Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-696-1033/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
1-696-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47667-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
E. T.
Nukentėjusysis
L. U., S. S., E. S.
Advokatai
Jevgenij Bogdanov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-696-1033/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47667-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.2.14.1.2.4; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,kaltinamosios gynėjui advokatui Jevgenij Bogdanov,kaltinamajai E. T.,nukentėjusioms L. U., S. S. ir E. S.,civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui G. G.,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista:

1) 2002-11-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2003-11-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesiams laisvės atėmimo, Vilnius apygardos teismo 2004-01-06 nuosprendžiu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2004-04-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 7 mėnesiams 5 dienoms laisvės atėmimo;

4) 2004-10-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) 2005-05-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 70 parų areštu;

6) 2005-05-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

7) 2007-01-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu;

8) 2007-12-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

9) 2008-09-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

10) 2008-12-10 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

11) 2011-09-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo;

12) 2011-11-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo;

13) 2012-01-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

14) 2012-02-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metams laisvės atėmimo;

15) 2012-02-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo;

16) 2012-05-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-13 nutartimi subendrintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendžiu paskirtos bausmės jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams, 2016-08-24 paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2016 m. spalio 8 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Vilniuje, važiuojant 1G maršruto autobusu nuo (duomenys neskelbtini) sustojimo iki (duomenys neskelbtini) sustojimo, iš S. S. striukės kišenės pagrobė E. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5 Neo“ su jame buvusia „Labas“ SIM kortele, kurių bendra vertė 292 eurų, tuo padarydama E. S. 292 eurų turtinę žalą, t. y. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat E. T. 2016 m. spalio 27 d., apie 20.20 val., važiuojant 19 maršruto troleibusu, ties viešojo transporto stotele (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš L. U. palto kišenės pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“ su jame buvusia „Omnitel“ SIM kortele ir dėklu, kurių bendra vertė 759 eurų, tuo padarydama UAB (duomenys neskelbtini) 759 eurų turtinę žalą, t. y. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji E. T. savo kaltę pripažino tik dėl 2016-10-08 įvykdyto telefono „Samsung Galaxy S5 Neo“ pagrobimo iš S. S., tačiau su jai inkriminuota veika dėl 2016-10-27 įvykdyto telefono „iPhone 6S“ pagrobimo iš L. U. nesutiko. Paaiškino, kad 2017-10-08, apie 20.00 val. važiavo 1G maršruto autobusu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Norėjo persėsti į 10 maršruto troleibusą. Autobuse pamatė merginą, pas kurią striukės kišenėje buvo telefonas. Jai kilo mintis pagrobti telefoną. Paėmusi šį telefoną išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėj, mergina nieko nepastebėjo. Išlipusi iš autobuso SIM kortelę išmetė, o telefoną už 30 eurų pardavė. Mergina nuvažiavo toliau, kartu neišlipo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. E. S. pareikštą 362,22 Eur civilinį ieškinį pripažįsta ir sutinka atlyginti. Dėl antrojo epizodo nieko negali pasakyti, telefono „iPhone 6S“ ji nevogė, nežino, kaip ją galėjo atpažinti. Ją atpažino iš „Facebook“ nuotraukos. Tyrimo metu jos naudai liudytojas nebuvo iškviestas, nebuvo ištirtos visos aplinkybės. Prašo neskirti griežtos bausmės, duoti galimybę pasitaisyti, nes būdama uždaryta tikrai to negalės padaryti. Dėl antrojo epizodo prašo išteisinti.

Byloje dėl 2016-10-08 įvykdytos nusikalstamos veikos teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio numatyta tvarka.

Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-08, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) sustojime kartu su savo draugu M. T. įlipo į 1G maršruto autobusą. Šoninėje savo striukės kišenėje turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5 Neo“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta „Bitės“ SIM kortelė. Stovėjo autobuso gale prie durų ir važiavo iki (duomenys neskelbtini) stotelės. Važiuojant bendravo su M., telefonu nesinaudojo, jį visą laiką laikė kišenėje. Sustojime (duomenys neskelbtini) į autobusą pro užpakalines duris įlipo moteris, šviesių plaukų, kurie buvo surišti į kuodą. Moteris vilkėjo ryškiai rožinės spalvos sportinę striukę ir aptemptas juodas kelnes. Moteris atsistojo prie jos iš dešinės, būtent iš tos pusės, kur buvo striukės kišenė. Jai pasirodė labai keista, kad nors autobuse ir atsilaisvino sėdimos vietos, tačiau moteris nenuėjo atsisėsti, bet stovėjo prie pat jos, kelių centimetrų atstumu. Nors moteris jai pasirodė nemaloni, tačiau tuo metu nieko neįtarė. Kadangi buvo su draugu, į moterį beveik nekreipė dėmesio. M. matė moterį geriau, nes ji stovėjo prieš jį. Tą moterį galėtų atpažinti. Privažiavę sustojimą (duomenys neskelbtini) ji su M. išlipo ir nuėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Prekybos centre pasivaikščiojo po parduotuves ir apie 20.40 val. pastebėjo, kad pavogtas jos telefonas. Yra įsitikinusi, kad telefonas buvo pavogtas važiuojant autobusu. Įtaria, kad telefoną pavogė moteris, kuri stovėjo šalia, nes buvo labai arti. Daugiau su jokiais pašaliniais asmenimis kontakto neturėjo. Po telefono vagystės buvo prisijungusi prie savo „Labas“ paskyros ir matė, kad jos kortele skambučiams ir SMS žinučių siuntimui niekas nesinaudojo, tačiau buvo naudotasi mobiliuoju internetu bei išnaudotas visas sąskaitos likutis. Jos SIM kortelė nebuvo apsaugota PIN kodu, nes kodą buvo išjungusi (1 t., b. l. 16, 18).

Nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-08, apie 20.30 val., jai paskambino jos nepilnametė dukra S. S. ir pranešė, kad nuo 19.30 val. iki 20.30 val., važiuojant 1G maršruto autobusu nuo (duomenys neskelbtini) sustojimo iki (duomenys neskelbtini) sustojimo iš striukės kišenės buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S5 Neo“. Telefono vagystę dukra pastebėjo (duomenys neskelbtini) prekybos centre. Dukra pasakė, kad telefoną galėjo pavogti nepažįstama moteris, stovėjusi šalia jos. Telefono vertė 292 Eur. Kadangi telefono įsigijimui buvo paimta paskola, atitinkamai priskaičiuotos palūkanos. Po telefono vagystės ji toliau turi mokėti 11,80 Eur įmokas pagal paskolos sutartį. Iš viso su palūkanomis turės kredito bendrovei sumokėti 283,22 eurus. Dėl minėtos vagystės jai padaryta 362,22 eurų turtinė žala, kuri susideda iš 213 Eur kredito sumos, 22,37 Eur sutarties sudarymo mokesčio, palūkanų 40,65 Eur, pradinio įnašo už telefoną 79 Eur bei administravimo mokesčio 7,20 Eur (1 t., b. l. 7, 9-10).

Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-08, apie 19.30 val., kartu su drauge S. S. važiavo 1G autobusu iki (duomenys neskelbtini). Apie 20 val., būnant prekybos centre (duomenys neskelbtini), S. S. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S5 Neo“. Jis mano, kad telefoną iš draugės galėjo pavogti moteris, įlipusi į autobusą stotelėje (duomenys neskelbtini). Moteris buvo apsirengusi rožine striuke, juodomis timpomis, šviesiaplaukė (1 t., b. l. 26).

