Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. V. galutinė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas vieneriems metams, paskiriant A. V. intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichoaktyvių medžiagų (alkoholio), neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Taip pat A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. V. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020m. liepos 22 d., apie 21.00 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.83 promilių etilo alkoholio girtumas), žodinio konflikto, vykusio miegamajame kambaryje, metu, sutuoktinei B. V. gulint lovoje, rankų kumščiais sudavė tris kartus į pastarosios dešinės ir kairės pusės smilkinius, bei tęsdamas savo veiksmus, suėmė rankomis jos kaklą ir suspaudęs jį, įkando į abu jos skruostus, bei bandydamas su ranka suduoti smūgį, pirštų nagais apdraskė kairį skruostą ties paakiu, taip jai sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau - BPK ) 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

8. Iš A. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto ir kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam nustatytos bausmės. Nuteistasis prašo skirti mažesnę arešto bausmę, ir sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus imperatyvių bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų.

10. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019 ).

13. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. V. skirtą bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ). Vertindamas bylos duomenis, teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė : A. V. yra vedęs, nedirbantis, neįgalus, baustas administracine tvarka, teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. V. arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Taip pat teismas nutarė bausmės vykdymą atidėti maksimaliam terminui – 1 metams, paskiriant aukščiau nurodytus įpareigojimus. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtą bausmę teismas sumažino vienu trečdaliu.

14. Teisėjų kolegija tokioms Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadoms pritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas A. V. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė 60 parų trukmės arešto bausmę, ir bausmės vykdymą atidėjo 1 metams. Paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bausmės švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo.

15. Apeliantas, nesutikdamas su paskirta bausme, skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu paskirta 40 parų trukmės arešto bausmė yra per griežta, ir 1 metų bausmės atidėjimo terminas yra per ilgas. Skunde nurodytos aplinkybės dėl apelianto ir jo šeimos narių sveikatos būklės neturi jokios įtakos nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas A. V. paskyrė 60 parų trukmės areštą, t.y. šiek tiek didesnę bausmę, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra du kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tinkamų išvadų nedaro, vėl kartoja nusikalstamas veikas, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė yra aiškiai per griežta. Juolab, kad bausmė yra sumažinta trečdaliu, ir jos vykdymas atidėtas, teismui konstatavus, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto atlikimo.

16. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

17. Skundžiamu nuosprendžiu bausmės vykdymas A. V. yra atidėtas 1 metams, o apeliantas skundu prašo bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą ir nustatydamas atidėjimo trukmę, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą, kas šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo buvo atlikta tinkamai. Apeliantui, kuris nuteistas jau trečią kartą už analogiškas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas bausmės vykdymą atidėjo, taip dar kartą parodydamas pasitikėjimą juo, ir nustatė ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą su įpareigojimais, kad būtų pasiekta A. V. elgesio korekcija, kas padėtų ateityje išvengti nusikalstamų veikų kartojimo. Teismas tinkamai identifikavo veiksnius ( alkoholio vartojimą ), dėl kurių A. V. daro nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamu nuosprendžiu A. V. teisingai nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, tinkamai individualizavus turinčias reikšmės aplinkybes ( nusikalstamos veikos pobūdį, A. V. asmenybę, jo socialinius ryšius, sveikatos būklę ), taikliai parinkus įpareigojimus, kurie nėra neproporcingai varžantys apeliantą.

18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VGTPT ) Vilniaus apygardos teismui pateikė 2021 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-8843, kurioje nurodyta, kad iš nuteistojo A. V. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra 126,73 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi A. V. skundą surašė pats, nereikalavo, kad jam būtų skirtas gynėjas, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, VGTPT prašymas netenkinamas, ir už gynėjo darbą šioje byloje apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. V. nepriteisti.