Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2025 m. rugsėjo 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)nevedęs, užsiima individualia veikla, dirba (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2025 m. rugpjūčio 17 d. apie 15.16 val., važiuodamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ 7510 Nr. ARKL-0752, nustatytas mažiausias 2,12 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 17 d. važiavo jo draugo nuomotu automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Rikiavosi į autobusų juostą. Nepamatė ja važiuojančio policijos automobilio ir atsitrenkė į jį. Jo atžvilgiu yra nagrinėjama kita byla pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kur jam nustatytas 1,7 promilių neblaivumas. Žino, kad negalima vairuoti neblaiviam. Du kartus yra teistas už analogiškų veikų padarymą, kiti teistumai už vagystes. Jis teistas užsienyje, po ko buvo deportuotas. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutiktų gydytis nuo priklausomybės. Blogai vertina savo poelgį, gailisi nusikaltęs.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d. iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ paėmė naudotis automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojasi darbuotojai, kurie dirba statybose. 2025 m. rugpjūčio 16 d. šiuo automobiliu turėjo naudotis vienas iš darbuotojų, kas tiksliai, jis neatsimena jau. Tada 2025 m. rugpjūčio 15 d. jis bandė su juo susisiekti, kad galėtų perduoti automobilį, bet jis jam niekaip neatsiliepė. Todėl jis 2025 m. rugpjūčio 15 d. paliko automobilį V. B., automobilį paliko kieme (duomenys neskelbtini), automobilio raktelius davė V.. Jis žino, jog V. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis nevairuoja jokių įmonės automobilių darbo tikslais. V. turėjo raktelius ir automobilį perduoti kitam darbuotojui, kuris turėjo 2025 m. rugpjūčio 16 d. vykti dirbti į objektą. Jis su tuo savo darbuotoju niekaip nesusisiekė ir toliau visą savaitgalį, o automobilis taip ir liko stovėti kieme pas V.. 2025 m. rugpjūčio 17 d. sužinojo, kad automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo V., padarė avariją ir buvo neblaivus. Šią informaciją sužinojo iš policijos, kai jam paskambino. Jo V. neklausė, ar gali naudotis automobiliu. Tačiau bet kokiu atveju jis jam nebūtų leidęs naudotis automobiliu, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. V. automobiliu naudojosi be jo leidimo. Po įvykio jis bendravo su V., jis jam paskambino, atsiprašė, kad taip pasielgė, sakė, kad jam reikia koduotis. V. jis pažįsta apie metus laiko, kadangi jis dirba su individualia veikla, vykdo statybos darbus. V. sudaro su įmone sutartį dėl statybos darbų. Įvykio metu V. buvo sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdė stogo darbus (b. l. 21–26).

2025 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 17 d. apie 15.10 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnams M. P., J. T. bei J. G. patruliuojant nustatytu maršrutu ties (duomenys neskelbtini), M. P. vairuojant tarnybinį automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu „K1740“ bei važiuojant pirmąja eismo juosta, iš antros eismo juostos, persirikiuodamas automobilis „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šonu atsitrenkė į tarnybinio transporto kairės pusės šoną, taip jį apgadindamas. Automobilis „Mercedes-Benz“ buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini). „Mercedes-Benz“ vairavo V. B., kuris neturi teisės vairuoti. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0752, patikros sertifikato Nr. 2360111, 2025 m. rugpjūčio 17 d. 15.16 val. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkotesteriu V. B. 2025 m. rugpjūčio 17 d. 15.33 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. V. B. sulaikytas bei uždarytas į areštinę. Automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paimtas bei nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 6–11).

2025 m. rugpjūčio 17 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 17 d. alkotesteriu „Alkotest 7510“ Nr. ARKL-0752, sertifikato Nr. 2360111 V. B. pirmu pūtimu 15.16 val. nustatytas 2,12 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 15.33 val. - 2,23 promilės neblaivumas (b. l. 27).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 71).

2025 m. birželio 2 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz 114 CDI, 2017 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 12 090 Eur (b. l. 72).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. B. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis V. B. pripažino, kad 2025 m. rugpjūčio 17 d. vartojo alkoholį ir po to, nors ir žinojo, kad yra neblaivus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Persirikiuodamas jis atsitrenkė į policijos automobilį, po ko policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė vidutinį girtumo laipsnį.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Policijos pareigūnams po eismo įvykio patikrinus V. B., vairavusį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 17 d. 15.16 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, 15.33 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Duomenys fiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Praeityje V. B. teistas, teistumas išnykęs. Teistas užsienyje, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 143–159), baustas administracine tvarka, taip pat ir už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 135–141), pakaltinamas, dirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris yra padaręs eilę teisės pažeidimų Lietuvoje ir užsienyje, skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vieną griežtesnių sankcijoje numatyta arešto bausmė, nustatant didesnį už minimalų jos dydį. Teismo manymu, tokia bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, į tai, kad jis pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, gydytis priklausomybę alkoholiui, į tai, kad jo teistumas išnykęs, paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant V. B. įpareigojimą dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 3, 5 ir 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad V. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 124–126).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad V. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Nusikaltimo padarymo priemonė šiuo atveju priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. 2025 m. birželio 2 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz 114 CDI, 2017 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 12 090 Eur (b. l. 72). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, eilę kartų baustas už įvairius teisės pažeidimus Lietuvoje ir užsienyje, jo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. B. visos transporto priemonės vertės išieškojimas būtų proporcinga priemonė, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 12 090 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Dėl proceso išlaidų

Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 24 d. pažyma Nr. APD-2025-09165 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. B., kurį ginti buvo parinkta advokatė Loreta Daukšienė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 104,17 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus, turėjo būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3, 5 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. B. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti V. B. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d.;

- konfiskuoti iš V. B. automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 12 090 Eur (dvylika tūkstančių devyniasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (Laisvės al. 103, Kaunas)

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš V. B. nepriteisti.

Kaltinamajam V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.