Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) viršininko Virginijaus Mačėno apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties P. Z. (P. Z.) administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. P. Z. buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. kovo 9 d. apie 0.57 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,59 promilių girtumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.

4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas P. Z. skundą tenkino – taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 4 mėnesių. Teismas nutartyje nurodė, kad, įvertinus tiek P. Z., tiek jo administracinį nusižengimą apibūdinančius bylos duomenis, yra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Kartu teismas sprendė, kad P. Z. anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai, jų skaičius ir naujo pavojingesnio nusižengimo padarymas, neįvykdžius dalies už ankstesnius nusižengimus paskirtų nuobaudų, leidžia teigti, jog visiškai panaikinus jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir palikus vien tik baudą, administracinei nuobaudai keliami tikslai nebus pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šiame apeliaciniame skunde ginčijamas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas ir P. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas iki 4 mėnesių. Skundu apeliantas prašo P. Z. visai netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies, kadangi tam nėra jokio pagrindo. Todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šiuo klausimu.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. To paties straipsnio 9 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos matyti, jog Institucija 2019 m. kovo 19 d. nutarimu P. Z. pripažino kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir, atsižvelgusi į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo bei padėjo jį išaiškinti), nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam minimalaus dydžio administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą, ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

10. Apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirdamas P. Z. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), atsižvelgė į tai, kad jis neneigė padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino, gailėjosi, jam nustatytas 0,59 prom. girtumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną maksimalią ribą, tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą ir jis buvo atsitiktinis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į P. Z. darbo ir šeiminę padėtį, jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius bylos duomenis.

11. Tačiau, šiuo atveju vis tik nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog skundžiamoje nutartyje išvardintos aplinkybės galėtų ir turėtų būti vertinamos kaip išskirtinės, esmingai švelninančios P. Z. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalį bei skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija). Kaip tik byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

12. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiama pažeidėjo charakteristika, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

13. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad P. Z. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į P. Z. prašyme bei skunde apylinkės teismui nurodomas aplinkybes, kad jis turi šeimą, darbą, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kad jam nustatytas ne itin daug maksimalią leistiną ribą viršijantis girtumo laipsnis, ir šiems bylos duomenims suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios pakankamai švelnios P. Z. taikytos priemonės atskleidžia, jog Institucija išsamiai išanalizavo faktinę įvykio situaciją ir pakankamai atsižvelgė į tai, kad P. Z. nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusižengimą, dėl jo gailėjosi bei padėjo jį atskleisti – tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vien P. Z. darbo pobūdis (dviejų bendrovių vadovas), teisės vairuoti transporto priemones poreikis ne tik dėl užimamų pareigų, bet ir rūpinantis mažamete dukra, taip pat jo visuomeninė veikla negali būti laikomi pakankamu pagrindu suteikti jo asmenybei išimtinę padėtį ir dėl to jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Tam pagrindo neduoda nei apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, nei P. Z. skunde pateikti bei kiti byloje surinkti duomenys.

14. Asmeniniai P. Z. ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pagal teismų praktiką skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. P. Z. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbo funkcijas, suprato, kad ši specialioji teisė padeda pasirūpinti tiek savo verslu, tiek savimi ir mažamete dukra, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo. Bylos duomenimis, P. Z. girtavo dieną, o prie vairo neblaivus sėdo po maždaug 7 valandų, važiavo Panevėžio gatvėmis bei, kaip jis pats nurodė, netgi ketino važiuoti į kitą miestą pasiimti draugo iš oro uosto. Tokiu savo elgesiu jis parodė itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris, kaip galima suprasti yra jo pragyvenimo šaltinis, ir šeimą, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga ši specialioji teisė. P. Z. nurodo, kad jam, kaip dviejų bendrovių vadovui, būtina susitikti su klientas ir tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, apygardos teismo vertinimu, kaip tik dėl to P. Z. turėjo būti itin atidus ir esant bent menkiausiai abejonei dėl galimo neblaivumo (o šiuo atveju P. Z. gėrė dieną ir po 7 valandų sėdo už vairo), turėjo atsisakyti pats vairuoti arba, ketindamas dar tą pačią dieną vairuoti, atsisakyti girtauti. Tačiau šiuo atveju P. Z. nekreipė dėmesio į tai, jog jis ne taip ir seniai vartojo alkoholį ir vis dar gali būti neblaivus, bei, nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį miesto gatvėmis tamsiu paros metu.

15. Nors apylinkės teismas, švelnindamas P. Z. paskirtą administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė ir į tai, kad jis dirba dviejų bendrovių vadovu, augina mažametę dukterį, užsiima visuomenine veikla (dalyvauja saugios kaiminystės veikloje, savivaldybės posėdžiuose ir pan.), kas leidžia jo asmenybę charakterizuoti teigiamai, tačiau šios aplinkybės niekaip neatskleidžia, jog nuobaudos tikslai jam gali būti pasiekti paskyrus administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo dukra, užsiimdamas visuomenine veikla turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos priežastimi, suteikiančia galimybę jam taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiant kitus teisės pažeidėjus.

16. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atsižvelgė į tai, jog P. Z. anksčiau nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, ir padarė išvadą, jog šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Apygardos teismas su tokiu vertinimu sutinka iš dalies, nes iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad P. Z. šiuo laikotarpiu buvo ne kartą pažeidęs KET. Ir nors anksčiau jo padaryti administraciniai nusižengimai (pažeidimai) nebuvo itin šiurkštūs, tačiau šie bylos duomenys atskleidžia, jog P. Z. aplaidžiai elgiasi su jam svarbia teise vairuoti transporto priemones, pažeidinėja KET, taip demonstruodamas savo nedrausmingumą, aplaidų požiūrį į savo paties ir kitų eismo dalyvių saugumą. Todėl apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad P. Z. anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, iš kurių dvi yra galiojančios ir P. Z. nesumokėtos, jo neatgrasė nuo KET pažeidinėjimo, jis ir toliau daro šiuos pažeidimus ir jo pažeidimai savo pobūdžiu sunkėja. Akivaizdu, jog ir naujausias P. Z. KET pažeidimas, kai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo susiformavusio neatsakingo jo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta bent minimaliam laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – laikytina proporcinga P. Z. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai P. Z. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam nusižengimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą administracinio poveikio priemonę. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo nutartis naikinama dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, paliekamas galioti Institucijos nutarimas be pakeitimų.

18. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 653 straipsnio 1 dalyje pateiktame galimų procesinių sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sąraše tiesiogiai nenumatyta galimybė panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą. Artimiausias galimas minėtame straipsnyje numatytas procesinis sprendimas – tai ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Akivaizdu, kad toks ANK 653 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kiek jame nenumatyta galimybė apygardos teismui panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos nutarimą, riboja apygardos teismo galimybes išnagrinėjus apeliacinį skundą priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Dėl šios priežasties apygardos teismas, įvertindamas, kad nagrinėjamu atveju turi būti paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas pripažinus, jog apylinkės teismas šį nutarimą nepagrįstai pakeitė, taiko teisės analogiją ir vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu priima nutarimą panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-693/2018.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto P. Z. (P. Z.) skundo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. kovo 19 d. nutarimo ir šį nutarimą palikti galioti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.