Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-03-25 · Administracinė byla Nr. I1-766-289/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
I1-766-289/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02661-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-766-289/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02661-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas priteisti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Marijampolės pataisos namų 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (1 t. b. l. 2-6, b. l. 192-193) nurodė, kad jis serga cukriniu diabetu. Nuo 2019-02-12 jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2019-12-03 gydytojui G. K. atsisakius pamatuoti jam kraujospūdį, jis daktarą sumušė. Dėl to jam yra iškelta baudžiamoji byla. Jis prašė Kalėjimų departamentą perkelti jį iš Marijampolės pataisos namų į Alytaus pataisos namus ar kitus pataiso namus, tačiau niekas į jo prašymus perkelti į kitą koloniją nereaguoja, jis priverstinai lieka Marijampolės pataisos namuose. Čia jis nekviečiamas gydytojo konsultacijoms ir vaistus gauna be gydytojo konsultacijų. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, pažeminimą, diskomfortą, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas. Prašė skundą patenkinti ir priteisti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Marijampolės pataisos namų 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (1 t. b. l. 74–76) nurodė, kad jog pareiškėjas nekartą yra kreipęsis į Kalėjimų departamentą su skundais dėl netinkamo gydymo ar prašymais perkelti į kitą pataisos įstaigą ir Kalėjimų departamentas surinkęs ir išsamiai išanalizavęs visą su skundais/prašymais susijusią dokumentinę medžiagą, nenustatė, jog pareiškėjo teisės yra pažeistos ar, kad asmuo turi būti perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į kitą pataisos įstaigą. Kalėjimų departamentas neturi žinių, jog pareiškėjas dėl pateiktų Kalėjimų departamento atsakymų ar nutarimo perkelti yra kreipęsis į teismą ir teismas būtų konstatavęs, jog įstaigos priimti sprendimai yra nepagrįsti ar neteisėti. Kalėjimų departamentas siunčia teismui susipažinti pareiškėjo skundus bei prašymus ir įstaigos pateiktus atsakymus kaip dokumentinius įrodymus. Taip pat Kalėjimų departamentas nėra susipažinęs su pareiškėjo minima byla Nr. I-8843-644/2019, elektroninėje teismų sistemoje jos nerodo, nes Kalėjimų departamentas nėra šios bylos šalis ir jo veiksmai ar neveikimas nėra pripažinti pažeidžiantys įstatymą ar pareiškėjo teises. Minėtoje byloje, pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN veiksmai yra pripažinti netinkamais, tad neaišku kuo remiantis pareiškėjas Kalėjimų departamentą nurodo kaip atsakovo atstovą ir prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Atsižvelgiant į paminėtą, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (1 t. b. l. 142–144) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka pirminio lygio ambulatorinės arešto, terminuoto laisves atėmimo ir laisves atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose (LR BVK 174 str. 2 d.). Ligoninės PASPS darbas organizuojamas vadovaujantis Ligonines direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtintu Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašu. Aprašo 24 papunktis numato, kad Ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos darbe vadovaujasi rašytiniais gydytojo paskyrimais. BPS vaistinius preparatus pacientui išduoda ir vaistinių preparatų apskaitą vykdo vadovaujantis KVS PA ,,Medikamentų valdymo aprašas“. Aprašo 25 papunktis numato, kad vaistus lėtinių ligų gydymo tęstinumui užtikrinti BPS išduoda ne daugiau kaip 15-ai dienų, surašo medicininį pažymėjimą F Nr. 0461a, kuriame pažymėta vaistų, kuriuos asmeniui leidžiama turėti, pavadinimas, kiekis, vaisto vartojimo intervalai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad įtarus, jog pareiškėjas piktybiškai ne vartoja jam paskirtų medikamentų (,,Metforal 850“ bei ,,Gliclada 120“), nes jie buvo rasti pareiškėjo gyvenamoje patalpoje, pareiškėjui vaistai buvo išduodami kiekvieną dieną, pagal paskyrimus atsižvelgiant į darbuotojų skaičių bei darbo apimtį. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių, su skundais kreipėsi į Ligoninę bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kurie pagal kompetenciją buvo persiųsti nagrinėti Ligoninei ir į kuriuos pareiškėjui buvo atsakyta raštu. Atsižvelgiant į pateiktus skundus, Ligoninėje buvo patikrintos visos aplinkybės, išdėstytos skunduose, apklausti darbuotojai, tačiau pažeidimų nenustatyta. Nors pareiškėjas į Ligoninės administraciją dėl netinkamai teikiamų asmens sveikatos paslaugų kreipėsi nekartą, tačiau atsižvelgiant į visas aukčiau pateiktas aplinkybes, Ligoninės nuomone, pareiškėjas pats netinkamai laikosi medikų rekomendacijų, jo kreipimasis tiek į

Ligoninės administraciją, tiek į teismą yra deklaratyvaus pobūdžio, tik formaliai nurodant apie neva pažeistas jo teises ir siekiant iš to finansinės naudos. Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Nevaržė, neribojo pareiškėjo teisės į tinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl pareiškėjas neteisus teigdamas, kad Ligoninė jo atžvilgiu netinkamai suteikė asmens sveikatos paslaugas, taip pat, kad Ligoninė atliko veiksmus, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (1 t. b. l. 16–18) nurodė, kad Marijampolės PN pareigūnai neskiria nuteistiesiems nei gydymo, nei medikamentų, o tik užtikrina nuteistųjų medicininę kontrolę ir nustatytos apimties sveikatos priežiūrą, o ne nuteistųjų gydymą. Marijampolės PN dirbantys medikai nuo 2019-10-01 yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai, kurių darbo vieta yra Marijampolės PN ir kurie yra pavaldūs Laivės atėmimo vietų ligoninei bei kurie yra atsakingi už ambulatorinę pirminio lygio asmens sveikatos priežiūrą. Iki 2019-09-30 Marijampolės PN egzistavo Sveikatos priežiūros tarnyba, tačiau nuo 2019-10-01 tai jau nebe Sveikatos priežiūros tarnyba, o Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius, veiklos adresu Marijampolės PN. Pažymėjo, jog iki 2019-09-30 už vaistų pirkimą buvo atsakingi Marijampolės PN, tačiau nuo 2019-10-01, kai medikai buvo priskirti Laivės atėmimo vietų ligoninei, būtent ligoninė organizuoja vaistų, skirtų nuteistiesiems, pirkimą. Nurodė, jog iki 2019-09-30 Marijampolės PN vykdytinos sutartys perkant medikamentus nuteistiesiems iki 2019-10-01 buvo perduotos Laisvės atėmimo vietų ligoninei tolimesniam vykdymui. Gydytojai dirbantys Marijampolės PN priėmimus vykdo atskirame kabinete, kurio vieną sienos dalį sudaro stiklo paketas. Jeigu pacientą reikia nurengti, atlikti tyrimus, jį prižiūrėtojai nuveda į šalia esančią patalpą, kur yra užtikrinamas visiškas privatumas. Jeigu reikia pamatuoti kraujospūdį, tai atliekama apžiūrų kabinete. Pažymėjo, jog dėl to, kad mėnesi su puse nuo atvykimo dienos į Marijampolės PN, pareiškėjas negavo medikamentų, yra jau išnagrinėta administracinė byla, kurios Nr. I-8843-644/2019. Nuteistasis laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-10-27 dėl medikamentų skyrimo į psichologus buvo kreipęsis du kartus: 2020-08-27 nuteistasis pasakojo apie konfliktą su gydytoju, teigė, jog jam nepaskiria reikalingų vaistų. Išreiškė norą, jog būtų pervežtas į kitus pataisos namus. Konsultacijos metu buvo aptarti konstruktyvūs konflikto sprendimo būdai. Pokalbio metu emocijos stabilios, nuotaikos fonas ramus, reikšmingų ir netinkamų streso požymių nestebima; 2020-11-09 nuteistasis teigė, jog negauna jam reikalingų vaistų. Teigė norintis būti išvežtas į kitus pataisos namus. Pokalbio metu emocijos stabilios, nuotaikos fonas ramus, reikšmingų ir netinkamų streso požymių stebima nebuvo. Atstovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. K. skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Marijampolės pataisos namų, atlyginimą neturtinės žalos, kildinamos iš institucijų neteisėtų veiksmų, dėl jo neperkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į kitus pataisos namus.

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatytas deliktinės atsakomybės atvejis, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti paprastai būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Sprendžiant dėl institucijos veikos neteisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), kad valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus teisinis reguliavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir jį detalizuojančiuose kituose teisės aktuose. Vadovaujantis BVK 65 straipsniu, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas reglamentuojamas BVK 69 straipsnyje. BVK 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga:

1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba

2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba

3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba

4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtino Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Šio Tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad asmenys, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, į laisvės atėmimo vietų įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami:

1.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, – į atviras kolonijas Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje;

1.2. pilnamečiai vyrai, nuteisti laisvės atėmimo bausme, išskyrus nuteistuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje, – į Vilniaus pataisos namus, Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus ir į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją;

1.3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti pilnamečiai vyrai, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – į Šiaulių tardymo izoliatorių, Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus ir į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją;

1.4. pilnamečiai vyrai, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ar valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė (išskyrus nuteistuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje) – į Kauno tardymo izoliatorių, jeigu jie priskiriami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms – į Šiaulių tardymo izoliatorių, Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus ir į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, užtikrinant jų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų, o jeigu jie nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų – į atviras kolonijas Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Tvarkos aprašo 7 punktas nustato, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias laisvės atėmimo vietų įstaigas pagal šį tvarkos aprašą, atsižvelgiama į kriminalinę žvalgybą, resocializaciją, psichologinę bei sveikatos priežiūrą vykdančių tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, į laisvų vietų skaičių laisvės atėmimo vietų įtaigose, į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. 8 punktas nustato, jog šio tvarkos aprašo reikalavimai netaikomi nuteistiesiems, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio. 9 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose, neatsižvelgiant į šio tvarkos aprašo nuostatas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašu (galiojusiu iki 2020-07-01) nustatė nuteistų asmenų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką (toliau ir Tvarka). Tvarkos 3 punktas nustatė, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti šiais pagrindais ir tvarka: 3.1. Jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) gydytojo (gydytojų) išvadą ir motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo (priedas), kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą. 3.2. Jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtino Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašą (galioja nuo 2020-07-03, toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88¹ straipsnio 4 dalies pagrindui). Aprašo 5 punktas nustato, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams. Jeigu derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje, priimančiosios įstaigos vadovas nutarimo projektą derina kvalifikuotu elektroniniu parašu, Kalėjimų departamento atitinkamų padalinių vadovai – dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Administracinės bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo paskirtas atlikti pirmuosius penkerius metus kalėjime, o likusius - pataisos namuose. Bausmę atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su anksčiau paskirta bausme. Bausmę atlikti skirta Marijampolės pataisos namuose, atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pareiškėjas buvo paskirtas į konkrečią pataisos įstaigą (Marijampolės PN) laikantis anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimų bei įvertinus objektyviai egzistavusias tokio skyrimo galimybes.

Byloje nustatyta, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo daugkartinius skundus, savo 2020-11-16, 2020-08-17, 2020-02-28, 2020-02-10, 2020-01-27, 2020-01-20 raštais (1 t. b. l. 78-79, 81-84, 90-92, 94-95, 97, 99-100) bei kitais savo raštais pareiškėjo prašymo perkelti atlikti bausmę iš Marijampolės pataisos namų į kitą laisvės atėmimo vietą netenkino, remdamasis anksčiau paminėtais teisės aktais ir pagrįstai konstatuodamas, kad pareiškėjas teisėtai neperkeliamas atlikti bausmę į kitus pataisos namus, nes Kalėjimų departamente nėra gauta duomenų, pagrindžiančių tokio perkėlimo pagrįstumą bei tikslingumą. Šiuose raštuose pareiškėjui buvo išaiškinta šių sprendimų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas nurodytų sprendimų administraciniam teismui neskundė (BVK 183 str. 3 d.), todėl teismo nuomone, minėti Kalėjimų departamento sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, pareiškėjas su minėtais viešojo administravimo subjekto patvarkymais sutiko.

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas įtvirtina atvejus, kai nuteistasis gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Lingvistiškai aiškinant BVK 69 straipsnio 1 dalies normas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiose normose įtvirtinta viešojo administravimo subjekto teisė (diskrecija), o ne pareiga perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tai atspindi šių normų formuluotėje pavartoti žodžiai „gali būti“. Taip pat šioje normų formuluotėje pavartoti žodžiai „jeigu tai reikalinga“:

1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba

2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba

3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba

4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.

Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo BVK 69 straipsnio 1 dalies taikymo prasme išimtinio pobūdžio aplinkybių, kliudančių toliau laikyti pareiškėją toje pačioje pataisos įstaigoje. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Kalėjimų departamentą dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, savo prašymuose nurodė tokias pagrindines aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą perkelti jį į kitus pataisos namus: dėl smurto prieš gydytoją jis buvo nuteistas, gydytojas G. K. negali jo konsultuoti ir gydyti, o kitas šeimos gydytojas jo nepriima, konsultacijos metu pas gydytoją saugumo sumetimais yra filmuojamas, pataisos namuose nėra tinkamai teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Dėl šių pareiškėjo nurodytų priežasčių pažymėtina, kad jos negali būti vertinamos kaip išimtinės aplinkybės, kliudančios pareiškėją toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Todėl teismas sutinka su Kalėjimų departamento nuomone, išdėstyta anksčiau minėtuose sprendimuose, kad šios aplinkybės negali būti pagrindas perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad nebuvo išimtinių aplinkybių, kliudančių toliau laikyti pareiškėją toje pačioje pataisos įstaigoje. Todėl nesant BVK 69 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio pagrindo perkelti pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą, Kalėjimų departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl jo perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į kitą laisvės atėmimo vietą. Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas ginčo situacijoje veikė taip, kaip iš jo analogiškoje situacijoje ir reikalauja teisės aktai.

Nenustačius Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog atlikdamas bausmę Marijampolės PN ginčo laikotarpiu patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, pažeminimą, diskomfortą, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, tam tikri kalinamųjų neigiami patyrimai, susiję su jų judėjimo laisvės apribojimais, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui neatlikus jokių teisei priešingų veikų, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius