Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo M. O. (M. O.) gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. O. nuteisė dėl dviejų žmonių nužudymo, neteisingai išsprendė kitus su nuosprendžiu susijusius klausimus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies normas, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) esminius pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo konstitucinės teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą, pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principai, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, kaltę grindė prieštaringais ir abejotinais įrodymais, spėlionėmis, neleistinai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Teismas taip pat pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos aplinkybės neatitinka nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teismo išvadų, be to, teismas padarė prieštaringas išvadas dėl tų pačių faktų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, tinkamai nepatikrino šio nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, BKP 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, lėmusius neteisingas teismo išvadas ir netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų) taikymą. Teigiama, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, nuteistojo kaltę abiejų instancijų teismai grindė praktiškai vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu – nukentėjusiojo, kuris pirmiau procese buvo įtariamasis, A. R. parodymais. Yra detaliai analizuojami šio nukentėjusiojo parodymai, pateikiama jų analizė ir vertinimas. Toliau cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinės instancijos teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl liudytojo, pirmiau procese buvusio įtariamuoju, parodymų specifinio vertinimo, teigiant, kad A. R. yra suinteresuotas duoti M. O. kaltinančius parodymus.