- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2-634-869/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13624-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Advokatai
- Vilma Višnevskienė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 2.3.4.4.2
2019 m. balandžio 30 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui D. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą byloje teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. A., prašydama: nustatyti nepilnamečiui sūnaus M. A. gyvenamąją vietą su ieškove (motina); priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. A. turtu, priteisiant turtą – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog šalys nuo 1996 metų vedė faktinį bendrą ūkį, gyveno kartu, turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis M. A., gimęs (duomenys neskelbtini). 2015 m. (duomenys neskelbtini) šalys dalinės nuosavybės teise už paskolą įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog visas kredito įmokas, pradinį įnašą ji sumokėjo savomis lėšomis, atsakovas neprisidėjo ir prie buto įrengimo. Pasak ieškovės, atsakovas nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko yra gydęsis ligoninėse, ir neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas nuo 2011 metų uždarbiaudamas užsienyje gauna pajamas, tačiau ieškovė apie jas nieko nežino ir atsakovas jokių pinigų vaiko išlaikymui neskiria jau ilgą laiką. Be to, atsakovas nuolat smurtaudavo, ir ieškovė yra kreipusis į policiją dėl smurto. Po paskutinio įvykio 2018 m. kovo 22 d., ieškovė iškvietė policiją, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, su sąlyga nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove, nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu ir nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, jog nepilnametis M. A. gyvena su ieškove, tačiau dėl skirtingų pavardžių, institucijoms būtina pateikti įrodymus, jog vaikas gyvena su motina. Dėl šios priežasties ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. A. gyvenamąją vietą kartu su motina D. M.. Ieškovė nepilnamečiui vaikui teikia išlaikymą, t. y., perka rūbus, buities reikmenis, lavinimo priemones, maistą. Vaikas turi sveikatos sutrikimų - jam diagnozuota bronchinė astma, virškinimo sistemos sutrikimai. Pasak ieškovės, sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga mažiausiai 500 Eur suma. Šią sumą sudaro: maistas darželyje ir namuose (vidutiniškai 200 Eur per mėnesį), mokesčiai už komunalines paslaugas (vidutiniškai 40 Eur mėnesiui, skaičiuojant vaikui tenkančią dalį), vaistai, higienos reikmenys, ugdymo priemonės (knygos, kanceliarinės prekės ir kt.) – po 100 Eur per mėn., rūbai ir avalynė (atitinkamai po vieną komplektą drabužių kiekvienam sezonui) - apie 80 Eur per mėn.; vaiko poilsio ir laisvalaikio poreikiams tenkinti išleidžiama per mėnesį apie 60 Eur, būreliams – 20 Eur. Kadangi sūnus šiemet pradės lankyti mokyklą, jo poreikiai bus dar didesni. Ieškovės teigimu, ji šiuo metu sūnui teikia išlaikymą viena, taigi atsakovui tenkanti dalis turėtų sudaryti pusę sumos, reikalingos vaiko išlaikymui per mėnesį, t. y., 250 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas neteikiamas jau ilgą laiką, ieškovė prašo teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 metus iki ieškinio padavimo, sudarantį 7200 Eur (36 mėnesiai x 200 Eur = 7200 Eur). Kadangi atsakovas piktybiškai vengia išlaikyti savo vaiką, jį auklėti, slepia savo pajamas, todėl išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis būtų netikslingas. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, bei į tai, kad turtą galima parduoti ar užtikrinti vaikui ateityje gyvenamąjį plotą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą turtu. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, iki vaiko pilnametystės (137 mėn.) kas mėnesį skaičiuojant po 250 Eur išlaikymą, susidaro 34250 Eur suma. Priskaičiavus išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 7200 Eur, bendra suma sudarytų 41450 Eur. Ši suma artima ½ daliai atsakovo turimos buto vertės. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog šalių gyvenimas kartu neįmanomas, dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, agresijos ir dėl to kylančios grėsmės ieškovei bei nepilnamečiui vaikui (tomas 1, e. b. l. 1-5).
Teismo posėdžio metu ieškovė D. M. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog ji su atsakovu kartu gyveno nuo 1996 metų iki 2018 m. kovo 23 d. Iš pradžių gyveno bute (duomenys neskelbtini), tačiau 2016 metais gruodžio 1 d. įsikraustė į kartu su atsakovu įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškinimo, jog atsakovas nedirbo, sėdėjo namuose, o ji dirbo. Nuo 2015 metų atsakovas neskiria pinigų šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nuo 2016 m. niekur nedirba, 2018 metais pora mėnesių atsakovas dirbo užsienyje ir grįžo į Lietuvą. Apie užsienyje D. A. gaunamas pajamas ieškovei nieko nėra žinoma, nes jos buvo pervedamos į Norvegijos banko kortelę. Nuo 2015 metų atsakovas dažnai gulėdavo ligoninėse, nes turėjo problemų su alkoholiu. Ieškovė nurodė, jog atsakovui dirbant užsienyje, jis ten praleisdavo 6 savaites, tuomet 2 savaites praleisdavo Lietuvoje. Ieškovės žiniomis, 2015 metais atsakovas dirbo Lietuvos įmonėje, darbai buvo vykdomi Danijoje, Vokietijoje, Norvegijoje. 2016 metais 3-6 mėnesius dirbo statybos įmonėje Norvegijoje, 2017 metais atsakovas apie 6 mėnesius dirbo Švedijoje ar Norvegijoje, 2018 metais dirbo nuo sausio 3 d. iki kovo 6 d. Ieškovė paaiškino, jog šalims gyvenant kartu kartais ir atsakovas pirkdavo maistą, yra nupirkęs/atvežęs sūnui drabužių (striukę, džinsus, bliuzoną), tačiau atsakovas nuo 2015 metų nėra perdavęs lėšų ieškovei, nuo 2015 metų yra tik atlikęs ieškovei 4 mokėjimo pavedimus. Dėl kokių priežasčių buvo daromi atsakovo mokėjimai šalių pilnametei dukrai, ieškovei nėra žinoma, galimai, tokiu būdu buvo dengiamas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi 2008 m. atsakovas turėjo išlaikymo įsiskolinimą tuomet dar nepilnametei dukrai K. A.. D. M. paaiškino, jog tarp šalių susitarimo, jog pinigai nepilnamečio sūnaus išlaikymui bus pervedami tokiu būdu, t. y., sumokant juos į šalių pilnametės dukters sąskaitą, nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas D. A. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y., neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus M. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina D. M.; su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo turtu priteisimo nesutinka. Atsakovas motyvuoja tuo, jog dirbdamas Norvegijos Karalystėje laikotarpiu, kuriuo, ieškovės nuomone, susidarė įsiskolinimas, į ieškovės, savo asmeninę ir dukters K. A. sąskaitas pervedinėjo ženklias pinigų sumas, pavedimų būta ir daugiau. Tokiu būdu ieškovės nurodyta 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma yra visiškai nepagrįsta, o ieškovės teiginys, jog išlaikymas neteikiamas jau ilgą laiką yra klaidinantis, juolab, kad 200 eurų per mėnesį išlaikymo suma yra nustatyta pačios ieškovės. Ieškovės reikalaujama 250 eurų suma kas mėnesį, atsakovo manymu, yra per didelė, todėl mažintina (tomas 3, e. b. l. 89-90).
