Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Ingrida Krušienė Baudž. byla Nr. 1A-349-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00075-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2013 m. rugsėjo 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

Nuosprendžiu priteista iš E. M. L. K. naudai 800 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1 500 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį voke – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteista už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. ji 2012 m. vasario 21 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje – prekybos centre „Senukai“ esančioje parduotuvėje „Statybų duona“, adresu Šilutės pl. 35, Klaipėda, tyčia, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. ignoruodama elementarias elgesio taisykles, išvadino parduotuvės darbuotoją L. K. necenzūriniais žodžiais ir sugriebusi pastarajam už darbinių drabužių prie krūtinės kumščiu sudavė į galvą apie 7 kartus, tuo padarydama minkštųjų audinių patinimą, besiformuojančią poodinę kraujosruvą. Tokiais veiksmais E. M. tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai nežymiai sutrikdė L. K. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaip minėta, byloje teismas itin daug dėmesio skyrė nukentėjusiojo L. K., liudytojų A. B. ir R. M. parodymų patikimumui pagrįsti, tačiau, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais, kadangi jie prieštaringi.

Liudytoja R. M. 2012-02-21 paaiškinime nurodė, kad 2012-02-21, apie 10.30 val., ji, E. M., su vyru atėjo į sandėlį atsiimti prekių. Kadangi jie neturėjo prekių pirkimo kvito, tai darbuotojas L. K. atsisakė prekes išduoti. Reikšdami savo nepasitenkinimą jie, M., necenzūriniais žodžiais iškeikė prekybos centro darbuotoją L. K.. Grįžus su kvitu ir L. K. atnešus prekę, pastarasis M. atsiprašė už nepatogumus, tačiau jie necenzūriniais žodžiais vėl iškeikė L. K.. Pastarasis atsakė tuo pačiu. Tada E. M. pasakius, kad ji noriu trenkti L. K., o šiam atsakius „trenk“, ji stvėrė jį už apykaklės ir sudavė jam 4–5 smūgius į galvos kairę pusę. 2012-03-26 apklausos metu iš esmės patvirtinusi 2012-02-21 paaiškinime nurodytas aplinkybes, R. M. jau nurodė, kad įvykio metu L. K. elgėsi ramiai, nešaukė. 2012-06-04 akistatos metu patikslino parodymus bei nurodė, kad konflikto pradžios ji negirdėjo, nes buvo toliau, tačiau matė, kad vyksta kažkoks barnis ir tik jai, E. M. ir jos vyrui E. M. nuėjus prie kasų, prie jos priėjęs L. K. pasakė, kad jie jį išvadino „gaidžiu“, todėl ir jis juos išvadino „gaidžiais“. Grįžus su kvitu ir L. K. atnešus prekę, E. M. L. K. paprašė jų atsiprašyti. L. K. pasakius, kad jis jų gali atsiprašyti tik kaip klientų, tačiau ne kaip žmonių, tarp E. M. vyro E. M. ir L. K. vėl prasidėjo konfliktas, kurio metu jie vienas kitą keikė necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad ji neprisimena, ar necenzūrinius žodžius L. K. adresu vartojo ir E. M.. Nurodė, kad ji, E. M., stovėdama šalia L. K., sugriebė jį už apykaklės ir kelis kartus ranka jam sudavė į galvą. Įvykio metu L. K. tiek jos, E. M., tiek E. M. adresu išsakė daug necenzūrinių žodžių. Be to, akistatos su E. M. metu R. M. nurodė, kad 2012-05-26 atvykęs pas ją į darbą L. K. jos prašė apklausų metu nesakyti, kad jis M. adresu vartojo necenzūrinius žodžius. Teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja ir vėl „patikslino“ parodymus bei nurodė, kad 2012-02-21 ji, E. M. su vyru priėjo prie L. K., padavė lapelį ir paprašė išduoti prekes. Nurodė, kad jiems, M., buvo paaiškinta, jog prekės išduodamos po to, kai už jas sumokama. Tada E. M. pasakė necenzūrinius žodžius, o L. K., būdamas impulsyvaus būdo, su juo apsižodžiavo. Matė, jog konfliktą pradėjo klientai, t. y. jie – M. . Nurodė, kad vėliau jie, M., grįžo su apmokėjimo kvitu. L. K. grįžus, ši pasiūlė jam atsiprašyti klientų, L. K. pasakė, jog atsiprašo jų kaip klientų, bet ne kaip žmonių. Vyras vėl pradėjo šaukti, L. K. taip pat šaukė. Tuomet ji, E. M. sugriebė L. K. už darbinių rūbų prie krūtinės ir kelis kartus sudavė į galvą, kiek kartų, nežino. Tuo tarpu L. K. stovėjo ramiai. Nurodė, jog ji, E. M. taip pat vartojo necenzūrinius žodžius prieš L. K..

Liudytojas A. B. 2012-02-29 paaiškinime nurodė, kad 2012-02-21, apie 11.00 val., jam dirbant kartu su L. K. į sandėlį atėjo ji, E. M., ir jos vyras E. M. bei padavė prekės lapelį, tačiau L. K. pasakė, kad prekės neišduos, nes pirma reikia už ją susimokėti. L. K. ir E. M. tarpusavyje pradėjo konfliktuoti ir vienas kitą vadinti necenzūriniais žodžiais. Po to ji, E. M., ir E. M. nuėjo į prekybos salę ir po kurio laiko sugrįžę padavė sąskaitą–faktūrą. Atnešus plėvelę kažkuris iš jų paklausė L. K., ar jis nenorėtų atsiprašyti. Tada vėl prasidėjo konfliktas, kurio metu vienas ant kito šaukė. Matė, kaip ji, E. M. ranka keletą kartų sudavė L. K. į galvą. 2012-03-21 apklausos metu iš esmės patvirtinęs paaiškinime nurodytas aplinkybes, liudytojas A. B. paneigė, kad įvykio metu L. K. prieš M. vartojo necenzūrinius žodžius, t. y. nurodė, kad įvykio metu L. K. elgėsi ramiai, gražiai bendravo, nekonfliktavo. Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas dar kartą „patikslino“ parodymus ir nurodė, kad įvykio metu 2012 m. vasario mėn. dirbo prekybos centre „Senukai“ prekių priėmėju–išdavėju. Nurodė, kad jis matė ir girdėjo konfliktą tarp L. K. ir jos, E. M. bei jos vyro, nurodė, kad jie priėjo prie L. K., padavė jam lapelį ir paprašė išduoti prekes. L. K. normaliu balso tonu paaiškino, jog pirmiausia reikia už jas susimokėti. E. M. supyko ir nueidamas pasakė L. K. necenzūrinius žodžius. L. K. atsakė, jog jei nepatinka, tai tegul neperka, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. M. grįžus ir padavus apsaugos darbuotojui apmokėjimo kvitą, jis su L. K. nuėjo į sandėlį atnešti pirktos plėvelės, grįžus ir padavus prekę, M. paklausė, ar L. K. nenorėtų jų atsiprašyti. Tuomet L. K. su E. M. apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais, o ji, E. M., sugriebusi L. K. už darbo rūbų, persisvėrusi per pakeliamą svirtį („šlagbaumą“), sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą.

Tuo tarpu nukentėjusysis L. K. viso proceso metu neigė prieš ją, E. M., ir jos vyrą E. M. vartojęs necenzūrinius žodžius ir nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad L. K. tariamai pripažino, kad ir jis vartojo jų adresu necenzūrinius žodžius, tačiau tik po to, kai jie pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais, tačiau to jis nepripažino. Tiesa, teisiamojo posėdžio metu, L. K. atstovui reikalaujant, pastarasis pripažino, kad galėjo vartoti necenzūrinius žodžius jų adresu po to, kai ji, E. M., sudavė jam, tačiau jos gynėjui uždavus klausimą L. K., ar jis tikrai įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius, nukentėjusysis paneigė, kad juos vartojo.

Taigi, nors teismas anksčiau paminėtuose nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, kuriais iš esmės ir grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, prieštaravimų neįžvelgė, tačiau, apeliantės teigimu, akivaizdu, kad liudytojai proceso metu ne kartą keitė parodymus, tai nurodydami, kad L. K. jis, E. M., ir jos vyro E. M. adresu vartojo necenzūrinius žodžius, tai nevartojo, tai girdėjo, kaip ji prieš nukentėjusįjį vartojo necenzūrinius žodžius, tai neprisimena, ar negirdėjo. Nors viso proceso metu nukentėjusysis neigė, kad prieš ją, E. M., ir jos vyrą E. M. jis vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau tai prieštarauja nors ir ne nuosekliems liudytojų parodymams, duotiems bylos nagrinėjimo teisme metu.

Anksčiau išdėstyti prieštaravimai taip ir liko nepašalinti, nors proceso metu nukentėjusysis ir liudytojai ne kartą keitė parodymus, todėl, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ne jos ir jos vyro E. M. parodymus, o nukentėjusiojo L. K. parodymus, kadangi jie nepatikimi, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o liudytojų parodymus vertinti kritiškai. E. M. teigimu, teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą turėjo įvertinti ir tai, kad L. K. turėjo motyvą ją apkalbėti, t. y. norą pasipelnyti, tai, apeliantės teigimu, patvirtino ir liudytoja R. M., kuri akistatos su jos vyru E. M. metu į klausimą, ar ji girdėjo, kaip L. K. iš karto po įvykio sakė, kad jis dabar gyvens jos, E. M., ir jos vyro sąskaita bei galės nedirbti, atsakė, jog ji neprisimena, ką konkrečiai sakė L. K., tačiau girdėjo, kad sakė kažkokius žodžius, kurių esmė buvo panaši. Be to, apelaintės teigimu, L. K. norą pasipelnyti patvirtina ir jo byloje pareikštas nepagrįstai didelis civilinis ieškinys.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Viešosios tvarkos pažeidimas paprastai padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan.

E. M. aiškina, jog ji L. K. sudavė spontaniškai, dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė pastarojo prieš ją išsakyti įžeidimai, o ne dėl to, kad ji, neapsikentusi L. K. netaktiško aptarnavimo, kaip nepagrįstai nurodė teismas. E. M. teigimu, šias aplinkybes patvirtino liudytojai E. M., iš dalies R. M. ir A. B. bei byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog ji su vyru išeidinėja iš parduotuvės teritorijos, o L. K. seka iš paskos ir jau išėjus iš už pakėlimo svirties ji sugrįžta prie L. K.. Apeliantės nuomone, vaizdo įrašas patvirtina, kad būtent L. K. provokavo ją, jos adresu išsakydamas necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius net ir po to, kai ji išeidinėjo iš parduotuvės teritorijos, tuo metu ji buvo nugara į jį, taigi būtų nelogiška manyti, kad būdama nugara į L. K., ji būtų vartojusi necenzūrinius žodžius pastarojo adresu. Nelogiška ir tai, kad L. K. visiškai be priežasties ir tikslo, po įvykusio konflikto sekė jiems iš paskos.

Prokurorė ir nukentėjusysis L. K. prašo nuteistosios E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajai E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sudėties, E. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai, laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertintais įrodymais, tai nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistoji E. M.. Vien tai, kad nuteistoji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad jos kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes išvadą apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo L. K., liudytojų A. B., R. M. parodymai bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus E. M. veiksmus.

