Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-321-544/2022

teisėja Edita Masiukienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00737-2021-2

2022 m. rugsėjo 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-591-1056/2022 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. L., V. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), M. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė: neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams N. L. ir V. J. jų nepilnamečio vaiko V. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti motinos valdžią N. L. jos nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams A. R. ir V. J. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečio V. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

2. Be kitų argumentų, nurodė, kad socialinis darbas su atsakove laukiamų rezultatų nedavė. Atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, neužtikrino vaikams saugios aplinkos, netinkamai vykdė motinos pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesudarė tinkamų sąlygų vaikams gyventi su ja šeimoje. Situacija šeimoje nepasikeitė ir vaikams nustačius laikiną globą, atsakovė nepasiekė jokių ilgalaikių teigiamų rezultatų dėl savo pačios kaltės ir neveikimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei nuolat buvo teikiamos socialinės bendravimo, konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo ir paramos paslaugos, ji ne kartą motyvuota gydytis priklausomybę nuo alkoholio, nors ir bandė tai daryti, tačiau gyvenimo būdas liko nepakeistas. Atsakovas V. J. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vaiku nesidomi. Todėl sprendė, kad toks tėvų požiūris į vaikų saugumą ir priežiūrą yra neatsakingas, jie nesuvokia savo elgesio pasekmių bei susidariusios situacijos neigiamos įtakos vaikams. Esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog laikinas atsakovų, kaip tėvų, valdžios apribojimas, kuris gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, šiuo atveju nėra pakankama priemonė, siekiant visų pirma užtikrinti vaikų interesus būti dorai išauklėtais ir prižiūrėtais, išlaikomais ir gyventi sąlygomis, kurios užtikrintų galimybę visapusiškai ir harmoningai vystytis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinis skundas atmetamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neterminuoto tėvų valdžios apribojimo sąlygas atsakovo V. J. atžvilgiu pagal šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu neapskųsta, todėl nėra apeliacijos dalykas.

14. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

15. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią apeliantui jo sūnaus atžvilgiu, vertino dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, kitus į bylą pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmė ir byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nusprendė, jog nustatytas faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui V. J. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus V. J. atžvilgiu. Ši išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (nutarties 15 punktas).

16. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu argumentuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, bylą išnagrinėjo formaliai tik pagal ieškovo pateiktą medžiagą, nors, jo manymu, surinkus ir įvertinus visus, įskaitant ir jo bei atstovo prašytus išreikalauti įrodymus, būtų buvę galima padaryti išvadą, jog ateityje padėtis pasikeis ir jis galės tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią, kas reiškia, jog byloje nebuvo pagrindo taikyti atsakovui neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Teisėjų kolegija su apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir vertina juos nepagrįstais.

17. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie tėvų valdžios apribojimo pagrindai: 1) tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

18. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną at neterminuotą atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

19. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį.

20. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neteisėtą neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas atsakovų atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, įvertino tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog atsakovai ketina keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu ar siektų juos susigrąžinti į šeimą, atsakovas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, dėl ko jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu jis vaiku V. J. nesirūpina ir artimiausiu metu negalės rūpintis, o tokia neapibrėžtumo situacija yra žalinga vaikui ir vaikas negali likti be priežiūros.

22. Apeliantas, siekdamas, kad jo skundas būtų tinkamai išnagrinėtas ir patenkintas apeliacinėje instancijoje, prašė iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos išreikalauti įrodymus, susijusius su ankstesnio laikotarpio jo ir atsakovės N. L. elgesiu šeimoje ir tinkamu rūpinimusi vaikais, kurie turėtų patvirtinti, jog nėra pagrindo jo, kaip tėvo, valdžią apriboti neterminuotai, nes situacija ateityje gali pasikeisti, ir teisėjų kolegija šį jo prašymą patenkino.

23. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 28 d. pateiktoje informacijoje pažymėjo, kad atsakovų šeimai nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. buvo teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, o nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas, kuris nebuvo įgyvendintas, nes šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 30 d. pateikti duomenys rodo, kad: atsakovų šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą; nuo 2017 m. birželio mėnesio jiems teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, surastas būstas; 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavo minimalų atlyginimą; atsakovai nežinojo kaip tinkamai prižiūrėti vaikus, negebėjo elgtis su pinigais, tinkamai pasirūpinti būsto šildymu ir kita priežiūra; atsakovų santykiai buvo nestabilūs, N. L. nesijautė saugi, nes vaiko tėvo V. J. elgesys neprognozuojamas, jis piktnaudžiavo alkoholiu; atsakovai neįstengė savarankiškai nuvežti vaikų tirtis sveikatos. 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuota, jog dėl tėvų socialinių įgūdžių stokos vaikai patiria socialinę riziką, dažnai serga, šeima yra ribotų gebėjimų, nemotyvuota spręsti savo problemų. Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo duomenų nustatyta, kad grįžęs iš užsienio atsakovas kviečiamas neatvyko į seniūniją aptarti būsto remonto klausimo, o 2018 m. rugsėjo 21 d. būdamas neblaivus su neadekvataus elgesio neįgaliais asmenimis namuose sukėlė konfliktą, reikalavo, kad atsakovė jam atiduotų visus pinigus, maistą ir teigė, kad jam nesvarbu, kaip ji su vaikais išgyvens savaitgalį, po ko 2018 m. spalio 30 d. buvo priimtas sprendimas atsakovę su vaikais laikinai apgyvendinti krizių centre.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymu teismo išreikalauti nutarties 23 punkte aprašyti įrodymai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui sūnaus atžvilgiu teistumo ir pagrįstumo ir nepatvirtina apelianto argumentų, jog jis iki nuteisimo realia laisvės atėmimo bausme tinkami įgyvendino tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, dėl ko ir ateityje būtų galima tikėtis situacijos pagerėjimo. Priešingai, minėti duomenys tik sustiprina įsitikinimą, kad apeliantas ir anksčiau sūnumi tinkamai nesirūpino, neužtikrino vaikui saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų, būtinų pagrindinių vaiko poreikių tenkinimo, dėl ko ir ateityje objektyviai nėra pagrindo tikėtis esminio situacijos pagerėjimo atsakovui įgyvendinant tėvo valdžią sūnaus V. J. atžvilgiu.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

26. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad apeliantas atlieka bausmę, nėra objektyvi priežastis, kuria jis gali pateisinti tėvo pareigų nevykdymą sūnaus atžvilgiu (neteisėtą neveikimą), nes jis laisvės neteko dėl savo paties tyčinio, neteisėto veikimo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas nusikaltimu, t. y. dėl subjektyvios, visiškai priklausančios nuo paties atsakovo valios priežasties. Atsakovo vengimas atlikti tėvo pareigas vaiko atžvilgiu pasireiškia ir tuo, kad jis nepilnamečio sūnaus materialiai neišlaiko. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-378/2020). Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys ateityje galėtų esminiai pasikeisti. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, padėtis šeimoje negali pasikeisti, ir tuo pagrindu atsakovo tėvo valdžią apribojo neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

27. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

28. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

29. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė svarbias bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.