Teismo posėdžio metu atsakovas D. A. nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies ir papildomai paaiškino, jog iki 2018 m. kovo mėnesio įvykių šalims gyvenant kartu atsakovas prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, t. y., pirkdavo maistą, drabužius, žaislus. Po 2018 m. kovo 22 d. įvykusio konflikto atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo atžvilgiu buvo taikytos kardomosios priemonės, todėl šalys nuo šio momento gyvena skyrium. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad nuo 2018 m. kovo 22 d. jis neteikia sūnui išlaikymo, tačiau nurodė, jog iki tol šalys gyveno kartu, atsakovas dirbdavo užsienyje staliaus darbus, darbo užmokestį gaudavo į Norvegišką sąskaitą, iš kurios pervesdavo lėšas į Lietuvoje atidarytą banko sąskaitą, atlikdavo mokėjimus į ieškovės, o vėliau į šalių pilnametės dukters sąskaitą. Pasak atsakovo, šie mokėjimai buvo skirti šeimai, šeimos narių poreikiams tenkinti. Atsakovas nuolat palaikydavo ryšį su ieškove ir šiai parašius, pervesdavo lėšų į dukters K. A. banko sąskaitą. Kam dukra gautas lėšas panaudodavo, atsakovui nėra žinoma. D. A. taip pat nurodė, jog tais laikotarpiais, kai jis būdavo Lietuvoje, duodavo ieškovei grynųjų pinigų, pirkdavo bei kaskart atveždavo šalių nepilnamečiui sūnui lauktuvių, drabužių: yra nupirkęs kedus, kainavusius 20 Eur, treningus, kainavusius 10 Eur, džinsus, kainavusius 10 Eur, striukę, kainavusią 15 Eur ir pan. Taip pat atvežęs drabužių bei kvepalų ieškovei. Atsakovo vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 200 Eur suma ir pusę šios sumos, t. y., apie 100 Eur per mėnesį, jis sūnaus poreikių tenkinimui skirdavo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Bankas), byloje pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y., atsisakyti tenkinti ieškinio reikalavimą dalyje, kurioje ieškovė prašo iš atsakovo D. A. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. A. kreditoriui įkeistu turtu, t. y., butu, (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Savo poziciją trečiasis asmuo grindė šiomis aplinkybėmis: 1) Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raštiško leidimo įkeisto turto savininkai neturi teisės įkeisto buto parduoti, išnuomoti, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Pažeidus šį įpareigojimą, hipotekos kreditorius gali reikalauti, kad būtų pradėtas išieškojimas iš įkeisto daikto prieš terminą. Tiek viso, tiek ir dalies bankui įkeisto nekilnojamojo turto perleidimas šalių nepilnamečiui vaikui apribotų banko galimybes patenkinti skolinį reikalavimą iš bankui įkeisto turto; 2) pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymo forma privalo būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Nustačius išlaikymą įkeistu turtu (jo dalimi), būtų nepagrįstai pabloginama ir paties nepilnamečio vaiko padėtis, sukuriama papildoma rizika, kad netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal sudarytą kreditavimo sutartį, gali būti nukreiptas išieškojimas į visą įkeistą turtą. Banko vertinimu, nepilnamečio vaiko interesai būtų geriau užtikrinti mokamomis periodinėmis išmokomis, tokiu būdu neperkeliant tėvams skirtos išlaikymo pareigos jų kreditoriui. Be to, 200 Eur (½ MMA) vaiko išlaikymui skirtina mėnesinė suma priteistina tik nuo 2018 m. sausio 1 d., tuo tarpu ankstesniu laikotarpiu ieškovė turėtų vadovautis atitinkamu laikotarpiu galiojusio ½ MMA dydžiu; 3) abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugomi. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti kreditorių sąskaita. Nagrinėjamu atveju, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma Bankui įkeistu turtu pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus kreditorinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju išieškoti susidariusią skolą. Šalių prievolė Bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį bus vykdoma iki 2037 m. spalio 16 d., šiai dienai įvykdytų įsipareigojimų dalis sudaro mažiau nei 7 proc. viso suteikto kredito. Priteisus šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą Bankui įkeistu turtu, būtų nepagrįstai suvaržytos Banko teisės realizuoti įkeistą turtą. Tokia situacija nepateisinama, atsižvelgiant į itin dideles likusio kreditorinio reikalavimo apimtis bei likusį kreditorinio reikalavimo įvykdymo terminą; 4) Tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami sveiko ir darbingo amžiaus asmenys turi pareigą rūpintis jų nepilnamečiu vaiku, neperkeldami šios pareigos kreditoriui; 5) Išlaikymo priteisimas turtu, galimas tik išimtiniais atvejais, kai byloje yra neginčijamai įrodyta, kad išlaikymo pareigą turintis asmuo negalės, yra nepajėgus ir neturintis jokių galimybių teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, ir, kad būtent tokio turto priteisimas įgyvendins vaiko teises naudingiausiu būdu. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė nurodo, jog atsakovas nuo 2011 m. dirbdamas užsienyje, gauna pajamas, todėl turi visas galimybes skirti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Prašomas priteisti turtas yra įkeistas Bankui, siekiant užtikrinti prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamą vykdymą, taigi, prievolės nevykdymo atveju, bet kuriuo metu skolos išieškojimas galėtų būti nukreiptas į Bankui įkeistą turtą, todėl tokia ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma neturėtų būti laikoma kaip pati naudingiausia ir tinkamiausia išlaikymo forma (tomas 3, e. b. l. 99-102).
