Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs P. Z. (P. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, mario, dirbančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka (toliau – Pažeidėjas),

skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 eurų bauda, o taip pat administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2019 m. kovo 9 d. 0.57 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (įvertinus alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, nustatytas lengvas (0,59 ‰) girtumas).

4. Pažeidėjas į teismo posėdį neatvyko. Jam į gyvenamąją vietą išsiųstas šaukimas grįžo neįteiktas (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Be to, Pažeidėjui ne mažiau 10 kartų buvo skambinta į jo paties nurodytą telefono numerį, tačiau Pažeidėjas telefonu neatsiliepė ir atgal neperskambino. Atsižvelgiant į tai, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant Pažeidėjui.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. Pažeidėjas skundu neginčija Institucijos nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nusižengimo įrodytumo ir jo kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su Institucijos sprendimu skirti administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose.

7. Parenkant poveikio priemonės (administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės) rūšį ir dydį būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad poveikio priemonė atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudų tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-13/2013, Nr. 2AT-53/2014 ir kt.).

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėdami bylas dėl poveikio priemonės sušvelninimo ar pernelyg švelnios poveikio priemonės paskyrimo teismai yra ne kartą konstatavę, kad poveikio priemonė gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos poveikio priemonės, naudai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-511/2016 ir kt.).

9. Individualizuodama Pažeidėjo atsakomybę Institucija atsižvelgė į ANK VI skyriuje įtvirtintas poveikio priemonių skyrimo taisykles. Tačiau negalima sutikti su Institucijos sprendimu skirti Pažeidėjui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, sankcijos ribose.

10. Pažeidėjas, be jokių abejonių, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu. Tačiau jam nustatytas girtumo laipsnis (su paklaida 0,59 ‰) tik nežymiai viršijo leistiną girtumo laipsnį ir yra artimas minimaliam girtumo laipsniui, už kurį numatyta atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) (atsakomybė už girtumą nuo 0,4 ‰ iki 1,5 ‰). Iš byloje esančio Pažeidėjo prašymo, kuriame kartu buvo pateiktas ir jo paaiškinimas apie nusižengimo padarymo aplinkybes, o taip pat iš Pažeidėjo skundo matyti, kad jis alkoholį vartojo likus pakankamai ilgam laikui iki automobilio vairavimo, t. y. apie 7 valandas iki vairavimo, jis vartojo ne stipriuosius alkoholinius gėrimus, o vyną, išgėrė apie 0,6 l vyno, vartodamas alkoholį jis užkandžiavo, o prieš automobilio vairavimą jis jautėsi gerai, nejautė nuovargio, galvos svaigimo ar kitų neblaivumo pasireiškimo simptomų, todėl pagrįstai manydamas, kad yra blaivus, kad suvartotas alkoholis išsiskaidė organizme, sėdo už automobilio vairo. Svarbu tai, kad Pažeidėjas automobilį vairavo naktį, kuomet mieste nevyksta intensyvus eismas, automobiliu jis važiavo vienas, gerai apšviestomis miesto gatvėmis, todėl šiuo nusižengimu sukelta grėsmė eismo saugumui buvo minimali. Iki naujo nusižengimo padarymo Pažeidėjas per 5 paskutinius metus administracine tvarka buvo baustas 4 kartus už KET pažeidimus, tačiau šie nusižengimai savo pobūdžiu buvo mažiau pavojingi ir labai skiriasi nuo paskutinio nusižengimo (du kartus vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliojo ryšio priemone rankomis; vairuodamas automobilį neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo; pažeidė kelių ženklo reikalavimus). Už paskutinius du nusižengimus Pažeidėjas jam paskirtas administracines nuobaudas įvykdė. Be to, Pažeidėjas dirba dviejose bendrovėse, vadovauja joms, jis yra gyvenamojo daugiabučio namo bendrijos pirmininkas, aktyviai dalyvauja saugios kaimynystės veikloje, rūpinasi gyventojų gerove ir dalyvauja savivaldybės tarybos posėdžiuose, todėl teisė vairuoti jam yra reikalinga tiek tinkamam darbinių pareigų vykdymui, tiek bendruomeniniams tikslams. Svarbu tai, kad faktinėje Pažeidėjo šeimoje auga mažametis vaikas, todėl Pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ne tik pirmiau paminėtiems tikslams, bet ir rūpinantis mažamečiu vaiku. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad po nusižengimo padarymo Pažeidėjas savo iniciatyva nedelsdamas išklausė 4 valandų trukmės privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir, jo teigimu, suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė tinkamas išvadas ir pažada ateityje to nebekartoti. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo nustatyta viena Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Pažeidėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės rodo, kad Pažeidėjo padarytas paskutinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir, ypatingai įvertinus Pažeidėjui nustatyto girtumo laipsnį, dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

11. Būtina pažymėti, kad Pažeidėjui už paskutinį nusižengimą, be kita ko, buvo paskirta bauda, kurią sumokėdamas Pažeidėjas neabejotinai pajus nemažus finansinius nepatogumus, o nuo nusižengimo, tuo pačiu ir nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo praėjęs laikotarpis yra pakankamas tam, kad Pažeidėjas suprastų ir patirtų realias neigiamas jo padaryto nusižengimo pasekmes.

12. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pirmiau nurodytų aplinkybių visiškai pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Institucija atsiliepime į skundą nenurodė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad šiuo konkrečiu atveju taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį nebus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai. Tačiau teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad ankstesni Pažeidėjo padaryti nusižengimai, jų skaičius ir naujo pavojingesnio nusižengimo padarymas neįvykdžius dalies už ankstesnius nusižengimus paskirtų nuobaudų (to neginčija ir pats Pažeidėjas) leidžia pagrįstai manyti, jog visiškai panaikinus Pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir palikus vien tik baudą, administracinėms nuobaudoms keliami tikslai nebus pasiekti.

13. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, skundžiamas nutarimas keičiamas sutrumpinant Pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 19 d. nutarimą P. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir P. Z. paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą sutrumpinti iki 4 (keturių) mėnesių.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.