Nukentėjusioji L. U. teisme parodė, kad 2016-10-27 važiavo 19 maršruto troleibusu iš (duomenys neskelbtini) stotelės link (duomenys neskelbtini) stotelės. (Duomenys neskelbtini) sustojime įlipo draugė U. R. ir dviese važiavo link (duomenys neskelbtini). Ji rodė draugei paveikslėlius savo telefone, kalbėjosi. Šalia savęs pastebėjo moterį šviesiais plaukais. Troleibuse susidarė spūstis, ji norėjo išlipti, bet ta moteris jos nepraleido, todėl ji truputį prasistūmė ir pralindo pro moterį. Skubėjo, nes bijojo, kad durys gali užsidaryti. Tuomet pajautė, kad palto kišenėje, kurioje laikė telefoną, kažkas sujudėjo. Išlipus iš troleibuso kišenė pasidarė lengvesnė. Patikrinusi palto kišenę nerado telefono. Ieškojo telefono ir kitose vietose, tačiau jo nebuvo. Niekur kitur jo nebuvo įsidėjusi, yra tikra, kad telefonas buvo kišenėje. Suprato, kad telefoną ištraukė. Telefonas negalėjo iškristi, nes būtų išgirdusi. Kai suprato, jog telefonas pavogtas, troleibusas jau buvo nuvažiavęs. Susijaudino, paprašė draugės telefono ir paskambino policijai. Stotelėje draugė išlipo kartu su ja. Pirma iš troleibuso išlipo draugė, o paskui ji. Tą moterį, kuri stovėjo šalia gerai įsidėmėjo ir gali patvirtinti, kad tai buvo kaltinamoji. Tada ji vilkėjo ryškią striukę. Ją atpažįsta pagal veido bruožus, apgamą ant veido. Moters buvo surišti plaukai ir tą vakarą ir nuotraukoje. Apgamas buvo vidurinėje veido srityje apie lūpas. Šį apgamą mato salėje esančios kaltinamosios nosies dešinėje pusėje. Po įvykio prisiminė, kad dar iki telefono pagrobimo matė „Facebook“ moters nuotrauką, kuri vagia troleibusuose telefonus ir pagalvojo, kad gali būti ta pati moteris. Policijai parodė tą nuotrauką socialiniame tinkle. Tyrėja atspausdino nuotrauką. Policijoje atpažino tą moterį iš veido bruožų. Tyrėjai sakė apie apgamą prieš atpažinimą. Pirmą dieną nelabai ką galėjo pasakoti, nes buvo susijaudinusi, negalėjo aiškiai mąstyti. Pavogto telefono vertės tiksliai nežino, nes telefonas priklauso ne jai, telefonu davė naudotis tėvas. Telefonas buvo pirktas birželio mėnesį, jo vertė apie 700 Eur. Telefonas atrakinamas piršto atspaudu ir kodu. Dedant į kišenę jis automatiškai užsirakina.

Liudytoja U. R. parodė, kad su drauge L. U. važiavo į šokių pamoką, išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Ji išlipo pirma, paskui išlipo L.. Išlipusi draugė apsižiūrėjo ir pasakė, kad iš jos ištraukė telefoną. Troleibuse L. rodė telefone nuotraukas, o prieš išlipant įsidėjo telefoną į kišenę. Troleibuse buvo daug žmonių, tačiau jie nebuvo susispaudę. Ji su L. stovėjo troleibuso gale. Kai išlipinėjo iš troleibuso pro galines duris išlipo ir daugiau žmonių. Išlipę atsisuko, tačiau troleibusas jau nuvažiavo. Nebuvo prasmės vytis, nes žmogus galėjo kitoje stotelėj išlipti. Šalia stovėjusios moters neįsidėmėjo. L. telefonas buvo „iPhone 6S“, tamsios spalvos. Po telefono dingimo draugė išsigando, paprašė jos telefono, skambino, tikėjosi gal suvibruos, tačiau tai nepadėjo. Tada paskambino policijai 112 ir pasakė, kad pavogė telefoną. Ji dar pasiūlė draugei kitur paieškoti, tačiau telefono nerado. L. pasakojo, kad moteris jai pastojo kelią. Apie moters nuotrauką „Facebook“ draugė pasakė po įvykio. Kai išlipo L., ji iškart prisiminė tą nuotrauką.

Civilinio ieškovo atstovas G. G. parodė, kad praėjusiais metais įmonės direktorius buvo B. U.. Jo prašymu buvo skirtas telefonas iš „Omnitel“. 2016-10-27 jis gavo skambutį iš direktoriaus, kad iš jo dukros pavogtas telefonas. Jie kreipėsi į „Omnitel“, nes manė, kad tokio modelio telefoną galima surasti. „Omnitel“ darbuotojai pasakė, jei parašytas pareiškimas policijoje, viską atliks policija. Šiai dienai telefonas nesurastas. Galimybė jį surasti yra, jei jis buvo kažkieno panaudotas, neišardytas ir nesugadintas. Žala neatlyginta. Už telefoną pagal sutartį įmonė moka mėnesinę įmoką bendrovei „Omnitel“. Nemano, kad apsimoka nutraukti sutartį su „Omnitel“, nes daikto vertė didelė, vis tiek reikės sumokėti. Dėl mokėjimų kreipėsi į „Omnitel“ ir vadybininkas pasakė, kad reikės ir toliau mokėti, kitų variantų nepasiūlė. Telefonas buvo naujas, įsigytas 2016-06-03, apdraustas nebuvo. Sąskaitas gauna už patį aparatą. Sąskaitose nėra nurodyto prakalbėto laiko. Savo civilinį ieškinį 759 Eur sumai palaiko.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. S. savanoriškai pateikė 2015-12-28 Vartojimo kredito sutarties Nr. C512717376 specialiosios dalies, Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą Nr. 1013378 ir 2015-12-28 mokėjimo kvito kopijas, iš kurių matyti, kad už telefoną „Samsung Galaxy S5 Neo“ ji sumokėjo 79 Eur ir įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) mokėti 11,80 Eur dydžio mėnesines įmokas 24 mėnesius, iš viso turi sumokėti 362,22 Eur (1 t., b. l. 20-24).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji S. S. atpažino įtariamąją E. T. kaip panašiausią į moterį, kuri stovėjo šalia jos, 2016-10-08 važiuojant autobusu. Atpažino iš antakių formos, akių įdubimų, plaukų. Papildomai parodė, kad moteris, stovėjusi šalia, jai atrodė asociali, buvo ryškiai pasidažiusi akis, antakiai dažyti, ant veido kairės pusės matėsi kraujosruvos, ilgų šviesių plaukų, apsirengusi rožine striuke, juodomis aptemptomis kelnėmis (1 t., b. l. 27-28).

Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji S. S. atpažino E. T. kaip moterį, apie kurią yra davusi parodymus. Atpažino iš akių, plaukų spalvos, antakių, veido bruožų. Jos akimis, moteris atrodo apkūni. Kad tai yra ta pati moteris neabejoja ir ją tikrai atpažino (1 t., b. l. 29-31).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. T. atpažino E. T., kaip moterį, kuri galėjo pavogti mobiliojo ryšio telefoną iš S. S.. Atpažino iš kaktos ir antakių formos, ovalaus veido, žvilgsnio, plaukų. Moteris buvo apie 170 cm ūgio, šviesių plaukų, rožine striuke, juodomis timpomis, pasidažiusi veidą, antakius (1 t., b. l. 32-33).

Asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas M. T. atpažino E. T. kaip moterį, buvusią autobuse. Atpažino iš veido bruožų, antakių, taip pat surištų plaukų, kaip ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Taip pat atpažino iš kūno sudėjimo, nežiūrint to, kad atpažinimo metu moteris buvo apsirengusi kitais drabužiais. Atpažino tvirtai ir neabejoja, kad tai tas pats asmuo (1 t., b. l. 34-36).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė E. S. (santuokinė pavardė – T.), gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37).

Iš L. U. 2016-10-27 protokolo - pareiškimo matyti, kad 2016-10-27 jai važiuojant 19 maršruto troleibusu, apie 20.13 val. išlipinėjant (duomenys neskelbtini) stotelėje, šalia stovėjusi moteris iš kišenės ištraukė jos mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“. Į troleibusą ji nespėjo sugrįžti. Moteris, pavogusi telefoną, nuvažiavo troleibusu. Ta moteris jai matyta iš internetiniame puslapyje www.facebook.com patalpintos nuotraukos, prie kurios yra perspėjimas, kad ši moteris vagia mobiliojo ryšio telefonus (1 t., b. l. 51).

Iš įvykio registracijos kortelės seka, kad 2016-10-27 20.22 val. įregistruotas L. U. pranešimas, kad prieš 5 minutes (duomenys neskelbtini) stotelėje jai iš kišenės moteris ištraukė mobilaus ryšio telefoną „iPhone 6S“ ir nuvažiavo 19 maršruto troleibusu (1 t., b. l. 55-56).

L. U. pateikė įtariamosios moters nuotrauką iš internetinio tinklalapio www.facebook.com. Šios moters spalvotą fotonuotrauką iš minėto interneto puslapio pateikė ir kaltinamosios gynėjas. Prie nuotraukos yra V. V. 2016-10-05 komentaras <...> norėčiau informuot: keletas žmonių (tarp jų ir aš) mato šitą moterį pastoviai važinėjant 2 troleibusu tokiu metu, kai būna pilna keleivių. Keletą kartų prie mano akių keleiviams dingo telefonas, o pakračius iškrito iš jos kišenės :))) Tad atsargiai <...> (1 t., b. l. 65).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog L. U. pateiktoje nuotraukoje yra pavaizduota E. T. (1 t., b. l. 83).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad L. U. savanoriškai pateikė AB (duomenys neskelbtini) 2016-06-03 Akcijos užsakymo, mokėjimo kvito, 2016-06-03 Garantinės pažymos Nr. 62522381, AB (duomenys neskelbtini) 2016-06-03 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 199476 kopijas, iš kurių matyti, jog telefoną „iPhone 6S“, kurio vertė 759 Eur, įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71-76).

Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji L. U. atpažino E. T., kaip panašiausią į moterį, apie kurią yra davė parodymus. Atpažino iš veido bruožų, veido minos. Moterį atpažino tvirtai ir mano, kad tai ta pati moteris, kuri buvo prie jos troleibuse (1 t., b. l. 80-82).

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime dėl vagystės nurodyta, kad 2016-10-27, apie 20.20 val., viešajame transporte, Vilniuje, iš L. U. buvo pavogtas jų įmonei priklausantis telefono aparatas „iPhone 6S“, IMEI (duomenys neskelbtini), įsigytas iš AB „Omnitel“ 2016-06-03. Šio aparato vertė įsigijimo dieną buvo 759 Eur su PVM. Dėl vagystės įmonei padaryta 759 Eur turtinė žala. Prašo dėl telefono vagystės pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios E. T. kaltė dėl 2016-10-08 ir 2016-10-27 nusikaltimų padarymo yra įrodyta nukentėjusiųjų L. U., S. S. ir E. S. parodymais, civilinio ieškovo atstovo G. G., liudytojų U. R. ir M. T. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais, tarnybiniais pranešimais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, nukentėjusios L. U. ir civilinio ieškovo pareiškimais dėl vagystės, įvykio registracijos kortelės duomenimis, taip pat pačios kaltinamosios E. T. duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę dėl 2016-10-08 įvykdyto nusikaltimo pripažino.

Nors kaltinamoji E. T. dėl jai inkriminuoto 2016-10-27 nusikaltimo dėl telefono „iPhone 6S“ pagrobimo iš L. U. neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Visų pirma, pati nukentėjusioji L. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu (iš nuotraukos ir gyvai), tiek teisme iš veido bruožų ir apgamo ant veido atpažino E. T., kaip tą pačią, arčiausiai jos troleibuse stovėjusią moterį, pro kurią turėjo prasibrauti norėdama išlipti sustojime. Braunantis pro E. T. ji pajautė judesius kišenėje ir kišenės palengvėjimą jau išlipant iš troleibuso. Liudytoja U. R. patvirtino, kad L. U. turėjo troleibuse telefoną, jai rodė paveikslėlius ir prieš išlipant telefoną įsidėjo į striukės kišenę. Nukentėjusios L. U., S. S. ir liudytojas M. T. patvirtino, kad 2016 m. spalio mėnesį E. T. nusikalstamų veikų padarymo metu dėvėjo ryškią striukę, buvo šviesių plaukų. Visi įsidėmėjo moters veidą, nes ir pasikeitus aprangai E. T. atpažino iš veido bruožų. Dėl to atmestinas gynybos argumentas, kad kaltinamąją L. U. atpažino tik iš nuotraukos. Šiuo atveju nuotrauką socialiniame tinkle „Facebook“ L. U. prisiminė tik po įvykio, apie kurią ir pasakė tyrėjai. Pagal nuotrauką pareigūnai surado ir nustatė E. T. asmenybę (1 t., b. l. 65, 83). L. U. kreipėsi į policiją ne dėl telefono pametimo, o būtent dėl vagystės, nes kaip pati nurodė, pamesti telefono negalėjo, būtų pamačiusi ar išgirdusi kaip telefonas nukrenta ant žemės, tačiau jokio garso nebuvo. Be to, L. U. iškart po telefono pagrobimo iš draugės telefono paskambino į savo dingusį telefoną ir signalas dar buvo, tačiau jau po kelių minučių telefonas buvo išjungtas, kas patvirtina, kad jis nebuvo pamestas, o pateko į kito asmens rankas. Taipogi nuo L. U. telefono netekimo iki jo pasigedimo praėjo labai trumpas laiko tarpas - vos keletas minučių, nes išlipusi iš troleibuso L. U. iškart suprato, kad kišenėje nėra telefono. Ji dar norėjo sugrįžti į troleibusą, bet durys užsidarė ir jis nuvažiavo. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad telefoną L. U. išlipant iš troleibuso galėjo ištraukti arčiausiai jos stovėjusi ir išlipti sutrukdžiusi E. T.. Byloje nėra duomenų, kad L. U. būtų suinteresuota apkalbėti ar pakenkti E. T., jos nėra pažįstamos, nėra duomenų, kad tarp jų anksčiau būtų kilę konfliktai, todėl netikėti L. U. parodymais teismui nėra pagrindo. Nors E. T., sakydama paskutinį žodį, nurodė, kad jos naudai tyrimo metu nebuvo pakviestas liudytojas, tačiau nagrinėjant bylą teisme ji ar gynėjas šios aplinkybės neminėjo, jokio liudytojo kviesti neprašė, nenurodė tokio liudytojo kontaktų ir nepaaiškino kokias aplinkybes liudytojas galėtų paliudyti. Todėl tokią kaltinamosios nurodytą aplinkybę teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus bei vertindamas jų visumą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų seką, todėl jų pakanka teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamoji E. T. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą - mobilaus ryšio telefonus iš nukentėjusiųjų drabužių (kišenvagystė). Dėl to E. T. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi 2016-10-08 vagystę ir gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.). Nors kaltinamosios gynėjas nurodė, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl beviltiškos kaltinamosios padėties, ji neturėjo pragyvenimo šaltinio, jos draugas skyrė labai mažai pragyvenimo lėšų, be to, ji sutiko atlyginti žalą, pasižada daugiau nedaryti nusikaltimų, todėl šios aplinkybės turėtų būti laikomos atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 3-4 p.). Tačiau teismas su tokiu argumentavimu nesutinka. Visų pirma, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų atlyginusi žalą. Antra, kaltinamoji yra jauno ir darbingo amžiaus (31 metai), registruota darbo biržoje, kaip pati nurodė, jai padeda pragyventi draugas, kuris duoda lėšų, todėl teismas nemano, kad jos turtinė padėtis buvo labai sunki ar beviltiška ir nelaiko tai lengvinančia aplinkybe. E. T., kaip ir kiti visuomenės nariai, turi pati savimi pasirūpinti, susirasti darbą ir save išlaikyti, o ne daryti nusikalstamas veikas, kad turėtų pajamų. Taip pat gynyba nurodė, kad dėl 2016-10-08 nusikalstamos veikos kaltinamoji prisipažino ir padėjo ją atskleisti, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau su tokiu teiginiu teismas nesutinka, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos buvo atskleistos tyrimą atlikusių pareigūnų pastangomis, remiantis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Dėl to negalima laikyti, kad E. T. savanoriškai padėjo išaiškinti nusikaltimą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, skaičių (padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai), padarytą turtinę žalą, kuri nėra atlyginta, į kaltinamosios asmenybę (yra 31 metų amžiaus, 16 kartų teista, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė vieno mėnesio laikotarpyje, praėjus vos dviem mėnesiams po jos paleidimo iš įkalinimo įstaigos (paleista į laisvę 2016-08-24), niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuo 2016-08-29 iki 2016-12-04 (jos sulaikymo) net 37 kartus bausta už administracinius teisės pažeidimus ir beveik visais atvejais už važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galioja (1 t., b. l. 151-165)), taip pat į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už šių bausmių minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį (BK 50 str. 2 d., 54 str.). Teismas mano, kad skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, kadangi jomis kaltinamosios elgesio pakeisti negalima, ji nedaro teigiamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti įstatymams ir visuomenėje nustatytoms taisyklėms bei nesiekia pasitaisyti. Dėl šių priežasčių taip pat negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų dėl bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 41 str. 2 d.).

