Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-12-03 · Administracinė byla Nr. eI2-13846-583/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-03
Bylos Nr.
eI2-13846-583/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04090-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Erminijus Baziulis, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
A. L. R. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-13846-583/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04090-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 41; 5.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Erminijaus Baziulio ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. R. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 10K-6528 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 24S133733 panaikinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. gegužės 30 d. Migracijos departamentas panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760280104, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. Nesutikdamas su priimtu sprendimu 2024 m. birželio 11 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas panaikinti šį sprendimą.

2024 m. birželio 25 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 10K-6528 nurodė, kad 2024 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 24S133733 priimtas remiantis turima informacija ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatomis, todėl vertina, jog jis yra teisėtas bei pagrįstas. Pareiškėjo teigimu ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje keliamų reikalavimų sprendimo turiniui, prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, todėl jis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad panaikinus leidimą lakinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas kreipėsi su skundu į Migracijos departamentą, prašydamas pradėti administracinę procedūrą ir priimti sprendimą dėl pateikto skundo.

Skundžiamu atsakymu pareiškėjui buvo atsakyta į Migracijos departamente gautą skundą „Dėl sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi“. Pareiškėjui paaiškinta, kad Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 24S133733 priėmė remdamasis turima informacija ir vadovaudamasis UTPĮ nuostatomis, todėl Migracijos departamentas vertino, jog sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pareiškėjo atveju sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas ne dėl to, kad jis surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, o dėl to, kad studijos buvo nutrauktos. Taigi, Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad į skundą buvo atsakyta išsamiai, pagrindžiant skundžiamame sprendime taikytą teisės normą papildomu paaiškinimu dėl UTPĮ 50 str. 11 d. netaikymo, taip pat laikytasi VAĮ 10 str. 5 d. nurodytų reikalavimų administraciniam sprendimui, įskaitant reikalavimą nurodyti apskundimo tvarką.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę Migracijos departamentas laikosi nuomonės, kad pareiškėjas pasinaudojo teise išsakyti savo argumentus pateikdamas Migracijos departamentui skundą, į šį skundą buvo atsakyta. Tai, kad pareiškėjo netenkina gautas atsakymas, anaiptol nereiškia, kad jis nebuvo išklausytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) savo praktikoje taip pat pažymi, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090- 556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017), be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė

Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad nepažeidė pareiškėjo teisių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, tiek ginčijamame sprendime, tiek ir ginčijamame atsakyme motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas faktiniais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nagrinėjimo ribos apibrėžtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi ir skundo į teismą dalyku yra Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. raštas Nr. 10K-6528 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Taigi byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. rašto Nr. 10K-6528 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. 24S133733, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760280104, galiojantį iki 2024-08-25, nes asmuo nutraukė studijas.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 11 d. skundu „Dėl sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi“ kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pradėti administracinę procedūrą pagal pareiškėjo skundą ir panaikinti kaip neteisėtą Migracijos departamento 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 24S133733.

2024 m. birželio 25 d. Migracijos departamentas raštu Nr. 10K-6528 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 24S133733 priėmė remdamasis turima informacija ir vadovaudamasis UTPĮ nuostatomis, todėl vertina, jog jis yra teisėtas bei pagrįstas.

Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad nesutinkant su priimtu sprendimu, jis gali jį apskųsti, o apskundimo tvarka nurodyta pačiame sprendime. Taip pat nurodė, jog UTPĮ 50 straipsnio 1¹ dalyje numatyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Pareiškėjo atveju pažymima, kad sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas ne dėl to, kad jis surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, o dėl to, kad studijos buvo nutrauktos. Taigi, Migracijos departamentas neturėjo pareigos vykdyti UTPĮ 50 straipsnio 1¹ dalyje numatytų konsultacijų su mokymosi įstaiga. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, jog Migracijos departamento sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių, nes studijos nebuvo nutrauktos, paaiškinama, kad 2024 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 24S133733 priimtas remiantis pačios mokymo įstaigos Migracijos departamentui pateikta informacija apie tai, kad jis išbrauktas iš studentų sąrašų.

Taigi iš aukščiau nurodytų bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas skundžia Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. atsakymą, kuris parengtas išnagrinėjus pareiškėjo 2024 m. birželio 11 d. skundą. Iš 2024 m. birželio 25 d. atsakymo turinio matyti, kad jame pasisakoma dėl pareiškėjo 2024 m. birželio 11 d. skunde nurodytų argumentų, paaiškinamos aplinkybės, lėmusios pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimą (t. y. Migracijos departamento 2024 m. gegužės 30 d. Sprendimo priėmimą).

Taigi, įvertinus ginčijamo 2024 m. birželio 25 d. atsakymo turinį, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento atsakymo į jo skundą (kreipimąsi) išsamumu bei apimtimi, inter alia (be kita ko) 2024 m. birželio 25 d. atsakymo atitiktimi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pareiškėjas šioje byloje siekia inicijuoti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto (Migracijos departamento) netinkamo pareiškėjo skundo nagrinėjimo pagal VAĮ nuostatas.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 14 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka inter alia administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022; kt.).

LVAT praktikoje akcentuojama, jog viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, be kita ko, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, inter alia, įstatymų viršenybės ir objektyvumo principu. Įstatymų viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. VAĮ 10 straipsnis įtvirtinta, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

Iš byloje teikiamų įrodymų ir Migracijos departamento 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 24S133733 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ turinio akivaizdu, kad teisinė pareiškėjo (užsieniečio) padėties kvalifikacija dėl teisės į laikiną leidimą laikinai gyventi atlikta būtent šiuo sprendimu ir šis sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Įvertinus tai, teismas nevertina nei šio administracinio akto teisėtumo, nei pareiškėjo teisės į laikiną leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o vertina tik 2024 m. birželio 25 d. atsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, ar Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad raštas neatitinka VAĮ10 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Kaip matyti iš 2024 m. birželio 25 d. Migracijos departamentas rašto Nr. 10K-6528 turinio, pareiškėjui nuosekliai išaiškinti faktiniai ir teisiniai pagrindai bei aplinkybės, lėmusios leidimo laikinai gyventi panaikinimą, iš jo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškiai nurodytas visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Pažymėtina, kad ginčijamu administraciniu aktu atsakyta į pareiškėjo skundą, kuriuo buvo kvestionuojama savarankiško administracinio akto, o būtent Migracijos departamento 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 24S133733 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ teisėtumas, kuriame buvo aiškiai nurodyta teisinė kvalifikacija, jo priėmimo pagrindu buvusios aplinkybės, todėl jau iš šio akto turinio pareiškėjas galėjo suvokti tiek visuomeninių santykių kvalifikavimą, tiek kilusias teisines pasekmes, tiek teisinius gynybos būdus nesutinkant su priimtu aktu.

Aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste įvertinusi ginčijamo rašto turinį, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Kaip jau paminėta, rašte nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su Migracijos departamento sprendimo priėmimu, pateikta informacija, kuri buvo gauta iš mokymosi įstaigos, paaiškinta sprendimo priėmimo procedūra. Rašte taip pat detaliai nurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti, nurodyta rašto apskundimo tvarka. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog raštas ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui, kaip šio rašto adresatui, buvo aiškūs ir suprantami, pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę į, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms laikino leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, pareiškėjas privalėjo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Jis šia teise pasinaudojo ir kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760377593.

Kaip jau nurodyta šiame sprendime, šios bylos nagrinėjimo dalyku yra Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. rašto Nr. 10K-6528 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumas ir pagrįstumas, vertinant ar jis atitiko VAĮ nuostatas. Todėl apeliacinio skundo padavimo terminą reglamentuoja ABTĮ 132 straipsnio nuostatos, o UTPĮ nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasErminijus BaziulisAušrelė Mažrimienė