Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), turinti spec. vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. pažeidė viešąją tvarką: ji, 2012-02-21, apie 11.00 val., viešoje vietoje – prekybos centre „(duomenys neskelbtini) “ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “, kuri yra (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. ignoruodama elementarias elgesio taisykles, išvadino parduotuvės darbuotoją L. K. necenzūriniais žodžiais ir, sugriebusi pastarajam už darbinių drabužių krūtinės srityje, kumščiu sudavė į galvos sritį apie 7 kartus, tuo padarydama minkštųjų audinių patinimą, besiformuojančią poodinę kraujosruvą. Tokiu būdu, E. M. tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai nežymiai sutrikdė L. K. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012-02-21 su vyru atvyko apsipirkti į prekybos centrą “Senukai”. Vadybininkas paaiškino, jog galima visas prekes susirinkti ir tada sumokėti, todėl nuėjo į “Statybų duoną” pasiimti plėvelės. Prie jų priėjo L. K. ir A. B., pateikė jiems lapelį su nurodytu prekės kodu ir tuomet L. K. be jokios priežasties ėmė keiktis, pasakė, kad neduos plėvelės, nes už ją nesumokėta. Jos vyras paprašė jo prisistatyti, po ko L. K. savo pavardę tiesiog išrėkė. Grįžę į prekybos salę, susimokėjo už plėvelę ir maždaug po 5-8 minučių grįžo prie pakeliamos svirties (šlagbaumo), priėjo prie budelėje sėdėjusios apsaugos darbuotojos R. M., kuri pasakė, jog konfliktą matė, todėl jie užsirašė ir jos pavardę. Priėjo L. K. su A. B., po 15 minučių atnešė plėvelę iš sandėlio ir nepagarbiai ją įbruko vyrui į rankas. Tuomet paklausė L. K., ar nenorėtų jų atsiprašyti, šis atsakė, jog galėtų atsiprašyti tik kaip klientų. L. K. juos plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, apsižodžiavo su jos vyru. Davę L. K. suprasti, jog eina skųsti vadovybei, patraukė link išėjimo, bet L. K. sekė jiems iš paskos ir toliau koliojo, po ko ji nesusitvardė ir atsisukusi sudavė jam delnu į galvos sritį, kiek kartų, pasakyti negali. Jos vyras stovėjo atokiau, apsaugos darbuotoja R. M. šaukė, jog iškvies apsaugą. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes ji buvo išrpovokuota pačio nukentėjusiojo netinkamo elgesio. Nurodė, kad juos suerzino ne prekių išdavimo tvarka, kadangi ji visur yra panaši, o L. K. elgesys, jo keiksmažodžiai. Ji pati nei vieno necenzūrinio žodžio L. K. atžvilgiu nepasakė, nepagarbos jam nerodė, jie apsižodžiavo su jos vyru.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2012-02-21 jis dirbo prekybos centre „Senukai“, esančioje parduotuvėje „Statybų duona“, esančioje Šilutės pl. 35, Klaipėdoje. Darbo metu prie jo priėjo E. M. ir E. M. ir padavė lapą, kuriame buvo užrašytas prekės pavadinimas - izoliacinė plėvelė, bei pasakė, kad nori atsiimti šią prekę. Jis paaiškino E. M., kad jai reikia sumokėti už prekę ir pateikti kvitą, tik tada jis galės duoti prekę. Tai pasakius, E. M. ir jos vyras iš karto pradėjo šaukti, vadinti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis pradėjo sakyti, kad jie nešauktų ir nusiramintų, kad yra tokia parduotuvės tvarka ir jis negali išduoti prekės, kol nepateiks kvito, patvirtinančio prekės apmokėjimą. Tada E. M. kartu su savo vyru nuėjo link kasos susimokėti. Grįžusi E. M. padavė jam prekės apmokėjimo kvitą, tada jis nuėjo į sandėlį ir prekę atnešė bei padavė ją E. M.. Tuomet E. M. ir jos vyras pradėjo reikalauti, kad jis atsiprašytų jų, nes jiems nepatiko jo aptarnavimas. Jis pasakė jiems, kad neturi už ką atsiprašyti. Po šių jo žodžių, E. M. pradėjo šaukti ir grasinti, kad tuoj pat panaudos fizinį smurtą ir suduos jam smūgius, jis jai atsakė, kad jeigu jinai nori, tegul suduoda smūgius. Tada, E. M. staigiai sugriebė už jo darbinių drabužių krūtinės srityje ir kumščiu sudavė jam į galvos sritį 7 kartus. Tuo metu jis stovėjo nuleidęs rankas ir nieko nedarė, net nebandė apsiginti, tik jai nustojus muštis, jis iš karto atsitraukė nuo jos ir nuėjo į sandėlį, kur paprašė bendradarbių iškviesti apsaugos darbuotojus, buvo šokiruotas. Tuo metu kai E. M. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, jos vyras stovėjo šalia ir žiūrėjo, nieko nedarė ir nesakė, net nebandė jos sustabdyti. Tik tada, kai bendradarbiai pradėjo reikalauti E. M. nustoti muštis, tada jos vyras ją pradėjo raminti. Visą įvykį matė jo bendradarbis A. B. ir apsaugos darbuotoja R. M.. Nežino, kodėl jie teigia, jog ir jis vartojo necenzūrinius žodžius klientų atžvilgiu, nes jis to tikrai nedarė. Visą laiką elgėsi mandagiai, pagal nustatytas elgesio taisykles, anksčiau nebuvo turėjęs jokių konfliktų darbo vietoje. Vėliau parodė, kad ir jis vartojo E.E. M. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau tik po to, kai pastarieji pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais.