Baudžiamoji byla dalyje dėl 2016-10-08 vagystės (1 epizodas) išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl už šią nusikalstamą veiką jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta galutinė bausmė.

E. T. buvo laikinai sulaikyta 2016-12-04 12.20 val. (1 t., b. l. 42). Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-12-06 nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė - suėmimas nuo 2016-12-04 iki 2017-01-04, kurio terminas 2017-01-03 ir 2017-02-02 teismo nutartimis pratęstas iki 2017-04-04 (1 t., b. l. 105-107, 128-129; 2 t., b. l. 12-14), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę.

E. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 100) yra nereikalinga, todėl panaikintina.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, kaltinamajai E. T. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 str., 139 str. 3 d.).

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. pareiškė 362,22 Eur civilinį ieškinį, o civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 759 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 12-13, 59-60). Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Baudžiamojoje byloje pateikti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų E. T. veiksmų ir iki šiol žala nėra atlyginta, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. T. asmens tapatybės kortelė Nr. 13108845 kaltinamosios ir jos gynėjo prašymu 2017-02-28 grąžinta E. T., paliekant byloje dokumento kopiją (2 t., 62, 66-67), todėl klausimas dėl dokumento grąžinimo yra išspręstas, kitų daiktų nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš E. T. 413,53 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų: 409,12 Eur advokato užmokesčio ir 4,41 Eur kitų išlaidų, susidariusių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (2 t., b. l. 61). Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylas asmenų, kurie yra suimti. Nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, todėl išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507/2015). Be to, pagal teismų praktiką, sprendžiant prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, byloje turi būti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016). Šiuo atveju į bylą nepateikta duomenų apie E. T. turtinę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamosios nėra pagrindo, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2016-10-08 telefono vagystė iš S. S.), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

E. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2016-10-27 telefono vagystė iš L. U.), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2016-12-04 iki bausmės vykdymo pradžios, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. T. kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nukentėjusios E. S. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš E. T. 362,22 Eur turtinės žalos atlyginimo E. S. naudai.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš E. T. 759,00 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. T. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas