Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Teisme atstovas paaiškino, kad BUAB „Lakis“ permokėjo pridėtinės vertės mokestį ir jis turi būti sugrąžintas pareiškėjui.

Paaiškina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui skundo nagrinėjimą dėl mokestinio ginčo sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo. Paaiškina apie UAB „Tefire“ atliekamą mokestinį patikrinimą, susijusį su 2006-05-02 ilgalaike rangos sutartimi Nr. 2006/05/02 tarp UAB „Tefire“ ir pareiškėjo. UAB „Tefire“ pretenduoja į 700 278 Lt PVM atskaitą už ūkines operacijas, susijusias su nurodyta rangos sutartimi. Dėl šios rangos sutarties vyko ginčas bendros kompetencijos teisme, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-08 nutartimi pripažino negaliojančia ilgalaikę rangos sutartį. Pareiškėjas tikslino PVM deklaracijas už 2006 m. gegužės mėn. – 2007 m. kovo mėn., sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir pardavimo PVM 700 278 Lt suma, t.y. ta pačia verte, kuria pareiškėjas savo vardu išrašė PVM sąskaitas faktūras UAB „Tefire“ pagal minėtą rangos sutartį. Pateikus patikslintas PVM deklaracijas susidarė mokesčio permoka, dėl kurios grąžinimo pareiškėjo atstovas 2012 m. kreipėsi į mokesčių administratorių. Remiasi MAĮ 80 straipsnio 1 dalimi, VMI viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135 patvirtintomis taisyklėmis. Paaiškina, kad pareiškėjo pateiktos PVM patikslintos deklaracijos už 2006 m. pateiktos pavėluotai, praleistas neatnaujinamas 5 metų terminas, o 2007 m. laikotarpio patikslintos deklaracijos pateiktos nepraleidus termino, todėl priimtos.

Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia, kad bendros kompetencijos teismai jau galutinai pasisakė dėl minėtos rangos sutarties, o dėl to bankroto administratorius laiko, jog pareiškėjas permokėjo PVM, susijusį su teiktomis paslaugomis pagal rangos sutartį, o mokesčių administratorius privalo permoką grąžinti. Pareiškėjo atstovo nurodomi argumentai dėl Klaipėdos AVMI patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo neteisėtumo, šioje ginčo stadijoje iš viso nenagrinėjami, nes mokestinis ginčas dėl PVM permokos grąžinimo dar nėra praėjęs visų privalomų ikiteisminio nagrinėjimo stadijų.

Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos.

Skundžiamame VMI sprendime remiamasi tuo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėta ir neužbaigta iki šiol administracinė byla dėl mokestinio ginčo tarp UAB „Tefire“ ir VMI.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir pagal į bylą pateiktą VAAT sprendimą, nustatyta, kad UAB „Tefire“ 2014-07-24 padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl mokestinio ginčo sprendimų panaikinimo. Pagal skundžiamame VMI sprendime nurodytą bylą nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-10-10 nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1455-442/2016, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03583-2014-9) pareiškėjo UAB „Tefire“ skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-08-10 sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Byla iki šiol dar neišnagrinėta, todėl teismas remiasi duomenimis iš LVAT 2016-10-10 nutarties. Pagal bylos duomenis, UAB „Tefire“ taip pat pasirėmusi bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (jie nurodomi ir aptariamoje LVAT nutartyje, ir skunde, ir atsiliepime, yra pateikti į bylą), kuriais rangos sutartis tarp UAB „Lakis“ ir UAB „Tefire“ pripažinta negaliojančia, taikyta vienašalė restitucija, pateikė mokesčių administratoriui patikslintas PVM deklaracijas, kuriomis sumažino apmokestinamų sandorių vertę ir pardavimų PVM 700 278 Lt suma, nes tokia suma UAB „Lakis“ buvo įrašyta sąskaitose faktūrose pagal negaliojančią pripažintą sutartį. UAB „Tefire“ skunde teismui nurodė, kad nors rangos sutartis ir pripažinta negaliojančia, tačiau UAB „Tefire“ atliko ūkines operacijas – apmokėjo UAB „Lakis“ fiktyvias sąskaitas, todėl teigė, kad turi teisę į PVM atskaitą. LVAT nutartyje konstatuojama, kad pareiškėjui UAB „Tefire“ buvo neleista atskaityti 700 278 Lt pirkimo PVM ir 3890 Lt priskirti leidžiamiems atskaitymams pagal UAB „Lakis“ PVM sąskaitas faktūras, išrašytas pagal 2006-05-02 rangos sutartį. LVAT panaikino apygardos teismo sprendimą dėl to, kad iš jo buvo neaišku, ar UAB „Tefire“ teisė į PVM atskaitą galėjo būti apribota dėl to, kad paslaugos ir prekės nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose, UAB „Tefire“ nebuvo suteiktos, t.y. nebuvo PVM objekto, ar dėl to, kad pareiškėjas UAB „Tefire“ piktnaudžiavo, sukčiavo ar dalyvavo sukčiavime PVM srityje. Ginčuose dėl PVM LVAT yra ne kartą nurodė į ką būtina atkreipti dėmesį sprendžiant klausimą dėl apmokestinamojo asmens teisės į PVM atskaitą – kokie yra pagrindai ir sąlygos tokiai teisei įgyvendinti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-705/2013).