Taigi N. S. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Be to, tai, jog kaltinamasis vairuoja transporto priemones neblaivus, nors dėl to yra ne kartą baustas, rodo, kad jis visai nesistengia keisti savo netinkamo ir pavojingo elgesio. Todėl nėra jokio pagrindo kaltinamojo formaliai žodžiu išreikšto gailėjimosi laikyti nuoširdžiu, ir atitinkamai kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, rodančias jo pavojingesnį pobūdį (vairavo sunkaus girtumo laipsnio, neturėdamas teisės vairuoti, vežė ir keleivį, vairavo gana didelių gabaritų transporto priemonę, be to, dienos metu, gyvenvietėje, tuo keldamas didelę grėsmę ne tik savo, bet ir kitų žmonių saugumui, sveikatai ir netgi gyvybei), pakankamai neigiamą kaltinamojo asmenybę ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gana daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, teistas), skirtina didesnė, nei prokuroro siūloma, arešto bausmė – 75 paros.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamojo kuriamus socialinius ryšius. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 21.00 val. iki 7.00 val., išskyrus vykimą į darbą, mokymosi įstaigą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei per visą bausmės laiką įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į N. S. asmenybę: trečią kartą jo atžvilgiu yra taikoma atsakomybė už veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, bei į padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, į jo apsvaigimo laipsnį, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų terminui, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo nuomone, ši poveikio priemonė trumpesniam terminui šioje situacijoje nebūtų pakankama, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimą N. S. padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir, pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu septyniasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. S. galutinę bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą N. S. atidėti devyniems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą, mokymosi įstaigą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti N. S. baudžiamojo poveikio priemonę – penkeriems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti N. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti N. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti N. S.