- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- I-2952-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01540-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi su skundu (I t., b. l. 85–91) į teismą prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (23.31.-08)467-61914 pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, kad VMI su pareiškėja 2014 m. rugsėjo 15 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-7452 dėl 5 216 965,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo. VMI su pareiškėja 2015 m. kovo 18 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1406 dėl 858 410,63 Eur pelno vertės mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo. VMI 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimais Nr. (23.24-08)-327-5671 ir Nr. (23.24-08)-327-5674 buvo pakeistos 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2015 m. kovo 18 d. mokestinės paskolos sutartys ir sudarytos naujos, t. y. 2015 m. rugsėjo 15 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-5725 dėl 843 513,54 Eur pelno mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo bei 2015 m. rugsėjo 15 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-5726 dėl 1 476 183,24 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo. VMI 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimais Nr. (23.24-08)-327-5659 ir Nr. (23.24-08)-327-5658 pakeitė 2015 m. rugsėjo 15 d. mokestinės paskolos sutartis ir sudarė naujas 2016 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5668 dėl 831 513,54 Eur pelno mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2020 m. vasario 25 d. bei 2016 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5669 dėl 1 421 018,74 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2019 m. rugpjūčio 25 d.
Pareiškėja mokestinės paskolos sutartis vykdė nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. kovo 18 d., t. y. daugiau nei dvejus metus. Pareiškėja iki 2017 m. kovo mėn., kai susidūrė su laikinais sunkumais, visas mokestinės paskolos sutartis vykdė tinkamai ir laiku, pradelstų įsiskolinimų neturėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėja, susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, 2017 m. kovo 27 d. pateikė VMI prašymą, kuriuo prašė atidėti dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminas sueina 2017 m. kovo 25 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. birželio 25 d., sumokėjimą iki 2017 m. liepos 25 d. VMI 2017 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-15888 leido pareiškėjai prašomas atidėti įmokas sumokėti kartu su 2017 m. liepos 25 d. numatytomis įmokomis. Pareiškėja 2017 m. liepos 26 d. atliko mokėjimą 12 818,35 Eur sumai, taip padengdama dalį įmokų, priskaičiuotų 2017 m. liepos 25 d.
Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VMI su prašymu iki 2018 m. vasario 25 d. atidėti 2016 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutarčių dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminai sueina 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. spalio 25 d., 2017 m. lapkričio mėn., 2017 m. gruodžio 25 d. ir 2018 m. sausio 25 d. sumokėjimą, leidžiant įmokas sumokėti kartu su 2018 m. vasario 25 d. numatytomis įmokomis. VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-32079 pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuojant tuo, kad trūksta duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos negalėjimą sumokėti mokestinės paskolos sutarčių įmokas sutartyse nustatytais terminais. Pareiškėja papildomai kreipėsi į VMI su prašymu iki 2018 m. gegužės 25 d. atidėti 2016 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutarčių dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminai sueina 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. spalio 25 d., 2017 m. lapkričio mėn., 2017 m. gruodžio 25 d., 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. vasario 25 d., 2018 m. kovo 25 d. ir 2018 m. balandžio 25 d., sumokėjimą, leidžiant šias įmokas sumokėti kartu su 2018 m. gegužės 25 d. nustatytomis įmokomis. VMI 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-35637 netenkino pareiškėjos 2017 m. lapkričio 8 d. prašymo, nes pareiškėja su prašymu nepateikė dokumentų, kurie įrodytų realias galimybes atsiskaityti su biudžetu pagal mokestinės paskolos sutartis.
Pareiškėja VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimų Nr. (23.24.-08)-327-9703 ir Nr. (23.24-08)-327-9704, kuriais nutrauktos mokestinės sutartys, teisėtumą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjos nuomone, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes VMI privalėjo sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus kilus mokestiniam ginčui. Tuo tarpu atsakovė nepagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo pradėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus. Pareiškėjos nuomone, VMI negalėjo priimti Sprendimo, kol nebus išspręstas mokestinis ginčas administracinėje byloje Nr. I-2380-281/2018 (dėl VMI 2018 m. kovo 20 d. raginimo teisėtumo).
