Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-24 · Civilinė byla Nr. 2-2392/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-24
Bylos Nr.
2-2392/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
S. A., Velva Trading Inc
Ieškovas
T. S.
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2392/2013Proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 110.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas išregistruoti laikinai įregistruotą turto arešto aktą iš Turto arešto aktų registro, civilinėje byloje Nr. 2-2151-232/2012 pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovams Velva Trading Inc., S. A., R. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai teismas atsisakė išregistruoti laikinai įregistruotą turto arešto aktą iš Turto arešto aktų registro.

Ieškovė T. S. ieškiniu prašė priteisti jai iš pagrindinio skolininko Velva Trading Inc., taip pat subsidiarių skolininkų S. A. bei R. P. solidariai 120 000 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009-02-03 nutartimi prašymą tenkino, areštavo atsakovams S. A., R. P. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 120 000 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų S. A., R. P. darbo užmokestis. Nurodė, kad bendra areštuoto atsakovų turto ir piniginių lėšų suma negali iš esmės viršyti 120 000 Lt sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2011-06-10 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei 120 000 Lt skolos ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo datos 2008-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos iš atsakovo Velva Trading Inc. Nesant galimybės sprendimą įvykdyti iš Velva Trading Inc., nusprendė išieškojimą vykdyti solidariai iš atsakovų R. P. ir S. A..

Atsakovas S. A. pateikė prašymą išregistruoti laikinai įregistruotą turto arešto aktą Nr. 0109001191 iš Turto arešto aktų registro. Nurodė, jog priteistos sumos gali būti išieškomos iš subsidiaraus skolininko tik vykdymo procese nustačius, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo. Teismo sprendimu nustačius, kad kreditoriaus reikalavimų negali patenkinti pagrindinis skolininkas, priteistos sumos išieškotinos iš subsidiaraus skolininko. Antstolė D. P. nustatė, kad išieškotoja T. S. net nepradėjo priteistos sumos išieškojimo proceso iš pagrindinio atsakovo firmos Velva Trading Inc. bei nepateikė kitų įrodymų, kad negauna visiško patenkinimo iš pagrindinio skolininko, todėl pagal Turto arešto registro įstatymo 13 str. 1 p. teismo nutartimi išregistruotinas turto arešto aktas Nr. 0109001191 iš Turto arešto aktų registro.

Ieškovė T. S. atsiliepimu prašė skolininko S. A. prašymą atmesti. Nurodė, jog ieškovė pateikė antstoliui V. Č. vykdyti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš skolininko Velva Trading Inc. Antstolis nerado skolininko ir skolininko turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Kadangi skolininko Velva Trading Inc. turto ir paties skolininko nerasta, įvykdyti teismo sprendimą ir išieškoti skolą iš skolininko Velva Trading Inc. bus neįmanoma. Sprendimu priteista suma yra didelė, todėl neradus skolininko Velva Trading Inc. ir jo turto ir patenkinus subsidiaraus skolininko S. A. prašymą išregistruoti turto arešto aktą iš turto arešto aktų registro, skolininkas S. A. areštuotą turtą galės nevaržomai perleisti tretiesiems asmenims dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nutartį motyvavo laikinųjų apsaugos priemonių prevencine paskirtimi, kuria siekiama užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą, tuo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie sprendimo įvykdymą, taip pat, kad antstoliui V. Č. vykdančiam vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko Velva Trading Inc. nepavyko rasti skolininko ir skolininko turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolą, todėl patenkinus subsidiaraus skolininko prašymą, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasidaryti neįmanomas (CPK 150 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai suvaržė vien lengviausiai pasiekiamo, byloje nustatyto ir sprendime nurodyto kaip papildomo atsakovo S. A. turtines teises, nors įsiteisėjęs teismo sprendimas skelbia, kad skola turi būti išieškoma iš pagrindinio atsakovo, t. y. užsienio įmonės – Velva Trading Inc., o tik nesant galimybės sprendimą įvykdyti iš šios įmonės, išieškojimą nukreipti solidariai į kitus du papildomus atsakovus.

Antstolė D. P. nustatė, kad išieškotoja T. S. net nepradėjo teismo sprendimo vykdymo pagrindinio atsakovo atžvilgiu bei nepateikė įrodymų, kad reikalavimas negali būti visiškai patenkintas iš šio atsakovo turto. Kadangi nėra įrodyta, kad pagrindinis atsakovas yra nemokus arba jo nėra, todėl sprendimo įvykdymo nukreipimas į subsidiarius atsakovus, apelianto įvardijamus garantais, yra neteisėtas.

Nesutinka su ieškove, kad patenkinus subsidiaraus atsakovo prašymą išregistruoti turto arešto aktą iš Turto arešto aktų registro, jis nevaržomai galės turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas, nurodydamas, kad pagrindinio skolininko atsiskaitomoji sąskaita viename iš Lietuvos bankų ir šiuo metu nėra suvaržyta jokiais apribojimais, tai reiškia, kad nesiėmus jokių veiksmų prieš pagrindinį skolininką, teismo sprendimo jo atžvilgiu liks neįvykdytas Lietuvoje. Teismo sprendime nėra nurodyta, kad jį reikia vykdyti pagrindinio atsakovo atžvilgiu tik Lietuvoje.

Apeliantas nurodo, kad negalima teigti, kad ieškovė išnaudojo visas galimybes patenkinti reikalavimą iš pagrindinio atsakovo. Kol nenustatyta, kad pagrindinio atsakovo atžvilgiu teismo sprendimo įvykdyti negalima, imtis priverstinių priemonių vykdyti teismo sprendimą tik papildomo atsakovo atžvilgiu yra neteisėta. Išlikęs Turto arešto aktų registre turto arešto aktas Nr. 109001191 S. A. viso turto atžvilgiu be konkretaus identifikavimo iš esmės reiškia tik formalaus teisingumo vykdymą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės S. A. atžvilgiu baigėsi antstolio patvarkymu 2013-05-30, nutraukus vykdomąją bylą.

Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas išregistruoti iš Turto arešto aktų registro turto arešto aktą, įregistruotą teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad ieškinio patenkinimo atveju jame kelti reikalavimai galėtų būti ne tik deklaruojami kaip pagrįsti ir teisėti, tačiau ir realiai bei tinkamai įvykdyti, todėl tokiu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės paprastai galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant byloje dalyvaujančiam asmeniui priklausantį turtą yra turto arešto aktas, kuris įregistruojamas Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d.). Tam, kad turto arešto aktas būtų išregistruotas iš Turto arešto aktų registro, turi būti Turto arešto aktų registro įstatyme bei jį įgyvendinančiose Turto arešto aktų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1R-178, numatyti pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo išregistruoti laikinai įregistruotą turto arešto aktą iš Turto arešto aktų registro, kadangi prašymo pateikimo bei jo nagrinėjimo dieną neišnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė bei neatsirado jų panaikinimo pagrindai, nenustatyti turto arešto akto išregistravimo pagrindai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, išnagrinėjus ieškovės T. S. ieškinį, pareikštą pagrindiniam skolininkui Velva Trading Inc., taip pat subsidiariems skolininkams S. A. bei R. P. dėl 120 000 Lt skolos priteisimo solidariai iš atsakovų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Vilniaus apygardos teismas 2011-06-10 sprendimu tenkino ieškinį, jis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-03-20 nutartimi peržiūrėjus šį sprendimą apeliacine tvarka ir palikus nepakeistą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, tai teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, todėl atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį užtikrinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas asmenims, kurių atžvilgiu jis yra priimtas, ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.), pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prašymo.

Apeliantas, prašydamas išregistruoti iš Turto arešto akto registro laikinai įregistruotą turto arešto aktą, motyvuoja prašymą tuo, kad jis yra subsidiarus atsakovas, todėl iš jo teismo sprendimas gali būti vykdomas tik nepatenkinus reikalavimų iš pagrindinio skolininko turto, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bei kitos jo dėstomos aplinkybės apie galimybes išieškoti priteistą sumą ir pagrindinio skolininko yra reikšmingos teismo sprendimo vykdymo procese, antstoliui vykdant vykdomąjį raštą, išduotą teismo sprendimo pagrindu, tačiau nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo bei pagrįstumo, ką patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacine tvarka, ar įsiteisėjusiu bei įgijusiu res judicata galią teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių, kad ieškinio reikalavimai turi būti tenkinami subsidiariai iš atsakovų S. A. bei R. P..

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-02-03 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios, byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų kreipęsis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (CPK 148 str., 149 str.), kai buvo patikslintas ieškinys ir apeliantas tapo subsidiariu skolininku, taip pat, kai 2013-05-30 antstolė D. P. priėmė patvarkymą tenkinti S. A. skundą dėl antstolės veiksmų, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0068/13/00480 S. A. atžvilgiu bei panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti (t. 3, b. l. 50, 51). Tai, kad, pasak apelianto, antstolei panaikinus areštuoto turto identifikavimą, liko areštuotas visas subsidiariam atsakovui priklausantis turtas ir tai iš esmės varžo jo teisę naudotis ir disponuoti visu jam priklausančiu turtu, viršijančiu laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo padarytos išvados dėl pateikto prašymo pagrįstumo yra neteisingos. Pažymėtina, kad apeliantui nėra užkertamas kelias bendradarbiauti su antstoliu, kreiptis į jį su prašymu aprašyti konkretų turtą, kurio pakaktų patenkintiems reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo įvykdymo ir tokiu būdu užtikrinti, kad jo teisių ir teisėtų interesų varžymas būtų proporcingas, ekonomiškas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė