Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-331-1092/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
e2A-331-1092/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02316-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-331-1092/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02316-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.1.7.6
( S )KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltlonga“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 13 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti už darbus ir produkciją, sutarties kaina – 13 000 Eur. Atsakovė, pasirašydama sutartį, įsipareigojo laikytis sutartyje numatytų terminų, tačiau skola dar nėra sumokėta.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, ir nurodė, jog ieškovės siekis gauti visą sutarties kainą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė (rangovas) neužbaigė pagal sutartį sutartų darbų nustatytu terminu, be to, dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, todėl buvo surašytas darbų defektų nustatymo aktas. Taip pat dėl ieškovės kaltės atsakovė turėjo mokėti delspinigius Valstybės sienos apsaugos tarnybai (užsakovui) už kiekvieną pradelstą dieną nuo neatliktų darbų kainos.

Šalies argumentai

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 7 680 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus, dalis darbų buvo atlikti nekokybiškai, ieškovė darbus objekte baigė tik 2019 m. sausio 31 d. Atsakovė siuntė ieškovei pretenziją ir reikalavo 6 950 Eur delspinigių, tačiau ieškovė delspinigių nesumokėjo.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį tenkino iš dalies.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė atliko atsakovui sutartyje numatytus darbus, šalys pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovas yra neatsiskaitęs su ieškove už jos atliktus darbus, todėl nusprendė, kad ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina šalių sutarta rangos darbų kaina – 13 000 Eur.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo sutartimi įsipareigojusi pabaigti darbus iki 2018 m. rugsėjo 14 d., rangos darbai objekte buvo baigti 2019 m. sausio 31 d. – praleidus sutartyje nustatytą terminą. Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės sutartyje nustatyto 50 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą įvykdyti darbus dieną laikytinas pagrįstu ir tenkintinas – atsakovei iš ieškovės priteistini 6 950 Eur netesybų.

8. Teismas konstatavo, kad iš ieškovės atsakovei priteistos 6 950 Eur netesybos apima ir padengia atsakovės patirtus 730 Eur nuostolius, todėl nėra pagrindo papildomai taikyti ieškovei civilinę atsakomybę ir priteisti nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė UAB „Baltlonga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Iš 2018 m. liepos 16 d. darbų sutarties 2.3 ir 2.4 punktų matyti, jog sutartyje buvo numatyti du mokėjimai: avansas ir mokėjimas po darbų priėmimo. Nė vienas iš šių mokėjimų nėra atliktas, o tai reiškia, jog atsakovė nėra atlikusi jokių pareigų pagal sutartį, todėl bet kokios baudos skyrimas ieškovei pagal šią sutartį yra negalimas, nes sutarties vykdymo atsakovė nėra pradėjusi, o tai lemia ir pasekmes – nepradėta vykdyti sutartis nesukuria teisių į vykdytinoje sutartyje numatytas teises.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Teismas nepasisakė dėl atsakovės atsakomybės nesilaikant sutarties, tačiau sprendimu ieškovę bei atsakovę sulygino, t. y. tenkinus ieškinį ir priešieškinį, konstatuota, jog abiejų šalių teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti. Tokia situacija nėra normali sutarčių vykdymo praktikoje, nes šalis, kuri iš viso nevykdo sutarties visa apimtimi ar iš dalies, negali būti laikoma sąžininga. Tai neatitinka paprasto teisingumo supratimo.

9.3. Susiklostė situacija, kai šalis, nevykdanti savo pareigų pagal sutartį, įgijo teisę į sutartyje numatytas kompensacijas iš kitos šalies priteisiant baudas. Tokiu būdu teismo sprendimas pažeidžia teisėje galiojantį teisės principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda.

9.4. Teismas nevertino aplinkybės dėl sutarties 3.1 punkto teisinės reikšmės, t. y. šios sąlygos teisinė prigimtis yra atidedamoji, ji lemia, jog, neatsiradus sąlygai (šiuo atveju – avanso sumokėjimui), neatsirado ir pareigos apeliantei vykdyti sutarties pagal jos numatytas sąlygas, taip pat neatsirado pareiga per sutartyje nustatytą terminą atlikti darbus. Tai lemia, jog sutarties sąlyga dėl atliekamų terminų neatsirado, nes apeliantei atsisakius sutartį įvykdyti iš esmės, ji galėjo būti iš viso neįvykdyta, nes neatsirado sąlyga, kuri lemtų pareigos atsiradimą.

9.5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo tenkino tiek ieškovės, tiek atsakovės ieškinius, abi šalis sulygino vienodai pagal pažeistų teisių apimtį ir tokiu būdu priėmė neteisingą sprendimą, tenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė baudą, kurios ji neturi teisės gauti dėl savo nesąžiningumo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovas, teikdamas ieškinį, iš esmės nutylėjo aplinkybes, susijusias su vėlavimu atlikti darbus, ir tik lakoniškai pažymėjo, kad „atsakovė, pasirašydama sutartį, įsipareigojo laikytis sutartyje numatytų terminų“. Ieškovo pareiga yra įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), sąžiningo proceso principai reikalauja, kad būtent ieškovas, kuris inicijavo šį procesą, elgtųsi sąžiningai ir pateiktų įrodymus, susijusius su vėlavimu atlikti darbus ir jų nekokybišku atlikimu. Tačiau ieškovas jokių įrodymų neteikė, nevykdė teismo įpareigojimo atvykti į teismo posėdį, todėl atsakovas pasinaudojo savo teise reikšti priešpriešinus reikalavimus.

10.2. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba konstatavo, jog Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos pasienio užkardos administracinio pastato remonto darbai nėra įvykdyti iki sutartyje nustatyto termino, todėl nuo 2018 m. spalio 27 d. buvo pradėta taikyti CK 6.258 straipsnyje numatyta sankcija – netesybos delspinigių forma. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktą sąskaitą atsakovas sumokėjo 730,08 Eur netesybas.

10.3. Ieškovas neneigia ir neginčija aplinkybės, kad jis vėlavo atlikti darbus, rangos darbai buvo pabaigti praleidus sutartyje numatytą terminą, tai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat skunde nėra keliamas netesybų dydžio klausimas. Prašydamas pakeisti skundžiamą sprendimą ir atmesti priešieškinį, ieškovas iš esmės remiasi vieninteliu argumentu, kad atsakovas jam nesumokėjo avansinio mokėjimo (4 000 Eur). Tačiau ši aplinkybė niekaip nedaro sutarties negaliojančia ir neatleidžia šalių nuo sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo.

Šalies argumentai

10.4. Ieškovo teiginiai apie tariamą atsakovo piktnaudžiavimą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teisė teikti priešpriešinius reikalavimus yra numatyta įstatymo, atsakovas šia savo teise pasinaudojo ir pirmosios instancijos teismas, nustatęs netesybų taikymo sąlygas, pagrįstai iš ieškovo netesybas priteisė. Todėl tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

10.5. Tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo nustatytas toks pats netesybų dydis. Netesybos nėra per didelės ir nėra pagrindo jų mažinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutarties vykdymo

13. Ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis ir iš ieškovės atsakovei priteista 6 950 Eur netesybų už vėlavimą atlikti darbus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjusi nei šalių sudarytoje 2018 m. liepos 16 d. Darbų sutartyje Nr. 18-23 (toliau – ir Sutartis) sutarto avanso, nei galutinio mokėjimo, o tai reiškia, jog atsakovė nėra atlikusi pareigų pagal Sutartį, todėl baudos skyrimas ieškovei pagal Sutartį yra negalimas. Ieškovė iš esmės mano, kad atsakovei nesumokėjus sutartyje nustatyto avanso, ji neprivalėjo laikytis Sutartyje nustatyto termino.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 26 p.). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės sutartyje numatytų darbų sustabdymą, taip pat tokio sustabdymo termino pradžią. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.58 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka nepasinaudojo savo teise stabdyti prievolės vykdymą. Vien sustabdymo pagrindų buvimas nesuteikė teisės ieškovei nevykdyti sutarties. Tai, jog ieškovė pradėjo darbus, atsakovei nesumokėjus sutartyje numatyto avanso, patvirtina, jog ieškovė šios atsakovės prievolės neįvykdymo nelaikė esmine kliūtimi sutarties vykdymui ir sudarančia pagrindą stabdyti sutarties vykdymą.

15. Be to, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ieškovė turėjo teisę sustabdyti Sutarties vykdymą. Apie Sutarties vykdymo sustabdymą ji turėjo pranešti atsakovei (CK 6.58 straipsnio 1 dalis). Be to, kadangi Sutarties sustabdymas buvo ieškovės teisė, o ne pareiga ar savaime (be ieškovės valios) atsirandantis teisinis padarinys, ieškovė turėjo pasirinkimo laisvę ir nestabdyti Sutarties vykdymo, t. y. galėjo apsispręsti, ar pasinaudoti Sutarties sąlyga (Sutarties 3.1 punktas), kad darbus pradeda tik gavusi avansą, ar tokia sąlyga nepasinaudoti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepranešė apie Sutarties vykdymo sustabdymą ir Sutartį pradėjo vykdyti. Tokiu savo (ne)veikimu (Sutarties vykdymo nestabdymu ir Sutarties faktiniu vykdymu) ieškovė, be kita ko, sukūrė teisėtą atsakovės lūkestį, kad Sutartis bus vykdoma nepaisant avanso nesumokėjimo. Vadinasi, pasirinkusi nestabdyti Sutarties vykdymo, ieškovė ją turėjo vykdyti tinkamai ir joje nustatytais terminais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis) ir negalima teigti, kad šiuo atveju iš neteisės atsirado teisė. Pasirinkusi nestabdyti Sutarties vykdymo, ieškovė pati prisiėmė jos netinkamo įvykdymo padarinių, taip pat ir galimų delspinigių riziką. Dėl šių priežasčių yra atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad delspinigiai iš jos negalėjo būti priteisti.

16. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl atsakovės atsakomybės (delspinigių ar nuostolių) už pavėluotą avanso sumokėjimą ir galutinį atsiskaitymą, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Dėl delspinigių

17. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su priteistais delspinigiais ir nurodo, kad ieškovė sutartį įvykdė, t. y. atliko sutartyje sutartus darbus, o atsakovė sutarties nevykdė, todėl neturi teisės reikalauti netesybų – delspinigių už darbų vėlavimą. Be to, ieškovė mano, kad nagrinėjamu atveju yra neteisinga iš jos priteisti delspinigius.

18. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

19. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

20. Pastebėtina, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 punktas).

21. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių sudarytos Sutarties 7.1 punkte buvo nustatyta, kad rangovas, sutartyje numatytu laiku neužbaigęs darbų, užsakovei pareikalavus už kiekvieną pavėluotą dieną moka 50 Eur delspinigius. Šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodytas darbų, kurių bendra vertė 13 000 Eur, atlikimo terminas – iki 2018 m. rugsėjo 14 d., tačiau darbai buvo faktiškai užbaigti 2019 m. sausio 31 d. Vadinasi, atsakovė pradelsė įvykdyti statybos darbus 139 kalendorines dienas.

23. Nagrinėjamu atveju Sutartį pasirašė ir ieškovė, ir atsakovė. Ieškovė, būdama juridinis asmuo ir verslo subjektas, su nustatytu atsakomybės dydžiu sutiko, toks pat delspinigių dydis (50 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną) buvo nustatytas ir atsakovei, jei ji uždelstų atsiskaityti pagal Sutartį (Sutarties 7.4 punktas).

24. Kita vertus, 50 Eur delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną reiškia, kad metinė delspinigių suma sudarytų net apie 140 proc. bendros sutarties vertės. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad ji patyrė daugiau kaip 730,08 Eur nuostolių, kuriuos sumokėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė iš tiesų laiku nesumokėjo nei Sutartyje nustatyto avanso, nei galutinio atsiskaitymo, o ieškovė savo valia ir rizika vykdė Sutartį atsakovės naudai net ir negavusi Sutartyje numatyto avanso.

25. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos yra per didelės, todėl mažintinos iki 1 500 Eur. Pastebėtina, kad pagal šį sprendimą keisdamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, panaikina pirmosios instancijos teismo atliktą priteistų sumų įskaitymą ir naujo įskaitymo nutaria neatlikti, nes įstatyme nėra nustatyta, kad teismas privalo įskaityti šalims priteistas sumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

26. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

27. Atsakovė laimėjo 7,25 proc. bylos (1 500 (priteista suma) / 13 000 (ieškinio suma) + 7 680 Eur (priešieškinio suma). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis apeliaciniu skundu nėra ginčijamas. Vadinasi, atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma mažinama iki 108,75 Eur (1 500 x 0,0725).

28. Atsakovė sumokėjo 173 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Kadangi priešieškinis tenkintas 19,53 proc. (1 500 Eur / 7 680 Eur), iš ieškovės atsakovei priteistina 33,79 Eur (173 x 0,1953) žyminio mokesčio už tenkintus priešieškinio reikalavimus. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 142,54 Eur (108,75 + 33,79) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

29. Ieškovė sumokėjo 293 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistina 293 Eur žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Atsakovė pateikė 1 200 Eur kvitą už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 78,42 proc. (5 450 Eur (tiek sumažinta pirmosios instancijos teismo priteista suma) / (6 950 Eur (ginčyta suma)), atmestas 21,58 proc., vadinasi, iš ieškovės atsakovei priteisiama 258,96 Eur (1 200 x 0,2158) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

31. Ieškovė sumokėjo 156 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iš atsakovės ieškovei priteistina 122,34 Eur (156 x 0,7842) žyminio mokesčio už tenkintus apeliacinio skundo reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį dėl priešieškinio tenkinimo ir įskaitymo (sprendimo 3–8 pastraipos) išdėstyti taip:

„Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ 1 500 Eur netesybų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ 142,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ 258,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltlonga“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ 122,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė