Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-904-459/2014

2014 m. gegužės 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų (pirmininkės ir pranešėjos) Raimondos Andrulienės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Freisa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Freisa“ ieškinį atsakovams UAB „Gindana“, A. A., UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ dėl sutarties ir prašymo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl trišalės sutarties, prašymo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad BUAB „Freisa“ ieškiniu šioje byloje CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 1.80 straipsnio (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas) pagrindais ginčijo 2010-05-24 UAB „Freisa“, A. A. prekybos įmonės „Gindana“ ir UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ sudarytą trišalę sutartį, pagal kurią UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 19 055,40 Lt sumą pervedė A. A. prekybos įmonei „Gindana“, o ne tiesiogiai UAB „Freisa“, ir UAB „Freisa“ prašymą (be datos), kurio pagrindu UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 9 750 Lt sumą pervedė A. A. prekybos įmonei „Gindana“, o ne tiesiogiai UAB „Freisa“. Pažymėtina, kad UAB „Freisa“ neginčijo sandorio dėl dar vieno, t. y. UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2010-06-11 atlikto mokėjimo pavedimo už 12 250 Lt sumą, t. y. ieškinys buvo pareikštas tik dėl dalies šalių sudarytų sandorių, todėl 2010-06-11 atlikto mokėjimo pavedimo sudarymo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl sandorių negaliojimo actio Pauliana pagrindu

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012); būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos yra: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius yra įpareigotas ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, administratorius turi teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nenagrinėjo actio Pauliana sąlygų ir nepagrįstai atmetė bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar ginčo susitarimais nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, taip pat, ar susitarimus sudariusios šalys buvo sąžiningos.

Dėl galimo kreditorių teisių pažeidimo

Nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Freisa“ turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti ir UAB „Freisa“ bankroto byloje Nr. B2-301-123/2014: 2013-10-07 nutartimi patvirtintas UAB „Meronda“ 27 668 Lt dydžio reikalavimas, 2013-02-06 nutartimi patvirtinti pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) G. G., A. K. (b. l. 13, 75), susidarę iki šioje byloje ginčijamų sandorių sudarymo. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2010-01-31 UAB „Freisa“ turėjo skolų kreditoriams už 150 215,28 Lt sumą, 2010-02-28 – 162 032 Lt, 2010-03-31 – 173 683,09 Lt, 2010-04-30 – 223 582,79 Lt, 2010-05-31 – 155 877,18 Lt (b. l. 18–22). Konstatuotina, kad kreditoriai ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo galiojančias reikalavimo teises, todėl administratorius, gindamas kreditorių interesus ir reikšdamas ieškinį, įrodė actio Pauliana sąlygą – reikalavimo teisės buvimą.

Kreditoriaus teisių pažeidimas pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį gali pasireikšti tuo, kad: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Arba nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2012). Atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes, yra pagrindo išvadai, kad sudariusi ginčijamus sandorius UAB „Freisa“ atsiskaitė tik su vienu kreditoriumi – A. A. prekybos įmone „Gindana“, visiškai neatsižvelgiant į mokėjimo kitiems kreditoriams eiliškumą ir pažeidė kitų kreditorių teises lygiais pagrindais su A. A. prekybos įmone „Gindana“ atgauti savo skolas.

Dėl šalių nesąžiningumo

Ginčijamo sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens (asmenų) nesąžiningumas yra viena iš būtinų actio Pauliana patenkinimo sąlygų (CK 6.66 str. 2 d.). Asmuo pripažįstamas nesąžiningu, jeigu konstatuojama, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Šias aplinkybes privalo įrodyti kreditorius, ginčijantis skolininko sudarytą sandorį (CPK 178 str.), išskyrus tuos atvejus, kai įstatyme nustatyta trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcija, įrodinėjimo naštą perkelianti priešingai šaliai.

Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-18 sprendime nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių teises. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad sudarydama ginčijamus sandorius UAB „Freisa“ jau turėjo finansinių sunkumų, negalėjo atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, UAB „Freisa“ turtui pritaikyti turto areštai (2009-04-09 turto arešto aktu Nr. 0909001067 buvo areštuotas UAB „Freisa“ turtas už 24 935,10 Lt (b. l. 16); 2010-01-06 turto arešto aktu Nr. 0310000052 buvo areštuotas UAB „Freisa“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (b. l. 17). Iš UAB „Freisa“ skolų tiekėjams ataskaitos matyti, kad per visus 2010 metus UAB „Freisa“ buvo skolinga kreditoriams nuo 150 215,28 Lt iki 223 582,79 Lt per mėnesį (b. l. 18–28), o pagal UAB „Freisa“ balansą už 2009 metus matyti, jog įmonė turėjo turto už 225 901 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 324 959 Lt sumą (b. l. 31). Turto areštų registro ir Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl manytina, jog atsakovai turėjo galimybę išsiaiškinti dėl UAB „Freisa“ sunkios finansinės padėties. Dėl aptarto sutiktina su apeliantės argumentu, kad aplinkybė, jog įregistruoti turto areštai vėliau buvo panaikinti, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai buvo sąžiningi, nes sąžiningumas sietinas su žinojimu apie galimą skolininko kreditoriaus interesų pažeidimą, o sudarant ginčijamus sandorius atsakovai negalėjo žinoti, kad areštai bus panaikinti.

Dėl kitų actio Pauliana sąlygų

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad UAB „Freisa“, negavusi iš A. A. prekybos įmonės „Gindana“ kuro laivui, nebūtų galėjusi vykdyti veiklos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 29, 2008 m.). Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiga atsiskaityti nereiškia, jog sandoriai, kuriais susitariama dėl kitokio atsiskaitymo, yra privalomi.

Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-301-123/2014 iškėlė UAB „Freisa“ bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012-11-22 nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-30 nutartį nepakeistą (b. l. 9–12), todėl senaties termino eigos pradžia yra 2012-11-22. Kadangi ieškinys teismui paduotas 2013-06-26, todėl senaties terminas nėra praleistas.

Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.66 str.), todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais ir tuo pagrindu taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį, jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Pagal viešus Juridinių asmenų registro duomenis akivaizdu, jog 2012-04-02 savininkas priėmė sprendimą pertvarkyti individualią A. A. prekybos įmonę „Gindana“ ir šiuo metu vietoje A. A. prekybos įmonės „Gindana“ yra įregistruota UAB „Gindana“ (b. l. 40–43). Atsižvelgiant į aptartą aplinkybę ir taikant restituciją ieškovei BUAB „Freisa“ iš UAB „Gindana“ ir subsidiariai iš A. A. priteistina 28 805,40 Lt suma ir 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo tinkamo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu

2009-04-09 turto arešto aktu Nr. 0909001067 buvo areštuotas UAB „Freisa“ turtas už 24 935,10 Lt, o 2010-01-06 turto arešto aktu Nr. 0310000052 buvo areštuotas UAB „Freisa“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (b. l. 16–17).

Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 str.). Turint omenyje nurodytą teisinį reglamentavimą yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovams turėjo būti žinoma apie UAB „Freisa“ turtui taikomą areštą. CPK 675 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Dėl prieš tai nurodytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad ginčijamais šalių susitarimais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl šalių trišalė sutartis ir UAB „Freisa“ prašymas pervesti A. A. prekybos įmonei „Gindana“ 9 750 Lt taip pat pripažintini niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, naikintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-18 sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai: trišalė sutartis, sudaryta tarp UAB „Freisa“, A. A. prekybos įmonės „Gindana“ ir UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio); UAB „Freisa“ prašymas (be datos), kuriuo UAB „Freisa“ nurodė UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pervesti A. A. prekybos įmonei „Gindana“ 9 750 Lt pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio); taikytina restitucija ir ieškovei priteistina iš UAB „Gindana“ ir iš A. A. subsidiariai 28 805,40 Lt ir 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Kadangi apeliacinis skundas ir ieškinys tenkintini, iš atsakovų UAB „Gindana“ ir A. A. priteistina po 432 Lt t žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti trišalę sutartį, sudarytą 2010-05-24 tarp UAB „Freisa“, A. A. prekybos įmonės „Gindana“ ir UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio).

Pripažinti UAB „Freisa“ prašymą (be datos), kuriuo UAB „Freisa“ nurodė UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pervesti A. A. prekybos įmonei „Gindana“ 9 750 Lt negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio).

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „Freisa“ iš UAB „Gindana“ ir subsidiariai iš A. A. 28 805,40 Lt.

Priteisti ieškovei iš atsakovų UAB „Gindana“ ir subsidiariai iš A. A. 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28 805,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-07-01, iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų UAB „Gindana“ ir A. A. po 432 Lt žyminio mokesčio valstybei.