Teismo posėdžio metu byloje apklausta liudytoja, šalių pilnametė dukra K. A., nurodė, jog iki 2018 m. kovo mėnesio ieškovė, atsakovas, K. A. bei jos nepilnametis brolis M. A. gyveno kartu. Finansiniais klausimais namuose rūpindavosi mama, ji mokėdavo mokesčius, mokėdavo už brolio darželį, dengdavo kitas išlaidas. Atsakovas didesnę laiko dalį praleisdavo užsienyje, prie brolio poreikių tenkinimo prisidėdavo minimaliai, parveždavo iš užsienio drabužių (yra parvežęs striukę, marškinėlius, saldumynų ir pan.), kartais pirkdavo, gamindavo namuose maistą. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino dėl iš atsakovo gautų mokėjimų, nurodydama, jog tėvai tarpusavyje bendrai sprendė klausimus, susijusius su jos mokslais bei mokėjimais už mokslą, kartu dengė šias išlaidas. Tėvai susiskambindavo, atsakovas nurodydavo, kada perves pinigus bei juos pervesdavo į liudytojos sąskaitą. Pasak K. A., šios lėšos buvo skiriamos jai, o ne šeimos poreikių tenkinimui. Liudytojai nėra žinoma, ar tėtis yra pervedęs pinigų tiesiogiai mamai, tačiau yra žinoma atvejų, kai tėtis pinigus mamai perduodavo grynaisiais. Pasak liudytojos, tai nebuvo didelės sumos. Liudytoja atsimena vieną atvejį, kai tėtis mamai perdavė 50 Eurų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) byloje pateikė išvadą dėl nepilnamečio M. A.. Išvadoje nurodė, jog ieškovė D. M. ir nepilnametis sūnus M. A. gyvena ieškovei ir atsakovui priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir pilnametė ieškovės dukra. Vaikui bute yra sudarytos tinkamos sąlygos augti bei vystytis. Mažametis yra ugdomas (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelyje - darželyje „(duomenys neskelbtini)“, lanko krepšinio būrelį, ieškovės teigimu, turi sveikatos problemų - jam yra diagnozuota bronchinė astma, virškinimo sistemos sutrikimai. Mažametis M. A. (6 metai) sakė, kad dabar gyvena su mama ir sese, juo rūpinasi mama ir sesė, mama perka drabužius ir žaislus, gamina maistą; tėtį matė seniai; kai tėtis gyveno kartu, jis girdėjo, kaip tėvai ginčijosi; tėtis juo rūpinosi, pirko žaislus, gamino valgyti. Mantas nori gyventi su abiem tėvais. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) slaugytoja, gauna 1100 Eur darbo užmokestį. Ieškovės teigimu, atsakovas D. A. kartu negyvena nuo 2018 m. kovo 22 d., kai jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir buvo išvežtas policijos pareigūnų. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, su vaiku nebendrauja, kartą su vaiku kalbėjo telefonu. Skyriui dėl objektyvių priežasčių nėra žinoma atsakovo D. A. nuomonė dėl pareikšto ieškinio. Skyrius neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio M. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ieškove D. M., o iš tėvo atsakovo D. A. būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir yra siejamas su realiais sūnaus poreikiais (nuo rudens vaikas pradės lankyti mokyklą, vaikas turi specialiųjų poreikių). Atsakovui D. A. nepateikus įrodymų, kad teikė sūnui M. A. išlaikymą, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Skyrius neturėtų pagrindo prieštarauti ieškovės D. M. pasirinktai išlaikymo formai (priteisiant išlaikymą atsakovui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi), tačiau Tarnyba atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog prašomas priteisti turtas įgytas, pasinaudojant banko paskola (tomas 3, e. b. l. 18).
Išvadą teikiančios institucijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. M. ir atsakovo D. A. sūnus (tomas 1. e. b. l. 15). Šalys santuokos nebuvo sudarę, tačiau nuo 1996 m. vedė faktinį bendrą ūkį, kartu gyveno, turi du vaikus, iš kurių sūnus M. A. yra nepilnametis, o dukra K. A. jau yra sulaukusi pilnametystės (tomas 4, e. b. l. 30). 2018 m. kovo 22 dieną tarp šalių kilo konfliktas, dėl kurio atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, su sąlyga nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove, nesiartinti prie jos artimesniu, nei 50 metrų atstumu ir nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 8), todėl nuo 2018 m. kovo 22 d. šalys gyvena skyrium. Ieškovė 2018 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (tomas 1, e. b. l. 1-5).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vieta su ja, kadangi ji su atsakovu kartu negyvena, o šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, tačiau ieškovei dėl skirtingų jos ir sūnaus pavardžių institucijoms būtina pateikti įrodymus, jog vaikas gyvena su motina. Dėl šios priežasties ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja (ieškove).