Pažymėjo, kad dėl kilusių finansinių sunkumų ir pradėtų priverstinio išieškojimo veiksmų, pareiškėja negali vykdyti ūkinės veiklos, atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais. Nurodė, kad jei išieškojimas nebus sustabdytas, bendrovė toliau patirs didelius finansinius sunkumus.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo (I t. b. l. 97–101) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad ginčo tarp pareiškėjos ir VMI dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (I-1484-281/2018) nesudarė pagrindo nepradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų. Pažymėjo, kad tokią teisę suteikia Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 1 dalies 8 punktas, taip pat 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nurodė, kad vertinant pareiškėjos prašymus atidėti įmokų mokėjimus buvo nustatyta, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie įrodytų bendrovės realias galimybes atsiskaityti su biudžetu pagal mokestinės paskolos sutartis. Pabrėžė, kad dėl dokumentų, kurie įrodytų pareiškėjos realias galimybes atsiskaityti su biudžetu, 2018 m. sausio 25 d. sprendime yra pasisakiusi Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi ginčą dėl VMI 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)RNA-35637, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas. VMI duomenimis, 2017 m. spalio 20 d. pradelsti mokėjimai pagal abi sudarytas mokestines paskolos sutartis sudarė 2 255 501,89 Eur, todėl atsakovė 2017 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimus Nr. (23.24-08)-327-9703 ir Nr. (23.24-08)-327-9704 nutraukti mokestinės paskolos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (23.31.-08)467-61914 pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) teisėtumo ir pagrįstumo.
2.6. Pareiškėja 2017 m. kovo 27 d. pateikė VMI prašymą, kuriuo prašė atidėti dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminas sueina 2017 m. kovo 25 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. birželio 25 d., sumokėjimą iki 2017 m. liepos 25 d. (I t. b. l. 38).
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. I-1484-281/2018 išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (23.24.08)-327-9703 ir VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (23.24.08)-327-9704, kuriais nutrauktos mokestinės sutartys, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 11 d.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. I-2380-281/2018 išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl VMI 2018 m. vasario 20 d. nurodymo Nr. (23.31.-08)467-28915, kuriame suformuluotas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką (2 153 568,56 Eur) iš pareiškėjos sąskaitų, teisėtumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d.
5. Pareiškėja Sprendimo, kuriuo pakeistas VMI 2018 vasario 20 d. nurodymas Nr. (23.31.-08)467-28915, neteisėtumą grindžia argumentais, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo priimti Sprendimą, kol nebuvo išspręstas ginčas dėl VMI 2018 vasario 20 d. nurodymo Nr. (23.31.-08)467-28915 teisėtumo (t. y. kol nebuvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2380-281/2018), o tai reiškia, kad kilus mokestiniam ginčui, VMI privalėjo sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus.
6. MAĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Iš minėtos teisės nuostatos matyti, kad ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas stabdomas, tačiau tuo atveju, jei teismui yra paduotas skundas inicijavus mokestinį ginčą. Mokestinis ginčas – tai ginčas kylantis tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 straipsnio 22 dalis).
7. Įvertinus Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusį 2018 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2380-281/2018, pripažintina, kad teismas nenagrinėjo ginčo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo mokesčių mokėtojui (šiuo atveju – pareiškėjai) naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ar atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Teismas nagrinėjo VMI 2018 vasario 20 d. nurodymo teisėtumą, kuriuo tik nurodyta nurašyti konkrečią sumą (mokestinę nepriemoką) nuo pareiškėjos sąskaitų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčas dėl VMI 2018 m. vasario 20 d. nurodymo, kuriame suformuluotas tik įpareigojimas nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitų, nėra mokestinis ginčas MAĮ 2 straipsnio 22 dalies prasme. Todėl priešingai, nei skunde nurodė pareiškėja, nagrinėjamu atveju, sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjos sąskaitų, vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, nebuvo teisinio pagrindo.
8. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių vyko/vyksta mokestinis ginčas dėl pareiškėjai apskaičiuotos mokestinės prievolės sumos. Pareiškėjos ginčas dėl nurodymo teisėtumo nelaikytinas mokestiniu ginču, todėl VMI turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priimti 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 23.31-08)467-61914, kuriuo pakeitė 2018 m. vasario 20 d. nurodymą. Pareiškėjai nenurodžius kitų Sprendimo neteisėtumo pagrindų, tenkinti skundą ir panaikinti Sprendimą skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.