Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini) pilietė, išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., 2021 m. rugsėjo 21 d., 20.59 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio bute, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvykusiems policijos pareigūnams pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį – savo sugyventinį D. M., kaip padariusį nusikalstamą veiką, nurodydama, kad 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 18.30 val., bute, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, konflikto metu D. M., būdamas neblaivus, metė daiktus, pataikydamas jai į galvą, po to sudavė rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, taip pat 2021 m. rugsėjo 21 d., nuo 21.14 val. iki 21.23 val., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja davė analogiškus melagingus parodymus apie D. M. smurtavimą jos atžvilgiu, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajai tyrėjai pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32900-21, buvo pradėtas D. M. baudžiamasis persekiojimas: 2021 m. rugsėjo 21 d. 22.12 val. jis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka ir 2021 m. rugsėjo 22 d. 15.05 val. paleistas, 2021 m. rugsėjo 22 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis apklaustas įtariamuoju bei 2021 m. rugsėjo 22 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė. G. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 2 d. apklausta G. S. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d., grįžusi po darbo namo, adresu – (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje vartojo alkoholį. Apie 18 val., ji užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, pasiimti piniginės, kad galėtų nueiti į parduotuvę. Grįžus namo, namuose buvo jos sugyventinis D. M., jis buvo neblaivus, jie apsipyko, jis klausė jos, kur ji eina, ji jam neatsakė ir išėjo. Grįžusi iš parduotuvės, nuėjo atgal į bendro naudojimo virtuvę ir vartojo alkoholį, gėrė sidrą, išgėrė 2 butelius, virtuvėje daugiau nieko nebuvo, ji buvo viena. Tiksliai neatsimena, tačiau mano, kad virtuvėje buvo kažkas išpilta ir ji paslydo, nukrito bei atsitrenkė į virtuvės durų staktą, prasiskėlė galvą, tuomet bandė eiti link savo buto, bet jai nepavyko nueiti, ji susmuko koridoriuje, netoli savo buto durų. Tada atsimena, kaip ją apžiūrinėjo medikai ir jai pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Ji atsisakė, tuomet jie iškvietė policiją. Negali paaiškinti, kodėl pasakė, kad jos sugyventinis D. M. jai trenkė į galvą su lėkšte ir ją mušė rankomis bei kojomis, taip turbūt pasakė, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, susinervinusi ir prieš tai dar susipyko su juo. Jis prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo, su lėkšte netrenkė per galvą ir jos nemušė, apskritai ji galvą susitrenkė bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje, o ne namuose. Labai gailisi, kad melavo pareigūnams. Su D. M. gyvena jau tris metus, kartu nuomojasi butą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu veda bendrą ūkį (b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 7 d. apklausta kaip įtariamoji G. S. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2021 m. rugsėjo 21 d., vakare, tikslaus laiko neatsimena, grįžo namo po darbo, adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir iš karto nuėjo į bendro naudojimo patalpą – virtuvę, kur atsisėdusi išgėrė 0,3 l talpos alkoholinio gėrimo – sidro. Po to iš virtuvės ji nuėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu kambaryje buvo jos sugyventinis D. M., jis irgi buvo išgėręs. Su D. M. susipyko ir ji, pasiėmusi iš kambario piniginę, nuėjo į parduotuvę. Konfliktas su D. M. įvyko dėl to, kad jis klausė, kur ji eina, o ji jam neatsakė. Parduotuvėje dar nupirko 2 skardines po 0,5 l talpos sidro. Grįžusi namo, vėl nuėjo į bendro naudojimo virtuvės patalpas ir ten išgėrė nupirktą sidrą. Kas vyko toliau, atsimena miglotai. Prisimena, kad susiruošė eiti į kambarį, tačiau virtuvėje paslydo ir nukrito bei atsitrenkė galva į durų staktą. Būtent tada ji ir prasiskėlė sau galvą. Ji dar bandė eiti koridoriuje, tačiau nukrito ir prarado sąmonę. Prisimena momentą, kai ją apžiūrinėjo medikai. Jos kambaryje buvo policijos pareigūnai, kurie jos klausinėjo, kas atsitiko. Ji jiems pasakė, kad D. M. trenkė jai su lėkšte per galvą ir mušė ją rankomis bei kojomis. Ji mano, kad taip pasakė, nes tuo momentu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, susinervinusi, nesuprato, kas vyksta, buvo praradusi sąmonę ir susipykusi su D. M. Turbūt dėl tų visų dalykų ir pamelavo policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai tikslino visas aplinkybes, apžiūrinėjo jų kambarį, bendro naudojimo koridorių. Po to policijos pareigūnas išaiškino jai jos teises ir pareigas, surašė iš jos žodžių pareiškimą, parodymus bei davė susipažinti. Ji neprisimena, ar susipažino su tais dokumentais, tačiau prisimena, kad pasirašė dokumentuose. Medikai jai siūlė nuvažiuoti į ligoninę ir susiūti žaizdą, tačiau ji atsisakė. Policijos pareigūnai išvažiavo ir turbūt išvežė D. M., nes tai prisimena miglotai. Dar po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnė ir siūlė jai važiuoti į Moterų krizių centrą, tačiau ji atsisakė. Ji labai gailisi, kad melagingai įskundė policijos pareigūnui D. M. kaip padariusį nusikalstamą veiką ir pranešė apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 80-83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 28 d. apklausta G. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariama, visiškai pripažino. Nurodė, kad liko prie savo anksčiau duotų parodymų. Ji labai gailisi, kad melagingai įskundė policijos pareigūnams D. M. kaip padariusį nusikalstamą veiką ir pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Sutinka, kad procesas byloje pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 90-92).

Motyvuojamoji dalis

Be G. S. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta: tyrėjos G. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 1-3), liudytojo T. S. parodymais (b. l. 7-10, 43-44), pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 15-18), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 23-26), greitosios medicinos pagalbos kortelės duomenimis (b. l. 47-48), apžiūros protokolu (b. l. 50), kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 51-57), D. M. parodymais (b. l. 66-69) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Teismo praktikoje išaiškinta, kad pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą atveju asmuo institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, praneša apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Pats nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ar įskundžia nekaltą asmenį, ir siekia tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2011, 2K-487-746/2015, 2K-307-648/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad G. S. 2021 m. rugsėjo 21 d. atvykusiems policijos pareigūnams pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį – savo sugyventinį D. M., kaip padariusį nusikalstamą veiką, nurodydama, kad konflikto metu D. M., būdamas neblaivus, metė daiktus, pataikydamas jai į galvą, po to sudavė rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas jai ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Taip pat, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja, davė analogiškus melagingus parodymus apie D. M. smurtavimą jos atžvilgiu. Pagal šiuos pateiktus duomenis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32900-21, buvo pradėtas D. M. baudžiamasis persekiojimas, tačiau 2021 m. spalio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 71-73). Taigi, G. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus G. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 101-105).

Skiriant bausmę G. S., atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – G. S. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). G. S. anksčiau neteista (b. l. 94-96), ne sykį bausta administracine tvarka (b. l. 97-98), iš Sodros duomenų išrašo matyti, kad šiuo metu niekur nedirba (b. l. 99-100). Atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta G. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji G. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šėšių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų.

Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.