- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-321-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Vygintas Mažuika, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- V. J., N. L.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-321-544/2022
teisėja Edita Masiukienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00737-2021-2
2022 m. rugsėjo 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-591-1056/2022 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. L., V. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), M. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė: neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams N. L. ir V. J. jų nepilnamečio vaiko V. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti motinos valdžią N. L. jos nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams A. R. ir V. J. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečio V. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
2. Be kitų argumentų, nurodė, kad socialinis darbas su atsakove laukiamų rezultatų nedavė. Atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, neužtikrino vaikams saugios aplinkos, netinkamai vykdė motinos pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesudarė tinkamų sąlygų vaikams gyventi su ja šeimoje. Situacija šeimoje nepasikeitė ir vaikams nustačius laikiną globą, atsakovė nepasiekė jokių ilgalaikių teigiamų rezultatų dėl savo pačios kaltės ir neveikimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei nuolat buvo teikiamos socialinės bendravimo, konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo ir paramos paslaugos, ji ne kartą motyvuota gydytis priklausomybę nuo alkoholio, nors ir bandė tai daryti, tačiau gyvenimo būdas liko nepakeistas. Atsakovas V. J. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vaiku nesidomi. Todėl sprendė, kad toks tėvų požiūris į vaikų saugumą ir priežiūrą yra neatsakingas, jie nesuvokia savo elgesio pasekmių bei susidariusios situacijos neigiamos įtakos vaikams. Esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog laikinas atsakovų, kaip tėvų, valdžios apribojimas, kuris gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, šiuo atveju nėra pakankama priemonė, siekiant visų pirma užtikrinti vaikų interesus būti dorai išauklėtais ir prižiūrėtais, išlaikomais ir gyventi sąlygomis, kurios užtikrintų galimybę visapusiškai ir harmoningai vystytis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
4. Teismas nustatė, kad atsakovai N. L. ir V. J. yra nepilnamečio vaiko V. J. tėvai. Trečiasis asmuo M. R. ir atsakovė N. L. yra nepilnamečio vaiko A. R. tėvai. Nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovų šeimai taikoma atvejo vadyba ir yra teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. 2021 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti vaikus A. R. ir V. J. iš jų tėvų N. L., V. J. ir M. R.. Pasvalio savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko močiutė, 2021 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), nes močiutė atsisakė rūpintis anūku. Pasvalio savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. R. panaikinta laikinoji globa, vaikas grąžintas tėvui M. R..
5. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė N. L. turi priklausomybę alkoholiui, gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje, tačiau su gydytojais bendravo nepagarbiai, nevartoto paskirtų medikamentų, taigi, negebėjo rūpintis savo sveikata ir stabilia psichine būsena, toliau girtavo ir nedėjo pastangų keisti gyvenimo būdą ir elgesį, neprižiūrėjo vaikų. Problemos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo šeimoje nuolat kartojosi, nes skyriuje pranešimai apie vaikų teises pažeidžiančią N. L. gaunami nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. (2019 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. sausio 7 d.). Teismas nustatė, kad atsakovė N. L. nedėjo jokių pastangų, kad vaikus susigrąžintų į šeimą, atsisakė socialinės pagalbos, nebendradarbiavo su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke. Paėmus vaikus iš nesaugios aplinkos, atsakovė ir toliau vartojo alkoholį, narkotikus, už tai bei už vagystes buvo bausta administracine tvarka. V. J. tėvas atsakovas V. J., nors ir nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, butą ir žemės sklypą, bet nuo 2019 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, pajamų negauna ir vaiku rūpintis negali. Iš byloje pateiktų 2022 m. vasario 7 d. vaikų nuomonės išklausymo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad A. R. emocinio ryšio su atsakove neturi, o V. J. nurodė, kad pas mamą grįžti nenori, o apie tėvą nekalbėjo nieko.
6. Teismas iš pateiktų duomenų visumos sprendė, kad nuo 2021 m. vasario 2 d., kai vaikams pradėta taikyti laikinoji globa, padėtis atsakovų šeimoje iš esmės nepasikeitė, nors atsakovė žadėjo nebevartoti alkoholio, gydytis nuo priklausomybių, negebėjo kurti emocinio ryšio su vaikais, šeimoje išliko problemos dėl alkoholio vartojimo, atsakovė neišreiškė aiškaus noro ir nedėjo pastangų atsisakyti žalingų įpročių, susigrąžinti vaikų, jais rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, susirado darbą ir pradėjo rūpintis vaikų likimu tik prasidėjus teisminiam procesui.
7. Teismas laikė, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų. Konstatavo, kad atsakovai savo pareigų vaikams nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nedalyvauja vaikų gyvenime, nesirūpina vaikų ugdymu ir lavinimu, nesiekia susigrąžinti vaikų į šeimą, jais rūpintis ir prižiūrėti (neteisėtas neveikimas). Teismo manymu, nepilnamečių vaikų teisė į geriausią jų interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaikais, todėl tikslinga apriboti atsakovų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog atsakovai ketina keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu ar siektų juos susigrąžinti į šeimą. Atsakovės N. L. elgesį vertino kaip darantį ypatingą žalą vaikų vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą nėra. Atsakovas V. J. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (taip pat ir smurtinio nusikaltimo), už tai jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jis sūnumi V. J. nesirūpina ir artimiausiu metu negalės rūpintis. Tokia neapibrėžtumo situacija yra žalinga vaikui, kuris negali likti be priežiūros. Nors atsakovas nurodė, kad vaiku rūpinosi iki patekdamas į laisvės atėmimo vietą, tačiau byloje esanti rašytinė medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės to nepatvirtina, atvirkščiai, leidžia daryti išvadą, kad sūnumi atsakovas nesirūpino, nesistengė užtikrinti jo poreikių, šiuo metu vaikas tėčio neprisimena, vaiko ir tėvo ryšiai nutrūkę. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovai nevykdė savo kaip tėvų pareigų nepilnamečiams vaikams, jų neauklėjo, neprižiūrėjo, nesudarė sąlygų jiems vystytis, neteikė materialinio išlaikymo bei kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovų atžvilgiu taikė neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria neterminuotai apribota jo, vaiko tėvo, valdžia nepilnamečio sūnaus V. J. atžvilgiu, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
10. Apelianto manymu, vien tai, kad jis šiuo metu negali rūpintis sūnumi dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, nėra pakankamas pagrindas apriboti tėvo valdžią neterminuotai. Būtina įvertinti jo elgesį iki pradedant atlikti bausmę ir tik tada spręsti, ar tikrai nėra pagrindo tikėtis, kad jis sūnumi rūpinsis ar nesirūpins ir baigęs ją atlikti, t. y. ar yra / nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nepaisant to, teismas bylą išnagrinėjo formaliai, vien pagal ieškovo pateiktą medžiagą. Teismas ne tik nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja įstatymas ir teisminė praktika, bet ir nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo prašymą rinkti įrodymus, susijusius su tuo, kaip jis įgyvendino savo, kaip tėvo, valdžią iki laisvės atėmimo bausmės pradžios. Teismui abejonių turėjo sukelti jau vien pats faktas, kad ieškovas pateikė įrodymus, atspindinčius situaciją tik po 2020 m. (duomenys neskelbtini), nors sūnus yra gimęs (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tėvų valdžios įgyvendinimą ankstesniais laikotarpiais byloje nėra. Surinkus visus įmanomus įrodymus, būtų galima daryti priešingą išvadą, nei kad padarė pirmosios instancijos teismas – yra pagrindas manyti, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, t. y. atsakovas ateityje galės tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią, todėl neterminuotas tėvo valdžios apribojimas netaikytinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neterminuoto tėvų valdžios apribojimo sąlygas atsakovo V. J. atžvilgiu pagal šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu neapskųsta, todėl nėra apeliacijos dalykas.
14. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
15. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią apeliantui jo sūnaus atžvilgiu, vertino dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, kitus į bylą pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmė ir byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nusprendė, jog nustatytas faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui V. J. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus V. J. atžvilgiu. Ši išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (nutarties 15 punktas).
16. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu argumentuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, bylą išnagrinėjo formaliai tik pagal ieškovo pateiktą medžiagą, nors, jo manymu, surinkus ir įvertinus visus, įskaitant ir jo bei atstovo prašytus išreikalauti įrodymus, būtų buvę galima padaryti išvadą, jog ateityje padėtis pasikeis ir jis galės tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią, kas reiškia, jog byloje nebuvo pagrindo taikyti atsakovui neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Teisėjų kolegija su apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir vertina juos nepagrįstais.
17. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie tėvų valdžios apribojimo pagrindai: 1) tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
18. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną at neterminuotą atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
19. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį.
20. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neteisėtą neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas atsakovų atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, įvertino tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog atsakovai ketina keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu ar siektų juos susigrąžinti į šeimą, atsakovas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, dėl ko jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu jis vaiku V. J. nesirūpina ir artimiausiu metu negalės rūpintis, o tokia neapibrėžtumo situacija yra žalinga vaikui ir vaikas negali likti be priežiūros.
22. Apeliantas, siekdamas, kad jo skundas būtų tinkamai išnagrinėtas ir patenkintas apeliacinėje instancijoje, prašė iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos išreikalauti įrodymus, susijusius su ankstesnio laikotarpio jo ir atsakovės N. L. elgesiu šeimoje ir tinkamu rūpinimusi vaikais, kurie turėtų patvirtinti, jog nėra pagrindo jo, kaip tėvo, valdžią apriboti neterminuotai, nes situacija ateityje gali pasikeisti, ir teisėjų kolegija šį jo prašymą patenkino.
23. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 28 d. pateiktoje informacijoje pažymėjo, kad atsakovų šeimai nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. buvo teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, o nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas, kuris nebuvo įgyvendintas, nes šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 30 d. pateikti duomenys rodo, kad: atsakovų šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą; nuo 2017 m. birželio mėnesio jiems teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, surastas būstas; 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavo minimalų atlyginimą; atsakovai nežinojo kaip tinkamai prižiūrėti vaikus, negebėjo elgtis su pinigais, tinkamai pasirūpinti būsto šildymu ir kita priežiūra; atsakovų santykiai buvo nestabilūs, N. L. nesijautė saugi, nes vaiko tėvo V. J. elgesys neprognozuojamas, jis piktnaudžiavo alkoholiu; atsakovai neįstengė savarankiškai nuvežti vaikų tirtis sveikatos. 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuota, jog dėl tėvų socialinių įgūdžių stokos vaikai patiria socialinę riziką, dažnai serga, šeima yra ribotų gebėjimų, nemotyvuota spręsti savo problemų. Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo duomenų nustatyta, kad grįžęs iš užsienio atsakovas kviečiamas neatvyko į seniūniją aptarti būsto remonto klausimo, o 2018 m. rugsėjo 21 d. būdamas neblaivus su neadekvataus elgesio neįgaliais asmenimis namuose sukėlė konfliktą, reikalavo, kad atsakovė jam atiduotų visus pinigus, maistą ir teigė, kad jam nesvarbu, kaip ji su vaikais išgyvens savaitgalį, po ko 2018 m. spalio 30 d. buvo priimtas sprendimas atsakovę su vaikais laikinai apgyvendinti krizių centre.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymu teismo išreikalauti nutarties 23 punkte aprašyti įrodymai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui sūnaus atžvilgiu teistumo ir pagrįstumo ir nepatvirtina apelianto argumentų, jog jis iki nuteisimo realia laisvės atėmimo bausme tinkami įgyvendino tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, dėl ko ir ateityje būtų galima tikėtis situacijos pagerėjimo. Priešingai, minėti duomenys tik sustiprina įsitikinimą, kad apeliantas ir anksčiau sūnumi tinkamai nesirūpino, neužtikrino vaikui saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų, būtinų pagrindinių vaiko poreikių tenkinimo, dėl ko ir ateityje objektyviai nėra pagrindo tikėtis esminio situacijos pagerėjimo atsakovui įgyvendinant tėvo valdžią sūnaus V. J. atžvilgiu.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
26. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad apeliantas atlieka bausmę, nėra objektyvi priežastis, kuria jis gali pateisinti tėvo pareigų nevykdymą sūnaus atžvilgiu (neteisėtą neveikimą), nes jis laisvės neteko dėl savo paties tyčinio, neteisėto veikimo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas nusikaltimu, t. y. dėl subjektyvios, visiškai priklausančios nuo paties atsakovo valios priežasties. Atsakovo vengimas atlikti tėvo pareigas vaiko atžvilgiu pasireiškia ir tuo, kad jis nepilnamečio sūnaus materialiai neišlaiko. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-378/2020). Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys ateityje galėtų esminiai pasikeisti. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, padėtis šeimoje negali pasikeisti, ir tuo pagrindu atsakovo tėvo valdžią apribojo neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
27. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.
28. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
29. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė svarbias bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.