Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2015-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-307/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
1A-22-307/2015
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00588-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė
Nuteistasis
D. A.
Civilinis ieškovas
BUAB „D.“
Advokatai
Raimondas Kivylius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-307/2015Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00588-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10., 1.2.14.6.2., 1.2.18.10., 1.2.29.1., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Albino Bielskio,

teisėjų Laimos Garnelienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,nuteistajai D. A.,specialistei S. Ž.,ekspertei L. B.,

civilinio ieškovo BUAB „D.“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Giedrei Kandratavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. A. gynėjo Raimondo Kivyliaus (toliau tekste ir - gynėjas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės apribojimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant D. A. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš D. A. BUAB „D.“ naudai priteista 566 274,75 Lt (penki šimtai šešiasdešimt šeši tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt keturi litai 75 ct) turtinės žalos atlyginimui, o Telšių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau tekste - Telšių AVMI) naudai priteista 138110,12 Lt (vienas šimtas trisdešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas dešimt litų 12 ct) valstybei padarytai žalai atlyginti (nuo 566 274,75 Lt priskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau tekste - GPM)).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu D. A. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Nustatytos tokios šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės:

D. A., būdama UAB „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vienintele akcininke, direktore bei pati valdydama šios bendrovės pinigus ir kitą turtą, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d., iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo avansu įmonės veiklai gavo piniginių lėšų pagal 164 vnt. kasos išlaidų orderių (toliau tekste - KIO): 2006 m. kovo 31 d. pagal KIO Nr. 005 gavo 1410,41 Lt, 2006 m. kovo 31 d. pagal KIO Nr. 006 gavo 1550,00 Lt, 2006 m. kovo 31 d. pagal KIO Nr. 007 gavo 2901,89 Lt, 2006 m. balandžio 3 d. pagal KIO Nr. 008 gavo 2000,00 Lt, 2006 m. balandžio 6 d. pagal KIO Nr. 009 gavo 80,00 Lt, 2006 m. balandžio 6 d. pagal KIO Nr. 010 gavo 857,15 Lt, 2006 m. balandžio 7 d. pagal KIO Nr. 011 gavo 70,00 Lt, 2006 m. balandžio 19 d. pagal KIO Nr. 012 gavo 300,00 Lt, 2006 m. balandžio 20 d. pagal KIO Nr. 013 gavo 137,84 Lt, 2006 m. balandžio 30 d. pagal KIO Nr. 014 gavo 1699,47 Lt, 2006 m. gegužės 5 d. pagal KIO Nr. 015 gavo 60,05 Lt, 2006 m. gegužės 5 d. pagal KIO Nr. 016 gavo 1049,96 Lt, 2006 m. gegužės 9 d. pagal KIO Nr. 017 gavo 2205,00 Lt, 2006 m. gegužės 12 d. pagal KIO Nr. 018 gavo 268,12 Lt, 2006 m. gegužės 22 d. pagal KIO Nr. 019 gavo 1048,82 Lt, 2006 m. gegužės 31 d. pagal KIO Nr. 020 gavo 467,37 Lt, 2006 m. gegužės 31 d. pagal KIO Nr. 021 gavo 1244,22 Lt, 2006 m. birželio 2 d. pagal KIO Nr. 022 gavo 2205,00 Lt, 2006 m. birželio 5 d. pagal KIO Nr. 023 gavo 800,25 Lt, 2006 m. birželio 9 d. pagal KIO Nr. 024 gavo 70,00 Lt, 2006 m. birželio 30 d. pagal KIO Nr. 025 gavo 2981,65 Lt, 2006 m. liepos 1 d. pagal KIO Nr. 026 gavo 291,00 Lt, 2006 m. liepos 1 d. pagal KIO Nr. 027 gavo 291,00 Lt, 2006 m. liepos 5 d. pagal KIO Nr. 028 gavo 1106,77 Lt, 2006 m. liepos 5 d. pagal KIO Nr. 029 gavo 2205,00 Lt, 2006 m. liepos 28 d. pagal KIO Nr. 030 gavo 359,13 Lt, 2006 m. liepos 31 d. pagal KIO Nr. 031 gavo 2463,77 Lt, 2006 m. rugpjūčio 1 d. pagal KIO Nr. 032 gavo 161,02 Lt, 2006 m. rugpjūčio 3 d. pagal KIO Nr. 033 gavo 2205,00 Lt, 2006 m. rugpjūčio 4 d. pagal KIO Nr. 034 gavo 1222,20 Lt, 2006 m. rugpjūčio 31 d. pagal KIO Nr. 035 gavo 1568,62 Lt, 2006 m. rugsėjo 5 d. pagal KIO Nr. 036 gavo 2917,36 Lt, 2006 m. rugsėjo 5 d. pagal KIO Nr. 037 gavo 2170,00 Lt, 2006 m. rugsėjo 30 d. pagal KIO Nr. 039 gavo 6670,56 Lt, 2006 m. spalio 4 d. pagal KIO Nr. 040 gavo 2000,00 Lt, 2006 m. spalio 5 d. pagal KIO Nr. 041 gavo 2170,00 Lt, 2006 m. spalio 5 d. pagal KIO Nr. 042 gavo 4625,98 Lt, 2006 m. spalio 16 d. pagal KIO Nr. 043 gavo 500,00 Lt, 2006 m. spalio 31 d. pagal KIO Nr. 044 gavo 2988,74 Lt, 2006 m. spalio 10 d. pagal KIO Nr. 045 gavo 40,00 Lt, 2006 m. lapkričio 6 d. pagal KIO Nr. 045 gavo 2250,00 Lt, 2006 m. lapkričio 7 d. pagal KIO Nr. 046 gavo 5800,57 Lt, 2006 m. lapkričio 30 d. pagal KIO Nr. 047 gavo 20000,00 Lt, 2006 m. lapkričio 30 d. pagal KIO Nr. 048 gavo 1275,76 Lt, 2006 m. gruodžio 5 d. pagal KIO Nr. 049 gavo 6034,01 Lt, 2006 m. gruodžio 27 d. pagal KIO Nr. 050 gavo 2242,00 Lt, 2006 m. gruodžio 30 d. pagal KIO Nr. 051 gavo 3539,83 Lt, 2006 m. gruodžio 30 d. pagal KIO Nr. 052 gavo 6530,95 Lt, 2006 m. gruodžio 30 d. pagal KIO Nr. 053 gavo 30000,00 Lt, 2007 m. sausio 8 d. pagal KIO Nr. 001 gavo 2231,00 Lt, 2007 m. sausio 8 d. pagal KIO Nr. 002 gavo 1659,17 Lt, 2007 m. sausio 8 d. pagal KIO Nr. 003 gavo 2000,00 Lt, 2007 m. vasario 5 d. pagal KIO Nr. 004 gavo 2210,00 Lt, 2007 m. vasario 5 d. pagal KIO Nr. 005 gavo 6946,36 Lt, 2007 m. vasario 28 d. pagal KIO Nr. 006 gavo 3963,89 Lt, 2007 m. vasario 28 d. pagal KIO Nr. 007 gavo 10000,00 Lt, 2007 m. kovo 5 d. pagal KIO Nr. 008 gavo 2200,00 Lt, 2007 m. kovo 5 d. pagal KIO Nr. 009 gavo 7318,35 Lt, 2007 m. kovo 31 d. pagal KIO Nr. 010 gavo 5394,09 Lt, 2007 m. balandžio 13 d. pagal KIO Nr. 10 gavo 2245,00 Lt, 2007 m. balandžio 13 d. pagal KIO Nr. 11 gavo 8379,02 Lt, 2007 m. balandžio 26 d. pagal KIO Nr. 12 gavo 292,00 Lt, 2007 m. balandžio 30 d. pagal KIO Nr. 13 gavo 11238,69 Lt, 2007 m. gegužės 8 d. pagal KIO Nr.15 gavo 2261,00 Lt, 2007 m. gegužės 14 d. pagal KIO Nr. 16 gavo 9704,76 Lt, 2007 m. gegužės 31 d. pagal KIO Nr. 17 gavo 22630,00 Lt, 2007 m. gegužės 31 d. pagal KIO Nr.18 gavo 2134,15 Lt, 2007 m. birželio 14 d. pagal KIO Nr.19 gavo 9679,93 Lt, 2007 m. birželio 24 d. pagal KIO Nr. 20 gavo 674,38 Lt, 2007 m. birželio 30 d. pagal KIO Nr. 21 gavo 3934,18 Lt, 2007 m. liepos 12 d. pagal KIO Nr. 22 gavo 9288,10 Lt, 2007 m. liepos 13 d. pagal KIO Nr. 22/1 gavo 186,37 Lt, 2007 m. liepos 31 d. pagal KIO Nr. 23 gavo 17520,97 Lt, 2007 m. rugpjūčio 1 d. pagal KIO Nr. 24 gavo 642,63 Lt, 2007 m. rugpjūčio 10 d. pagal KIO Nr. 25 gavo 10037,46 Lt, 2007 m. rugpjūčio 31 pagal KIO Nr. 26 gavo 6015,88 Lt, 2007 m. rugsėjo 7 d. pagal KIO Nr. 28 gavo 16153,83 Lt, 2007 m. rugsėjo 28 d. pagal KIO Nr. 29 gavo 4433,03 Lt, 2007 m. spalio 12 d. pagal KIO Nr. 030 gavo 12945,60 Lt, 2007 m. spalio 12 d. pagal KIO Nr. 031 gavo 16000,00 Lt, 2007 m. spalio 14 d. pagal KIO Nr. 032 gavo 10000,00 Lt, 2007 m. spalio 15 d. pagal KIO Nr. 033 gavo 4000,00 Lt, 2007 m. spalio 16 d. pagal KIO Nr. 034 gavo 2000,00 Lt, 2007 m. spalio 17 d. pagal KIO Nr. 035 gavo 2000,00 Lt, 2007 m. spalio 18 d. pagal KIO Nr. 036 gavo 1000,00 Lt, 2007 m. spalio 19 d. pagal KIO Nr. 037 gavo 1000,00 Lt, 2007 m. spalio 22 d. pagal KIO Nr. 038 gavo 1000,00 Lt, 2007 m. spalio 22 d. pagal KIO Nr. 39 gavo 2601,00 Lt, 2007 m. spalio 22 d. pagal KIO Nr. 040 gavo 409,93 Lt, 2007 m. spalio 25 d. pagal KIO Nr. 041 gavo 1000,00 Lt, 2007 m. spalio 26 d. pagal KIO Nr. 042 gavo 1000,00 Lt, 2007 m. spalio 28 d. pagal KIO Nr. 043 gavo 1000,00 Lt, 2007 m. spalio 31 d. pagal KIO Nr. 044 gavo 813,63 Lt, 2007 m. spalio 31 d. pagal KIO Nr. 045 gavo 32725,07 Lt, 2007 m. lapkričio 8 d. pagal KIO Nr. 045/1 gavo 2601,00 Lt, 2007 m. lapkričio 12 d. pagal KIO Nr. 046 gavo 13948,29 Lt, 2007 m. lapkričio 14 d. pagal KIO Nr. 47 gavo 4000,00 Lt, 2007 m. lapkričio 14 d. pagal KIO Nr. 48 gavo 3000,00 Lt, 2007 m. lapkričio 15 d. pagal KIO Nr. 49 gavo 2000,00 Lt, 2007 m. lapkričio 17 d. pagal KIO Nr. 50 gavo 600,00 Lt, 2007 m. lapkričio 20 d. pagal KIO Nr. 51 gavo 2000,00 Lt, 2007 m. lapkričio 23 d. pagal KIO Nr. 52 gavo 200,00 Lt, 2007 m. lapkričio 6 d. pagal KIO Nr. 53 gavo 1000,00 Lt, 2007 m. gruodžio 7 d. pagal KIO Nr. 54 gavo 3000,00 Lt, 2007 m. gruodžio 10 d. pagal KIO Nr. 55 gavo 2601,00 Lt, 2007 m. gruodžio 12 d. pagal KIO Nr. 56 gavo 9707,12 Lt, 2007 m. gruodžio 14 d. pagal KIO Nr. 57 gavo 10000,00 Lt, 2007 m. gruodžio 14 d. pagal KIO Nr. 58 gavo 168,15 Lt, 2007 m. gruodžio 15 d. pagal KIO Nr. 59 gavo 8283,73 Lt, 2007 m. gruodžio 17 d. pagal KIO Nr. 60 gavo 2000,00 Lt, 2007 m. gruodžio 19 d. pagal KIO Nr. 61 gavo 2000,00 Lt, 2007 m. gruodžio 22 d. pagal KIO Nr. 62 gavo 2000,00 Lt, 2007 m. gruodžio 28 d. pagal KIO Nr. 63 gavo 4000,00 Lt, 2007 m. gruodžio 29 d. pagal KIO Nr. 64 gavo 11376,09 Lt, 2007 m. gruodžio 29 d. pagal KIO Nr. 65 gavo 2601,00 Lt, 2007 m. gruodžio 30 d. pagal KIO Nr. 66 gavo 500,00 Lt, 2008 m. sausio 8 d. pagal KIO Nr. 1 gavo 60,73 Lt, 2008 m. sausio 8 d. pagal KIO Nr. 2 gavo 323,33 Lt, 2008 m. sausio 14 d. pagal KIO Nr. 3 gavo 2601,00 Lt, 2008 m. sausio 31 d. pagal KIO Nr. 4 gavo 28800,00 Lt, 2008 m. vasario 1 d. pagal KIO Nr. 5 gavo 574,02 Lt, 2008 m. vasario 11 d. pagal KIO Nr. 6 gavo 276,75 Lt, 2008 m. vasario 15 d. pagal KIO Nr. 7 gavo 9059,41 Lt, 2008 m. vasario 15 d. pagal KIO be Nr. gavo 2601,00 Lt, 2008 m. vasario 26 d. pagal KIO Nr. 9 gavo 19000,00 Lt, 2008 m. kovo 15 d. pagal KIO Nr. 10 gavo 8207,89 Lt, 2008 m. kovo 15 d. pagal KIO be Nr. gavo 2601,00 Lt, 2008 m. kovo 31 d. pagal KIO Nr. 12 gavo 98000,00 Lt, 2008 m. balandžio 9 d. pagal KIO be Nr. gavo 2601,00 Lt, 2008 m. balandžio 14 d. pagal KIO Nr. 14 gavo 382,84 Lt, 2008 m. balandžio 15 d. pagal KIO Nr. 15 gavo 11881,54 Lt, 2008 m. balandžio 15 d. pagal KIO Nr. 16 gavo 274,04 Lt, 2008 m. balandžio 30 d. pagal KIO Nr. 17 gavo 69000,00 Lt, 2008 m. gegužės 6 d. pagal KIO Nr. 18 gavo 863,91 Lt, 2008 m. gegužės 12 d. pagal KIO Nr. 19 gavo 2601,00 Lt, 2008 m. gegužės 16 d. pagal KIO Nr. 19 gavo 11096,07 Lt, 2008 m. gegužės 16 d. pagal KIO Nr. 20 gavo 475,91 Lt, 2008 m. gegužės 19 d. pagal KIO Nr. 22 gavo 481,18 Lt, 2008 m. gegužės 30 d. pagal KIO Nr. 22 gavo 20000,00 Lt, 2008 m. birželio 9 d. pagal KIO Nr. 23 gavo 1427,08 Lt, 2008 m. birželio 15 d. pagal KIO Nr. 24 gavo 2601,00 Lt, 2008 m. birželio 15 d. pagal KIO Nr. 25 gavo 7776,67 Lt, 2008 m. birželio 30 d. pagal KIO Nr. 26 gavo 42000,00 Lt, 2008 m. liepos 15 d. pagal KIO Nr. 27 gavo 8685,61 Lt, 2008 m. liepos 15 d. pagal KIO Nr. 28 gavo 2601,00 Lt, 2008 m. rugpjūčio 11 d. pagal KIO Nr. 30 gavo 400,00 Lt, 2008 m. rugpjūčio 18 d. pagal KIO Nr. 31 gavo 2601,00 Lt, 2008 m. rugpjūčio 12 d. pagal KIO Nr. 32 gavo 9628,40 Lt, 2008 m. rugsėjo 10 d. pagal KIO Nr. 34 gavo 2601,00 Lt, 2008 m. rugsėjo 10 d. pagal KIO Nr. 35 gavo 4542,50 Lt, 2008 m. spalio 15 d. pagal KIO be Nr. gavo 2601,00 Lt, 2008 m. spalio 15 d. pagal KIO be Nr. gavo 12286,80 Lt, 2008 m. lapkričio 12 d. pagal KIO be Nr. gavo 2601,00 Lt, 2008 m. lapkričio 25 d. pagal KIO Nr. 39 gavo 17425,55 Lt, 2008 m. lapkričio 30 d. pagal KIO Nr. 40 gavo 7200,00 Lt, 2008 m. gruodžio 22 d. pagal KIO Nr. 41 gavo 1233,35 Lt, 2008 m. gruodžio 22 d. pagal KIO Nr. 42 gavo 10434,03 Lt, 2008 m. gruodžio 30 d. pagal KIO Nr. 43 gavo 2601,00 Lt, 2008 m. gruodžio 30 d. pagal KIO Nr. 43 gavo 19200,00 Lt, 2009 m. sausio 30 d. pagal KIO Nr. 45 gavo 9842,02 Lt, 2009 m. sausio 30 d. pagal KIO Nr. 46 gavo 11700,00 Lt, 2009 m. vasario 20 d. pagal KIO Nr. 47 gavo 800,00 Lt, 2009 m. vasario 27 d. pagal KIO Nr. 48 gavo 46100,00 Lt, 2009 m. kovo 31 d. pagal KIO Nr. 49 gavo 4100,00 Lt, viso iš bendrovės kasos gavo 1 017 742,95 Lt, taip pat ji 7 kartus gavo piniginių lėšų iš kasos pagal kasos išlaidų orderius, kurie nebuvo pateikti: 2006 m. rugsėjo 25 d. pagal KIO Nr. 038 gavo 272,57 Lt, 2007 m. rugpjūčio 31 d. pagal KIO Nr. 27 gavo 86,56 Lt, 2008 m. liepos 30 d. pagal KIO Nr. 29 gavo 24000,00 Lt, 2008 m. rugpjūčio 31 d. pagal KIO Nr.33 gavo 62000,00 Lt, 2008 m. rugsėjo 30 d. pagal KIO Nr.36 gavo 52556,50 Lt, 2008 m. spalio 31 d. pagal KIO Nr. 38 gavo 49000,00 Lt, 2009 m. balandžio 1 d. pagal KIO Nr. 006 gavo 2600,00 Lt, viso 190515,63 Lt, taip pat nuėmė grynų pinigų iš atsiskaitomųjų UAB „D.“ sąskaitų banke ir neužpajamavo jų į kasą: 2006 m. lapkričio 23 d. iš AB „H.“ (duomenys neskelbtini) - 2000,00 Lt, 2008 m. rugpjūčio 11 d. iš AB „Ū. B.“ (duomenys neskelbtini) - 9000,00 Lt, 2008 m. rugsėjo 8 d. iš AB „H.“ (duomenys neskelbtini) - 2000,00 Lt, 2009 m. sausio 29 d. iš AB „H.“ (duomenys neskelbtini) - 2000,00 Lt, viso 15000,00 Lt, taip pat pagal 4 kasos pajamų orderius (toliau tekste - KPO) iš pirkėjų už parduotą bendrovės turtą gavo grynų pinigų, neužpajamavo jų į kasą: 2009 m. vasario 12 d. pagal KPO Nr. 3 7497,00 Lt, gautų iš V. S., 2009 m. vasario 17 d. pagal KPO Nr. 4 3044,40 Lt, gautų iš V. R., 2009 m. vasario 18 d. pagal KPO Nr.5 3776,00 Lt, gautų iš V. R., 2009 m. vasario 12 d. pagal KPO Nr. 7 613,60 Lt, gautų iš R. P., viso už 14 931,00 Lt, kaip atskaitingas asmuo laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. iš bendrovės gavo 1 238 189,58 litų, iš kurių, pateikdama išlaidas pateisinančius ir juridinę galią turinčius dokumentus, su bendrove atsiskaitė už 671 914,83 litų sumą, o likusios pinigų sumos – 566 274,75 litų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, bendrovei pinigų negrąžino, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „D.“ priklausantį didelės vertės turtą - 566 274,75 Lt.

Be to, 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, siekdama nuslėpti iššvaistytą, jos žinioje buvusį bendrovės turtą, bendrovės patalpose adresu Karaliaučiaus g. 42, Telšiai, suklastojo dokumentus, o būtent: R. A. įkalbėtam V. S. pasirašius tuščiuose PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio blankuose, užpildė juos savo ranka, įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2009 m. vasario 12 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 199 V. S. pardavė overloką KXI 100,00 Lt vertės, 3 vnt. siuvimo mašinų 8900D-3, kurių vienos vertė 300,00 Lt, viso 900,00 Lt, overloką IK765-4-5144M-24 200,00 Lt vertės, 3 vnt. siuvimo mašinų Fletlook-K29, kurių vienos vertė 1200,00 Lt, viso 3600,00 Lt, siuvimo mašiną YAMATO, kurios vertė 420,00 Lt, 2 vnt. siuvimo mašinų YNKI, kurių vienos vertė 280,00 Lt, viso 580,00 Lt, lyginimo presą 500,00 Lt vertės, bendroje sumoje(PVM) už 7497,00 Lt bei 2009 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 3, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. S. sumokėjo 7497,00 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ALS Nr. 199, suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu ir perdavė buhalterei I. M. įtraukimui į buhalterinę apskaitą, nors minėtą įrangą buvo pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą.

Taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, siekdama nuslėpti iššvaistytą, jos žinioje buvusį bendrovės turtą, bendrovės patalpose adresu Karaliaučiaus g. 42, Telšiai, suklastojo dokumentus, o būtent: kompiuteriu surašė 2009 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. 200, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos seseriai V. V. pardavė siuvimo mašiną JK 8568 400,00 Lt vertės, šaldytuvą „Beko“ 150,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Samsung“ 120 Lt vertės, siuvimo mašiną „FLATLOOK“ AK29295745 1500,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „YNKI“ 390,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „YAMATO“ 400,00 Lt vertės, siuvimo mašiną GC 188-MID HIGHLEAD 1200,00 Lt vertės, kantavimo mechanizmą 400,00 Lt vertės, kompresoriaus galvutę 90,00 Lt vertės, 2 vnt. variklių, kurių vieno vertė 90,00 Lt, viso 180,00 Lt, bendroje sumoje už 5 747,70 Lt bei 2009 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 2, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. V. sumokėjo 5 747,70 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ALS Nr. 200, įkalbėjo suklastotuose dokumentuose pasirašyti V. V., suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu ir perdavė buhalterei I. M. įtraukimui į buhalterinę apskaitą, nors minėtą įrangą buvo pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą.

Taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, siekdama nuslėpti iššvaistytą, jos žinioje buvusį bendrovės turtą, bendrovės patalpose adresu Karaliaučiaus g. 42, Telšiai, suklastojo dokumentus, o būtent: kompiuteriu surašė 2009 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. 201, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos seseriai V. V. pardavė kantavimo mechanizmą 85,00 Lt vertės, 2 vnt. pėdelių su ribotuvu, kurių vieno vertė 97,00 Lt, viso 194,00 Lt, kompresorių 372,00 Lt vertės, siuvimo mašiną FLATLOOK ,,SHINGLING“ 1200,00 Lt vertės, bendroje sumoje už 2202,69 Lt bei 2009 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 1, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. V. sumokėjo 2202,69 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ALS Nr. 201, įkalbėjo suklastotuose dokumentuose pasirašyti V. V., suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu ir perdavė buhalterei I. M. įtraukimui į buhalterinę apskaitą, nors minėtą įrangą buvo pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą.

Taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, siekdama nuslėpti iššvaistytą, jos žinioje buvusį bendrovės turtą, bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentus, o būtent: V. R. pasirašius tuščiuose PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio blankuose, užpildė juos savo ranka, įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2009 m. vasario 17 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 202 V. R. pardavė 2 vnt. siuvimo mašinų „SUN STAR“, kurių vienos vertė 300,00 Lt, viso 600,00 Lt, siuvimo mašiną „KANSAI SPECIAL“ 300,00 Lt vertės, raukimo mechanizmą 30,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „GM 747“ 300,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „8900-D3“ 300,00 Lt vertės, vertikalaus peilio kirpimo mašiną “ZOJE” 100,00 Lt vertės, kirpimo mašiną „YI-100“ 50,00 Lt vertės, dvi siuvimo mašinas overlokus 800,00 Lt vertės, spausdintuvą faksą 100,00 Lt vertės, bendroje sumoje už 3044,40 Lt bei 2009 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 4, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. R. sumokėjo 3044,40 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ALS Nr. 202, suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu ir perdavė buhalterei I. M. įtraukimui į buhalterinę apskaitą, nors minėtą įrangą buvo pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą.

Taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, siekdama nuslėpti iššvaistytą, jos žinioje buvusį bendrovės turtą, bendrovės patalpose adresu Karaliaučiaus g. 42, Telšiai, suklastojo dokumentus, o būtent: V. R. pasirašius tuščiuose PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio blankuose, užpildė juos savo ranka, įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2009 m. vasario 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 203 V. R. pardavė monitorių „Samsung“ 100,00 Lt vertės, siuvimo mašiną “YNKI” 500,00 Lt vertės, siuvimo mašiną “JK 8568” 200,00 Lt vertės, lyginimo presą 400,00 Lt vertės, elektrinį lyginimo presą 100,00 Lt vertės, generatorių 300,00 Lt vertės, 2 vnt. variklių, kurių vieno vertė 200,00 Lt, viso 400,00 Lt, 2 vnt. kompresoriaus galvučių, kurių vieno vertė 500,00 Lt, viso 1000,00 Lt, manekeną 200,00 Lt vertės, bendroje sumoje už 3 776,00 Lt bei 2009 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 5, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. R. sumokėjo 3 776,00 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ALS Nr. 203, suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu ir perdavė buhalterei I. M. įtraukimui į buhalterinę apskaitą, nors minėtą įrangą buvo pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą.

Be to, būdama UAB „D.“ vienintele akcininke ir direktore, todėl pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovė, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, įmonės apskaitos tvarkymą organizavo taip, kad ji buvo tvarkoma apgaulingai, o būtent, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d., pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 2 dalies, 5 dalies, 6 dalies, 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalies 1) punktą ir 2) punktą, 4 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 18 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų taisyklių I skyriaus 1 dalį, 5 dalį, VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto Standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto ,,Ilgalaikis materialusis turtas“ (galiojo iki 2008 m. rugsėjo 23 d., panaikinta 2008 m. rugsėjo 16 d. VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsak. Nr.VAS-9) IV skyriaus 13 dalį, pagal nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. galiojančio 12-ojo verslo apskaitos standarto ,,Ilgalaikis materialusis turtas“ IV skyriaus 14 dalies nuostatas, žinodama, kad V. S., V. V. ir V. R. realiai nepardavė bendrovės turto pagal 2009 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 199 overloko KXI 100,00 Lt vertės, 3 vnt. siuvimo mašinų „8900D-3“, kurių vienos vertė 300,00 Lt, viso 900,00 Lt, overloko „IK765-4-5144M-24“ 200,00 Lt vertės, 3 vnt. siuvimo mašinų Fletlook-K29, kurių vienos vertė 1200,00 Lt, viso 3 600,00 Lt, siuvimo mašinos „YAMATO“, kurios vertė 420,00 Lt, 2 vnt. siuvimo mašinų „YNKI“, kurių vienos vertė 280 Lt, viso 580,00 Lt, lyginimo preso 500,00 Lt vertės, viso už 7497,00,- Lt, pagal 2009 m. vasario 12 d PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. 200, siuvimo mašinos „JK 8568“ 400,00 Lt vertės, šaldytuvo „Beko“ 150,00 Lt vertės, skalbimo mašinos „Samsung“ 120,00 Lt vertės, siuvimo mašinos „FLATLOOK AK29295745“ 1 500,00 Lt vertės, siuvimo mašinos “YNKI” 390,00 Lt vertės, siuvimo mašinos “YAMATO” 400,00 Lt vertės, siuvimo mašinos „GC 188-MID HIGHLEAD“ 1200,00 Lt vertės, kantavimo mechanizmo 400,00 Lt vertės, kompresoriaus galvutės 90,00 Lt vertės, 2 vnt. variklių, kurių vieno vertė 90,00 Lt, viso 180,00 Lt, pagal 2009 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą als Nr. 201, kantavimo mechanizmo 85,00 Lt vertės, 2 vnt. pėdelių su ribotuvu, kurių vieno vertė 97,00 Lt, viso 194,00 Lt, kompresorių 372,00 Lt vertės, siuvimo mašinos „FLATLOOK SHINGLING“ 1 200,00 Lt vertės, pagal 2009 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. 202 2 vnt. siuvimo mašinų „SUN STAR“, kurių vienos vertė 300,00 Lt, viso 600,00 Lt, siuvimo mašiną „KANSAI SPECIAL“ 300,00 Lt vertės, raukimo mechanizmą 30,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „GM 747“ 300,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „8900-D3“ 300,00 Lt vertės, vertikalaus peilio kirpimo mašiną “ZOJE” 100,00 Lt vertės, kirpimo mašiną “YI-100” 50,00 Lt vertės, dvi siuvimo mašinas overlokus 800,00 Lt vertės, spausdintuvą faksą 100,00 Lt vertės, viso už 3 044,40 Lt, pagal 2009 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. 203 monitorių „Samsung“ 100,00 Lt vertės, siuvimo mašiną “YNKI” 500,00 Lt vertės, siuvimo mašiną „JK 8568“ 200,00 Lt vertės, lyginimo presą 400,00 Lt vertės, elektrinį lyginimo presą 100,00 Lt vertės, generatorių 300,00 Lt vertės, 2 vnt. variklių, kurių vieno vertė 200,00 Lt, viso 400,00 Lt, 2 vnt. kompresoriaus galvučių, kurių vieno vertė 500,00 Lt, viso 1 000,00 Lt, manekeną 200,00 Lt vertės, viso už 3 776,00,- Lt, o jie neapmokėjo už prekes pagal 2009 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 3 7497,00 Lt, pagal 2009 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 2 5747,70 Lt, pagal 2009 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 1 2202,69 Lt, pagal 2009 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 4 3044,40 Lt ir pagal 2009 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 5 3776 Lt, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai minėtiems asmenims parduotas prekes, suklastotus dokumentus perdavė buhalterei I. M. įtraukimui į buhalterinę apskaitą;

- nepateikė pateisinančių dokumentų nuo kasos nurašytiems 1159,13 Lt;

- neužpajamavo į kasą iš banko sąskaitų išgrynintų ir iš pirkėjų gautų grynų pinigų 29931,00 Lt;

- nenurašė nuo kasos įneštų į banko sąskaitą ir sumokėtų už patalpų nuomą 4601,00 Lt;

- nurašė nuo avansinių apyskaitų ir nepateikė pateisinančių dokumentų 4826,94 Lt;

- nenurašė nuo avansinių apyskaitų į banką įneštų ir tiekėjams sumokėtų grynų pinigų 3033,70 Lt;

- nepateikė pateisinančių dokumentų dėl gautų iš įmonės 566274,75 Lt piniginių lėšų, nuo jų nesumokėjo į valstybės biudžetą 138110,12 Lt gyventojų pajamų mokesčio;

- nepateikė avanso apyskaitų, atskaitingų asmenų buhalterinės sąskaitos suvestinio registro už 2008 metus bei už 2009 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, kasos knygos, kasos dokumentų ir kasos operacijų buhalterinės sąskaitos suvestinio registro už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d., banko buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų ir AB „S.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d., AB „Ū. b.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d.“;

- nepateikė atsargų įsigijimo dokumentų 3454,66 Lt sumai bei atsargų nurašymo aktų 3938,11 Lt sumai;

- nepateikė atsargų apskaitos kortelių, atsargų apskaitos suvestinio registro, atsargų buhalterinės sąskaitos analitikos, Medžiagų apyskaitų už laikotarpius nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d., dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „D.“ veiklos, nuosavo kapitalo, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d.

Šalies argumentai

Nuteistosios D. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas netinkamai taikė Baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Nesutikdamas su D. A. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį apeliantas nurodo, kad vienas iš privalomai įrodinėtinų BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų požymių yra padariniai (turtinės žalos padarymas). Nuosprendį priėmęs teismas nenustatė ir neaptarė šio objektyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio bei nepasisakė dėl gynybos akcentuotų aplinkybių – apie tai, kad UAB „D.“ 2008 m. vasario 25 d. gavo 470 000,00 Lt dydžio paskolą, kurios laiduotoja buvo ir D. A., bei apie tai, kad 2009 m. liepos 30 d., prieš įmonės bankrotą, buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią nuteistoji įsipareigojo paskolą padengti iš asmeninio turto. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė S. Ž. nurodė negalinti paaiškinti, kaip bendrovė apskaitė banko paskolos gavimą, panaudojimą, grąžinimą, perkėlimą ir kaip turėjo tai padaryti. Nepaisant to, kad specialistė į gynybos klausimus dėl paskolos apskaitymo išsamiai ir tiksliai neatsakė, tačiau vis dėlto patvirtino, kad esant tokioms aplinkybėms (skolos perkėlimo sutarčiai), įmonės buhalterinėje apskaitoje turėjo būti apskaityta ir perkelta skola. Anot gynėjo, gauta UAB „D.“ paskola (470 000,00 Lt) buvo apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje kaip įplaukos, tačiau jos perkėlimo išlaidos nebuvo aptartos specialisto išvadoje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant D. A. veiksmus BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste, būtina nustatyti, kad D. A. veika pasireiškė kaip neteisėtas ir neatlygintinas UAB „D.“ turto (piniginių lėšų) pasisavinimas, o padariniai – UAB „D.“ padaryta turtinė žala. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nėra dalies UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima atlikti išsamų objektų tyrimą. Nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis specialisto išvadomis, kuriomis nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikta dalis UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, neįvertino visų byloje esančių duomenų, o būtent: UAB „D.“ PVM mėnesinių deklaracijų už 2008 metus (iš šių duomenų galima nustatyti, už kokią sumą buvo pirkta prekių ir paslaugų 2008 metais); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktų UAB „D.“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2007 metus; Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškeltos bankroto bylos medžiagos. Šių duomenų analizė, anot apelianto, leidžia pagrįstai teigti, kad per 2008 metus UAB „D.“ pirko prekių ir paslaugų už bendrą 328 453,00 Lt sumą, taip pat įmonė turėjo 340 910,00 Lt trumpalaikių įsipareigojimų ir tai sudaro bendrą UAB „D.“ išlaidų sumą – 669 363,00 Lt. Tuo tarpu, kaip matyti iš teismo nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla, prekių ir paslaugų tiekėjams UAB „D.“ bankroto dienai buvo skolinga tik 11 148, 86 Lt. Vadinasi, per 2008 ir 2009 metus UAB „D.“ atsiskaitė su tiekėjais už bendrą 329 761, 14 Lt sumą. Nuosprendį priėmęs teismas šių pirmiau nurodytų objektyvių bylos duomenų bei jais nustatytų faktinių aplinkybių neaptarė ir neįvertino, tokiu būdu pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti nuosavu turtu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Esminė aplinkybė šiuo atveju yra tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenustatė ir nevertino D. A. tyčios turinio, jos tikrųjų ketinimų, kurie yra privalomi įrodyti kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį. Anot apelianto, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma – tai, kad nebuvo atleisti UAB „D.“ darbuotojai, D. A. perėmė įmonės skolą ir, patirdama nuostolius, ją dengė iš asmeninių lėšų, patvirtina, kad nuteistoji neturėjo tyčios pasisavinti UAB „D.“ priklausiusių piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad D. A. prieš pat įmonės bankrotą tris kartus įnešė įvairias pinigų sumas į įmonės kasą. Ši aplinkybė, pasak gynėjo, taip pat reikšminga vertinant nuteistosios tyčios turinį ir kryptingumą. Vertindamas D. A. tyčios turinį pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes: šioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį atitinkamai buvo pradėtas 2010 m. rugsėjo 28 d., 2010 m. lapkričio 18 d.; bankroto byla UAB „D.“ pradėta 2009 m. rugsėjo 25 d.; 2009 m. liepos 30 d., dar prieš bankroto bylos pradėjimą, buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis; prieš pat bankroto bylos pradėjimą nuteistoji įnešė įvairias pinigų sumas į UAB „D.“ kasą. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad skolos perkėlimo sutartis buvo pasirašyta dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar bankroto bylos iškėlimo. D. A., perkeldama įmonės skolą sau, siekė sumažinti UAB „D.“ finansinius įsipareigojimus ir tokiu būdu išsaugoti įmonę.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajame akte taip pat neaprašytos aplinkybės, susijusios su subjektyviaisiais BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Gynėjo nuomone, tokiu būdu buvo suvaržyta nuteistosios teisė į tinkamą gynybą.

