Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. S. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant akcinei bendrovei „Regitra“.

Procesas dėl pareikštų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. S. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. liepos 26 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 126 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo iki priekyje ta pačia eismo kryptimi važiavusio ir sustojusio atlikti posūkio manevrą į kairę pusę automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stabdė, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir kliudė sustojusio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dešinį šoną, dėl to automobilis buvo pastumtas į priešingos krypties eismo juostą, kurioje į jo dešinę pusę atsitrenkė krovininis automobilis „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. B..

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų įrodyti nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba skirti alternatyvią bausmę – piniginę baudą:

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas nesutinka ir mano, kad teismas neįvertino kai kurių bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir tokiu būdu grubiai suvaržė įstatymų ginamas apelianto teises į tinkamą teisminę gynybą į tinkamą ir nešališką teismą. Apelianto nuomone, dėl teismo atliktų grubių procesinių normų pažeidimų skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus.

3.2. Skunde nurodoma, kad, vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingą bausmės paskyrimą, kartu ginant žmogaus teises bei visuomenės interesus. Taip pat remiamasi BK 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas teigia, kad teismas, vykdydamas baudžiamojo proceso tikslus ir vertindamas įrodymus, privalo imtis visų priemonių objektyviam ir visapusiškam bylos ištyrimui, siekiant, kad kaltas asmuo būtų teisingai nubaustas, o nekaltas – nenuteistas.

3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog bausmės skyrimo procesas yra vienas sudėtingiausių baudžiamosios teisės etapų, kuriame būtina suderinti įvairius, dažnai vienas kitam prieštaraujančius, tikslus: visuomenės apsaugą, nusikaltusio asmens pataisymą, žalos atlyginimą ir kt. Apeliantas remiamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir nurodo, kad įstatymų leidėjas turi užtikrinti teisinį reguliavimą, sudarantį galimybę teismui paskirti teisingą, proporcingą ir, esant pagrindui – švelnesnę bausmę.

3.4. Skunde nurodoma, kad teismo pareiga paskirti teisingą bausmę kyla tiek iš BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto, tiek iš Konstitucijos, kurioje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo teismai, o teisingumo principas reikalauja ne tik sprendimo priėmimo, bet ir jo teisingumo. Apeliantas teigia, kad bausmė – tai individuali prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu už konkrečią nusikalstamą veiką, o jos skyrimas turi būti grindžiamas BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais principais bei BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi. Nors parinkti bausmės rūšį ir dydį yra teismo diskrecija, tačiau ši teisė yra ribojama įstatyme nustatytais kriterijais.

3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad bausmės skyrimui turi įtakos ir konstituciniai principai – teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo. Remiamasi Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimu, kuriame pabrėžiama, jog bausmė turi būti ne tik numatyta įstatyme, bet ir teisinga, o neteisingos bausmės paskyrimas pažeidžia asmens teisę į teisingą teismą bei Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį.

3.6. Apeliantas visiškai sutinka su teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, išskyrus dalį, kurioje kalbama apie bausmės rūšies parinkimo motyvus. BK 281 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršija 1,51 promilės, šio straipsnio sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

3.7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas, parinkdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nurodė: K. S. anksčiau teistas septynis kartus, bausmes atlikęs, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek daugiau nei devyniems mėnesiams po bausmės atlikimo, teistumui neišnykus; nors padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstamo nerūpestingumo forma, tačiau šios veikos pasekmės yra itin skaudžios, kadangi žuvo žmogus; be to, apeliantas nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę laikotarpiu, kai teisė vairuoti jam buvo atimta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones; taip pat apeliantas buvo baustas administracine tvarka ir už įvairius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog jis nėra linkęs laikytis teisės normų reikalavimų ir realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas sprendė, kad apeliantui skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3.8. Apeliantas nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo pozicija ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bausmės ir, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti bausmės vykdymą. Apeliantas teigia, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, būtina konstatuoti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Ši išvada, apelianto nuomone, turi būti formuluojama vertinant visumą: ar asmuo bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų, ar jis pakankamai nubaustas, ar bus apribota galimybė daryti naujus nusikaltimus, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ar bus užtikrintas teisingumo principas. Pasak apelianto, teismo išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi būti grindžiama ne tik nuteistojo asmenybės duomenimis, bet ir bylos aplinkybėmis – ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių nusikalsti. Apelianto nuomone, jo asmenybės savybių atskleidimas ir jų išdėstymas teismo nuosprendyje atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad neatidėjus bausmės vykdymo bausmės tikslai nebus pasiekti. Tai, apelianto vertinimu, daro teismo sprendimą įtikinamą ir užtikrina jo prevencinį poveikį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skirti realią laisvės atėmimo bausmę, pasisakė, kad laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra adekvati ir būtina – su šia pozicija apeliantas nesutinka ir mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios bausmės, o taikant bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį.

3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nusikalstama veika priskiriama prie netyčinių nusikaltimų, kas akivaizdžiai mažina jos pavojingumą, o tai yra svarbi aplinkybės vertinant paties apelianto pavojingumą visuomenei, o tuo pačiu ir skiriant jam bausmę. Pasak apelianto, akivaizdu, jog jis neturėjo tyčios padaryti nusikaltimą, juo labiau – sukelti tokias sunkias pasekmes, kurios iš tiesų kilo ir tik nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių pasėkoje įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus.

3.10. Apeliantas nurodo, jog visiškai pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, davė teisingus ir nuoširdžius parodymus dėl jo aplinkybių, papasakojo kaip ir kokiu būdu susidarė avarinė situacija, vėliau peraugusi ir į eismo įvykį su tokiomis labai sunkiomis, netgi nepataisomomis pasekmėmis. Nurodoma, jog prisiimdamas atsakomybę už padarytą nusikaltimą bei sukeltas pasekmes, apeliantas nedelsiant kreipėsi į žuvusiojo artimuosius, atsiprašė jų, susitaikė su jais, kas rodo, jog jis nėra tas asmuo, kuris nesugeba įvertinti savo veiksmų bei jų pasekmių, nesupranta kitų žmonių skausmo netekus artimo.

3.11. Apeliantas nurodo, jog pats turi šeimą, gyvena su sugyventine bei augina du mažamečius vaikus – K. S. (gim. 2017 m.), bei K. S. (gim. 2018 m.), kuriuos išlaiko iš savo gaunamų pajamų. Apeliantas taip pat teigia, jog šiuo metu sudaręs darbo sutartį, dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku, kas reiškia, jog jis turi teisėtą, legalų pragyvenimo šaltinį, iš gaunamų pajamų pragyvena pats, taip pat ir jo šeima, todėl paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę šeima praras pragyvenimo šaltinį, neturės pragyvenimo lėšų. Apeliantas teigia, jog nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo, davė teisingus bei nuoširdžius parodymus, kuriuose paaiškino įvykio aplinkybes, tačiau pirmos instancijos teismas, pasirinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

3.12. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir skirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti, pasižada laikytis teismo jam skirtų apribojimų. Apelianto nuomone, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi šiuo metu jis suvokia savo veiksmų pasekmės, vertina jas ir pasižada ateityje nenusikalsti. Taip pat, apeliantas pažymi, jog nors praeityje yra teistas, tačiau ne už tokio pobūdžio nusikaltimus, be to, yra atlikęs jam anksčiau skirtą bausmę, padarytas nusikaltimas nebuvo planuotas, tai yra netyčinė veika, įvykusi neatsargaus vairavimo pasėkoje, todėl šios aplinkybės patvirtina, jog bausmė, kuria yra nuteistas apeliantas, nėra adekvati padarytam nusikaltimui.

3.13. Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, apelianto nuomone, yra pagrindas konstatavimui, kad pats procesas bei neigiami padariniai dėl proceso šioje byloje yra pakankama bausmė, o laisvės atėmimo bausmės atidėjimas atitiktų teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo kriterijus skiriant apeliantui galutinę bausmę.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokurorė Rita Mikalauskienė prašo nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2025 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą:

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog nors K. S. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, tačiau šios veikos pasekmės yra itin skaudžios, kadangi žuvo žmogus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę laikotarpiu, kai teisė vairuoti jam buvo atimta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonių. Prokurorė nurodo, jog penkerių metų laikotarpyje K. S. daugiau nei 50 kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: leistino greičio viršijimą, vairavimą esant neblaiviam, vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta, taip pat už neįregistruotų, nedraustų transporto priemonių vairavimą, saugaus atstumo bei kitų atsargumo priemonių nesilaikymą, kai jis atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusios, sankryžoje sustojusios ir kairį posūkio signalą rodžiusios transporto priemonės galinę dalį, be to, paskirtos nuobaudos yra neįvykdytos.

4.2. Prokurorės nuomone, pirmos instancijos teismas įvertinęs kaltinamojo K. S. asmenybės pavojingumą, tai, kad jis sistemingai vairavo kelių transporto priemones, neturėdamas teisės vairuoti, padarė pagrįstą išvadą, kad jis nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, nesugeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, sprendė, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokios bausmės rūšies neginčija ir pats apeliantas. Pažymima, jog pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. S. savo kaltę visiškai pripažino, įvertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei bausmės vidurkis, paskirtąją bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo?bausmę, įvertinęs apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatos netaikytinos.

4.3. Prokurorės teigimu, nors apeliantas mano, kad eismo įvykis įvyko dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių, jis neturėjo tyčios padaryti tokio nusikaltimo ar sukelti kilusių pasekmių, tačiau tai laikytina tik subjektyvia apelianto nuomone ir faktų interpretacija. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog darydamas nusikalstamą veiką K. S. žinojo, kad turi šeimą, išlaiko vaikus, tad jo motyvai dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo šiais pagrindais laikytini teisiškai nereikšmingais. Nors K. S. pateikė informaciją, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, bylos nagrinėjimo metu ir iki nuosprendžio priėmimo jis nebuvo įsidarbinęs, darbo sutartis sudaryta tik 2025 m. kovo 27 d., tad ši skunde nurodoma aplinkybė, prokurorės nuomone, taip pat neturi reikšmingos įtakos.

Nuteistojo K. S. skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu neginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, atliktas įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas ar kaltė dėl K. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie klausimai nevertinami. Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija jam paskirtos bausmės individualizavimą, prašo nuosprendį pakeisti ir bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo K. S. apeliacinio skundo, prokurorės atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį, paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistosios teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirdamas K. S. vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BK ir BPK nuostatų bei reikalavimų ir paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

10. Pirmos instancijos teismas skiriant bausmę įvertino K. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), taip pat pažymėjo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, o būtent į tai, jog nagrinėjamu atveju: padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikalstamo nerūpestingumo forma; veika baigta; veika padaryta neatsargia kaltės forma, materiali nusikaltimo sudėtis; nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę; K. S. teistas, teistumas neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose. Įvertinus tai, kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas, skirdamas K. S. bausmę, priešingai nei teigia apeliantas, įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

11. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne ilgesniam kaip šešerių metų terminui už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Pažymėtina, jog net ir esant formaliems pagrindams, esminė bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – pagrįsta išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę, elgesį po nusikaltimo, polinkį nusikalsti ir gebėjimą laikytis įstatymų.

12. Nors K. S. nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir formaliai atitinka BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo. Byloje nustatyta, kad nuteistasis baudžiamąja tvarka yra teistas 7 kartus, o administracine tvarka – daugiau nei 50 kartų. Tarp K. S. administracinių nusižengimų fiksuoti tokie pažeidimai kaip greičio viršijimas, vairavimas neturint teisės to daryti, vairavimas neblaiviam, transporto priemonės perdavimas asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, telefono naudojimas vairuojant ir kiti su transporto priemonių vairavimu susiję pažeidimai, o tai rodo jo neatsakingumą naudojantis padidinto pavojaus šaltiniu – motorine transporto priemone.

13. Pagrįstu laikytinas pirmos instancijos teismo vertinimas, kad nors K. S. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, jo pasekmės yra itin skaudžios, be to, nusikalstama veika įvykdyta vairuojant transporto priemonę laikotarpiu, kai teisė vairuoti K. S. buvo atimta už administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes jis vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti ir tai rodo jo polinkį nepaisyti teisės normų ir nedaryti realių išvadų dėl savo elgesio.

14. Nuteistajam ne kartą buvo taikytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, teisės vairuoti atėmimas. Anksčiau baudžiamąja tvarka K. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtas laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, bausmės vykdymo atidėjimas (kuris vėliau buvo panaikintas), taip pat taikytos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau tai nedarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Dėl šių priežasčių, akivaizdu, kad būdamas laisvėje nuteistasis nesugeba laikytis įstatymų reikalavimų ir yra linkęs pakartotinai nusikalsti. Tokios aplinkybės pagrindžia, kad skirta bausmė yra individualizuota tinkamai – tiek pagal veikos pobūdį, tiek pagal nuteistojo asmenybę.

15. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. yra padaręs visą eilę su transporto priemonės vairavimu susijusių pažeidimų, įskaitant ir šį nusikaltimą, akivaizdu, jog kitokios priemonės nepasitvirtina kaip veiksmingos jo elgesiui suvaldyti. Pagal BPK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti pažeidėją, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis laikytis įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl, atsižvelgiant į pasikartojančius pažeidimus ir kitų taikytų priemonių neveiksmingumą K. S. atžvilgiu, daroma išvada, jog tik skiriant laisvės atėmimo bausmę galima pasiekti bausmės tikslus ir užkirsti kelią tolesniems pažeidimams.

16. Aplinkybės, jog apeliantas pripažino kaltę dėl eismo įvykio, davė teisingus ir nuoširdžius parodymus, paaiškino avarijos aplinkybes, atsiprašė žuvusiojo artimųjų ir su jais susitaikė, vertintinos kaip teigiamai apibūdinančios jo asmenybę ir požiūrį į padarytą nusikaltimą. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes jos nepaneigia anksčiau taikytų priemonių neveiksmingumo.

17. K. S. nurodytos aplinkybės, kad jis išlaiko mažamečius vaikus, nėra tos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad apeliantas jau turėdamas mažamečių vaikų (kurie yra gimę 2017 m. ir 2018 m.) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir duomenų, kad tais laikotarpiais vaikais nebuvo tinkamai pasirūpinta, nėra. Be to, veiką už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu jis padarė jau egzistuojant jo nurodytoms aplinkybėms ir puikiai suprasdamas savo atsakomybę už vaikų išlaikymą, tačiau tam nekreipė reikiamo dėmesio.

18. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl apelianto pageidavimus tenkinančio bausmės vykdymo atidėjimo paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje už transporto priemonės vairavimą esant didesniam nei 1,51 promilės neblaivumui numatytos alternatyvios bausmės (bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų). Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 281 straipsnio 5 dalis (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) numatė vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Nuosprendžio priėmimo metu galiojo 2025 m. vasario 1 d. šio baudžiamojo įstatymo redakcija, pagal kurią numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų.

20. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Vis tik, įsigaliojus švelnesniam baudžiamajam įstatymui, dėl jo taikymo, kasacinėje jurisprudencijoje formuluojama taisyklė, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai mažinama ar atidedama bausmė asmeniui tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025).

21. Nors naujoji, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 281 straipsnio 5 dalies redakcija numato šiek tiek mažesnę maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą, t. y. naujoji redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, tačiau atsižvelgus į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir įvertinus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė yra ženkliai mažesnė nei bausmės vidurkis tiek pagal senąją, tiek pagal naująją straipsnio redakcijas, veiką perkvalifikuoti pagrindo nėra, kadangi tai įtakos paskirtai bausmei neturi.

22. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant K. S. bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį ir atidėti bausmės vykdymą skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl K. S. apeliacinis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.