Parodė, jog gydymas tęsėsi nuo 2012-02-21 iki 2012-03-24, turtinę žalą sudaro patirti nemalonūs išgyvenimai, po įvykio susirgo depresija, pradėjo vengti žmonių, prarado apetitą, darbe visi iš jo juokėsi, nes buvo užpultas moters. 2012-11-26 diagzonė susijusi su įvykiu, nes aknsčiau tokių problemų neturėjo, psichiatro išrašytus vaistus vartojo 2 savaites. Prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir 1500 Lt advokato išlaidų.

Liudytojas A. B. parodė, kad įvykio metu 2012 m. vasario mėn. dirbo prekybos centre “Senukai” prekių priėmėju-išdavėju. Su nukentėjusiuoju buvo pažįstami apie 3 savaites, palaikė draugiškus santykius. Konfliktą tarp L. K. ir E. M. bei jos vyro matė ir girdėjo - klientai priėjo prie L. K., padavė jam lapelį ir paprašė išduoti prekes. L. K. normaliu balso tonu paaiškino, jog pirmiausia reikia už jas susimokėti. Moters vyras supyko ir nueidamas pasakė L. K. necenzūrinius žodžius. L. K. atsakė, jog jei nepatinka, tai tegul neperka. Matyt, jie susierzino dėl to, jog reikia pirmyn atgal vaikščioti. Klientams grįžus ir padavus apsaugos darbuotojui apmokėjimo kvitą, jiedu su L. K. nuėjo į sandėlį atnešti pirktos plėvelės, grįžus ir padavus prekę, klientai paklausė, ar L. K. nenorėtų jų atsiprašyti. Tuomet L. K. su vyru apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais, o E. M. sugriebusi L. K. už darbo rūbų, sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį. Nežino, kodėl kaltinamoji sudavė smūgius L. K.. Tuo tarpu L. K. nieko nedarė, tik laikė susiėmęs už galvos, po to nuėjo ir pranešė apie įvykį apsaugos darbuotojui. Konfliktas vyko lauke, L. K. buvo teritorijoje, o klientai kitoje šlagbaumo pusėje, smūgius kaltinamoji sudavė persisvėrusi per šlagbaumą. E. M. vyras smurto nenaudojo.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirba UAB “Ekskomisarų biuras” aspaugos darbuotoja prekybos centro “Senukai” “Statybos duonos” sandėlyje, (duomenys neskelbtini). 2012-02-21 kaltinamoji su vyru priėjo prie L. K., padavė lapelį ir paprašė išduoti prekes. Jiems buvo paaiškinta, jog prekės išduodamos po to, kai už jas sumokama. Kaltinamosios vyras pasakė necenzūrinius žodžius, o L. K. taip pat, būdamas impulsyvaus būdo, su juo apsižodžiavo. Matė, jog konfliktą pradėjo klientai. Vėliau klientai grįžo su apmokėjimo kvitu. L. K. nuėjus į sandėlį atnešti prekės, kaltinamosios vyras pasakė, kad jei jos čia nebūtų, tai jis taip dėtų L. K.. Nurodė, jog L. K. grįžus, ši pasiūlė jam atsiprašyti klientų, L. K. pasakė, jog atsiprašo jų kaip klientų, bet ne kaip žmonių. Vyras vėl pradėjo šaukti, L. K. taip pat šaukė. Tuomet kaltinamoji sugriebė L. K. už darbinių rūbų krūtinės srityje ir kelis kartus sudavė į galvos sritį, kiek kartų, nežino. Tuo tarpu L. K. stovėjo ramiai. Parodė, kad ji ėmė raminti visus, skambino apsaugos viršininkui, kaltinamosios vyras smūgių nesudavė, ramino savo sutuoktinę. Nurodė, jog kaltinamoji taip pat vartojo necenzūrinius žodžius L. K. atžvilgiu.

Liudytojas E. M. – kaltinamosios E. M. vyras, parodė, kad 2012-02-21 jis su žmona atvyko į prekybos centrą „Senukai“, esantį (duomenys neskelbtini), kur išsirinko prekę – plėvelę. Parduotuvės konsultantas ant paprasto lapelio parašė prekės pavadinimą ir pasakė nueiti į parduotuvę „Statybų duona“ kur, pateikus išrašytą lapelį, jiems išduos prekę. Tada jis su žmona nuėjo į parduotuvę „Statybų duona“, kur priėjus prie parduotuvės darbuotojo, žmona padavė konsultanto išrašytą lapelį ir paprašė išduoti prekę. Tada, parduotuvės darbuotojas, L. K., pasiėmęs lapelį iš karto pradėjo garsiai šaukti ant žmonos, kad jis nematuos plėvelės, kadangi nėra už ją sumokėta. Tada jis savo žmonai pasakė „gal reikėtų važiuoti iš čia. Tai išgirdęs L. K. pradėjo garsiai šaukti ir vadinti jį ir jo žmoną įvairiais necenzūriniais žodžiais, pasakė „jei nepatinka, tai čia ir nesiprekinkit“. Po to, jis su žmona nuėjo prie kasos susimokėti už prekę ir grįžus, jis su žmona priėjo prie apsaugos darbuotojos R. M., padavė jai kvitą, patvirtinantį prekės apmokėjimą ir ji, uždėjusi antspaudą, pakvietė L. K., kuriam padavė tą kvitą. L. K., kartu su dar vienu darbuotoju –A. B., nuėjo į sandėlį atnešti plėvelę. Grįžęs iš sandėlio, L. K. atidavė prekę ir žmona L. K. paklausė, ar jis nenori atsiprašyti. L. K. ėmė juos plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis pats jau buvo išėjęs iš parduotuvės ir stovėjo už parduotuvės vartų, kai išgirdo kaip L. K. jo žmoną necenzūriškai pavadino. Po šių žodžių, jo žmona apsisuko ir vieną kartą sudavė L. K. delnu. Po to L. K. iš karto pradėjo bėgioti ir isteriškai šaukti bei kviesti apsaugą, kažkokį asmenį vardu Bronius. Paskui atėjo parduotuvės darbuotojas vardu Bronius, kuriam jie papasakojo apie susiklosčiusią situaciją, o paskui visi surašė paaiškinimus. Tik L. K. visą laiką šaukė ir vadino jį ir žmoną įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis netgi nebendravo su L. K., daugiausiai su juo bendravo žmona.

Liudytojas B. K. parodė, kad 2012 m. vasario mėn. dirbo apsaugos vadovu prekybos centre „Senukai“. Apie įvykį telefonu jį informavo R. M., jis tuo metu buvo kitoje pastato pusėje, todėl į įvykio vietą atėjo maždaug po 5 minučių. Jam buvo paaiškinta, kad tarp klientų – vyro ir moters, kurie šiuo metu yra teismo posėdžių salėje bei L. K. įvyko apsižodžiavimas, po ko kaltinamoji sumušė L. K.. L. K. rodė jam guzą prie ausies, iš kur jis atsirado, nežino. Su E.E. M. jis nebendravo.

Liudytoju apklaustas gydytojas S. M. parodė, kad dirba Klaipėdos psichikos sveikatos centre. 2012-03-12 pacientui L. K. diagnozė buvo nustatyta su juo pabendravus, iš to matėsi, kaip žmogus jaučiasi psichiškai ir dvasiškai, kaip išgyvena įvykius. Po pirmojo vizito nurodė L. K. vizitą pas jį pakartoti po dviejų savaičių. Tai yra įprasta procedūra, ar ją atlikti, sprendžia pats pacientas. Dėl tokios diagnozės,kuri nustatyta L. K., žmogus į įskaitą neįtraukiamas, nes tai laikinas dalykas. Mano, jog tokie sutrikimai atsirado įvykio pasekoje, šis įvykis buvo pagrindinis momentas, sutrikdęs jo sveikatą. L. K. pas jį atvyko su šeimos gydytojos siuntimu, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas.

Iš 2012-02-21 L. K. skundo matyti, kad E. M. 2012-02-21 sudavė jam smūgius į galvos sritį (b.l. 13).

Iš 2012-02-21 specialisto išvados Nr. G 365/12(03) matyti, kad L. K. buvo padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu kairės speninės ataugos projekcijoje. Minėtus sužalojimus L. K. galėjo gauti vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu į užausio sritį pasekoje. Minkštųjų audinių patinimas, besiformuojanti poodinė kraujosruva smūginio kontakto vietoje leidžia teigti, kad šį sužalojimą L. K. galėjo gauti neužilgo iki apžiūros, t.y. galimai 2012-02-21 pirmoje dienos pusėje. Dėl patirtų sužalojimų L. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 14).

Iš 2012-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas kompatinis diskas su vaizdo įrašu (b.l. 45-46).

Iš 2012-03-29 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą matyti, jog E. M. buvo išėjusi iš už pakėlimo svirties, L. K. sekė paskui, po ko E. M. sugrįžo prie L. K. (b.l. 47).

Iš 2012-04-10 papildomos specialisto išvados Nr. pG 642/12(03) matyti, kad anksčiau pateikta ekspertinė išvada paliekama galioti pilnoje apimtyje (b.l. 49-50).

Iš 2012-05-02 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp L. K. ir E. M., jie abu pasiliko prie savo parodymų ir su vienas kito parodymais nesutiko (b.l. 53-56).

Iš 2012-05-02 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp L. K. ir E. M., jie abu pasiliko prie savo parodymų ir su vienas kito parodymais nesutiko (b.l. 57-59).

Iš 2012-06-04 akistatos protokolo tarp R. M. ir E. M. matyti, kad E. M. nurodė, kad matė kaip tarp L. K. ir klientų vyko kažkoks barnis, po ko priėjus L.k. prie jos, pastarasis pasakė, kad klientai jį pavadino necenzūriniu žodžiu, taip pat sakė, jog ir jis klientus pavadino necenzūriniu žodžiu. Kai L. K. grįžo iš sandėlio ji pasiūlė atsiprašyti klientų, ir L. L. E.E. M. pasakė, kad gali jų atsiprašyti kaip klientų, bet ne kaip žmonių. Tolesnėje apklausoje kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b.l. 60-62).

Iš 2012-06-04 akistatos protokolo matyti, analogiškus parodymus R. M. kas liečia necenzūrinių žodžių pasakymą patvirtino ir akistatos tarp R. M. ir E. M. metu , Kitus parodymus dėl įvykio abi parodė analogiškai kaip ir ankstesnėse apklausose. (b.l. 63-65).

Iš aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad E. M. savo kaltę pripažįsta iš dalies: ji neneigia, jog prekybos centre „Senukai“ esančioje parduotuvėje „Statybų duona“, esančioje (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius minėtos parduotuvės darbuotojui L. K. į galvos sritį. Kaltinamoji, bei kiti liudytojais apklausti asmenys negalėjo tiksliai pasakyti, kiek smūgių kaltinamoji sudavė, tačiau nukentėjusysis nuo pat pateikto skundo dėl įvykio (b.l. 7-8) iki parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir vienodai nurodė, jog įvykio metu jam buvo suduoti 7-8 smūgiai, todėl laikoma nustatytu, jog L. K. įvykio metu E. M. sudavė 7 smūgius. Duodamas parodymus dėl įvykio, nukentėjusysis neigia vartojęs kaltinamosios atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau tokias aplinkybes paneigus bylos baigtimi nesuinteresuotiems liudytojams R. M., bei A. B., L. K. pripažino, jog po kaltinamosios bei jos vyro išskaytų jam necenzūrinių žodžių, jis taip pat vartojo E.E. M. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Iš byloje apklaustų kaltinamosios, aptartų liudytojų, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad konfliktavo abi pusės - tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamoji su sutuoktiniu, vieni kitų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tai įvertinus, akivaizdu, jog kaltinamosios parodymai, kad ją išprovokavo tik nukentėjusiojo elgesys, o ji elgėsi ramiai, neįžeidinėjo L. K., nevartojo jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių, yra jos gynybinė pozicija. Neginčytinai įrodyta, tai pripažįsta ir E. M., jog, neapsikentusi L. K. netaktiško klientų aptarnavimo, ji, po to kai jau buvo išėjusi iš už “Senukų” teritorijos, grįžo atgal ir sudavė smūgius L. K., t.y. vartojo fizinį smurtą L. K. atžvilgiu viešoje vietoje. Atkreiptina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog konfliktas vyko prekybos centro “Senukai” parduotuvėje “Statybų duona” 11:00 val., t.y. darbo metu, kuomet parduotuvėje lankosi ir kiti klientai bei dirba darbuotojai, todėl akivaizdu, kad kiti asmenys galėjo pasijusti nesaugūs, o kaltinamosios veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Smūgio sudavimas kitam žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų specialisto išvadų, nustatyta, jog kaltinamoji nukentėjusiąjam L. K. dėl įvykio metu padarytų sužalojimų sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą – L. K. buvo padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu kairės speninės ataugos projekcijoje. t.y. buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiojo kūno neliečiamumas. Taigi, kaltinamoji įvykio metu dėl konflikto, kilusio su E. K., kuris susijęs su pastarojo netinkamu klientų aptarnavimu, nesiėmė teisėtų konflikto sprendimo būdų - nesikreipė į parduotuvės administraciją dėl netinkamo parduotuvės klientų aptarnavimo, nesikreipė į apsaugos darbuotojus ar pan., tačiau pati atliko neteisėtus veiksmus – ignoruodama elementarias elgesio taiykles, išvadino parduotuvės darbuotoją L. K. necenzūriniais žodžiais ir kumščiais sudavė jam smūgius į galvos sritį veiksmus, t.y. atliko minėtus veiksmus viešoje vietoje, kurie laikytini įžūliais. E. M. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. būdama visiškai blaivaus ir protingo mąstymo, ji suprato, kad smūgius suduoda viešoje vietoje, kitų darbuotojų bei savo sutuoktinio akivaizdoje, parduotuvėje dirbančiam ir ją aptarnavusiam asmeniui, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta viešoji tvarka ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamosios E. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

E. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Ji užsiima individualia veikla, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti E. M. už įvykdytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. skiriant vieną švelniausių bausmės rūšių - baudą.

Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąją charakterizuojanti medžiaga.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys (b.l. 168-169), kuriuo L. K. prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir 1500 Lt advokato išlaidų.

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis L. K. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog žala atsirado dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, ko pasekoje jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį stresą, depresiją, jautėsi pažemintas ir įžeistas, turėjo psichologinių problemų ir buvo gydomas. Nedarbingumas jam buvo nustatytas nuo 2012-02-21 iki 2012-03-28. Visas šias aplinkybes patvirtina medicininiai dokumentai (b. l. 170-175, 177).

Nustatant priteistinus neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmenų turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, nukentėjusiojo dėl įvykio patirtos pasekmės nėra susijusios su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos ar ilgi gydymo seansai. Tačiau pripažintina, jog dėl kaltinamosios veiksmų įvykio metu nukentėjusiajam L. K. buvo nežymiai surikdyta sveikata. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį – ji yra ūkininkė, užsiima individualia veikla, duomenų apie išlaikytinius nėra. Atsižvelgus į kaltinamosios ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, įvertinus byloje pateiktus duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškiniys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios E. M. nukentėjusiajam L. K. 800 litų neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat L. K. iš E. M. priteistinos advokato atsovavimo išlaidos – 1500 Lt, kadangi jos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktu pinigų priėmimo kvitu (b.l. 176).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis voke b.l. 46, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – 20 MGL (2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų)) dydžio baudą.

Priteisti iš E. M. L. K. naudai 800 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinei žalai ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį voke b.l. 46, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.