Nuosprendį priėmęs teismas, konstatuodamas, jog dėl tam tikrų buhalterinių dokumentų nebuvimo, negalima iš dalies nustatyti UAB „D.“ turto, jos nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, rėmėsi byloje esančiomis specialistų išvadomis. Tačiau, anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai į baudžiamąją bylą buvo pateikti ne nuteistosios, o perimti iš kitos baudžiamosios bylos, taip pat iš UAB „D.“ bankroto administratoriaus UAB „K. a. b.“ įgalioto asmens D. T.. Esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių, ar dokumentai buvo prarasti vien tik dėl nuteistosios veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas šias abejones turėjo vertinti D. A. naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistosios gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka ir su apygardos teismo nuosprendžiu dalyje dėl priteistų civilinių ieškinių turtinei žalai atlyginti. Anot apelianto, nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas pareikštų civilinių ieškinių dydį, nepagrįstai rėmėsi vien tik byloje esančiomis specialistų išvadomis ir neįvertino gynybos pateiktų duomenų bei išsakytų argumentų. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė S. Ž. patvirtino, kad jai buvo pateikti AB „S.as“ sąskaitos išrašai iki 2009 m. kovo 31 d., AB „Ū. b.“ sąskaitos išrašai iki 2009 m. vasario 20 d. Tuo tarpu apie vėlesnes bankines operacijas byloje nėra jokių duomenų.

Anot gynėjo, skundžiamame teismo nuosprendyje nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai, esantys specialisto išvadoje ir kaltinamajame akte, t. y. dėl siuvimo įrangos pardavimo ir apskaitymo. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, to neneigia ir D. A., kad D. K. nepirko prekių iš UAB „D.“ už 7 497,00 Lt, o ši suma buvo apskaityta 2009 m. vasario 9 d. apskaitos knygoje. Specialisto išvadoje ši suma priskiriama V. S., nors pastarasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad iš D. A. siuvimo įrangos nepirko. Tokia pati situacija yra ir su R. A. dėl 6 820,40 Lt - tyrimą atlikusi specialistė šią suma taip pat padalino į dvi dalis ir priskyrė V. R.. Šios aplinkybės apygardos teismo įvertintos nebuvo ir nepagrįstai padidinti D. A. finansiniai įsipareigojimai juridiniam asmeniui. Gynėjas pažymi, kad civiliniai ieškiniai negalėjo būti tenkinami dar ir todėl, kad D. A. sutartimi įsipareigojo įmonės paskolą padengti iš asmeninių lėšų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį, nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamoms, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Pasak gynėjo, atskleidžiant pajamų sąvoką pagal GPM įstatymą ir jos taikymą per BK 183 straipsnio dispozicijos prizmę, būtina nustatyti, ar nusikaltimo dalykas – patikėtas ar esantis kaltininko žinioje svetimas turtas ar turtinė teisė, gali būti pripažįstami pajamomis GPM įstatymo prasme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. A. neteisėtai pasisavino UAB „D.“ turtą – 566 274,75 Lt. Todėl šis turtas negali būti pripažįstamas asmens pajamomis, nes baudžiamosios justicijos prasme tai yra žala, padaryta juridiniam asmeniui. Todėl ši pinigų suma, viena vertus, negali būti pripažįstama kaip įgyta nusikalstamu būdu, kita vertus, pripažįstama fizinio asmens pajamomis.

Žemesnės instancijos teismas

Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi klaidinga specialisto išvada, kurioje nustatyta ne tik gautų iš UAB „D.“ 566 274,75 Lt piniginių lėšų suma, kuriems nėra pateisinančių dokumentų, bet ir nuo jų nesumokėtų į valstybės biudžetą 138 110,12 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, taip pat tenkinti abu pareikšti civiliniai ieškiniai. Tokiu būdu apygardos teismas pripažįsta, kad D. A. gavo 566 274,75 Lt iš UAB „D.“ ir gaudama šias pinigines lėšas nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau tenkindamas Telšių apskrities VMI civilinį ieškinį 138 110,12 Lt sumai, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, kadangi 566274,75 Lt (tenkintas ir BUAB „D.“ bankroto administratoriaus UAB „K. a. b.“ civilinis ieškinys) suma bus išieškota iš D. A. ir neliks gyventojų pajamų mokesčio objekto. Kitaip tariant, D. A. atlyginus padarytą žalą – 566 274,75 Lt, neliks teisinio pagrindo iš jos išieškoti 138 110,12 Lt dydžio gyventojų pajamų mokesčio. Esant šioms aplinkybėms, Telšių apskrities VMI pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Šalies argumentai

Nuteistosios D. A. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jos nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį taip pat dalyje dėl nuteisimo dėl apgaulingos UAB „D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nepateikiant pateisinančių dokumentų dėl 566 274, 75 Lt panaudojimo, panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje gynėjas ir nuteistoji prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal minėto straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas kiekvienoje byloje, neatsižvelgdamas į tai, ar dėl jų gautas skundas, turi spręsti esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų klausimą. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria D. A. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tačiau neginčija nei kaltės, nei jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. A. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį D. A. atžvilgiu pripažindamas ją kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas tinkamai ištyrė šios nuteistajai D. A. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį įvykio, sudėties bei nuteistosios kaltės pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad objektyviais bylos duomenimis nustatyta, jog D. A. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, t. y. UAB „D.“ priklausantį, didelės vertės turtą. Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė pasisavinto turto, t. y. UAB „D.“ D. A. veiksmais padarytos turtinės žalos, dydį, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas ją išteisinti.

Žemesnės instancijos teismas

BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teismų praktikoje laikoma, kad sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Taigi tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie pastarųjų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas arba pasisavinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427/2000, Nr. 2K-440/2005, Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K- 47/2007, Nr. 2K-108/2008). Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Kita vertus, kaip seka iš aukščiau išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti įvertinta ne tik tokio pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, panaudojimas ne tam konkrečiam tikslui, kuriam jie buvo skirti), bet ir tai, kad, juos paimant bei panaudojant, įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą).

Nagrinėjamoje byloje surinktais bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ištirtais įrodymais (iš dalies pačios nuteistosios parodymais, specialistės S. Ž., ekspertės L. B. parodymais, liudytojų I. M., V. P., V. S. parodymais, specialisto išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga) nustatyta, kad D. A., būdamas UAB „D.“ direktore ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB „D.“ turtą, pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Kaip matyti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus (toliau tekste ir - FNTT) 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (toliau tekste - 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikus UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. direktorė D. A. kaip atskaitingas asmuo iš bendrovės gavo 1 238 189,58 Lt, iš kurių, pateikdama išlaidas pateisinančius ir juridinę galią turinčius dokumentus, su bendrove atsiskaitė už 671 914,83 Lt sumą, o likusios pinigų sumos – 566 274,75 Lt panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, bendrovei pinigų negrąžino (t. 3, b. l. 60-72).

D. A., kaip bendrovės vadovė, žinojo, kad gautos lėšos yra jai patikėtos ir ji yra atsakinga už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Todėl ji žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga D. A. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o D. A. neigiant šią aplinkybę, jai atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Pateikdama versiją, kad dalis jos iš UAB „D.“ gautų lėšų buvo panaudota bendrovės reikmėms, D. A. turi pateikti ir įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti šį teiginį.

Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. A. pateikė papildomus dokumentus, kurie, jos nuomone, pateisino jos iš UAB „D.“ gautų grynųjų pinigų panaudojimą. Pažymėtina, kad pagal pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi suformuotą papildomą užduotį gauta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2012 m. vasario 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (toliau tekste - 2012 m. vasario 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 6, b. l. 21-32), kurioje nurodyta, kad UAB „D.“ direktorė D. A. teismui papildomai pateikė 16 aplankų (91 lapas) su dokumentais, jos teigimu pagrindžiančiais FNTT 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskaičiuotą 566 274,75 Lt grynų pinigų įsiskolinimo bendrovei panaudojimą bendrovės veikloje. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad ūkinės operacijos, užfiksuotos dokumentuose, pateiktuose aplankuose, kurių eilės Nr. 3, 7, 9, 10, 11 ir 13, pagrindė atskaitingo asmens direktorės D. A. iš bendrovės gautų grynų pinigų panaudojimą, tačiau visos ūkinės operacijos jau buvo įvertintos, pateikiant FNTT 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šio tyrimo metu papildomai teismui pateikti dokumentai aplankuose, kurių eilės Nr. 3, 7, 9, 10, 11 ir 13, paskaičiuoto 566 274,75 Lt atskaitingo asmens direktorės D. A. įsiskolinimo bendrovei dydžio nekeitė. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, užfiksuoti dokumentuose, pateiktuose aplankuose, kurių eilės Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15 ir 16, nėra susiję su grynų pinigų sumokėjimo operacijomis, todėl nepagrindžia FNTT 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuoto 566 274,75 Lt atskaitingo asmens direktorės D. A. įsiskolinimo bendrovei panaudojimo.

Pažymėtina, kad dėl dalies D. A. pateiktų dokumentų 2012 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pasisakyta kategoriškai, nurodant, kad papildomai teismui aplanke, kurio eilės Nr. 8, pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad 2008 m. balandžio 11 d. pagal PVM sąskaitas faktūras STV Nr. 7498 ir STV Nr. 7499 UAB „S.“ pardavė bendrovei įvairių prekių už 218,95 Lt. Prekių apmokėjimui pateisinti pateiktas 2008 m. balandžio 11 d. kasos pajamų orderis serija KPV Nr. 1569, kuriame užfiksuota, kad D. A. į UAB „S.“ kasą sumokėjo 218,95 Lt (12 priedas). Tačiau D. A. teismui papildomai nepateikė, o tyrimui pateiktuose bendrovės dokumentuose taip pat nepateikta bendrovės Didžioji knyga, Suvestinis sąskaitų apyvartų žiniaraštis nei joks kitas suvestinis registras, nepateiktas gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas, už 2008 metus nepateiktas pirkimo dokumentų nei tiekėjų registras, nepateiktos atskaitingo asmens direktorės D. A. avansinės apyskaitos, todėl, jeigu UAB „D.“ faktiškai įsigijo prekių iš UAB „S.“ pagal PVM sąskaitas faktūras STV Nr. 7498 ir STV Nr. 7499, ir D. A. sumokėjo tiekėjui už šias prekes grynais 218,95 Lt pagal kasos pajamų orderį KPV Nr. 1569, o minėtos prekės buvo užpajamuotos bendrovės apskaitoje ir panaudotos jos veikloje ir pinigų sumokėjimas apskaitytas avanso apyskaitoje, tai D. A. teismui pateikė papildomus dokumentus, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos turėjo įtakos bendrovės turtui, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžiui ir struktūrai. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad vien tik nurodytų dokumentų neįtraukimas į UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad minėta 218,95 Lt suma buvo pasisavinta ir tuo UAB „D.“ padaryta turtinė žala. 2008 m. balandžio 11 d. KPO serija KPV Nr. 1569 (t. 6, b. l. 98) yra išrašytas UAB „S.“, juo pinigai į šios įmonės kasą priimti iš UAB „D.“, atstovaujamos D. A.. Dokumentas pasirašytas UAB „S.“ vyr. buhalterės ir kasininkės. Jame nurodyta, kad grynieji pinigai į bendrovės kasą priimami pagal sąskaitas-faktūras Nr. STV7498, Nr. STV7499, kurias nuteistoji teismui taip pat pateikė. Dėl to abejoti 2008 m. balandžio 11 d. KPO serija KPV Nr. 1569 ir jame įtvirtintos ūkinės operacijos tikrumu nėra pagrindo. 2008 m. balandžio 11 d. KPO serija KPV Nr. 1569 nurodyta 218,95 Lt suma turi būti atimama iš kaltinime nurodytos neva tai D. A. pasisavintos sumos, t. y. 566274,75 Lt. Tokiu būdu, D. A. iš UAB „D.” pasisavinta suma sumažėja iki 566 055,80 Lt (566 274,75 - 218,95).