Nuteistosios prašymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir ją išteisinti, nes, E. M. teigimu, ji sudavė smūgius nukentėjusiajam L. K. ne siekdama sutrikdyti viešąją tvarką, o būdama susijaudinusi dėl necenzūrinių žodžių, kuriuos jos adresu išsakė L. K., jos tyčia nebuvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinio byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad E. M. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad prekybos centre „Senukai“ esančioje parduotuvėje „Statybų duona“ tarp E. M. ir prekybos centro darbuotojo L. K. įvyko konfliktas, kurio metu jie vienas kito adresu vartojo necenzūrinius žodžius, o E. M., suduodama smūgius L. K. į galvą, padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai patvirtina byloje esanti 2012-02-21 specialisto išvada Nr. G 365/12(03), kurioje nurodyta, kad: „L. K. buvo padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu kairės speninės ataugos projekcijoje. <...> ... L. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.“ (b. l. 14), bei 2012-04-10 papildoma specialisto išvada Nr. pG 642/12(03), iš kurios matyti, kad anksčiau pateikta ekspertinė išvada paliekama galioti visa apimtimi (b. l. 49–50). Pati nuteistoji E. M. neneigia, jog prekybos centre „Senukai“ esančioje parduotuvėje „Statybų duona“ sudavė smūgius parduotuvės darbuotojui L. K. į galvą. Šias aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiojo L. K., tiek ir kaip liudytojų apklaustų tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusių parduotuvės „Statybų duona“ darbuotojai A. B. ir R. M.. Nors E. M. tvirtina, jog teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymais, nes, apeliantės teigimu, jie yra prieštaringi. Tačiau, priešingai apeliantės tvirtinimui, tiek nukentėjusiojo, tiek minėtų liudytojų parodymai patvirtina esmines įvykio aplinkybes, t. y. kad konfliktavo abi pusės – tiek nukentėjusysis, tiek E. M. ir jos vyras E. M., išsakydami vienas kitų adresu necenzūrinius žodžius, vėliau E. M. sudavė smūgius nukentėjusiajam L. K. į galvą. Taigi netikėti nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymais, kurie neprieštarauja pačios nuteistosios parodymams dėl konflikto aplinkybių bei prieš nukentėjusįjį L. K. pavartoto fizinio smurto nėra pagrindo.

Tuo tarpu pačios nuteistosios E. M. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi, nes iš pradžių ji teigė, kad nukentėjusiojo neįžeidinėjo ir prieš jį necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau vėliau pripažino, kad dėl netaktiško prekybos centro darbuotojo L. K. elgesio aptarnaujant klientus ji po to, kai jau buvo išėjusi iš prekybos centro teritorijos, grįžo atgal ir sudavė smūgius L. K. į galvą, tokiais savo veiksmais nežymiai sužalodama jo sveikatą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. M. parodymus vertino kritiškai, kaip pastarosios gynybos poziciją. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo nuosprendyje, E. M., būdama nepatenkinta netinkamu prekybos centro darbuoto L. K. elgesiu aptarnaujant klientus, galėjo kreiptis į parduotuvės administraciją ar į apsaugos darbuotojus, tačiau

Taigi anksčiau aptartų duomenų visuma įrodo, jog E. M. dėl menkavertės dingsties, kilus konfliktui su prekybos centro darbuotoju L. K., būdama nepatenkinta netinkamu pastarojo elgesiu aptarnaujant klientus, užuot kreipusis į parduotuvės administraciją ar apsaugos darbuotojus, pati atliko neteisėtus veiksmus, dėl menkavertės dingsties pavartodama prieš nukentėjusįjį necenzūrinius žodžius bei suduodama jam smūgius į galvą viešoje vietoje – prekybos centre, tokiu savo elgesiu ignoruodama elementarias elgesio taisykles. Tokia E. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes ji viešoje vietoje – prekybos centre „Senukai“ esančioje parduotuvėje „Statybų duona“, adresu Šilutės pl. 35, Klaipėda, tyčia, įžūliais veiksmais išvadino parduotuvės darbuotoją L. K. necenzūriniais žodžiais ir sugriebusi pastarajam už darbinių drabužių prie krūtinės kumščiu sudavė smūgius jam į galvą, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokie tyčiniai, ypatingai įžūlūs E. M. veiksmai buvo nukreipti ne tik į viešąją tvarką, bet ir žmogaus sveikatą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako padaryti pagrįstą išvadą dėl E. M. kaltės pažeidus viešąją tvarką, t. y. padarius nusikalstamą veiką, turinčią BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje nenustatyta, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo, kuris įvertino byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, išvada dėl E. M. kaltės, todėl naikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir E. M. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. M. apeliacinį skundą atmesti.