Atsakovas tiek teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį (tomas 3, e. b. l. 89-90), tiek ir apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neprieštarauja.
Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydama, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo prieštarauti, jog šalių nepilnamečio sūnaus M. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (tomas 3, e. b. l. 18).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi, tarp šalių nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečio sūnaus M. A. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove D. M. (CK 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą bei išlaikymą įsiskolinimą priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis, šalių nepilnamečiui sūnui M. A. yra septyneri su puse metai. Ieškovė, teikdama ieškinį, prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250,00 Eur per mėnesį.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pateikė teismui nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę 2018 metais (tomas 4, e. b. l. 147), kurioje nurodė, jog sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 520 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos maitinimui (2 Eur per dieną pietums mokykloje, 1,5 Eur maitinimui, sūnui lankant prailgintą grupę, likusioji dalis – maitinimui namuose), viso apie 200 Eur per mėnesį, būreliai (šaškės – 10 eur per mėnesį, Lego – 1 kartas (5 Eur) per savaitę, kas sudaro 20-25 Eur per mėnesį, robotika - 40 Eur per mėnesį) – 40 Eur per mėnesį; vaistai, vitaminai – 65 Eur per mėnesį; higienos priemonės – 20 Eur per mėnesį; ugdymo priemonės (knygos, žaislai, baldai ir kita) – 15 Eur per mėnesį; drabužiai, avalynė – 80 Eur per mėnesį; laisvalaikis (kino teatras, „Keistuolių“ teatras, Ledo arena, žaidimų kambariai, draugų gimtadieniai) – 60 Eur per mėnesį; komunalinės paslaugos (vaikui tenkanti dalis) – 40 Eur per mėnesį.
Bylos nagrinėjimo metu, pasisakydamas dėl nepilnamečio sūnaus poreikių, atsakovas nurodė, jog dalis ieškovės nurodomų sumų, atsakovo manymu, yra nurodomos nepagrįstai didelės. Atsakovas sutiko, jog maitinimui mokyklos valgykloje per dieną yra reikalinga apie 2 Eur dienai, tačiau maitinimui namuose turėtų pakakti apie 50-60 Eur. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės nurodoma 1,5 Eur suma, skiriama vaikui, jam liekant prailgintoje grupėje. Atsakovas taip pat nurodė, jog šalims gyvenant kartu mokesčiai už komunalines paslaugas sudarydavo apie 100 Eur per mėnesį, todėl vaiko dalis sudarytų apie 25 Eur per mėnesį. Pasak atsakovo, ieškovė yra medikė, tol vaistus gali atsinešti iš gydymo įstaigos, kurioje dirba. D. A. nurodė, jog sūnus serga bronchine astma, tačiau jam nėra žinoma, kiek lėšų yra reikalinga šios ligos gydymui. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės nurodomų vaistų, skirtų virškinamojo trakto sutrikimams gydyti, kainomis, kurias 2018 m. gruodžio 7 d. prašyme nurodė ieškovė (tomas 4, e. b. l. 146). Pasak atsakovo, išlaidos sūnaus vartojamam vitaminui D, žuvų taukams galėtų sudaryti 6-8 Eur per mėnesį. Pasak atsakovo, vaistams, higienos priemonėms (muilas, šampūnas, dantų pasta, skalbimo milteliai ir pan.) bei ugdymui pakaktų 100 Eur 6 mėnesių laikotarpiui, kas sudarytų vidutiniškai 16,67 Eur per mėnesį. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodoma 80 Eur per mėnesį suma drabužiams ir avalynei įsigyti yra pernelyg didelė, tačiau kokia suma drabužių, avalynės įsigijimui yra reikalinga, atsakovas nežino. Be to, dalį drabužių, avalynės šalių nepilnamečiui sūnui atiduoda artimieji (krikšto tėvas). Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų išlaidų sūnaus laisvalaikiui, atsakovas nurodė, jog šalims gyvenant kartu, jų nepilnamečio sūnaus laisvalaikiui nebuvo išleidžiamos ieškovės nurodomos sumos, sūnus tik lankydavosi prekybos centruose, kokia suma būtų reikalinga sūnaus laisvalaikiui, atsakovas nežino. Pasak atsakovo, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 200 Eur, kuriuos šalys turtų skirti lygiomis dalimis. Apklaustas bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog jis sutiktų skirti vaikui išlaikymą, sudarantį 100-120 Eur per mėnesį, maždaug tokią sumą, t. y., apie 100 Eur per mėnesį, atsakovas skyrė šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui iš šalims gyvenant kartu.
Ieškovė, siekdama pagrįsti sūnaus poreikius, į bylą pateikė mokėjimus už televizijos ir interneto paslaugas, sudarančius 20,80 Eur per mėnesį (tomas 3, e. b. l. 144), mokėjimus už komunalines paslaugas, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. (tomas 3, e. b. l. 168-179). Tiek pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sūnaus maitinimui per mėnesį yra skiriama apie 200 Eur. Atsakovas su šia suma sutiko iš dalies. Teismo vertinimu, 2,00 Eur per dieną suma išlaidoms pietums mokykloje bei papildomos 1,5 Eur išlaidos maitinimui, berniukui lankant prailgintą grupę, yra protingos ir pagrįstos. Tokiu atveju, šios išlaidos sudarytų 77 Eur per mėnesį ((2 Eur + 1,5 Eur) x 22 darbo dienos per mėnesį), teismo vertinimu, panašią sumą galėtų sudaryti išlaidos sūnaus maitinimui namuose, todėl teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta 160 Eur per mėnesį išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus maitinimui. Taip pat tikėtina, kad 7 metų berniuko aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 80 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 80 Eur. Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad išlaidos būstui laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. sudarė 1426,85 Eur, kas vidutiniškai sudarytų apie 119 Eur per mėnesį (tomas 3, e. b. l. 168-179), taip pat 20,80 Eur per mėnesį sudaro išlaidos televizijai ir interneto paslaugos apmokėti (tomas 3, e. b. l. 144), iš viso 140 Eur, todėl vaikui tenkanti komunalinių paslaugų dalis sudarytų 35 Eur per mėnesį (140 Eur/4 asmenų). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog sūnus 2016-2017 m. lankė krepšinio būrelį, nuo 2018 m. rudens lanko kitus, t. y., šaškių, Lego, robotikos, būrelius, todėl vaiko lankomiems būreliams apmokėti per mėnesį yra reikalinga 40 Eur. Teismas ieškovės nurodytas išlaidas sūnaus būreliams apmokėti, sudarančios vidutiniškai 40 Eur per mėnesį, taip pat ieškovės nurodomas išlaidas higienai, sudarančias 20 Eur per mėnesį, ugdymo priemonėms (knygoms, žaislams, baldams ir kt. įsigyti), sudarančias 15 Eur per mėnesį, pripažįsta protingomis ir pagrįstomis.
Teismui pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog išlaidos sūnaus vaistams, vitaminams sudaro 65 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų 780 Eur per metus. Siekiant pagrįsti šias išlaidas, ieškovė teismui pateikė M. A. medicinos dokumentų išrašą (tomas 3, e. b. l. 137) bei VšĮ „Santaros klinikos“ mokėjimo kvitą už suteiktas paslaugas 30,24 Eur sumai (tomas 4, e.b. l. 159). Pažymėtina, jog jokių kitų įrodymų, patvirtinančių išlaidas, patiriamas sūnaus gydymui, vaistams ar vitaminams įsigyti ieškovė nepateikė. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos priežiūrai pagrįstumo, teismas atsižvelgia į nepilnamečiui nustatytas susirgimų diagnozes, tačiau teismas taip pat įvertina aplinkybę, jog sergant astma/astminiu bronchitu, didžioji dalis vaistų (Ventolin, Moncasta, Flixotide ir pan.) kainos yra kompensuojama. Be to, nepaisant to, jog ieškovė nurodė, kad sūnaus vaistams, vitaminams įsigyti per mėnesį yra reikalinga 65 Eur suma, į bylą nepateikė iš esmės jokių įrodymų, pagrindžiančių šias sumas (kaip jau buvo minėta, į bylą pateiktas vienintelis įrodymas – VšĮ „Santaros klinikos“ mokėjimo kvitas už suteiktas paslaugas 30,24 Eur sumai, tomas 4, e. b. l. 159), todėl teismas išlaidas M. A. sveikatos priežiūrai sumažina iki 20 Eur per mėnesį.
Ieškovė teismui nurodė, jog išlaidos sūnaus laisvalaikiui per mėnesį sudaro 60 Eur, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo laikotarpiu, t. y., nuo 2015 m. gegužės mėnesio, patirtas išlaidas sūnaus laisvalaikiui, nepateikė. Atsakovas su šia suma nesutiko, nurodydamas, jog kiek jam yra žinoma, sūnaus laisvalaikiui niekada nebuvo skiriama tokia suma. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodomų išlaidų sūnaus laisvalaikiui nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau kartu įvertinus aplinkybę, jog išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), teismas išlaidas nepilnamečio M. A. laisvalaikiui sumažina iki 30 Eur per mėnesį.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas apie 400 Eur išlaikymas per mėnesį.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė be šalių nepilnamečio sūnaus kitų išlaikytinių neturi, yra sveika, darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), jai priskaičiuotas darbo užmokestis (bylos nagrinėjimo teisme metu (t. y., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. – 2019 m. kovo mėn., vidutiniškai sudaro apie 1600 Eur per mėnesį, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo bei parkingo dalimi (tomas 1, e. b. l. 46, 48-85, tomas 2, e. b. l. 1-287). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė (tomas 1, e. b. l. 25-26).
Juridinių asmenų registro duomenimis, nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (tomas 1, e. b. l. 38-39). Bylos duomenimis, šalys turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui AS Luminor Bank pagal 2015 m. gruodžio 3 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 40-43, tomas 3, e. b. l. 103-109, 112-134) bei neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal 2015 m. lapkričio 17 d. Vartojimo kredito sutartį (tomas 3, e. b. l. 150-153). Įrašų turto arešto aktų registre apie šalis nėra (tomas 1, e. b. l. 44-45). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, nei ieškovės, nei atsakovo atžvilgiu šiuo metu nėra pradėta vykdomųjų bylų (tomas 1, e. b. l. 29-37).
Bylos duomenimis atsakovas D. A. be šalių nepilnamečio sūnaus kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingo amžiaus. Atsakovas, nors teismo buvo įpareigotas, į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie ginčo laikotarpiu gautas pajamas, įskaitant ir pajamas, gautas dirbant užsienio valstybėse. Vadovaujantis teismo išreikalautais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ginčo laikotarpiu atsakovas dirbo įmonėse (duomenys neskelbtini) statybos (vidaus apdailos) darbus. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu atsakovas D. A. dirbo užsienio valstybėse (Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje) statybos, vidaus apdailos darbus. Apklaustos teismo posėdžio metu abi šalys nurodė, jog atsakovui dirbant užsienio valstybėje, dažniausiai jis 6 savaites praleisdavo užsienyje ir vėliau 2 savaites Lietuvoje. Nepaisant to, jog atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie užsienio valstybėje gautas pajamas, apklaustas teismo posėdžio metu, D. A. nurodė, jog dirbant užsienyje per 6 savaičių laikotarpį galima užsidirbti apie 2000 Eur, o kartais ir 3000 Eur, kas vidutiniškai sudarytų apie 1000-1500 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo bei parkingo dalimi (tomas 1, e. b. l. 47, 49-85, tomas 2, e. b. l. 1-287). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė (tomas 1, e. b. l. 27-28), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog šią transporto priemonę yra pardavęs 2019 m. vasario mėnesį.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti įrodymų apie užsienio valstybėse ginčo laikotarpiu gautas pajamas, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jų būtinųjų poreikių patenkinimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaikų interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims.
Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti, sprendžia, jog abi šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui M. A., sudarantis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y., nuo 2018 m. gegužės 4 d., iki M. A. pilnametystės.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2018 m. gegužės 4 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl ieškovės pareiga nagrinėjamu atveju būtų įrodyti nepilnamečiui sūnui ginčo laikotarpiu reikalingą išlaikymo dydį, o aplinkybes, kad išlaikymą atsakovas vaikui mokėjo ir nėra išlaikymo įsiskolinimo, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes.
Ieškovė nurodo, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos (ieškinys teisme gautas 2018 m. gegužės 4 d.), atsakovas prie sūnaus išlaikymo faktiškai neprisidėjo. Pasak ieškovės, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį buvo reikalinga 400 Eur, o ½ dalis šios sumos priteistina iš atsakovo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, sudarantis 7200 Eur (36 mėn. x 200 Eur = 7200 Eur).
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, pirmiausia nustatytini šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai tuo laikotarpiu, už kurį yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, t. y., nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. Ieškovė pateikė teismui nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę 2015-2018 metais (tomas 4, e. b. l. 147), kurioje nurodė, jog sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 400 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos maitinimui - 140 Eur per mėnesį; mokėjimai už darželį – 35 Eur per mėnesį; būreliai (krepšinis) – 20 Eur per mėnesį; vaistai, vitaminai – 55 Eur per mėnesį; higienos priemonės – 15 Eur per mėnesį; ugdymo priemonės (knygos, žaislai, baldai ir kita) – 15 Eur per mėnesį; drabužiai, avalynė – 55 Eur per mėnesį; laisvalaikis – 35 Eur per mėnesį; komunalinės paslaugos (vaikui tenkanti dalis) – 30 Eur per mėnesį, iš viso 400 Eur per mėnesį. Atsakovas su šia suma sutiko iš dalies, nurodydamas, jog sprendžiant tiek dėl išlaikymo, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 200 Eur suma (atsakovo motyvai šiuo klausimu buvo iš esmės analogiški motyvams, išsakytiems dėl išlaikymo priteisimo).
Ieškovės nurodomos išlaidos mokėjimams už darželį – 35 Eur per mėnesį; krepšinio būreliui – 20 Eur per mėnesį, yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniai įrodymais (tomas 3, e. b. l. 139-140, 141), todėl pripažintinos įrodytomis. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos higienos priemonėms – 15 Eur per mėnesį; ugdymo priemonėms (knygos, žaislai, baldai ir kita) – 15 Eur per mėnesį; drabužiams, avalynei – 55 Eur per mėnesį, yra protingo dydžio. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie patirtas išlaidas būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti bei šių išlaidų suvestinę, kurioje nurodė, kad ginčo laikotarpiu (2015 m. gegužės mėn. – 2018 m. gegužės mėn.) būsto komunalinės išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudarė 85,10 Eur, todėl šalių nepilnamečiui sūnui tenkanti ¼ šių išlaidų dalis, teismo vertinimu, sudaro 21 Eur (85,10 Eur / 4 = 21,27 Eur). 2015-2018 metais M. A. lankant darželį, nesant į bylą pateiktų įrodymų apie konkrečias šalių patirtas išlaidas sūnaus maitinimui, teismas protingomis ir pagrįstomis išlaidomis šalių nepilnamečio sūnaus maitinimui namuose teismas pripažįsta 80-90 Eur per mėnesį.
Nesant į bylą pateiktų įrodymų apie ginčo laikotarpiu patirtas išlaidas nepilnamečio vaiko vaistams, vitaminams įsigyti, teismas analogiškais motyvais, kaip ir išlaikymo priteisimo atveju, išlaidas M. A. sveikatos priežiūrai sumažina iki 20 Eur per mėnesį, o išlaidas laisvalaikiui – iki 30 Eur per mėnesį. Tokiu atveju, vadovaujantis šalių į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti 2015-2018 metais per mėnesį buvo reikalingas 300 Eur suma, ir šią sumą lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur per mėnesį, vaiko išlaikymui turėjo skirti abu tėvai.
Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui M. A. neskyrė. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutriko ir teismui nurodė, jog tiek dirbdamas užsienyje, tiek ir būdamas Lietuvoje išlaikė šeimą. Pasak atsakovo, būdamas užsienyje jis nuolatos palaikė ryšį su ieškove, bendraudavo telefonu ir ieškovei paprašius pervesti piniginių lėšų šeimos poreikiams tenkinti, pagal galimybes pervesdavo banko pavedimais tam tikras sumas. Atsakovas paaiškino, jog iš pradžių mokėjimai buvo daromi į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau D. M. pradėjus reikšti abejones, jog tokie iš atsakovo jos gaunami mokėjimai, šalims nesant santuokoje, Valstybinės mokesčių inspekcijos gali būti vertinami kaip ieškovės gaunamos pajamos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu, vėlesni mokėjimai buvo daromi jau ne į ieškovės, o į kartu gyvenančios šalių pilnametės dukters atsiskaitomąją sąskaitą. Siekiant patvirtinti šias aplinkybes, atsakovas pateikė į bylą jo atliktus mokėjimus patvirtinančius įrodymus (tomas 3 , e. b. l. 91-98). Atsakovas nurodė, jog grįždamas iš užsienio valstybių į Lietuvą atveždavo šalių nepilnamečiui sūnui drabužių, avalynės (batus, striukes, kelnes, treningus) žaislų, maisto, saldumynų, taip pat yra atvežęs ir ieškovei drabužių bei kvepalus. Atsakovas taip pat paaiškino, jog grįžęs pagal galimybes perduodavo ieškovei įvairias pinigų sumas grynaisiais pinigais. Būdamas Lietuvoje ir gyvendamas kartu atsakovas savo darbu prisidėjo tiek prie šalių įsigyto buto įrengimo, tiek ir prie šeimos poreikių tenkinimo - pirkdavo maistą, drabužius, žaislus šalių nepilnamečiui sūnui. Atsakovo manymu, kiekvieną mėnesį nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui jis skyrė vidutiniškai apie 100 Eur. D. A. pripažino ieškovės nurodomą aplinkybę, jog nuo 2018 m. kovo 22 d. tarp šalių kilusio konflikto, ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, bendro ūkio nebeveda ir atsakovas neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui.
Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas yra jai pervedęs apie 1000 Eur, tačiau nurodė, jog ši suma buvo skirta ne šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, o būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo klausimams. Ieškovė nurodė, jog atsakovas savo darbu yra prisidėjęs prie būsto (duomenys neskelbtini), įrengimo, šalims gyvenant kartu, kartais ir atsakovas pirkdavo maisto produktus, yra nupirkęs, atvežęs sūnui drabužių – striukę, džinsus, bliuzoną, tačiau pasak ieškovės, tai buvo pavieniai atvejai, kurie neturėtų būti vertinami kaip nuolatinis ir pakankamas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui. Pasak ieškovės, jai nėra žinoma, apie tai, kokiu tikslu atsakovas darė pavedimus šalių nepilnametei dukrai, galimai tai buvęs išlaikymo įsiskolinimo dukrai mokėjimas/dengimas, kuris buvo 2008 metais. Pasak ieškovės, ji su atsakovu nesitarė dėl lėšų šeimai (įskaitant ir šalių nepilnametį sūnų) pervedimo atsakovo nurodytu būdu, t. y., mokant pinigus į pilnametės dukters banko sąskaitą.
Teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta šalių pilnametė dukra K. A., kuri nurodė, jog iki 2018 m. kovo mėnesio tiek šalys, tiek jų nepilnamečiai vaikai, t. y., liudytoja bei jos nepilnametis brolis gyveno kartu. Nuo 2018 m. kovo atsakovas gyvena atskirai. Šalims gyvenant kartu, pasak liudytojos, mokesčius mokėjo bei nepilnamečio brolio poreikių tenkinimu didžiąja dalimi rūpinosi mama, tėtis prie šių klausimų prisidėdavo minimaliai, tačiau atveždavo iš užsienio broliui drabužių (striukę, marškinėlius), saldumynų. Liudytojai nėra žinoma, ar tėtis yra pervedęs pinigų tiesiogiai mamai, tačiau yra žinoma atvejų, kai tėtis pinigus mamai perduodavo grynaisiais. Pasak liudytojos, tai nebuvo didelės sumos. Liudytoja patvirtino, jog jai yra žinoma, kad vieną kartą atsakovas perdavę mamai 50 Eur sumą. Pasisakydama dėl atsakovo atliktų mokėjimų į jos sąskaitą (tomas 5, e. b. l. 90-92), liudytoja nurodė, jog 2015-09-19 atsakovo pervesta suma buvo skirta liudytojos vairuotojo pažymėjimui įsigyti, 2015-07-24 ir 2015-08-26 įmokoms už liudytojos mokslą sumokėti, liudytoja nurodė, nepamenanti, kokiu tikslu 2015-09-30 buvo atliktas jos mokėjimas atsakovui, greičiausiai pavedimą ji padarė tėčio paprašyta. 2015-11-02 ir 2016-01-10 atsakovo pavedimai buvo skirti ir panaudoti mokėjimams už studijas, 2016-06-28 ir 2017-03-24 atsakovo mokėjimai, galimai buvo skirti smulkioms liudytojos išlaidoms, 2017-05-26 atsakovo pervesta suma buvo skirta atsakovo mokesčiams Norvegijoje padengti; 2017-06-22 mokėjimas buvo skirtas už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), duris apmokėti (1000 Eur – šią sumą liudytoja tiesiogiai sumokėjo durų tiekėjams) bei liudytojos kelionės bilietams į Izraelį įsigyti (220 Eur). 2018-02-03 atsakovo pervestos lėšos buvo skirtos ir panaudotos jo auksinei grandinėlei iš lombardo išpirkti, o 2018-02-12 pervesta suma buvo skirta planuojamai liudytojos kelionei į Ameriką. K. A. nurodė, jog jai neišvykus į Ameriką, ši suma 2018 m. rudenį buvo panaudota automobilio įsigijimui. Pasisakydama dėl atliktų mokėjimų D. M., liudytoja paaiškino, jog 2015-08-26 1000 Eur ieškovei pervedė tam, kad ši sumokėtų už jos studijas, o 2017-06-26 100 Eur ieškovei paskolino, kuri pasiskolintą sumą grąžino 2017-07-11 d. Atsakovas D. A. patvirtino, jog dukra mokėsi (duomenys neskelbtini) universitete, kur mokslas yra mokamas, todėl tikėtina, kad dalis jo pervestų lėšų buvo skirta mokesčiams už studijas sumokėti. Atsakovas taip pat patvirtino liudytojos parodymus, jog yra turėjęs problemų su mokesčiais Norvegijoje, todėl pervedė lėšas tam, kad Lietuvoje už jį būtų atlikti mokėjimai, jog yra buvęs atvejis, kai jis siuntė pinigus tam, kad lombarde būtų išpirkta atsakovo užstatyta auksinė grandinėlė. D. A. nurodė, jog dalis 2017-06-22 mokėjimu K. A. jo pervestų lėšų (1000 Eur) galėjo būti panaudotos buto (duomenys neskelbtini) durų įsigijimui, kadangi panašiu laikotarpiu durys buvo perkamos, o likusi dalis (220 Eur) skirta dukters kelionei į Izraelį. Atsakovas paaiškino, jog dukrai pervesta 2400 Eur suma buvo skirta jos kelionei į Jungtines Amerikos valstijas, tačiau dukra į šią kelionę neišvyko. Atsakovui yra žinoma, jog 2018 m. rudenį dukra nusipirko automobilį, todėl neatmeta galimybės, kad iš jo gautas lėšas panaudojo šio automobilio įsigijimui, o likusią automobilio kainos dalį – pasiskolino.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog ieškovės nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu tinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Pasak atsakovo, minimu laikotarpiu jis išlaikymą teisė prisidėdamas prie šeimos narių poreikių tenkinimo, t. y., pirko maistą, pirko sūnui drabužius, avalynę, žaislus, pervesdavo pinigines lėšas tiesiogiai ieškovei bei šalių pilnametei dukrai.
Teismui nustačius, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti buvo reikalinga 300 Eur per mėnesį suma, bei abi šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie šios išlaikymo teikimo, atsakovo mokėtinas išlaikymas už 3 metų (36 mėn.) laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, sudarytų 5400,00 Eur (150 Eur x 36 Eur). Ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų, teismas pripažįsta įrodytu, jog ginčo laikotarpiu atsakovas tik iš dalies vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų M. A.. Teismas pripažįsta įrodytu, jog atsakovas sūnaus išlaikymui skyrė 1100 Eur (2016-01-11, 2016-04-26 bei 2016-09-27 mokėjimo pavedimais ieškovei pervestos 500 Eur, 100 Eur bei 500 Eur sumos). Tiek ieškovei D. M., tiek ir liudytojai K. A. bylos nagrinėjimo metu patvirtinus faktą, kad ginčo laikotarpiu atsakovas yra pirkęs/parvežęs sūnui drabužių (striukę, džemperį, džinsus, marškinėlius), atsižvelgiant į tai, jog šalys šią aplinkybę patvirtino (CPK 185 straipsnis), teismas pripažįsta, kad tokiu būdu atsakovas taip pat iš dalies prisidėjo prie išlaikymo sūnui teikimo ir iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažina 100 Eur. Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtinus aplinkybę, jog atsakovas yra perdavęs ieškovei 50 Eur grynaisiais pinigais, teismas taip pat ir šia suma sumažina iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą. Teismas taip pat pažymi, jog aplinkybę, kad šalims gyvenant kartu atsakovas pirko sūnui maistą, žaislus, drabužius Tarnybos specialistams patvirtino ir pats nepilnametis vaikas (tomas 3, e. b. l. 18). Atsakovo sumų, pervestų šalių pilnametei dukrai, atsižvelgiant į liudytojos nurodytą šių sumų panaudojimą, su kuriuo iš esmės sutiko pats atsakovas, teismas nepripažįsta kaip skirtų šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, t. y., nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., laikytinas iš esmės pagrįstu, tačiau ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina atsakovo suteikto išlaikymo suma/verte, sudarančia 1250 Eur (1100 Eur + 100 Eur + 50 Eur). Įvertinus atsakovo suteikto išlaikymo sumą/vertę, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas M. A., už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., sudarantis 4150,00 Eur.
Dėl išlaikymo bei išlaikymo priteisimo turtu
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y., ½ dalis buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas kreditoriui AS Luminor Bank, siekiant užtikrinti šalių įsipareigojimo pagal 2015 m. gruodžio 3 d. sudarytą kreditavimo sutartį vykdymą, šalių įsipareigojimų kreditoriui terminas baigiasi 2037 metais, šiuo metu tik nedidelė šių įsipareigojimų dalis (7 proc.) įvykdyta, be to, hipotekos kreditorius yra pareiškęs prieštaravimus dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui M. A. priteisimo bankui įkeistu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (1/2 dalimi buto, (duomenys neskelbtini)), teismas ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą turtu, netenkina. Teismo vertinimu, hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto priteisimas, atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tinkamai vykdytų prievolę kreditoriui, negali būti laikomas tinkamiausia išlaikymo forma, geriausiai užtikrinančia vaiko interesus. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas D. A. ginčo laikotarpiu periodiškai dirbo užsienyje ir tik dėl ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu taikytų kardomųjų priemonių jo galimybės išvykti dirbti į užsienį buvo apribotos. Šiuo metu atsakovo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, kardomosios priemonės panaikintos, byloje nustatyta, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, galintis dirbti ir užsidirbti lėšų, kurių dalį galėtų skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl teismo vertinimu, atsakovas turi visas galimybes ir toliau dirbti Lietuvoje ar užsienyje bei dalį gautų lėšų skirti nepilnamečio sūnaus M. A. išlaikymui. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečio sūnaus interesus geriau atitiktų išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis, nei hipotekos kreditoriui įkeistu nekilnojamuoju turtu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys teismo buvo patenkintas iš dalies (59,40 proc.), t. y., pilnai 100 proc. patenkintas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 80 proc., dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo - 57,63 proc., o ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą turtu atmestas - 0 proc.
Ieškovė už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1000 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidų, kurias sudaro ieškinio parengimas, atsakovo pateikto atsiliepimo su įrodymais analizė, teisinės konsultacijos, mediacija, dalyvavimas teismo posėdžiuose (tomas 4, e. b. l. 169-171). Ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (59,40 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, sudaranti 638,55 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 59,40 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 87,53 Eur žyminio mokesčio.
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 15,17 Eur, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, 9,01 Eur (59,40 proc.) šių išlaidų valstybės naudai priteistina iš atsakovo, o likusioji dalis 6,16 Eur (40,60 proc.) priteisiama iš ieškovės. Šalims išaiškintina, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. gegužės 4 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., sudarantį 4150,00 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų).
Paskirti ieškovę D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 638,55 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 55 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,01 Eur (devynis eurus 1 euro centą), o iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,16 Eur (šešis eurus 16 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Šalims išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.