- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- I-2380-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00995-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Fucus statyba“ 2018-03-20 teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-02-20 nurodymą Nr. (23.31.-08)467-28915 (t. I, b. l. 1–11).
Paaiškino, kad pareiškėja ir VMI 2014-09-15 bei 2015-03-18 pasirašė mokestinės paskolos sutartis dėl 5 216 965,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir dėl 858 410,63 Eur pelno vertės mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo. VMI sprendimais šios sutartys pakeistos ir 2016-09-01 sudarytos naujos mokestinės paskolos sutartys dėl 831 513,54 Eur pelno mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2020-02-25 ir dėl 1 421 018,74 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2019-08-25. Pareiškėja per visą laikotarpį nuo mokestinės paskolos sutarčių sudarymo ir/ar pakeitimo iki 2017 m. kovo mėn., kai susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tinkamai ir laiku vykdė įsipareigojimus pagal visas mokestinės paskolos sutartis, neturėjo mokesčių administratoriui pradelstų įsipareigojimų. Susidūrusi su finansiniais sunkumais pareiškėja 2017-08-21 kreipėsi į VMI su prašymu iki 2018-02-25 atidėti 2016-09-01 mokestinės paskolos sutarčių dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminai sueina 2017-08-25, 2017-09-25, 2017-10-25, 2017-11, 2017-12-25, 2018-01-25 sumokėjimą, leidžiant šias įmokas sumokėti kartu su 2018-02-25 numatytomis įmokomis. VMI 2017-10-18 tokio pareiškėjos prašymo netenkino, todėl pareiškėja vėl 2017-11-08 kreipėsi su prašymu atidėti mokestinės paskolos dalies įmokų mokėjimą. VMI 2017-11-21 sprendimu tokio pareiškėjos prašymo netenkino ir ginčijamais sprendimais nutraukė 2016-09-01 mokestinės paskolos sutartis, argumentuodama, kad pareiškėja nevykdė mokestinės paskolos sutarčių sąlygų ir laiku nesumokėjo mokestinės nepriemokos dalies pagal mokestinės paskolos sutarčių grafikus. VMI 2018-02-20 nurodymu nurodė priverstinai išieškoti iš pareiškėjos sąskaitų 2 153 568,56 Eur mokestinę nepriemoką.
Pareiškėjos teigimu, VMI, priimdama ginčijamą nurodymą, neatsižvelgė ir neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų tokio nurodymo priėmimui, dėl kurių pareiškėja prašė ne tik nenutraukti mokestinės paskolos sutarčių, bet ir nepradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros. Atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I-1484-281/2018 sprendžiama dėl VMI sprendimų, kurių pagrindu priimtas skundžiamas nurodymas, teisėtumo bei pagrįstumo. Šiuos sprendimus pripažinus neteisėtais ir panaikinus, taps neteisėti ir 2017-12-17 raginimai, dėl kurių menamo nevykdymo atsakovė priėmė ginčijamą nurodymą. Pareiškėjos įsitikinimu, VMI pažeidė Mokesčių administravimo įstatymą, priimdama ginčijamą nurodymą ji nesilaikė protingumo, proporcingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijų. Įmonėms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais, mokesčių administratorius pirmiausia mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą atideda arba išdėsto, tokiu būdu sudarant sąlygas stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Todėl teigia, kad šiuo atveju buvo tikslinga ir protinga sustabdyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą kol vyksta teisminiai ginčai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 15–19).
Paaiškino, kad ginčas tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-1484-281/2018), tačiau jis nesudaro pagrindo nepradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Bendrovei 2017-12-28 įteikti raginimai sumokėti mokestinę nepriemoką. Nesumokėjus mokestinės nepriemokos, nuo 2018-01-08 pradėtas vykdyti priverstinis išieškojimas, t. y. 2018-01-15 priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-8721 nurašyti 42 272,59 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), į nurodymą įtraukti delspinigiai, kurie priskaičiuoti po nutrauktų mokestinės paskolos sutarčių ir į raginimą nebuvo įtraukti, o 2018-02-20 priimtas Nurodymas Nr. (23.31-08) 467-28915 nurašyti 2 153 568,56 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Kadangi pagal nurodymus įplaukų nebuvo, 2018-04-16 priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-69956 išieškoti 2 195 770,84 Eur mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, kuris išsiųstas bendrovei. Atkreipė dėmesį, kad VMI, nutraukus mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjai 2017-12-27 išsiuntė raginimus Nr.(23.31-08) 464-1304 ir Nr. (23.31-08) 464-1305, kurie buvo įteikti kitą dieną (t. y. pareiškėja juos perskaitė VMI autorizuotų elektroninių paslaugų portale „Mano VMI“). Todėl pareiškėjai nesumokėjus raginime nurodytos skolos, mokesčių administratorius įgijo teisę prievoles išieškoti priverstinai.
Pažymėjo, jog VMI su pareiškėja pasirašius mokestinės paskolos sutartis 2014-09-15 dėl 5 216 965,46 Lt PVM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo ir 2015-03-18 dėl 858 410,63 Eur PM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo t. y. šiai buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę. Pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta galimybe. Akcentavo, kad pareiškėja per 2017 metų laikotarpį pagal abi mokestinės paskolos sutartis yra sumokėjusi tik 47 522,27 Eur vietoje numatytų 216 052 Eur įmokų (kas sudaro 22 % įmokų be mokėtinų palūkanų). Nuo 2017-07-26 pareiškėja įmokų pagal mokestinės paskolos sutartis nėra mokėjusi, o 2018-04-23 jos skola sudaro 2 195 725,84 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėja su VMI 2014-09-15 sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-7452 dėl 5 216 965,46 Lt PVM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo, o 2015-03-18 pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1406 dėl 858 410,63 Eur PM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo (t. I, b. l. 12–13, 16–17). VMI 2015-09-11 sprendimais (t. I, b. l. 20–21, 22–23) (23.24-08)-327-5671 ir Nr. (23.24-08)-327-5674 buvo pakeistos 2014-09-15 ir 2015-08-18 mokestinės paskolos sutartys ir sudarytos naujos 2015-09-15 mokestinės paskolos sutartys Nr. (23.24-08)-327-5725 dėl 843 512,54 Eur PM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo bei 2015-09-15 mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-5726 dėl 1 479 183,24 Eur PVM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo. VMI 2016-09-01 sprendimais Nr. (23.24-08)-327-5659 ir Nr. (23.24-08)-327-5658 (t. I, b. l. 32–33) buvo pakeistos 2015-09-15 mokestinės paskolos sutartys ir sudarytos naujos 2016-09-01 mokestinės paskolos sutartys Nr. (23.24-08)-327-5668 dėl 831 513,54 Eur PM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2020-02-25 bei 2016-09-01 mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-5669 dėl 1 421 018,74 Eur PVM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2019-08-25. Pagal mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5668 pareiškėja įsipareigojo mokėti po 10 000 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2016-08-25, po 27 317 Eur per mėnesį nuo 2016-09-25 iki 2020-01-25 ir 2020-02-25 sumokėti likusią sumą 27 320,54 Eur sumą (t. I, b. l. 34–35). Pagal mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5669 pareiškėja įsipareigojo mokėti po 5 000 Eur iki 2017-07-25, po 56 709 Eur nuo 2017-09-25 iki 2019-07-25 ir 2019-08-25 sumokėti likusią 56 711,74 Eur sumą (t. I, b. l. 38–39).
Pareiškėja 2017-03-22 pateikė VMI prašymą atidėti dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminas sueina 2017-03-25, 2014-04-25, 2017-05-25 ir 2017-06-25 sumokėjimą iki 2017-07-25 (t. I, b. l. 42–45), o VMI 2017-05-18 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-15888 tenkino pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad už pavėluotai sumokamas mokestinės nepriemokos įmokas skaičiuojamos padidintos palūkanos, o jų nesumokėjus, skaičiuojami palūkanų delspinigiai (t. I, b. l. 46). Pareiškėja 2017-08-21 kreipėsi į VMI su prašymu iki 2018-02-25 atidėti 2016-09-01 mokestinės nepriemokos paskolos sutarčių dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminai sueina 2017-08-25, 2017-09-25, 2017-10-25, 2017-11-25, 2017-12-25, 2018-01-25 sumokėjimą, leidžiant šias įmokas sumokėti kartu su 2018-02-25 numatytomis įmokomis (t. I, b. l. 47–52), tačiau VMI 2017-10-18 sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-32079 šio pareiškėjos prašymo netenkino, argumentuodama, kad pareiškėja turi finansinę galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir savalaikiai vykdyti mokėjimus pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis (t. I, b. l. 53–54). VMI netenkinus prašymo, pareiškėja 2017-11-08 dar kartą kreipėsi į VMI atidėti įmokų mokėjimą (t. I, b. l. 55–61), tačiau VMI 2017-11-21 sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-35637 netenkino pareiškėjos prašymo, argumentuodama, kad pareiškėja kartu su prašymu nepateikė dokumentų, kurie įrodytų jos realias galimybes atsiskaityti su biudžetu pagal mokestinės paskolos sutartis (t. I, b. l. 138–139). VMI 2017-12-12 priėmė sprendimus Nr. (23.24-08)-327-9703 ir Nr. (23.24-08)-327-9704 nutraukti mokestinės paskolos sutartis ir 2017-12-13 raštu Nr. (23.1-08) RNA-38814 išsiuntė pareiškėjai (t. I, b. l. 141, 142). VMI 2017-12-27 raginimais Nr. (23.31-08) 464-1304 ir Nr. (23.31-08) 464-1305 nurodė pareiškėjai sumokėti iš viso 823 513,54 Eur sumą į vieną iš VMI banko sąskaitų (t. I, b. l. 143, 145). VMI 2018-02-20 nurodymu Nr. (23.31-08) 467-28915 nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojo sąskaitų (t. I, b. l. 147).
MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
MAĮ 89 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas: 1) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis; 2) priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) nutraukiama mokestinės paskolos sutartis; 4) mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-08 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013). Bylos dėl mokesčių administratoriaus taikyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo pobūdis, kurį lemia mokestinės prievolės atsiradimo pagrindas – iš įstatymo, kai mokestinė prievolė atsiranda deklaravus mokestį, lemia ir tai, kad pareiškėjos motyvai dėl mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtumo negali būti grindžiami tuo, kad pareiškėjai pareiga mokėti mokestį galėjo būti nežinoma ar nesuprantama dėl tam tikrų mokesčių administratoriaus veiksmų ir dėl to galėjo būti pažeistos mokesčių mokėtojo teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1296-13).
Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2017-12-27 išsiųsti raginimai Nr. (23.31-08) 464-1304 ir Nr. (23.31-08) 464-1305, kurių pareiškėja neįvykdė. Taigi pasibaigus raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytam terminui mokesčių administratorius įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką. Pareiškėjos teigimu, raginimai jai įteikti 2017-12-28 (t. I, b. l. 149), taigi mokesčių administratorius įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką 2018-01-18. Skundžiamais nurodymu pareiškėjai nurodyta sumokėti 2 153 568,56 Eur, kartu su šiuo nurodymu pridėtas priedas Nr. 1 „Prievolių ataskaita“, kurioje yra išskaidyta pareiškėjos mokestinė nepriemoka ir nurodytas mokestinis laikotarpis. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad minėtame raginime buvo aiškiai įvardintas mokestinės nepriemokos apskaičiavimo pagrindas, pateikiant nuorodą į 2017-12-12 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-9704 nutraukti mokestinės paskolos sutartį, aiškiai įtvirtintos ir į grupes išskaidytos apskaičiuotos mokestinės nepriemokos sumos bei eksplicitiškai nurodyta, kad raginimo neįvykdžius, minėtos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėja prieš priimant ginčijamą nurodymą žinojo, jog yra priimti galutiniai 2017-12-12 sprendimai nutraukti mokestinės paskolos sutartis, nes administracinėje byloje Nr. I-1484-281/2018 spręsta dėl VMI 2017-12-12 sprendimų teisėtumo pagal pareiškėjos skundą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja galėjo suprasti sprendimų turinį ir esmę – iš esmės galėjo ir turėjo suvokti priimto sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus bei jų priėmimo motyvus.
Atkreiptinas dėmesys, kad reikšdama reikalavimą panaikinti ginčijamą nurodymą pareiškėja remiasi MAĮ 110 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatančia, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Teismas pažymi, kad MAĮ suteikia mokesčių administratoriui teisę spręsti dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros nepradėjimo arba sustabdymo. Tuo pačiu mokesčių administratorius įpareigotas vadovautis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais.
Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnis numato, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Taip pat mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Šioje nuostatoje iš esmės yra įtvirtinti trys šių sumų išieškojimo stabdymo pagrindai: išieškojimas stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai nepriemokos sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais (2009-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438?756/2009).
Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomoje administracinėje byloje Nr. I-1484-281/2018 sprendžiama dėl VMI 2017-12-12 sprendimų, kuriais nutrauktos su pareiškėja sudarytos mokestinės paskolos sutartys. Taigi ginčas nurodytoje byloje kilęs ne dėl VMI sprendimų išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos turto atitinkamas sumas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nesant ginčo dėl pareiškėjai tenkančios mokestinės nepriemokos dydžio, taip pat nesant pagrindo stabdyti išieškojimo procedūrų dėl sudarytos mokestinės paskolos sutarties, mokesčių administratorius šiais pagrindais pareigos stabdyti išieškojimo procedūros neturėjo. Vertinant Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo taikymą konstatuotina, jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė, kurios taikymas (realizavimas) priklauso nuo vertinamųjų (protingumo, ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, toks nurodymas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos skunde pateiktais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, t. y. pareiškėjai neįvykdžius prievolės sumokėti mokesčio deklaracijoje deklaruoto mokėtino mokesčio, nesant duomenų apie turimą mokesčio permoką, darytina išvada, jog mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai panaudojo vieną iš MAĮ 106 straipsnyje nustatytų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų – priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.