2012 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 16 d. iš D. A. asmeninės sąskaitos į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą pervestą 10000,00 Lt sumą bendrovė 2007 m. gruodžio mėnesio Banko dokumentų registre apskaitė „301“ sąskaitoje, kuri gali atitikti 2004 m. sausio 7 d. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos nutarimu Nr. 2 patvirtinto Pavyzdinio sąskaitų plano 3 klasės 301 sąskaitą „Įstatinis pasirašytas kapitalas“. Kadangi UAB „D.“ su 10 000,00 Lt įstatiniu kapitalu įsteigta 2007 m. vasario 28 d., pertvarkius D. A. individualią įmonę, ir vienintelė bendrovės akcininke buvo D. A., todėl ji ir privalėjo iš asmeninių lėšų apmokėti steigiamos bendrovės akcijas, ir surašant 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) šia 10 000,00 Lt suma nebuvo mažinamas atskaitingo asmens D. A. įsiskolinimas bendrovei. Kolegija pažymi, kad ši specialisto išvados dalis prieštarauja Individualių įmonių įstatymo (toliau tekste - IĮĮ) 11 straipsnio 5 dalies nuostatoms, galiojusioms D. A. individualios įmonės pertvarkymo į UAB „D.“ metu (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d.). Minėtose įstatymo nuostatose buvo įtvirtinta, kad individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, jeigu individualios įmonės turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis. Iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę priėmimo individualios įmonės turtas, perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita turi atitikti Akcinių bendrovių įstatymo nustatytus nepiniginio įnašo vertinimo ataskaitos reikalavimus ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo turi būti pateikta individualiai įmonei bei juridinių asmenų registrui. Sprendime pertvarkyti individualią įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, be kita ko, turi būti nurodyta po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė. Nurodytas įstatyminis reglamentavimas suponuoja, kad pertvarkant D. A. individualią įmonę į uždarąją bendrovę jos įstatinis kapitalas buvo formuojamas iš individualios įmonės turimo turto ir kitų lėšų, kuriomis įmonė privalėjo disponuoti jos pertvarkymo momentu. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 10 000,00 Lt iš nuteistosios asmeninės sąskaitos į bendrovės sąskaitą pervesta 2007 m. gruodžio 17 d., o ne 2007 m. gruodžio 16 d., kaip tai nurodyta 2012 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 122), t. y. nuo 2007 m. vasario 28 d., kai D. A. individuali įmonė pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, praėjus gan ilgam laiko tarpui. Specialisto išvadoje daroma tik prielaida, jog minėti 10 000,00 Lt galimai pervesti steigiamos bendrovės akcijoms apmokėti, juo labiau, kad paties pavedimo paskirtyje nurodyta, jog tai yra sąskaitos papildymas, o ne apmokėjimas už neva įsigyjamas bendrovės akcijas. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad pervesta suma nebuvo įvertinta sprendžiant dėl D. A. įsiskolinimo dydžio. Įvertinusi aptartas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog 2007 m. gruodžio 17 d. į bendrovės sąskaitą pervesta 10 000,00 Lt suma nebuvo panaudota įmonės reikmėms, todėl ji turi būti atimama iš kaltinime nurodytos neva tai pasisavintos sumos. Tokiu būdu, D. A. iš UAB „D.” pasisavinta suma dar sumažėja iki 556055,80 Lt (566274,75 - 218,95 – 10000,00).

UAB „D.“ įsteigta 2007 m. vasario 28 d., pertvarkius D. A. individualią įmonę, kuri VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. vasario 28 d. Vadovaujantis IĮĮ 11 straipsnio 7 dalimi, individualios įmonės pertvarkymas į kitos teisinės formos juridinį asmenį laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre. Iš byloje esančio UAB „D.“ registravimo pažymėjimo matyti, kad VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre naujos formos juridinis asmuo vietoje D. A. individualios įmonės įregistruotas 2007 m. vasario 28 d. (t. 3, b. l. 76), todėl būtent ši data yra naujos teisinės formos juridinio asmens egzistavimo pradžia. Šioje byloje D. A. (jai priklauso 100 proc. visų UAB „D.“ akcijų), priėmusi sprendimą savo individualią įmonę pertvarkyti į UAB „D.“, pasirinko tokią teisinę ūkininkavimo formą, pagal kurią bendrovės turtas yra atskiras nuo akcininkų turto: pagal savo prievoles bendrovė atsako savo turtu, o akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Akcininkui nuosavybės teise priklauso bendrovės akcijos, suteikiančios teisę į pelno dalį (dividendus) ir į likusią turto dalį, tik likvidavus bendrovę ir atsiskaičius su kreditoriais (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-202/2006, 2K-213/2006). Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2005).

Sprendžiant turto pasisavinimo klausimą, be visa ko, būtina atsižvelgti į individualios įmonės turto ir individualios įmonės savininko turto atskyrimo ypatumus, t. y. kad individualios įmonės turtas yra suformuotas iš šios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto, taip pat turto, įgyto individualios įmonės vardu, kurį savininkas, surašęs ir pasirašęs atitinkamus dokumentus, turi teisę iš individualios įmonės paimti (IĮĮ) 6 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 8 straipsnis). IĮĮ nustato ypatingą, lyginant su ribotos atsakomybės juridiniais asmenimis, individualios įmonės ir jos savininko turtinį teisinį santykį – nors individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IĮĮ 8 straipsnio 2 dalis), tačiau individualios įmonės savininkui įstatymas suteikia teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (IĮĮ 6 straipsnio 6 dalies 2 punktas), laisvai, savo nuožiūra, be jokių papildomų sąlygų paimti iš individualios įmonės turtą (IIĮ 6 straipsnio 6 dalies 3 punktas), netgi metinę finansinę atskaitomybę individuali įmonė kaip juridinis asmuo sudaro tik specialiais atvejais – jeigu tai numatyta jos nuostatuose (IĮĮ 9 straipsnio 2 dalis). Be to, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (IĮĮ 2 straipsnio 1 dalis). Mokestine prasme individualios įmonės ir jos savininko turtas (pajamos) taip pat yra susieti. Atsižvelgiant į šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas individualios įmonės turtą tiesiogiai sieja su jos savininko turtu, savo ruožtu nustatant teisinį reglamentavimą, kuriuo individualios įmonės prievolės pagal įstatymą (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) yra užtikrinamos jos savininko asmeniškai. Esant tokiam teisės aktais nustatytam individualios įmonės ir jos savininko turto santykiui, individualios įmonės turtas nelaikytinas svetimu BK 183 straipsnio prasme. Taigi, D. A., iki jos individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę pabaigos momento individualios įmonės turtas nebuvo svetimas, todėl nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje – turto pasisavinimo dalykas. Pareiga pateisinti avansu iš įmonės gautas pinigų sumas patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais jai, kaip įmonės direktorei, atsirado tik nuo 2007 m. vasario 28 d. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, aprašymo, D. A., laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 25 d. iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo avansu įmonės veiklai gavo piniginių lėšų pagal 164 vnt. KIO. Dalis nurodytų dokumentų išrašyti ir tuo laikotarpiu, kai įmonė buvo neribotos atsakomybės juridinis asmuo. Iš byloje esančios D. A. gautų ir panaudotų, pagrindžiant dokumentais, grynų pinigų apyvartų suvestinės (t. 3, b. l. 189), matyti, kad laikotarpiu tarp 2006 m. kovo 1 d. ir 2007 m. vasario 28 d. D. A. nebuvo pateikusi pateisinančių dokumentų grynų pinigų panaudojimui 272,57 Lt sumai. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su individualios įmonės savininko ir jos turto ypatumais, 272,57 Lt suma nelaikoma BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos dalyku ir ja mažinamas UAB “D.” D. A. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydis iki 555 783,23 Lt (566 274,75 – 218,95 – 10 000,00 - 272,57).

2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 68) nurodyta, kad: 1) 2009 m. vasario 17 d. nuo atskaitingo asmens D. A. 2009 metų vasario mėnesio avanso apyskaitos kaip atlyginimas I. M. nurašyta 826,70 Lt, tačiau nepateikti pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai; 2) 2009 metų kovo mėnesį nuo atskaitingo asmens D. A. 2009 metų kovo mėnesio avanso apyskaitos kaip atlyginimas I. M. nurašyta 350,12 Lt, tačiau nepateikti pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai; 3) 2009 m. balandžio 15 d. nuo atskaitingo asmens D. A. 2009 metų balandžio mėnesio avanso apyskaitos kaip atlyginimas I. M. nurašyta 350,12 Lt, tačiau nepateikti pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai; 4) 2009 m. gegužės 31 d. nuo atskaitingo asmens D. A. 2009 metų gegužės mėnesio avanso apyskaitos kaip atlyginimas I. M. nurašyta 800,00 Lt, tačiau nepateikti pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai; 5) 2009 m. birželio 30 d. nuo atskaitingo asmens D. A. 2009 metų birželio mėnesio avanso nurašyta 800,00 Lt, kurių gavėja – I. M., tačiau nepateikti pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai; 6) 2009 m. liepos 30 d. nuo atskaitingo asmens D. A. 2009 metų liepos mėnesio avanso apyskaitos kaip atlyginimas I. M. nurašyta 800,00 Lt, tačiau nepateikti pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai. Bendra suma, kurios išmokėjimą patvirtinantys dokumentai nepateikti yra 3926,94 Lt. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoja I. M. UAB „D.“ vyr. buhaltere dirbo nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. (t. 3, b. l. 86-90, 93-96). Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja nurodė, kad pagal avansines apyskaitas ji visada gaudavo darbo užmokestį. Ji turėjo užpildyti atsiskaitymo žiniaraštį ir pasirašyti. Pripažįsta, kad to nepadarė. Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir apklausiama teisme specialistė S. Ž. nurodė, kad nei pirminiam, nei papildomam tyrimui D. A. nepateikė 3926,94 Lt atlyginimo išmokėjimą buhalterei I. M. patvirtinančių dokumentų, nors šia suma be pagrindo sumažintas atskaitingo asmens D. A. įsiskolinimas bendrovei. Įvertinus liudytojos I. M. parodymus, kolegija neturi pagrindo jais netikėti ir spręsti, kad D. A. darbuotojai išmokėtą atlyginimo dalį pasisavino, nes neišrašė jo išmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Juo labiau, kad iš pačios liudytojos parodymų matyti, kad pinigus ji gavo. Dėl to 3926,94 Lt suma turi būti atimama iš kaltinime nurodytos neva D. A. pasisavintos sumos, t. y. 566 274,75 Lt. Tokiu būdu, D. A. iš UAB „D.” pasisavinta suma sumažėja iki 551 856,99 Lt (566 274,75 – 218,95 – 10 000,00 - 272,57 – 3 926,94). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje įrodyta pripažinta aplinkybė, jog D. A. likusios pinigų sumos – 566 274,75 Lt panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, bendrovei pinigų negrąžino, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „D.“ priklausantį didelės vertės turtą - 566 274,75 Lt, keičiama vietoj 566 274,75 Lt sumos nustatant 551856,99 Lt sumą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai padidinti D. A. finansiniai įsipareigojimai juridiniam asmeniui, nes D. K. nepirko prekių iš UAB „D.“ už 7 497,00 Lt, tačiau specialisto išvadoje ši suma priskiriama V. S., nors pastarasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad iš D. A. siuvimo įrangos taip pat nepirko. Tokia pati situacija yra ir su R. A. dėl 6 820,40 Lt, nes tyrimą atlikusi specialistė šią suma taip pat padalino į dvi dalis ir priskyrė V. R.. Šie apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti. Visų pirma, tiek su D. K. tiek su R. A. įvykusios ūkinės operacijos yra patvirtintos buhalterinės apskaitos dokumentais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pagal 2009 m. vasario 12 d. KPO DA Nr. 139, bendrovės kasoje buvo užpajamuoti 7 497,00 Lt grynų pinigų, gautų iš D. K.. Pagal 2009 m. vasario 18 d. KPO DA Nr. 144 bendrovės kasoje užpajamuoti 6 820,40 Lt grynų pinigų, gautų iš R. A.. Nurodytų grynų pinigų gavimo ūkinė operacija nebuvo anuliuota, nei tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat nepateiktas joks dokumentas, įrodantis, kad minėtos sumos grąžintos D. K. ir R. A., dėl ko turėtų būti sumažintas bendrovės grynų pinigų likutis. Be to, duodama parodymus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuteistoji patvirtino, kad iki bankroto bylos iškėlimo savo nuožiūra pardavinėjo UAB „D.“ turtą. Įrenginius pardavė galbūt apie dešimčiai žmonių. Su jais nebuvo forminami ir pildomi jokie dokumentai, neišrašomos jokios sąskaitos, nes nei vienas nepageidavo. Turtą pardavė minėtiems asmenims, už įvairias sumas, kurių neprisimena, o siekdama šį turto pardavimą pateisinti, išrašė fiktyvias sąskaitas faktūras ir KPO V. R., V. V., V. S. vardu. Taigi, pati nuteistoji patvirtino, kad pardavinėjo įmonės turtą, gavo už tai grynuosius pinigus, o fiktyvius dokumentus išrašė tik tam, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkinga. Aplinkybė, kad nurodytuose buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys ūkiniai įvykiai, nepaneigia, fakto, jog nuteistoji gavo pinigus už parduotą įrangą, dėl to gautos sumos turėjo būti įneštos į įmonės kasą, o tuo atveju, jeigu finansinės operacijos realiai neįvyko, D. A. privalėjo grąžinti įmonei jose nurodytą parduotą įrangą arba jas anuliuoti, tačiau to taip pat nepadarė. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. A., būdama verslininke ir pakankamai ilgai dirbdama versle, bent minimaliai suprato buhalterinę apskaitą, o būtent tai, kad bendrovės pajamų ir išlaidų įtraukimas į buhalterinę apskaitą pakeičia bendrovės ūkinę, finansinę būklę. Esant tokiai aplinkybių visumai, nėra pagrindo išvadai, kad 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra padidinti finansiniai D. A. įsipareigojimai, dėl ko turėtų būti mažinamas grynų pinigų likutis bendrovės kasoje, o tuo pačiu ir D. A. veiksmais padarytos žalos UAB “D.” dydis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas nepasisakė apie tai, kad UAB „D.“ 2008 m. vasario 25 d. gavo 470 000,00 Lt dydžio paskolą, kurios laiduotoja buvo ir D. A., bei apie tai, kad 2009 m. liepos 30 d., prieš įmonės bankrotą, buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią nuteistoji įsipareigojo paskolą padengti iš asmeninio turto. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nebuvo plačiau analizuotos, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad D. A. veikoje nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad D. A. sudarydama su AB „Ū. b.“ 2009 m. liepos 30 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlė sau UAB „D.“ 444 267,52 Lt skolą, atsiradusią tarp UAB „D.“ ir AB „Ū. b.“ 2008 m. vasario 25 d. sudarytos Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Dėl šių nuteistosios veiksmų įmonė patyrė tam tikrą naudą, kadangi teoriškai išnyko jos pareiga grąžinti skolą AB „Ū. b.“ ir teoriškai jos dispozicijoje liko visi pagal Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gauti pinigai. Pareiga grąžinti paskolą pagal skolos perkėlimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus liko D. A. kaip fiziniam asmeniui. Vertinant formaliai, toks skolos perkėlimas iš esmės buvo vieno kreditoriaus pakeitimas kitu. Vadovaujantis 2009 m. liepos 30 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.5. punktu, už skolos perkėlimą pradinis skolininkas ir naujasis skolininkas turėjo atsiskaityti pagal atskirą sutartį. Kolegija akcentuoja, kad UAB „D.“ ir D. A. iki bendrovės bankroto iškėlimo nesudarė jokio papildomo susitarimo, kokiu būdu UAB „D.“ atlygins D. A. už jos naudai įvykdytą prievolę. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad UAB „D.“ ir D. A. susitarė, jog UAB „D.“ visą jos dispozicijoje esančią paskolos sumą iš karto po skolos perkėlimo ar dalimis grąžins D. A., arba, kad dėl už įmonę prisiimtų įsipareigojimų D. A. iš įmonės gautos grynųjų pinigų sumos bus užskaitytos. Kolegija sprendžia, kad įmonės skolinių įsipareigojimų perkėlimas direktoriui ir vieninteliam akcininkui, kaip fiziniam asmeniui, nesant jokio papildomo susitarimo, nesuteikia jam teisės su įmonės turtu elgtis savo nuožiūra ar savavališkai pradėti atgręžtinio reikalavimo vykdymą iš uždarosios akcinės bendrovės lėšų. Tokiu atveju neįgyjama teisė skolinio įsipareigojimo dengti įmonės turtu, kuris, kaip jau buvo minėta, uždarosios akcinės bendrovės direktoriui ar net jos vieninteliam akcininkui yra svetimas. Nagrinėjamoje situacijoje D. A. yra tik vienas iš UAB „D.“ kreditorių. Be to, kaip matyti iš 2009 m. liepos 30 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), D. A. įsipareigojo minėtą skolą bankui grąžinti iš savo asmeninių lėšų ir turto, o ne iš UAB „D.“ turto. Juo labiau, kad ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu negauta jokių įrodymų, kad D. A. prisiimtus skolinius įsipareigojimus dengė iš įmonės gautomis lėšomis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu bendrovės pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo užfiksuota, kad pagal 2008 m. vasario 25 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „D.“ „Ū. b.“ buvusią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kredito linijos sutartį buvo pravesta 470 000,00 Lt bei 121 865,01 Lt į šią sąskaitą pervedė pirkėjai už prekes. Viso į atsiskaitomąją sąskaitą pagal pateiktus dokumentus laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d. buvo pervesta 591 865,01 (470 000,00 + 121865,01) Lt, iš kurių 228 000,00 Lt D. A. išsiėmė grynais, 195 600,00 Lt pervedė į bendrovės vardu turėtą AB „Ū. b.“ kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 166 029,01 Lt buvo sumokėti banko pavedimais įvairiems tiekėjams, atsiskaitant už prekes ir paslaugas, sumokėti įvairūs mokesčiai ir įmokos į valstybės biudžetus, atlikti darbo užmokesčio pervedimai į bendrovės darbuotojų asmenines sąskaitas bei iš sąskaitos nurašytos lėšos kredito linijos aptarnavimui. 2009 m. kovo 1 d. atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo likęs pinigų likutis - 1,92 Lt (t. 4,b. l. 129-131 lapai). Be to, ūkinės finansinės veiklos tyrimui už tiriamąjį laikotarpį nepateikta bendrovės Didžioji knyga, nepateiktas Suvestinis sąskaitų apyvartų žiniaraštis nei joks kitas suvestinis registras, atskaitingo asmens direktorės D. A. avansinės apyskaitos pateiktos tik už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2009 sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d., o už 2008 metus bei už 2009 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius D. A. nei avanso apyskaitos, nei grynų pinigų sumokėjimą pateisinantys dokumentai nebuvo pateikti, todėl negalima nustatyti, kur buvo panaudoti pagal Kredito linijos sutartį gauti ir laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d., t. y. gerokai iki 2009 m. liepos 30 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 2008/08-0213/1 sudarymo, išsigryninti 228 000,00 Lt bei į bendrovės kortelinę sąskaitą pervesti 195 600,00 Lt, kuriuos bendrovė užpajamavo kasoje ir iš kasos išdavė atskaitingam asmeniui direktorei D. A.. Kolegija konstatuoja, kad papildomai teismui pateikdama 2008 m. vasario 25 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bet nepateikdama pagal šią sutartį iš AB „Ū. b.“ turėtos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautų 228 000,00 Lt grynų pinigų panaudojimo bei iš minėtos sąskaitos į bendrovės vardu turėtą kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 195 600,00 Lt panaudojimo, D. A. papildomai teismui pateiktais dokumentais nepagrindė 423 600,00 Lt (228 000,00 + 195 600,00) grynų pinigų panaudojimo bendrovės veikloje. Be to, ši 423 600,00 Lt grynų pinigų įsiskolinimo suma jau buvo paskaičiuota ir FNTT 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje. Taigi, vien 2009 m. liepos 30 d. 444 267,52 Lt skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymas tarp UAB „D.“ ir D. A. ir AB „Ū. b.“, nesant jokio papildomo susitarimo dėl atgręžtinio reikalavimo vykdymo tvarkos, nesuteikė jai teisės su įmonės turtu elgtis savo nuožiūra, nepateikti išlaidas pateisinančių dokumentų. Dėl to nėra pagrindo nurodyta suma mažinti D. A. veiksmais UAB „D.“ padarytos turtinės žalos dydžio.

Apeliantas teigia, jog teisiamajame posėdyje apklausta specialistė S. Ž. patvirtino, kad jai buvo pateikti AB „S.as“ sąskaitos išrašai tik iki 2009 m. kovo 31 d., AB „Ū. b.“ sąskaitos išrašai tik iki 2009 m. vasario 20 d. Toks apeliacinio skundo argumentas pats savaime neįtakoja pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, taip pat nesudaro pagrindo abejoti S. Ž. parodymų ir jos pateiktų specialisto išvadų patikimumu. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pati nuteistoji trūkstamų išrašų taip pat nepateikė, nenurodė, kaip jie pateisina, kur buvo panaudota pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jos žinioje likusių grynųjų pinigų dalis. Vien nepagrįstas byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybėmis teiginys, kad pinigai buvo išleisti bendrovės reikmėms, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Likę apeliacinio skundo teiginiai dėl nuteistosios D. A. gautų lėšų panaudojimo UAB „D.“ naudai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį bendrovės turtą. Nuteistoji, teigdama, jog UAB „D.“ priklausančius pinigus panaudojo bendrovės interesams, turi pagrįsti duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Savaime toks reikalavimas nereiškia ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012).

Aptarta teismų praktika reikšminga paneigiant ir apelianto teiginį, neva nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis specialisto išvadomis, kuriomis nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikta dalis UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, neįvertino visų byloje esančių duomenų, o būtent: UAB „D.“ PVM mėnesinių deklaracijų už 2008 metus (iš šių duomenų galima nustatyti, už kokią sumą buvo pirkta prekių ir paslaugų 2008 metais); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktų UAB „D.“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2007 metus; Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškeltos bankroto bylos medžiagos.

Kaip matyti iš specialistės S. Ž. rašytinių paaiškinimų, esančių byloje, kuriuos ji patvirtino ir apklausiama teisme, metinis finansinių ataskaitų rinkinys yra dokumentai, į kuriuos perkeliami duomenys apie įmonės turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus iš Didžiosios knygos, Suvestinio buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščio ar kito įmonės vedamo suvestinio registro. Šiame suvestiniame registre turi būti fiksuojamos visų buhalterinių sąskaitų apyvartos. Įrašai buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose daromi tik pagal pirminių apskaitos dokumentų, turinčių privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, duomenis. Nepateikus visų pirminių dokumentų, jų duomenų neįtraukus į suvestinius registrus, nepateikus Didžiosios knygos, nėra galima nustatyti, ar metiniame finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti teisingi duomenys apie įmonės turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus. Byloje esančiose specialistų išvadose taip pat konstatuota, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme specialistė S. Ž. taip pat parodė, kad UAB „D.“ buvo PVM mokėtoja. PVM mokėtojai kiekvieną mėnesį iki 25 dienos už praeitą mėnesį pateikia PVM deklaracijas. Iš PVM deklaracijų matyti, kokios buvo apyvartos 2008 metais. Kokia buvo išlaidų suma už 2008 metus, įsigyjant prekių už 619 260,00 Lt pagal PVM deklaracijas negalima suskaičiuoti, negalima suskaičiuoti 2008 metų pajamų ir išlaidų. PVM deklaracija yra toks dokumentas, kuriame pagal PVM sąskaitas faktūras fiksuojami atlikti įmonės pirkimo-pardavimo sandoriai. Sąskaita-faktūra nėra pinigų sumokėjimo dokumentas, ji reikalinga sandorio įforminimui, kuris nenusako pinigų gavimo. Sąskaita-faktūra yra dokumentas, patvirtinantis, kad realiai įvyko pirkimo-pardavimo ūkinė operacija, bet nepatvirtina, kad įvyko pinigų sumokėjimas pagal sąskaitą faktūrą. PVM sąskaitą faktūrą pildo subjektas. Jeigu nėra vykdomas mokesčio administratoriaus patikrinimas, tai papildomai niekas nekontroliuoja, ar PVM sąskaitoje-faktūroje yra teisingai įrašyti duomenys. Ši PVM deklaracija yra išrašoma dėl to, kad atsiranda mokėtinas PVM mokestis į biudžetą arba atsiranda sugrąžintinas. Apie pinigų sumokėjimą iš PVM deklaracijos spręsti negalima, tik galima spręsti, ar įmonė vykdė veiklą, ar buvo sudaromi sandoriai. Specialistė S. Ž. savo rašytiniuose paaiškinimuose, bei duodama parodymus teisme nurodė, kad PVM sąskaita-faktūra, kaip ir sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, kuriuo įforminama prekių ar paslaugų pardavimo ūkinė operacija, bet ne apmokėjimo už prekes ar paslaugas ūkinė operacija, todėl PVM deklaracijose bendrovė deklaravo, už kokią sumą jinai pirko ir pardavė prekių ar paslaugų bei, kiek bendrovė privalo sumokėti į biudžetą arba susigrąžinti iš biudžeto PVM, nepriklausomai nuo to, ar už pirktas prekes bendrovė atsiskaitė su tiekėjais, kaip ir nepriklausomai nuo to, ar su bendrove atsiskaitė pirkėjai. Todėl PVM deklaracijos visiškai nepagrindžia grynų pinigų nei mokėjimų per banko sąskaitas ūkinių operacijų. Bendrovė, pateikdama mokesčių administratoriui PVM deklaracijas deklaruoja, kad jinai vykdo veiklą tačiau nepateikus pirminių dokumentų taip pat negalima nustatyti, ar jose pateikti duomenys yra teisingi. Taigi, nesant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pirmosios instancijos teismas negalėjo, o apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apeliaciniame skunde nurodytų duomenų visumos teisingumo BPK numatytais proceso veiksmais.

Apeliaciniame skunde taip pat įrodinėjama, kad UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai į baudžiamąją bylą buvo pateikti ne nuteistosios, o perimti iš kitos baudžiamosios bylos, taip pat iš UAB „D.“ bankroto administratoriaus UAB „K. a. b.“ įgalioto asmens D. T., todėl kyla pagrįstų abejonių, ar dokumentai buvo prarasti vien tik dėl nuteistosios veiksmų. Šie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje esančiais liudytojų I. M. ir V. P. parodymais. Apklausiama teisme V. P. nurodė, kad dirbo UAB „D.“ buhaltere laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2008 m. liepos 8 d., tačiau realiai 2008 metais UAB „D.“ apskaitos nebetvarkė. Iki jai ateinant buhalteriją D. A. tvarkė pati. Jai pradėjus dirbti jokio dokumentų perdavimo-priėmimo atlikta nebuvo. Kaip buhalterė vedė registrus, visas sąskaitas, kurios buvo privalomos, teikė deklaracijas VMI, ataskaitas Sodrai. Išrašydavo ir pirminius apskaitos dokumentus - PVM sąskaitas-faktūras. PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo ranka. Buhalterija buvo vedama ekselinėse lentelėse. Už kasą ir atsiskaitymą grynaisiais buvo atsakinga direktorė. Bankinius mokėjimus atlikdavo taip pat direktorė. PVM sąskaitas-faktūras rašydavo ir pati direktorė. Dėl pinigų, kaip avanso išmokėjimo direktorei 2008 metais pagal išlaidų orderius, nieko negali pasakyti, nes sirgo, o kas jai sergant tvarkė buhalterinę apskaitą, nežino. Vadovei, kaip atskaitingam asmeniui, buvo išduodami pinigai avansu įvairioms prekėms pirkti. Ji išrašydavo kasos išlaidų orderius, pačių pinigų nematydavo, o jei vėliau direktorė pateikdavo pinigų išleidimą pateisinančius dokumentus, juos įtraukdavo į apskaitą. Jei nepateikdavo, tai nepateisintai sumai likdavo D. A. skola bendrovei.

Liudytoja I. M. parodė, kad dirbo UAB „D.” buhaltere laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. Buhalterija buvo netvarkyta nuo 2008 metų sausio mėnesio. Kiek galėjo sutvarkyti buhalteriją iš buvusių dokumentų, tiek tai ir darė. Kaip buhalterė vedė registrus, visas sąskaitas, kurios buvo privalomos, teikė deklaracijas VMI, ataskaitas Sodrai. Išrašydavo ir pirminius apskaitos dokumentus – važtaraščius, PVM sąskaitas-faktūras pildydavo tik kompiuteriu, o rašytiniai įrašai ne jos. Grynus pinigus valdė D. A. ir ji atlikdavo bankinius mokėjimus. Dėl pinigų kaip avanso išmokėjimo direktorei 2008 metais pagal išlaidų orderius, tiksliai dabar visų aplinkybių neprisimena, bet ji pasirašydavo jos kompiuteriu atspausdintuose kasos išlaidų orderiuose, kur būdavo nurodyta, kad avansu jai išmokama tam tikra suma, ji pati būdavo pasirašiusi. Didžioji knyga buvo vedama kompiuteryje, „ekselinėse“ lentelėse. Grynuosius pinigus valdė pati D. A., todėl nė vienu atveju nematė, ar ji realiai išsimokėjo grynuosius pinigus, kurie buvo nurodyti kasos išlaidų orderiuose 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 43 – 19 200,00 Lt, 2008 m. lapkričio 30 d. Nr. 40 – 7 200,00 Lt, 2008 m. birželio 30 d. Nr. 26 – 42 000,00 Lt, 2008 m. gegužės 30 d. Nr. 22 – 20 000,00 Lt, 2008 m. balandžio 30 d. Nr. 17 – 69000,00 Lt, 2008 m. kovo 31 d. Nr. 12 – 98 000,00 Lt, 2008 m. vasario 26 d. Nr. 9 – 190 00,00 Lt, 2008 m. sausio 31 d. Nr. 4 – 28 800,00 Lt. Pagal D. A. išrašytus dokumentus avansinius mokėjimus įtraukė į apskaitą, tai buvo kaip D. A. skola bendrovei, kol ji nepateiks pateisinančių dokumentų. Tačiau galėjo būti ir taip, kad direktorė pati darydavo įrašus buhalterinėje kasos programoje. Jeigu kasos išlaidų orderyje nėra jos (buhalterės) parašo, tai greičiausiai, apie tokią kasos operaciją nieko ir nežinojo, juolab, jei tokiame dokumente nėra ir pačios direktorės parašo. Situacija bendrovėje buvo prasta, buhalterinė apskaita apleista. Įmonėje ji pakeitė buhalterę V. P.. Senoji buhalterė turėjo visus dokumentus perduoti tvarkingai, bet taip nebuvo. Įmonės veikla pradėjo mažėti 2009 metų pabaigoje, užsibaigė visi užsakymai, direktorė iš patalpų išsivežė visus dokumentus, taip pat ir kompiuterį, tuo viskas ir baigėsi.

Aptarti liudytojų parodymai leidžia spręsti, kad buhalterinė apskaita įmonėje nebuvo vedama laikantis teisės aktų reikalavimų. Liudytojų parodymus patvirtina ir 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvada, kurioje be visa ko konstatuota, kad neįmanoma nustatyti, kas laikotarpiais nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. birželio 12 d. ir nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2008 m. liepos 21 d. tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Iš liudytojų parodymų matyti, kad dalis įmonės dokumentų buvo tvarkomi kompiuteryje, tačiau kompiuterio tyrimui D. A. nepateikė. Specialistė S. Ž. apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ruošdama specialisto išvadas, turėjo išsamų dokumentų sąrašą. Kitoje ikiteisminio tyrimo byloje buvo reikalingi visai kiti dokumentai, nes tyrimas buvo atliekamas dėl visai kitų veikų, todėl didžioji knyga ir suvestinis registras nebuvo imami. Pirmajai išvadai užduotį ir dokumentus 2011 m. gegužės 30 d. Dokumentų perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė FNTT vyresnioji tyrėja I. J.. Šiame perdavimo akte buvo nurodyta bendrovės dokumentų segtuvų skaičius, segtuvo pavadinimas ir segtuve esančių dokumentų lapų skaičius, segtuve dokumentai buvo sunumeruoti. Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl galimai tyrimo metu dingusių dokumentų atmeta kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip jau minėta, nenustatyta jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad D. A. perduoti pinigai, t. y. 551 856,99 Lt būtų panaudoti bendrovės reikmėms, priešingai, nuteistoji ne tik nepateikė pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, bet ir nepaaiškino, kam konkrečiai ji galėjo šią sumą išleisti. D. A. gautų grynųjų pinigų panaudojimas neužfiksuotas ir buhalterinėje apskaitoje. Šie bei kiti byloje surinkti duomenys apygardos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad D. A. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu D. A. iškelta versija dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms, nors iš dalies pasitvirtino, dėl ko mažinama kaltinime nurodyta suma, vertinama kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį.

Ištyrus ir įvertinus įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog nuteistoji D. A. jos žinioje buvusius UAB „D.“ pinigus, t. y. 551 856,99 Lt paėmė ir panaudojo šios bendrovės reikmėms. UAB „D.“ lėšas nuteistoji gavo, tačiau jų negrąžino, visų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tokiais D. A. veiksmais UAB „D.“ buvo padaryta žala. Nors byloje ir nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB „D.“ poreikių tenkinimu, tikslais buvo panaudotos šios bendrovės lėšos, tačiau vien tai neužkerta kelio D. A. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį. Pagal teismų praktiką, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji D. A. iš UAB „D.“ kasos bei iš sąskaitos gavusi pinigų (šio fakto neneigia ir pati nuteistoji), įgijo realią galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Būtent nuo šio momento UAB „D.“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, o D. A. jį neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė taip padarydama bendrovei turtinės žalos. Taigi UAB „D.“ turto pasisavinimas buvo baigtas. D. A. paimtų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė nei buhalterinę apskaitą tvarkiusiai I. M., nei UAB „D.“ bankroto administratoriui.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas šių veikos požymių neįvertino, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstama veika padaryta D. A. veikiant tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Būtent byloje surinkti ir apygardos teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad D. A. neteisėtai disponuodama UAB „D.“ išgrynintomis lėšomis norėjo paversti jas savo nuosavu turtu taip siekdama naudos turto savininko (t. y. UAB „D.“) sąskaita. BK 183 straipsnio 2 dalies dispozicija nenumato reikalavimo, vertinant kaltininko veiksmus šio straipsnio prasme, nustatyti ir tikslą pasisavinti pinigus. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad iki UAB „D.“ bankroto bylos iškėlimo į jos sąskaitą įnešinėjo grynuosius pinigus, jokios reikšmės nuteistosios veikos kvalifikacijai ir jos tyčios turinio nustatymui neturi. Tai įtakojo tik atskaitingo asmens direktorės D. A. grynų pinigų įsiskolinimo bendrovei likutį, ir visos išvardintos ūkinės operacijos jau buvo įvertintos pateikiant 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatant nuteistosios veiksmais padarytos žalos dydį (t. 3, b. l. 189). Bylos medžiaga rodo, kad D. A. su jos žinioje esančiu svetimu UAB „D.“ turtu elgėsi savavališkai, nepaisydama nustatytos tvarkos ir draudimų, faktiškai – kaip su nuosavu turtu, dėl to jos vadovaujama įmonė neteko didelės vertės turto. Vien ta aplinkybė, kad D. A. perkėlė įmonės skolą sau, nesuteikė jai teisės elgtis su įmonės turtu savo nuožiūra, nepateikti įmonės išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip pat neįnešti į bendrovės kasą iš banko ar įmonės klientų gautų grynųjų pinigų, fiktyviose sąskaitose-faktūrose ir KPO nurodytų neva gautų grynųjų pinigų sumų ir t. t.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame išsamiai aprašytos D. A. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, nurodant jų padarymo vietą, laiką, būdą, konkrečius nuteistosios veiksmus, jų eiliškumą bei baudžiamąjį įstatymą, kuriame numatytos veikos požymius jie atitinka. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, išklausius kaltinamąjį aktą, D. A. nurodė, jog suprato, kuo yra kaltinama ir kalta prisipažįsta tik dėl BK 300 straipsnyje numatytos veikos bei aktyviai dalyvavo procese, turėjo gynėja. Taigi, byloje nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir tai suvaržė nuteistosios teisę į gynybą.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes D. A. pasisavino 551 856,99 Lt, o tai, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, laikoma didelės vertės turto pasisavinimu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, darydamas išvadą dėl D. A. kaltumo padarius kvalifikuotą turto pasisavinimą, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, D. A. veikoje visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymiai nustatyti. Nuosprendyje teisingai konstatuota, kad jos padaryta veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius. Vis tik, nuosprendyje netiksliai nustatyta nusikalstama veika padarytos žalos dydis, todėl šioje dalyje nuosprendis yra keičiamas.

Dėl D. A. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas yra pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš minėtos normos analizės seka išvada, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį galima tik tokiu atveju, kai yra nustatoma ne tik tai, kokiais veiksmais pasireiškė apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, bet ir neigiami padariniai, atsiradę dėl veiksmų asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialistų išvadomis. Specialistė S. Ž. dalyvavo nagrinėjant bylą apygardos ir apeliacinės instancijos teisme, duodama parodymus savo išvadas patvirtino ir paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą, bei padarė atitinkamas išvadas.

Nagrinėjamu atveju tiek 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2012 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, jos nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Akivaizdu, kad D. A. veika sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. A., būdama UAB „D.“ vienintele akcininke ir direktore, todėl pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovė, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, įmonės apskaitos tvarkymą organizavo taip, kad ji buvo tvarkoma apgaulingai, o būtent, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (nuosprendyje nurodyti teisės aktai ir jų reikalavimų pažeidimai bei konkretūs veiksmai), apgaulingai ją tvarkė – tyčia įformino apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas, neužpajamavo į kasą iš banko sąskaitų išgrynintų ir iš pirkėjų gautų grynų pinigų, nepateikė avanso apyskaitų, nepateikė pateisinančių dokumentų dėl gautų iš įmonės piniginių lėšų, nuo jų nesumokėjo į valstybės biudžetą 138110,12 Lt gyventojų pajamų mokesčio, atskaitingų asmenų buhalterinės sąskaitos suvestinio registro už 2008 metus bei už 2009 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, kasos knygos, kasos dokumentų ir kasos operacijų buhalterinės sąskaitos suvestinio registro už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d., banko buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų ir pan.

Apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl D. A. nusikalstamų veiksmų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį sutinkama tik toje dalyje, kuri susijusi su fiktyvių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimu į buhalterinę apskaitą. Dėl kitų aplinkybių įrodinėjama, kad likę buhalterinės apskaitos trūkumai nustatyti neįvertinus buhalterinės apskaitos dokumentų visumos, nes dalis dokumentų galimai prarasti ne dėl D. A., o dėl bankroto administratoriaus ir valstybės institucijų kaltės. Kolegija, pasisakydama dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos jau konstatavo, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai konstatuota, kad D. A. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d., buhalteriją tvarkė apgaulingai, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 2 dalies, 5 dalies, 6 dalies, 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalies 1) punktą ir 2) punktą, 4 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 18 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų taisyklių I skyriaus 1 dalį, 5 dalį, VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto Standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto ,,Ilgalaikis materialusis turtas“ (galiojo iki 2008 m. rugsėjo 23 d., panaikinta 2008 m. rugsėjo 16 d. VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsak. Nr. VAS-9) IV skyriaus 13 dalį, pagal nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. galiojančio 12-ojo verslo apskaitos standarto ,,Ilgalaikis materialusis turtas“ IV skyriaus 14 dalies nuostatas. Šių nuostatų pažeidimą nulėmė tai, kad UAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje neužpajamuoti į kasą 29931,00 Lt, išgrynintų pinigų iš banko sąskaitų, nenurašytos iš kasos patirtos 4601,00 Lt grynų pinigų išlaidos, iš avanso apyskaitų nenurašytos patirtos 3033,70 Lt išlaidos, nepateikta pateisinančių dokumentų nuo kasos nurašytiems 1159,13 Lt, nurašyta nuo avansinių apyskaitų ir nepateikta pateisinančių dokumentų 4826,94 Lt sumai, nepateiktos avanso apyskaitos, atskaitingų asmenų buhalterinės sąskaitos suvestinis registras už 2008 metus bei už 2009 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, kasos knygos, kasos dokumentų ir kasos operacijų buhalterinės sąskaitos suvestinis registras už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d., banko buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai ir AB „S.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d., AB „Ū. b.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d., nepateikti atsargų įsigijimo dokumentai 3454,66 Lt sumai bei atsargų nurašymo aktai 3938,11 Lt sumai, nepateikti atsargų apskaitos kortelių, atsargų apskaitos suvestinis registras, atsargų buhalterinės sąskaitos analitikos, Medžiagų apyskaitos už laikotarpius nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. Kaip jau buvo minėta, aplinkybę, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama netinkamai, patvirtina ne tik byloje esančios specialistų išvados bet ir specialistės S. Ž., liudytojų I. M., V. P. parodymai. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, jog D. A., būdama UAB „D.“ vienintele akcininke ir direktore, todėl pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovė, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, UAB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkė sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neužfiksuodama dalies ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių UAB „D.“ buhalterinėje apskaitose bei panaudodama juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras ir KPO, dėl ko iš dalies neįmanoma nustatyti UAB „D.“ ūkinės – finansinės veiklos rezultatų ir įvertinti šios įmonės turtą. Tokie D. A. veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, buhalterinė apskaita UAB “D.” atitinkamais laikotarpiais buvo tvarkoma ir joje įdarbintų buhalterių V. P. bei I. M.. Vis dėlto ši aplinkybė nepaneigia D. A., kaip įmonės vadovės pareigos užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje ir nešalina jos atsakomybės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki UAB „D.“ įsidarbinant V. P., buhalterinei apskaitai tvarkyti įmonėje buhalteris nebuvo pasamdytas. V. P. teigimu, buhalterinę apskaitą tuo laikotarpiu tvarkė pati D. A., o jai pradėjus dirbti dokumentų priėmimo-perdavimo nebuvo. Minėta liudytoja taip pat nurodė, kad dėl ligos 2008 metais UAB „D.“ buhalterinės apskaitos iš viso netvarkė, kas tai darė ji nežino. Taip pat nustatyta, kad kita buhalterė I. M. UAB „D. buvo įdarbinta tik 2008 m. liepos 21 d., buhalterinių dokumentų priėmimas-perdavimas neužfiksuotas. Liudytoja patvirtino, jog buhalterinė apskaita įmonėje buvo apleista, netvarkyta nuo 2008 metų sausio mėnesio, dokumentai jai nebuvo tvarkingai perduoti, taigi, kiek galėjo, tvarkė buhalteriją iš tų dokumentų, kurie buvo. Liudytojų parodymai patvirtina, kad D. A., kaip įmonės vadovė, žinojo apie įsisenėjusias problemas UAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje, apie jos trūkumus, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų šiems trūkumams pašalinti. Atvirkščiai, pati direktorė, siekdama įmonės buhalterijoje atvaizduoti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, išrašė tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus apie neva V. S., V. V., V. R. iš įmonės įsigytą įrangą bei už ją neva sumokėtus pinigus. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji sąmoningai UAB „D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo taip, kad ji būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų.

Nuosprendyje nustatyta, kad UAB „D.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai dar ir dėl to, kad D. A. nesumokėjo į valstybės biudžetą 138110,12 Lt GPM. Pažymėtina, kad uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinė apskaita niekaip nesusijusi su jų vadovų ar akcininkų į valstybės biudžetą mokamu GPM. Įmonės vadovo mokamas GPM jos buhalterijoje neapskaitomas, nes jis mokamas įmonės direktoriaus, kaip fizinio asmens. Be to, D. A. nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, padaryta jai nepateikiant iš įmonės gautų lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, todėl minėtų dokumentų nepateikimas negali būti vertinamas ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies, dalyje dėl 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, šalintinos įrodytomis pripažintos aplinkybės, jog D. A. nepateikė pateisinančių dokumentų dėl gautų iš įmonės 566274,75 Lt piniginių lėšų, nuo jų nesumokėjo į valstybės biudžetą 138110,12 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

Dėl D. A. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Kaip jau buvo minėta, D. A. savo kaltės dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neginčija. Nepaisant to, teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 sraipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2006, 2K-428/2014).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad D. A. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „D.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kuris taip pat reiškėsi suklastotų dokumentų dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų (keturių PVM sąskaitų faktūrų ir KPO) įtraukimu į įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, D. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista dėl keturių PVM sąskaitų faktūrų ir KPO suklastojimo ir panaudojimo, duodant nurodymą įtraukti juos į UAB „D.“ buhalterinę apskaitą.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Taigi PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių suklastojimas, juo labiau jų panaudojimas įtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą, yra apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos būdas ir papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. A. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (keturių PVM sąskaitų faktūrų ir keturių kasos pajamų orderių suklastojimo bei panaudojimo) naikintina ir D. A. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Dėl civilinių ieškinių ir bausmės

Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Baudžiamojo proceso įstatymas nepateikia turtinės žalos sąvokos, tačiau CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistoji pasisavino jos žinioje buvusį UAB „D.“ turtą, taigi turtinė žala šiuo atveju pasireiškė bendrovės turto netekimu. CK 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, taip pat apibrėžia kaip turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, jeigu nebūtų buvę neteisėtų D. A. veikų, t. y. jai svetimo UAB „D.“ turto pasisavinimo, jai pareiga mokėti GPM nebūtų kilusi. Dėl to nesumokėtas GPM, kuris priskaičiuotas nuo 566 274,75 Lt sumos, negali būti laikomas Lietuvos valstybės negautomis pajamomis ir neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyto turtinės žalos apibrėžimo. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nuteistoji nėra mokesčių administravimo teisinio santykio dalyvė ir jai negali būti taikomi gyventojo pajamų mokesčius reglamentuojantys teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Telšių AVMI civilinį ieškinį ir iš D. A. priteisė 138 110,12 Lt nesumokėto GPM. Dėl to nuosprendis keičiamas, o Telšių AVMI civilinis ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Civilinio ieškovo BUAB „D.“ bankroto administratoriaus civilinis ieškinys nuosprendyje nepagrįstai tenkintas visa apimtimi. Kolegija, remdamasi pirmiau aptartais įrodymais, nustatė, jog D. A. pasisavino mažesnės vertės nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta UAB „D.“ priklausantį turtą. Dėl to BUAB „D.“ bankroto administratoriaus naudai iš D. A. priteista nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo suma mažinama iki 551856,99 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį dėl D. A. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir ją pagal šį BK straipsnį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti nuosprendžio nustatomojoje dalyje įrodyta pripažintą aplinkybę, jog D. A. pasisavinimo būdu užvaldė 566 274,75 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturių litų 75 ct) vertės UAB „D.“ turtą, nustatant, kad pasisavinto turto vertė 551 856,99 Lt (penki šimtai penkiasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt šeši litai 99 ct).

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, jog D. A. nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pasireiškė ir tuo, kad ji nepateikė pateisinančių dokumentų dėl gautų iš įmonės 566 274,75 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt keturių litų 75 ct) piniginių lėšų ir nuo jų nesumokėjo į valstybės biudžetą 138 110,12 Lt (vieno šimto trisdešimt aštuonių tūkstančių vieno šimto dešimties litų 12 ct) gyventojų pajamų mokesčio.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. A. Telšių AVMI naudai priteista 138110,12 Lt (vienas šimtas trisdešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas dešimt litų 12 ct) ir Telšių AVMI civilinį ieškinį atmesti.

BUAB „D.“ bankroto administratoriaus UAB „K. a. b.“ naudai priteisto civilinio ieškinio sumą sumažinti iki 551 856,99 Lt (penkių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt šešių litų 99 ct)/159 828,83 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 83 eurocentų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjos Laima GarnelienėVioleta Ražinskaitė