- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- eI3-3825-422/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06030-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir R. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl išvados, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. V. ir R. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr.21RE-(AG-658/06-2024 (toliau – ir Sprendimas, Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus 2024 m. liepos 15 d. išvadą Nr. 1ITP-3135-(10.7 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“(toliau – ir Išvada); 3) įpareigoti atsakovę per Regionų administracinio teismo nustatytą laiką priimti naują Išvadą.
Pareiškėjai skunde nurodė, jog 2024 m. liepos 15 d. iš NŽT gavo Išvadą, kuri yra neteisėta ir pažeidžia jų turtines teises. Nesutikdami su Išvada, kreipėsi su skundu į Komisiją, tačiau Komisijos Sprendimu jų skundas atmestas.
Pažymi, jog pareiškėjams priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
Nurodė, jog Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu matininkas D. S. kreipėsi į NŽT su aiškinamuoju raštu bei kitais reikiamais dokumentais, siekdamas įregistruoti Žemės sklypo ribų patikslinimą, išsaugant 0,41 ha sklypo plotą. Matininko aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2000-09-26 įsakymu Nr. 02-03-6978 patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, 1998-08-04 Jonavos žemėtvarkos skyriaus patvirtintu žemės sklypo preliminariu planu, atliekami pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Matininkas aiškinamajame rašte nurodė, jog rasti registruotos ribos ir ploto neatitikimai esamiems kontūrams: pagal sklypo preliminariame plane pateiktus matmenis, sklypo plotas gaunamas 0,3250 ha, t. y. – 0,0850 ha mažesnis už VĮ „Registrų centras“ registruotą 0,41 ha plotą. Nustatytas plotas neatitinka preliminarių matavimų leistinumo ribų, kurios yra +/- 0,0320 ha. Būtent dėl šios priežasties buvo siūloma patikslinti minėto sklypo ribas pagal matininko pasiūlymus.
Pareiškėjų teigimu, pagal Tarnybai pateiktą matininko situacijos brėžinį po ribų patikslinimo nuostolių gretimiems žemės sklypams nebus, kadangi šiaurinėje sklypo dalyje yra laisvas valstybinės žemės plotas.
Atsiliepimas
Pažymėjo, jog į kadastrinius į matavimus buvo kviečiami gretimų sklypų savininkai, taip pat ir NŽT atstovai, kurie nurodytu laiku neatvyko. Jokių atsiliepimų bei pastabų dėl matavimų nepateikė. Pareiškėjai daro išvadą, jog pastarieji tokiais veiksmais sutiko su matininko D. S. pateiktu Žemės sklypo ribų patikslinimu.
Akcentuoja, jog pagal kasacinio teismo praktiką sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Pabrėžia, jog Išvadoje žemės sklypo plotas sumažintas.
Pareiškėjų vertinimu, Išvada pažeidžiama pareiškėjų nuosavybės teisė, Išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, kuris numato, jog žmogaus nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir už ją turi būti teisingai atlyginama. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjai netenka ne tik apie 9 arų žemės sklypo dalies, bet ir joje augančių medžių. Neteisėtai sumažinus žemės sklypo dydį, pareiškėjai patirs apie 10000 Eur nuostolių, o toks nuostolis, pareiškėjų nuomone, turėtų būti kompensuojamas, tačiau Išvadoje nurodyta, jog už tai nebus kompensuojama.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, jog jiems neaišku, dėl kokių priežasčių NŽT atmetė matininko pasiūlytą žemės sklypo ribų patikslinimą, kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad gretimas sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl pareiškėjų sklypo ribos gali būti pastumtos į valstybei priklausantį žemės sklypą, kaip matininko ir buvo suprojektuota.
Pareiškėjų tvirtinimu, tiek NŽT, priimdama Išvadą, tiek Komisija, priimdama Sprendimą, tinkamai neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kuri cituojama skunde. Teigia, jog skundžiami sprendimai yra formalūs, juos priimant, nebuvo tinkamai išnagrinėtos visos ginčui reikšmingos aplinkybės. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka.
Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjų skundas nepagrįstas.
Nurodė, jog pagal teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus 2000-09-26 įsakymu Nr. 02-03-6978, Žemės sklypo kraštinės yra tokios, kokios įregistruotos preliminariais matavimais, nors greta jo yra laisvas valstybinės žemės plotas, tačiau nėra teisinio pagrindo (siekiant išlaikyti Žemės sklypo plotą) keisti jo kraštinių ilgio. Remiantis šiomis aplinkybėmis, buvo priimta skundžiama Išvada, kurios panaikinimui nėra pagrindo, nes ją priimant vadovautasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu, atsižvelgta į Žemės sklypo suformavimo dokumentus, Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemės sklypo planą M 1:10000, besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus bei kitą kartografinę medžiagą. Tarnyba nustatė, kad Žemės sklypo rytinė ir vakarinė ribos turi būti patikslintos vietovėje pagal sklypo suformavimo dokumentų sprendinius.
Atsiliepime Tarnyba cituoja Nuostatų 21 punktą, minėtų Nuostatų 32.1.2.2.1, 32.1.2.2.2. papunkčius, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) 6 punktą, akcentuoja, jog vadovaujantis minėta Taisyklių nuostata ir suformuota teismų praktika, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir atstatant žemės sklypo ribas būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais, todėl turi būti išlaikoma ankstesnė Žemės sklypo konfigūracija, nors ir mažėja plotas.
Atsakovės nuomone, skundžiamoje Išvadoje yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas jų vertinimas, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi, priimdama šį administracinį sprendimą, motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl Išvada atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiamos Išvados ir Komisijos sprendimo panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus 2024 m. liepos 15 d. išvados ir Komisijos 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 21RE-767 teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjai pasinaudojo ikiteismine tvarka, 2024-08-12 kreipdamiesi su skundu į Komisiją dėl Išvados panaikinimo. Komisijos 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu jų skundas atmestas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nagrinėdamas šio pobūdžio ginčus ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus priimto Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byla Nr. eAS-310-415/2020).
Pagal LVAT suformuotą praktiką, Išvada yra laikoma administraciniu sprendimu, todėl gali būti nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Žemės reformos įstatymo nuostatos nėra taikomos siekiant sureguliuoti asmenų privačių žemės sklypų teisinius santykius, todėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2022 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,4100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas sandorio pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 2000-11-24) (Komisijos byla, l. 5).
Pagal bylos duomenis spręstina, jog pareiškėjai 2024 m. kreipėsi į matininką D. S., prašydami atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Matininkas atliko pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus geodeziniais prietaisais tomis pačiomis ribomis, tačiau atlikus matavimus pasikeitė žemės sklypo plotas ir ribų kraštinių ilgiai, lyginant juos su sklypo konfigūracija teritorijų planavimo dokumente ir parengtame žemės sklypo ribų plane.
Iš bylos duomenų matyti, jog matininkas, nustatęs neatitikimus, 2024 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti išvadą pagal Nuostatų 21 punktą. Matininkas Tarnybai pateikė Žemės sklypo ribų patikslinimą, kuriuo siūloma palikti nepakeistą viešame registre registruotą Žemės sklypo 0,41 ha plotą, atsižvelgiant į 2024-06-14 aiškinamajame rašte jo nurodytus argumentus (Komisijos byla, l. 72-76).
Minėtame aiškinamajame rašte nurodoma, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami Žemės sklypo savininkų (pareiškėjų) prašymu, vadovaujantis 2000-09-26 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-6978 patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, 1998-08-04 Jonavos žemėtvarkos skyriaus patvirtintu žemės sklypo preliminariu planu. Juos atlikus, rasti registruotos ribos ir ploto neatitikimai esamiems kontūrams. Pagal Žemės sklypo preliminariame plane pateiktus matmenis sklypo plotas gaunamas 0,3250 ha, t. y. 0,0850 ha mažesnis už registruotą 0,41 ha plotą, tai neatitinka preliminarių matavimų leistinumo ribų +/- 0,0320 ha.
Aiškinamajame rašte matininko prašymas palikti nepakeistą registruotą 0,4100 ha šio žemės sklypo plotą argumentuojamas iš esmės tuo, kad yra laisvos valstybinės žemės šiaurinėje Žemės sklypo dalyje, todėl galima išlaikyti preliminariais matavimais nustatytą ir įregistruotą 0,41 ha plotą, pakeičiant kraštinių ilgius. Tarnybai buvo pateiktas matininko D. S. 2024-06-14 parengtas situacijos brėžinys (Komisijos byla, l.43).
Ginčijama Išvada buvo priimta vadovaujantis Nuostatų 21 punktu (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024-06-14), kuriame nurodyta, jog žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinį (toliau – administracijos padalinys). Vykdytojas administracijos padaliniui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas administracijos padaliniui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Administracijos padalinys, per 30 kalendorinių dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis administracijos padalinio išvadomis.
Nuostatų 21 punkte taip pat įtvirtinta, jog Administracijos padalinys, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas, patikslinimą, kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.
Nagrinėjamu atveju matininkas, atlikęs matavimus, nustatė, jog Žemės sklypo plotas – 0,3250 ha, t. y. 0,0850 ha mažesnis už viešame registre registruotą 0,41 ha plotą ir tai neatitinka preliminarių matavimų leistinumo ribų +/- 0,0320 ha.
Teismas pažymi, jog NŽT kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (taip pat) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019).
Byloje nėra ginčo, kad Išvada yra administracinis aktas, kurio turiniui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtinti reikalavimai, t. y. administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.
LVAT, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021).
Teismo vertinimu, Išvada neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų.
Kaip jau minėta, Nuostatų 21 punktas įpareigoja NŽT nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo.
Nagrinėjamu atveju Išvadoje nurodyta, kad Žemės sklypo rytinė ir vakarinė ribos turi būti patikslintos vietovėje pagal sklypo suformavimo dokumentų sprendinius, t. y. formuojant sklypą, nustatytas rytinės ribos (plane tarp ribos posūkio taškų Nr. 4 ir Nr. 5) linijos ilgis 50,0 m, o matuojama 63,71 m, - 13,71 m ilgiau; vakarinės ribos (plane tarp ribos posūkio taškų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) linijos ilgis 46,1 m (18,2 m + 27,9 m), o matuojama 51,07 m (17,40 m + 27,88 m + 5,79 m) – 4,97 m ilgiau. Išvadoje nurodyta, jog už nustatytą žemės ploto skirtumą (trūkumą) nebus kompensuojama.
Tačiau Išvadoje žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastys neišdėstytos, kaip kad įpareigoja NŽT padalinį Nuostatų 21 punktas. Taip pat nėra išdėstyti motyvai dėl ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Nors trūkstamas žemės plotas sudaro 0,0850 ha (apie 9 arus), t. y. ženklią Žemės sklypo dalį ir aiškinamajame rašte nurodyta, jog trūkstama ploto paklaida viršija nustatytas leistinumo ribas, tačiau Išvadoje dėl šių aplinkybių jokių paaiškinimų ir teisinio reglamentavimo nėra išdėstyta. Nenurodytos jokios priežastys, kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais remiantis padaryta išvada, jog už nustatytą žemės ploto skirtumą (trūkumą) nebus kompensuojama.
Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjai kelia ginčą dėl Žemės sklypo ploto, dėl jo trūkumo po kadastrinių matavimų atlikimo, dėl to susijusių nuostolių kompensavimo; dėsto aplinkybes, jog jiems neaišku, dėl kokių priežasčių NŽT buvo atmesti ir negali būti taikomi matininko aiškinamajame rašte ir schemoje pateikti pasiūlymai – palikti nepakeistą viešame registre registruotą Žemės sklypo 0,41 ha plotą. Tačiau nei Išvadoje, nei kitame lydimajame dokumente šios aplinkybės nepaaiškintos, priežastys dėl to neišdėstytos.
Teismo vertinimu, teisinis ir faktinis pagrindas Išvadoje taip pat tinkamai neišdėstytas. Tik apsiribota tuo, kad Išvada priimta, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, atsižvelgiant į matininko D. S. parengtą situacijos brėžinį, išnagrinėjus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus, Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemės sklypo planą M 1:10000, besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus bei kitą kartografinę medžiagą, tačiau ginčo kontekste faktinės aplinkybės dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, kaip paminėti dokumentai susiję ir dėl kokių priežasčių leidžia daryti tokią išvadą, nenurodytos.
Su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik po kreipimosi į teismą iš atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Teismo vertinimu, Išvada priimta, pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus administracinio akto turiniui, VAĮ įtvirtintą gero administravimo principą, nes NŽT neatliko objektyvaus ir visapusiško tyrimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
Kaip matyti iš skundžiamo Komisijos sprendimo, pirmiau paminėti Išvados trūkumai, išnagrinėjus pareiškėjų skundą, Komisijos nebuvo pašalinti.
Teismas pripažįsta, kad nustatyti ginčijamų sprendimų trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjams suprasti sprendimų turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tai sudaro pagrindą pareiškėjų skundą iš dalies patenkinti, Išvadą ir Komisijos sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti matininko D. S. 2024-08-30 prašymą pateikiant dėl to motyvuotą atsakymą (ABTĮ 88 straipsnio 2punktas).
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovę per Regionų administracinio teismo nustatytą laiką priimti naują Išvadą pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau teismui nesuteikta teisė perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir institucijai nurodyti konkrečiai kokį sprendimą ji privalo priimti. Todėl skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinamas iš dalies pirmiau nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. V. ir R. V. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus 2024 m. liepos 15 d. išvadą Nr. 1ITP-3135-(10.7 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr.21RE-(AG-658/06-2024.
Atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą įpareigoti išnagrinėti iš naujo matininko D. S. 2024 m. rugpjūčio 30 d. prašymą pateikiant dėl to motyvuotą atsakymą.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.