- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- I-8843-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01714-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės namuose laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-03-15 jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai „Gliclazid“ dėl cukrinio diabeto. Marijampolės pataisos namų gydytojas terapeutas pareiškėjui paaiškino, kad pataisos namai šių vaistų neturi. Dėl neišduotų vaistų pablogėjo pareiškėjo sveikata, atsirado pilvo skausmai. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019-07-08 iki 2019-08-03 jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, nes gydytojas neperkėlė jo į Laisvės atėmimo vietų ligonę ir gydė vaistais nuo skausmo. Dėl netinkamo gydymo pablogėjo pareiškėjo sveikata, todėl laikotarpiu nuo 2019-07-17 iki 2019-07-19 pareiškėjas paskelbė bado akciją, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. 2019-07-31 pareiškėjui vėl pablogėjo sveikata, tačiau gydytojas atostogavo. 2019-08-05 pablogėjus sveikatai pareiškėjas paskelbė bado akciją, o gydytojo buvo apžiūrėtas tik 2019-08-06. Tinkamus vaistus gydytojas jam skyrė tik 2019-08-07. Pareiškėjas pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namuose nepagrįstai buvo laikomas kartu su sveikais asmenimis. Pareiškėjas prašė pervežti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių, tačiau į jo prašymą atsakovas neatsižvelgė. Pažymėjo, kad lipti į antrą lovos aukštą jam buvo nepatogu, nes lovoje nebuvo įrengtos kopėtėlės. Tvirtino, kad jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau šis maistas nebuvo išduodamas. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, žalojo sveikatą, prilygo kankinimui.
Atsiliepimas
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 51-52, 75-76) pareiškėjas pažymėjo, kad medikamento „Gliclazid“ jis neatsisakė, o pataisos namai jo neturėjo, minėtą aplinkybę patvirtina prie skundo pateikti įrodymai. Medikamentą „Gliclazid“ pareiškėjas gavo tik 2019-03-15. Pažymėjo, kad apie mėnesį jo sveikatos būklė buvo bloga, tačiau gydytojas atostogavo, gydymo nesuteikė, be to, 2019-05-25 naktipiečiams pareiškėjas negavo obuolio.
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu, kurį papildė, (b. l. 21-24, 54-55) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2019-02-12 atvykus į Marijampolės pataisos namus, jam buvo paskirti vaistai dėl cukrinio diabeto „Metformin“ ir „Gliclazid“, tačiau pareiškėjas atsisakė vartoti medikamentą „Gliclazid“. Pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, kadangi pareiškėjas lankosi pas gydytojus, stebimi jo ligos pakitimai. Pareiškėjo teiginys dėl netinkamo gydymo yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų lovose turi būti įrengtos kopėtėlės. Vien ta priežastis, kad pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad 2019-05-25 naktipiečiams negavo obuolio, kadangi skundą parašė tik 2019-05-27. Be to, Tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnale laikotarpiu nuo 2019-05-25 iki 2019-05-26 skundų dėl neišduoto obuolio negauta. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis nuo 2019-02-12 iki 2019-08-06 nesuteikus tinkamo gydymo, netinkamai gydant, neaprūpinus gydytojo paskirtais vaistais, neišdavus dietinio maisto, neaprūpinus tinkama lova.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-03-15 jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai „Gliclazid“ dėl cukrinio diabeto.
Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.
Ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-12-12 įsakymu Nr. V-538 (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, jog įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).
Pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-01-31 įsakymu Nr. 4/07-25 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktą, Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūrą (b. l. 67-69). Tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, o sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus vaistais ir medicinos priemonėmis (Nuostatų 11 p.). Įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūros klausimus spręsti yra įgaliotas Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas, kuris organizuoja tarnybos darbą, atsako už tarnybai priskirtų uždavinių įgyvendinimą (Nuostatų 10, 12 p.).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Marijampolės pataisos namams yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2019-02-12 ir atvykimo dieną jam buvo paskirti medikamentai „Metformin“ ir „Gliclazid“ dėl cukrinio diabeto (b. l. 56). Atsakovas pažymi, kad vaistinėlėje neturėjo medikamento „Gliclazid“ , tačiau slaugos administratoriui R. K. pareiškė, kad šio vaisto nevartos. 2019-02-19 pareiškėjas dar kartą atsisakė vartoti vaistus, todėl atsakovo atstovo nuomone, nebuvo reikalo skubos tvarka įsigyti preparato „Gliclazid“ ir šį preparatą įsigijo bendra tvarka (b. l. 56).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019-03-06 skundu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl to, kad jam neišduodamas gydytojo paskirtas preparatas „Gliclazid“ (b. l. 30). 2019-03-14 skundu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių, jog jam būtų išduoti vaistai dėl cukrinio diabeto, nes pareiškėjo sveikatos būklė bloga (b. l. 28). Teismas pažymi, kad konkrečių duomenų, kada pareiškėjui buvo išduoti vaistai „Gliclazid“ atsakovo atstovas nepateikė, todėl teismas remiasi pareiškėjo paaiškinimais ir konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2019-03-06 (kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti vaistus „Gliclazid“) iki 2019-03-14 (nurodo, kad vaistus gavo 2019-03-15) pareiškėjas nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistais „Gliclazid“.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Marijampolės pataisos namai netinkamai organizavo Sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nes nevykdė Aprašo 19-20 punktuose numatytos pareigos aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą vaistų atsargomis ir nesudarė būtinų sąlygų Sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniams įgyvendinti. Atsakovui turint konkrečius duomenis apie sergantįjį ir jam paskirtą gydymą, teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą iš anksto numatyti ir planuoti vaistų atsargas, iš anksto įsigyti preparatą „Gliclazid“, jog esant reikalui, nuteistieji būtų laiku aprūpinti reikalingais vaistais. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-03-06 iki 2019-03-14 (iš viso 8 paras) nebuvo aprūpintas reikiamais vaistais, t. y. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo aprūpintas vaistais „Gliclazid“ laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-03-05 atmetami kaip nepagirsti, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, minėtu laikotarpiu pats pareiškėjas atsisakė gydymo dėl cukrinio diabeto (b. l. 31, 56, 58, 59).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje buvo įrengta dviaukštė lova be kopėtėlių, o tai sukėlė nepatogumus dėl ligos. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, vienam asmeniui kameroje skiriama viena metalinė lova. Teismas pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja, kad nuteistųjų lovos būtų vieno ar dviejų aukštų, ar, kad dviejų aukštų lovos būtų su kopėtėlėmis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl miegamosios vietos pakeitimo, o atsakovo atstovas būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti, nors kaip matyti iš bylos duomenų, Kalėjimų departamentas 2019-06-17 raštu pareiškėjui išaiškino teisę dėl šio klausimo pirmiausia kreiptis į Marijampolės pataisos namų administraciją ir Sveikatos priežiūros tarnybą (b. l. 8). Nenustačius, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus įrengiant miegamąją vietą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad atsakovo atstovas atsisakė jį perkelti į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių.
Vadovaujantis Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašo, patirtinto Kalėjimo departamento direktoriaus 2014-10-08 įsakymu Nr. V-409 (toliau – Aprašas) 4 punktu, socialinės globos poreikį nustato laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistąjį gydantis gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę. Nuteistasis, turintis socialinio bei fizinio savarankiškumo sutrikimų, turi teisę ir pats raštu kreiptis (pateikti laisvos formos prašymą) į jį gydantį gydytoją, kad jam būtų nustatytas socialinės globos poreikis ( 6 p.). Gydantis gydytojas, nustatęs, kad nuteistajam reikalinga socialinė globa, tarnybiniu pranešimu apie tai informuoja laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorių (Aprašo 8 p.). Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius, gavęs Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą gydytojo pranešimą, raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudarytą Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisiją dėl nuteistojo skyrimo ar perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių (Aprašo 9p.).
Iš Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos 2019-09-04 pažymos Nr. 14/07-9482 (b. l. 26) matyti, kad pareiškėjas 2019-09-03 kreipėsi į gydytoją dėl jo perkėlimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninės sektorių, kuriame bausmę atlieka neįgalieji ir negalintys savęs apsitarnauti. Pareiškėjo prašymas buvo netenkintas, nes gydytojas nenustatė indikacijų perkelti pareiškėją į Socialinės globos ir slaugos sektorių (b. l. 26). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei minėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad gydančiam gydytojui nenustačius, jog pareiškėjui reikalinga socialinė globa, atsakovo atstovas neturėjo pagrindo perkelti pareiškėją į Laivės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos ir slaugos sektorių, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo argumentai, kad laikotarpiu nuo 2019-07-08 iki 2019-08-07 (laikotarpis apibrėžtas skundo reikalavime) jis negalėjo patekti pas gydytoją, jam nebuvo teikiamas gydymas, nes gydytojai atostogavo, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog gydytojas A. B. pareiškėją priėmė 2019-07-09, gydytojas A Kėžys 2019-07-29 ir 2019-08-06. Po gydytojų įrašais yra spaudai su pareiškėjo parašais (b. l. 56, 63, 64). Iš Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos 2019-09-30 pažymos matyti, kad šeimos gydytojai G. K. ir A. B. minėtu laikotarpiu pacientus priiminėjo (b. l. 56). Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019-07-29 jį išsikvietė Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas ir išrašė vaistų nuo skausmo (b. l. 3). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas nebuvo priimtas pas gydytoją dėl to, kad pastarasis atostogavo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl neišduoto dietinio maitinimo, tačiau atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas buvo maitinamas tinkamai pagal ligą (sergančiųjų cukriniu diabetu dieta) (b. l. 26). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam priklausantis maisto davinys buvo neišduodamas. Pats pareiškėjas skunde konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė ir nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo išduotas dietinis maistas, į kurį prašymą dėl neišduoto maisto jam buvo netinkamai atsakyta. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, iš bylos duomenų matyti, kad pats pareiškėjas atsisakė jam skirto maisto, nuolat reikalavo skirti jam dirbančiųjų vyrų maistą, dėl to 2019-03-05 skelbė bado akciją ir atsisakė skirto gydymo dėl ligos (cukrinio diabeto) (b. l. 30, 59). Pareiškėjas 2019-03-06, 2019-03-19 skunduose pataisos namų direktoriui nurodė, kad atsisako gydymo dėl maisto trūkumo, nes kitose įkalinimo įstaigose jam buvo išduodamas dirbančiojo vyro maisto davinys (b. l. 30, 34, 35). Kaip matyti iš Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos 2019-09-04 pažymos, pareiškėjas bandė šantažuoti įstaigos administraciją ir medicinos personalą, kad negavęs dirbančiųjų vyrų maisto normos, badaus ir nevartos cukraus kiekį kraujyje mažinančių medikamentų, kelias dienas neėmė įstaigos maisto ir medikamentų (b. l. 26). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl neišduoto dietinio maisto atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtina, kad 2019-05-25 naktipiečiams negavo obuolio, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikia. Iš Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai R. P. 2019-05-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2019-05-25 8 val. iki 2019-05-26 8 val. budėjimo metu skundo dėl neišduoto obuolio nebuvo gauta (b. l. 70-71). Bylos duomenimis, skundą pataisos namų valgyklos vedėjai dėl neišduoto obuolio pareiškėjas pateikė po dviejų dienų - 2019-05-27 (b. l. 8). Teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai apie neišduotą obuolį nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismas taip pat pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad jam nebuvo suteikta medicininė pagalba (netinkamai gydė, neišvežė į ligoninę, skyrė netinkamus vaistus, gydė vaistais nuo skausmo, paskirti vaistai nepadėjo, dėl to jautė didelius skausmus (b. l. 40, 43)). Tačiau, teismas pažymi, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-26 nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Pareiškėjui išaiškintina, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą dėl pareiškėjo skundo ir pareiškėjui su šiuo sprendimu nesutinkant, jis skundu turėtų kreiptis į bendros kompetencijos teismą pagal atsakovo buvimo vietą (ABTĮ 12 str.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, kančią ir pan., tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo (neaprūpinimo vaistais) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netinkamų įkalinimo sąlygų įtakos pareiškėjo sveikatai, į bylą nebuvo pateikta.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl jam neišduotų medikamentų lėtinei ligai gydyti galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų ir neigiamų padarinių jo sveikatos būklei, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai nebuvo išduoti iš viso 8 paras), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, sprendžia, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteisiama iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.
Kitą pareiškėjo skundo dalį tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.