Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjų M. V. ir A. V. teismui pateiktos taikos sutarties priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas M. V. ir A. V. prašymas patvirtinti M. V. ir A. V. 2022 m. lapkričio 24 d. taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

2. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta pareiškėjų A. V. ir M. V. santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, 5 ir 6 punkte aptartas bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. klausimas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose: Nr. 3K-3-350/2006, Nr. 3K-3-474/2006; Nr. 3K-3-243/2008; Nr. 3K-3-576/2008; Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-646-569/2016 kt.).

4. Tuo atveju, jei buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikomos CPK XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538 – 541 straipsniai).

5. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų prašymo turinio matyti, kad jie kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta tvarka, tačiau kaip aptarta pirmiau, pareiškėjai turi kreiptis su prašymu dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Pareiškėjai turėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokie pasirašytos ir teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties punktai yra keičiami. Kaip minėta, toks prašymas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.

6. Taip pat prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi jo išsprendimui. Asmenys, kurie procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 111, 114 straipsniai). Nagrinėjamu atveju kartu su prašymu nepateiktos įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos pareiškėjų asmens dokumentų kopijos, vaiko gimimo liudijimo originalas, taip pat į bylą būtina įtraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir gauti išvadą, ar pareiškėjų prašoma patvirtinti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų.

7. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų prašymą atsisakytina priimti.

8. Pareiškėjams išaiškintina, kad ši nutartis nekliudo vėl keiptis į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti prašymą (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų M. V. ir A. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti prašymą neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių jį buvo atsisakyta priimti, pakartotinai kreiptis į teismą.

Nutartis neskundžiama.