- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2-48-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00540-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- D. A.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės UAB „Davilara“ ieškinį atsakovui V. R., trečiajam asmeniui D. A. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi UAB „Davilara“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. R., prašydama pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis, įformintas 2009-02-17 PVM sąskaita-faktūra Nr. 202 ir 2009-02-18 PVM sąskaita-faktūra Nr. 203, negaliojančiomis ir taikyti restituciją.
Ieškinyje nurodė, kad 2009-09-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Davilara“ iškelta bankroto byla, todėl įmonės bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „Davilara“ buhalterinius-finansinius dokumentus, taip pat sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad 2009-02-17 ir 2009-02-18 UAB „Davilara“, atstovaujama direktorės D. A., sudarė pirkimo-pardavimo sutartis su V. R., kurias įformino 2009-02-17 PVM sąskaita faktūra ALS Nr. 202 ir 2009-02-18 PVM sąskaita faktūra ALS Nr. 203. Teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, bankroto administratorius nurodė, kad UAB „Davilara“ nebuvo pareigos sudaryti su atsakovu pirkimo-pardavimo sutarčių, įformintų 2009-02-17 ir 2009-02-18 Sąskaitomis, o UAB „Davilara“ su atsakovu sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys turėjo įtakos bendrovės nemokumui, dėl šių sandorių bendrovės turtas ženkliai sumažėjo, o už parduotą turtą UAB „Davilara“ negavo adekvataus atlyginimo. Kad pirkimo-pardavimo sutartimis buvo sumažintas bendrovės turtas ir dar ženkliai pabloginta bendrovės turtinė padėtis įrodo tai, jog UAB „Davilara“ pardavė atsakovui turto už 6820,40 Lt su PVM, kai pagal įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus parduoto turto vien likutinė vertė prieš pardavimą sudarė 53481,47 Lt. Taip pat teigė, kad UAB „Davilara“ jau ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nemoki, nes jau 2007 m. bendrovės valdomas turtas sudarė 419627 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 340910 Lt, t. y. įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertę. Išpardavus beveik visą bendrovės veikloje naudotą turtą, valdomas turtas sudarė tik 22298 Lt, o mokėtini įsipareigojimai – 539310 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 99310 Lt, po turto išpardavimo bendrovė patyrė 527012 Lt nuostolį. Ieškovės teigimu, UAB „Davilara“ pardavus turtą, be kurio bendrovė nebegalėjo toliau vystyti veiklos, ženkliai mažesne verte, buvo pažeistos UAB „Davilara“ kreditorių teisės ir interesai, kadangi buvo žymiai sumažintas turtas iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Nurodė, kad ieškinio pateikimo metu patvirtinti UAB „Davilara“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 165999,06 Lt, iš kurių 90521,64 Lt buvo pirmos eilės kreditorių – darbuotojų – finansiniai reikalavimai. Ieškovės teigimu, UAB „Davilara“ vadovei buvo žinoma, kad pirkimo-pardavimo sutartimi bus pažeidžiamos kreditorių teisės ir interesai, bendrovė neteks turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Be to, UAB „Davilara“ pardavė turtą už kainą, kuri buvo 7,84 karto mažesnė už likutinę turto vertę, todėl remiantis CK 6.67 str. 4 d. nuostatomis, tiek turto pardavėjas, tiek turto įgijėjas (atsakovas) laikytini nesąžiningais. Vertinant turto įgijėjo (atsakovo) sąžiningumą, pažymėjo, kad bankroto administratorius nenustatė aplinkybių, jog sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas veikė aktyviai, jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo apie pardavėją UAB „Davilara“, jos turtinę / finansinę padėtį, kreditorius, ar pardavėja yra patikima, sudarydama sutartis elgiasi sąžiningai, todėl atsakovas nesielgė apdariai. Be to, atsakovui turėjo būti žinoma, jog UAB „Davilara“ parduodama turtą už žymiai mažesnę kainą sudaro nuostolingą sandorį, kuris blogina bendrovės finansinę padėtį bei apriboja galimybes atsiskaityti su kreditoriais, taigi atsakovui buvo žinoma, kad toks sandoris sukels ir sustiprins UAB „Davilara“ nemokumą. Ieškovės vertinimu, atsakovui turėjo būti žinoma, jog bendrovė išpardavinėja turtą, kuris buvo naudojamas pagrindinėje jos veikloje ir be kurių ji negalės toliau vystyti savo veiklos, todėl atsakovas turėjo įvertinti, jog tokiu sandoriu bus pažeisti Bendrovės ir jos kreditorių interesai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ieškovė mano, kad atsakovas pripažintinas nesąžiningu turto įgijėju. Tenkinus ieškinį ieškovė prašė taikyti restituciją ir grąžinti turtą į bendrą ieškovės turto masę.
Atsakovas V. R. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prekės pagal ginčijamas sąskaitas faktūras realiai nebuvo parduotos. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčijamus dokumentus, būdama ieškovės direktorė, išrašė dėl nuolatinio kreditorių spaudimo, todėl sutiko su tuo, kad ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais.
Į teismo posėdį šalys neatvyko, apie teismo posėdžio laiką šalims buvo pranešta tinkamai, ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo procesinis sprendimas
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2009-09-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Davilara“ iškelta bankroto byla (bankroto bylos Nr. B2-22-267/2015), 2010-02-26 įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, ta pačia nutartimi patvirtinti 90521,64 Lt BUAB „Davilara“ kreditorių reikalavimai.
2010-08-20 Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys atsakovui V. R. dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
2010-12-03 nutartimi teismas civilinę bylą sustabdė iki bus baigti ikiteisminiai tyrimai Nr. 86-2-00067-10 ir Nr. 86-1-00588-10 Telšių apskrities VPK, atliekami dėl buvusios UAB „Davilara“ direktorės D. A. nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 d. Vėliau, 2012-12-21 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės nuosprendis Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.1-43-135/2012.
Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-307/2015 2015-02-23 priėmė nuosprendį, kuriuo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeitė. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, buvusi BUAB „Davilara“ direktorė D. A., siekdama nuslėpti iššvaistytą, jos žinioje buvusį bendrovės turtą, bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentus, o būtent: V. R. pasirašius tuščiuose PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio blankuose, užpildė juos savo ranka, įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2009 m. vasario 17 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 202 V. R. pardavė 2 vnt. siuvimo mašinų „SUN STAR“, kurių vienos vertė 300,00 Lt, viso 600,00 Lt, siuvimo mašiną „KANSAI SPECIAL“ 300,00 Lt vertės, raukimo mechanizmą 30,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „GM 747“ 300,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „8900-D3“ 300,00 Lt vertės, vertikalaus peilio kirpimo mašiną “ZOJE” 100,00 Lt vertės, kirpimo mašiną „YI-100“ 50,00 Lt vertės, dvi siuvimo mašinas overlokus 800,00 Lt vertės, spausdintuvą faksą 100,00 Lt vertės, bendroje sumoje už 3044,40 Lt bei 2009 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 4, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. R. sumokėjo 3044,40 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ALS Nr. 202, suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu ir perdavė buhalterei I. M. įtraukimui į buhalterinę apskaitą, nors minėtą įrangą buvo pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą. Taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, D. A. 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, siekdama nuslėpti iššvaistytą, jos žinioje buvusį bendrovės turtą, bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentus, o būtent: V. R. pasirašius tuščiuose PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio blankuose, užpildė juos savo ranka, įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2009 m. vasario 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 203 V. R. pardavė monitorių „Samsung“ 100,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „YNKI“ 500,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „JK 8568“ 200,00 Lt vertės, lyginimo presą 400,00 Lt vertės, elektrinį lyginimo presą 100,00 Lt vertės, generatorių 300,00 Lt vertės, 2 vnt. variklių, kurių vieno vertė 200,00 Lt, viso 400,00 Lt, 2 vnt. kompresoriaus galvučių, kurių vieno vertė 500,00 Lt, viso 1000,00 Lt, manekeną 200,00 Lt vertės, bendroje sumoje už 3 776,00 Lt bei 2009 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 5, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. R. sumokėjo 3776,00 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ALS Nr. 203, suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu ir perdavė buhalterei I. M. įtraukimui į buhalterinę apskaitą, nors minėtą įrangą buvo pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą.
Nuteistoji buvusi BUAB „Davilara“ direktorė D. A. baudžiamojoje byloje patvirtino, kad iki bankroto bylos iškėlimo savo nuožiūra pardavinėjo UAB „Davilara“ turtą, įrenginius pardavė galbūt apie dešimčiai žmonių, su jais nebuvo forminami ir pildomi jokie dokumentai, neišrašomos jokios sąskaitos, nes nei vienas nepageidavo, o siekdama šį turto pardavimą pateisinti, išrašė fiktyvias sąskaitas faktūras ir KPO, be kita ko, V. R., vardu.
Be to, baudžiamojoje byloje tenkinant bankroto administratoriaus civilinį ieškinį BUAB „Davilara“ iš D. A. priteista nusikalstamais veiksmais padarytos 551856,99 Lt turtinės žalos atlyginimo suma, lygi pasisavinto turto vertei, į kurią įskaityta ir pagal suklastotus dokumentus įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota iš atsakovo šioje byloje V. R. už tariamai parduotą įmonės turtą tariamai gauta pinigų suma.
Pagal CK 1.78 straipsnį sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog bankroto administratoriaus ginčijami sandoriai apskritai nebuvo sudaryti, nėra, tiek baudžiamosios bylos duomenys, tiek trečiojo asmens D. A. atsiliepimo argumentai patvirtina, kad atsakovas V. R. jokių sandorių su BUAB „Davilara“ nesudarė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad baudžiamosios bylos Nr. 1A‑22‑307/2015 duomenys leidžia teigti, jog šioje byloje ginčijami sandoriai yra niekiniai, nes jie apskritai nebuvo sudaryti kaip tokie. Baudžiamojoje byloje, be kita ko, buvo pripažinta, kad D. A. suklastojo PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių duomenis, įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl to teismas priteisė iš buvusios vadovės šioje byloje ginčijamų sandorių vertę, t. y. išsprendė žalos, patirtos iššvaistant įmonės turtą, atlyginimo klausimą. Akivaizdu, kad ginčo sandoriai (sąskaitos faktūros ir pagal jas įformintas pirkimas–pardavimas) yra savaime negaliojantys, o jų pripažinimas negaliojančiais nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi administratoriaus ginčijamais sandoriais nebuvo tarp bylos šalių sukurtos jokios teisės ir pareigos, šioje byloje taip pat negalima ir restitucija. Kadangi ginčo sandorių pripažinimui absoliučiai negaliojančiais (niekiniais) nėra būtinas teismo sprendimas, juo labiau kad nagrinėjamu atveju 2009-02-17 PVM sąskaita faktūra Nr. 202 ir 2009-02-18 PVM sąskaita faktūra Nr. 203 baudžiamojoje byloje pripažintos fiktyviomis, t. y. pripažinta, kad pirkimo–pardavimo sandoris tarp šalių nebuvo sudarytas, administratoriaus pareikštas ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu pagal byloje išaiškėjusias aplinkybes nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 293 str. 1 p., teismas
nutaria:
Civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės UAB „Davilara“ ieškinį atsakovui V. R., trečiajam asmeniui D. A. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukti.