Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas O. B., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir prie savęs laikė nedidelį kiekį, ne daugiau kaip 0,005 g, psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - FUB-AMB ir 2016 m. kovo 6 d., apie 13.00 val., 3-iame sektoriuje, prie įėjimo į klubą, šią psichotropinę medžiagą perdavė nuteistajam O. B., iš kurio šią medžiagą paėmė tai pastebėję Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai . Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendį nenustačius, kad jis galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, o nusprendus palikti galioti skundžiamą nuosprendį, paskirti mažesnę negu sankcijoje numatytą bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. .Skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi išskirtinai pareigūnų M. R. ir A. K. parodymais, nors minėti asmenys savo pareigas atliko netinkamai. Nėra nustatyta kokiu būdu ir kada jis įgijo narkotines medžiagas. Be to, pareigūnai matydami vykdomą nusikalstamą veiką iš karto nesulaikė visų asmenų. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad pataisos namuose visa teritorija yra stebima vaizdo kameromis, ši tariama nusikalstama veikas nebuvo užfiksuotas vaizdo įraše. Taip pat nebuvo tirta ar ant rasto paketėlio yra jos pirštų pėdsakų. Priimant nuosprendį taip pat nebuvo įvertinti ir O. B. parodymai, kad jis jam jokių narkotinių medžiagų neperdavė, o pas jį rastus daiktus jis buvo prieš tai radęs. Skundo autorius nurodo ir tai, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu jam, buvo likusios tik keturios dienos iki bausmės pabaigos, todėl jokių neteisėtų veiksmų neketino atlikti. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad šiuo metu yra integruotas į socialinę aplinką, po bausmės atlikimo elgiasi tinkamai, turi draugę su kuria ketina kurti šeimą. Mokosi, nori įgyti specialybę. Tai rodo, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. S., jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.Teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo sprendimo turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad nuteistajam M. S. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Nors nuteistasis M. S. neigia perdavęs nuteistajam O. B. psichotropines medžiagas, tačiau jo kaltę patvirtina nuoseklūs liudytojų M. R. bei A. K. parodymai. Nuteistasis M. S. tvirtina, jog nėra pagrindo remtis pareigūnų parodymais, nes su jais yra turėjęs konfliktų, tačiau tokių nuteistojo M. S. aiškinimų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Vien tai, jog minėti asmenys duoda nuteistajam nepalankius parodymus, nėra pagrindas jais abejoti. Nėra pagrindas tenkinti nuteistojo M. S. apeliacinio skundo ir tuo pagrindu, kad šioje byloje nuteistas O. B. nepatvirtino, kad jam psichotropines medžiagas perdavė M. S.. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinat šių O. B. parodymų patikimumą būtina atsižvelgti į tai, kad jis kartu laisvės atėmimo bausmę atliko su M. S., todėl duodamas tokius parodymus galimai siekia M. S. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, jog ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai, nes pataisos namų teritorija yra stebima vaizdo kameromis, todėl byloje turėjo būti ir vaizdo medžiaga. Byloje esanti 2016 m. kovo 16 d. pažyma patvirtina, kad klubo teritorija vaizdo kameromis nestebima. Iš to seka, kad vieta, kurioje nuteistasis M. S. perdavė psichotropines medžiagas nestebima vaizdo kameromis, todėl ir nėra byloje vaizdo įrašų. Šioje byloje liudytojais apklausti pareigūnai M. R. ir A. K. iš esmės nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad iš 10-15 metrų atstumo matė kaip M. S. paduodamas ranką O. B. perdavė kažką baltos spalvos ir, tai O. B. įsidėjo į striukės kišenę. Pasivijus ir patikrinus O. B. pas jį buvo rasta į baltą popieriaus lapą suvynioti trys paketėliai su neaiškios kilmės medžiaga. Daugiau jokių daiktų pas O. B. rasta nebuvo rasta. Liudytojas A. K. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio procesinio veiksmo metu liudytojas parodė, kurioje vietoje jam būnant matė kaip nuteistasis M. S. paduodamas ranką O. B. perdavė baltos spalvos paketą, kuriame kaip vėliau paaiškėjo buvo psichotropinė medžiaga. Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad liudytojai M. R. ir A. K. turėjo kokį nors suinteresuotumą apklabėti nuteistąjį M. S..Taigi kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl M. S. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Teismas skiria bausmes BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).Bausmė M. S. nėra aiškiai per griežta, todėl ją mažinti ar keisti nėra pagrindo. Apylinkės teismas laikėsi įstatymų reikalavimų atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei motyvavo bausmės skyrimą. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant jį nuo bausmės vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis.). Teismas, skirdamas M. S. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, motyvavo, kodėl parinko būtent tokį bausmės dydį. Su tokiais apylinkės teismo motyvais sutinka ir kolegija.Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. padarė sunkų nusikaltimą, jis nusikalto atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis M. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė darbo sutartį, jog pradėjo dirbti nuo 2017 m. sausio 26 d., tačiau iš byloje esančios charakteristikos matyti, kad jis bausmės atlikimo metu buvo charakterizuojamas neigiamai, eilę kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas du kartus. Nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Kolegijos nuomone, būtent apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegija konstatuoja, kad M. S. paskirta teisinga bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja teisingumo principui, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo. Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. S. atitinka formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas – jis nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 4 metai. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymima, kad baudžiamasis įstatymas nenustato BK 75 straipsnio taikymo apribojimų ir tokiu atveju, kai asmuo būdamas teistas padarė naują nusikaltimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju (nagrinėjant konkrečią baudžiamąją bylą) turi būti apsvarstytas šio straipsnio taikymo tikslingumas ir, atidedant bausmės vykdymą, turi būti nurodyti motyvai, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad tokiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Kaip jau buvo paminėta M. S. anksčiau buvo teistas du kartus, nusikalstamą veiką už kurią pripažintas kaltu padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepataikintą teistumą. Bausmės atlikimo metu buvo charakterizuojamas itin neigiamai. Dėl to, nežiūrint į tai, jog apeliacinės instancijos teismui nuteistasis M. S. pateikė darbo sutartį, kuri patvirtina, jog jis dirba, nėra pagrindo nuteistajam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį M. S. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.